neįgalumas

Šiandien matydamas kalbų, judrų ir linksmą vienos Kauno mokyklų pirmaklasį Tomą Stankevičių neįtartum, kad vos prieš kelerius metus berniukas sirgo sunkia, vaistais nekontroliuojama epilepsija. Maža to, dėl šios ligos buvo visiškai sutrikdyta vaiko raida – trimetis beveik nekalbėjo ir nepaėjo. Tomo mama Aušra Žukauskaitė pasakoja, kad sūnus gimė sveikas, išnešiotas. Augo normaliai, raida atitiko jo amžių, vaikas jokiomis, net peršalimo ligomis nesirgo.

Praėjusį savaitgalį Panevėžyje vyko 51-osios bėgimo varžybos „Senvagė 2019“. Šiuo renginiu prasidėjo „Lietuvos bėgimo taurės“ sporto renginių ciklas, kurio tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną ir sportą. Renginiuose taip pat bus siekiama visuomenę plačiau informuoti organų donorystės tema. „Lietuvos bėgimo taurės“ renginiuose dalyvauja ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narys Rimvydas Vekerotas. Bėgimo teikiamą malonumą vyras atrado po to, kai jam prieš 12 metų buvo persodinta donoro širdis.

Mažeikių bendrija „Gyvenimo spalvos“ – viena aktyviausių Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijų. „Gyvenimo spalvų“ vadovė Lilia Baltutienė džiaugiasi, kad, susibūrus draugėn, užsiimant širdžiai miela veikla, gerėja žmonių sveikata, jie rečiau gydosi ligoninėse ir vartoja mažiau vaistų. Mažeikiškė Vaclava bendrijoje lankosi seniai – apie dešimtį metų. Ji sako čia randanti atgaivą sielai. „Kartu mokomės rankdarbių, bendraujame, taip nesijaučiame atskirti.

Keturiolikmetis klaipėdietis Timotis savo energija ir optimizmu stebina visus aplinkinius, deja, jis vienintelis Lietuvoje sergantis klastinga adrenoleukodistrofijos liga. Tačiau, kaip tikina viena neįgalų vaiką auginanti jo mama Sandra, valstybė į tokius vaikus žiūri abejingai. Dar Kūčių vakarą tv3.lt portalas pasidalijo jautria keturiolikmečio Timočio istorija. Berniukas jau kuris laikas kenčia sunkią ir itin klastingą ligą, pavadinimu adrenoleukodistrofija.

Ryškiaspalviai 7-o dešimtmečio drabužiai, aksesuarai, buities detalės, skambanti to meto muzika... Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai turėjo progos visa tai pasimatuoti ir patirti neįprastoje fotosesijoje. Kaune įsikūrusi bendruomeninė fotostudija „No Name Studio“ Tarptautinės teatro dienos proga kauniečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą 7-o dešimtmečio fotosesiją. Fotostudijoje apsilankė ir Kaune įsikūrusio centro lankytojai.

„TV Pagalbos“ laidoje – skausminga neįgalios merginos išpažintis. Įgyvendinti savo svajones Saulei trukdo ne neįgaliojo vežimėlis, o jos pačios tėtis ir mama. Saulė yra įgijusi meninių odos dirbinių gamintojos specialybę. Taip pat gali dirbti socialine darbuotoja globos namuose. Yra baigusi specialius kursus. Nesibaigiantys tėvų barniai ir tėčio girtavimas tapo kasdienybe, o iš dalies dėl to kalta ir pati mama.

Nuo 2020 metų sausio 1 d., įsigaliojus šių metų kovo 21 d. Seimo priimtoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, LRT rodys daugiau laidų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Už Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas pataisas Seimas balsavo vienbalsiai – jos priimtos 99 balsais. Pritaikytų laidų daugės kasmet Pristatydama įstatymo pataisas, R. Popovienė pateikė statistiką: šiuo metu nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 proc.

Išmanieji telefonai, bilietų automatai, bankų ir transporto paslaugos netrukus visoje Europoje bus daug prieinamesnės. Tai numatė Europos Parlamento priimtas Prieinamumo aktas, kuriam pritarė 613 europarlamentarų (nepritarė vos 23). Kovo mėnesį priimtas Europos prieinamumo aktas numato, kad visiems turės būti prieinami bilietų ir registracijos aparatai, bankomatai ir mokėjimo terminalai, kompiuteriai ir operacinės sistemos, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir televizijos įranga, ba...

Pradėjo veikti interneto svetainė www.lygybesplanai.lt, kurioje darbdaviai ar jų atstovai ras reikalingos informacijos ir daugybę praktinių pavyzdžių, kaip užtikrinti diskriminacijos prevenciją darbo vietoje, kaip susikurti įmonės ar organizacijos lygybės planą.

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovės Simonos Aginskaitės, neįgaliųjų protestai nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio. Skaitytojų klausėme, ar jie dalyvautų negalią turinčių žmonių protesto renginyje. Iš viso balsavo 313 žmonių. 59,7 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tokiame renginyje būtinai dalyvautų. 30,6 proc. atsakė: „Nežinau, priklauso nuo aplinkybių“. 9,7 proc. nedalyvautų, jiems tai neaktualu. Dėkojame visiems atsakiusiems.

Specialiosios olimpiados gimnastikos klubas jungia intelekto negalią turinčius sportininkus, jų tėvelius, trenerius ir visus, besidominčius gimnastika. Klubo tikslas – gerinti sutrikusio intelekto, proto ir psichikos negalią turinčių vaikų ir paauglių sveikatą, rūpintis jų užimtumu, suteikti jiems galimybę treniruotis ir dalyvauti varžybose. Gimnastika – viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių.

Eglė numanė, kad jos sūnus Karolis turi Aspergerio sindromą. Specialistai, iš pradžių abejoję, vėliau patvirtino mamos spėjimus. Eglė šiandien daro viską, kad sūnus gerai jaustųsi būdamas vienas, artimoje ir viešoje aplinkoje. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi, tikėdama, kad padės tiems tėvams, kurie neigia savo vaiko kitoniškumą, žūtbūt siekia padaryti vaiką tokį, kaip dauguma jo bendraamžių. Kitoks dar mamos įsčiose „Karolis yra antras mano vaikas, – pasakoja Eglė.

Negalią turinčios mergaitės ir moterys patiria dvigubą diskriminaciją – dėl negalios ir dėl lyties, todėl yra labiau pažeidžiamos, rodo užsienyje atlikti tyrimai.

Šiais metais išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių piktogramų rinkinys pasipildys naujais jaustukais (angl. emoji), reprezentuojančiais įvairias negalias. Vasario 5-ąją „Unicode“ konsorciumas – organizacija, koordinuojanti kompiuterinių standartų kūrimą – patvirtino „Emoji 12.0“ sąrašą, tarp kurių yra devynios įvairias negalias ir neįgalius žmones vaizduojančios piktogramos.

Diskriminacija, baudžianti už rūpinimąsi sunkiai sergančiais giminaičiais. Taip dabartinę tvarką, pagal kurią už neįgalumą turinčio giminaičio priežiūrą nesikaupia joks darbo stažas, vadina patys neįgalieji ir jų artimieji. Vis dėlto, politikai ramina, kad jau nuo kitų metų ši įstatymo spraga turėtų būti panaikinta, o tai valstybės biudžetui atsieis 10 mln. eurų.

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigė įgyvendinti valstybės investicinį projektą, pagal kurį 2016–2018 metais nupirkta ir neįgaliųjų organizacijoms panaudos pagrindais perduoda 60 autobusiukų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis devynviečių „Peugeot Boxer Combi“ mikroautobusiukų raktelius įteikė jau 20 paskutinių neįgaliųjų organizacijų.

Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.

„Prašome jūsų susimažinti atlygius tiek, kad klubo vadovai grąžintų mums atimtas vietas“, – taip į Kauno „Žalgirio“ krepšininkus internete paskelbtoje peticijoje kreipiasi neįgalieji. 2017 metų vasarą pertvarkius areną neįgaliesiems skirtų vietų smarkiai sumažėjo, iš jų negalią turintys žiūrovai negali matyti viso aikštelės vaizdo, nes jį užstoja fotografai ir kviestiniai svečiai.

Saulėti ir šilti rudens orai skatina daugiau laiko praleisti ten, kur erkės yra aktyvios – parkuose, soduose, miškuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač dėmesingi turėtų būti tie gamtos mylėtojai, kurie nėra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Galimos erkinio encefalito pasekmės Erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.

Teisininkė Renata Šerpytienė antrojo gimdymo laukė nepaprastai pakylėta. Moteris labai norėjo, kad antras vaikelis būtų mergaitė ir šiam norui buvo lemta išsipildyti. Gimus vaikui moteris dar būdama gimdymo palatoje sulaukė žinios it iš giedro dangaus - jos vaikelis gimė su Dauno sindromu. Moteris tikina, kad dar prieš gimdymą daktarės klausė, gal vertėtų pasidaryti genetinį tyrimą, tačiau iš medikės nesulaukė jokio atsako. Kaip paaiškėjo vėliau, jos dukrytė gimė su įgimtu Dauno sindromu.

Peru futbolo rinktinė po 36 metų pertraukos varžosi pasaulio pirmenybėse. Tam, kad išvystų ją rungtyniaujančią Rusijoje keli sirgaliai ėmėsi itin drastiškų priemonių. Viso sirgaliai iš Peru nupirko 43 tūkst. 582 bilietus – pagal šį rodiklį jie užėmė aštuntą vietą tarp 32 valstybių futbolo mylėtojų. Tačiau ne visi Peru rinktinės aistruoliai sugebėjo įsigyti jiems skirtus bilietus. Štai 24-erių Lima norėdamas nusipirkti bilietus pamatė, kad telikusios vietos, skirtos neįgaliesiems.

Kai Dovydui būdavo sunku, ką nors padaryti, pasiekti ar pasigaminti, vaikinas dažnai prašydavo tėvų pagalbos, tačiau jie tikrai ne visada ištiesdavo pagalbos ranką. Tik neskubėkite teisti Dovydo tėvų, nes jie viską darė teisingai! Vienas pagrindinių jų troškimų buvo išmokyti sūnų savarankiškumo ir priversti tikėti savo galiomis, kurių Dovydo širdyje daugiau nei pas patį Galijotą.

Vilnietė Tatjana Butovskaja (32) su ašaromis akyse pasakoja, kad jos gyvenimas per vieną vakarą kardinaliai pasikeitė visam laikui. Neįgalų šešerių metų sūnų Danilą auginanti moteris šių metų kovo 2 d. grįžusi namo išvydo, kaip ji pati sako, patį baisiausia vaizdą, neduosiantį jai ramybės visą gyvenimą – nusižudžiusį vyrą. „Mano įprastas gyvenimas per akimirką apvirto aukštyn kojomis, šiandien aš jaučiuosi esanti dugne, ypač moraline prasme.

Ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl galimos korupcijos nustatant neįgalumą įtarimai buvo pareikšti 45 asmenims, procesiniai sprendimai jau priimti 18 asmenų, skelbia prokuratūra. Vasario 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl vienos darbuotojos.

„Ventos“ pagrindinėje mokykloje psichiškai neįgali, elgesio sutrikimų turinti pirmokė agresyviai puolė savo bendraklasę. Laidai „Prieš srovę“ sužalotos mergaitės motina atskleidė, kad tai ne pirmas kartas, kai jos dukteriai iškyla didžiulis pavojus. Tačiau mokyklos valdžios nurodymas vienareikšmiškas – neįgalūs vaikai, net jei jie kelia grėsmę sveikiesiems klasės draugams, privalo integruotis ir mokytis kartu.

Kiekviena šeima svajoja apie sveiką ir laimingą vaikelį, o jo atėjimas į šį pasaulį gali padovanoti tokį džiaugsmą, kurį apibūdinti žodžiais kažin ar pavyktų. Deja, kartais taip jau nutinka, kad begalinę laimę lydi gyvenimo, o gal ir paties likimo, krečiamos pačios nemaloniausios staigmenos. Kėdainietės Svajūnės VEPŠTIENĖS šeimoje pirmagimė Eglutė buvo nepaprastai laukiama. Ji spalvingą ir netikėtumų kupiną pasaulį išvydo prieš daugiau nei trejus metus, saulėtą birželio dieną.

Grožis vis dar dažnai asocijuojamas su idealiomis formomis 90-60-90, tobula oda ir nepriekaištinga apranga. „Su tuo savo darbe susiduriu pastoviai. Dideli kompleksai kamuoja vos ne kas antrą Lietuvos moterį”, – sako klaipėdietė vizažo meistrė Aušra Prišmonaitė. Anot vizažistės, būtent tai privertė sugalvoti socialinį projektą „Gražios moterys”, kuriame išvaizdos pokyčiai dovanojami itin skaudžius įvykius išgyvenusioms moterims.

 Seime trečiadienį valdžios, verslo ir žmonių su negalia bendruomenės atstovai pasirašys memorandumą dėl neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką skatinimo. Kartu Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos iniciatyva rengiamoje diskusijoje įvairių ministerijų, verslo bendruomenės, žmonių su negalia organizacijų specialistai aptars galimybes skatinti pozityvius pokyčius žmonių su negalia įdarbinimo srityje. Šiuo metu Lietuvoje atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 tūkst.

Parolimpietė Jessica Smith pagimdė sūnų ir papasakojo apie tą jos gyvenimą pakeitusią dieną. Dviejų vaikų mama kartu su vyru Hamidu Salamiti‘u į pasaulį atlydėjo savo 4,1 kg sveriantį sūnų Rezą Raymondą. Savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje buvusi australų plaukikė pasidalino išties džiugiomis naujienomis ir jautria fotografija, kurioje ji užfiksuota prie krūtinės glaudžianti savo naujagimį. „Vardas Reza reiškia pasitenkinimą, o Raymondas yra mano tėčio vardas“, - aiškino moteris.

Nors gydytojai iš pradžių juokėsi iš moters simptomų ir teigė, jog ji viską išsigalvojo, kirpėją prie lovos prikaustė Laimo liga. Dėl to, jog jos gyvenimas tapo tikru košmaru, Sarah Jackson (29 m.) kaltina Britanijos Nacionalinę sveikatos sistemą, kurios atstovai nesugebėjo laiku diagnozuoti ligos ir paskirti tinkamo gydymo. Ji buvo sveika ir laiminga moteris, kol prieš 4 metus apsilankė Australijoje ir ten užsikrėtė šia pavojinga liga.

Rugpjūčio 12-ąją dieną į šipulius dužo 21-erių metų Roberto Paulavičiaus gyvenimas. Jaunas ir aktyvus vaikinas su širdies drauge ir keliais bičiuliais savaitgalį nusprendė praleisti kaimo turizmo sodyboje. Sutemus, apie vidurnaktį, draugai sugalvojo išsimaudyti Dusios ežere. Robertas šoko nuo liepto ir tiesiai su galva trenkėsi į didžiulį akmenį. „Netrukus Roberto galvoje atsivėrė V formos žaizda“, - besijaudindama į prisiminimus paniro nukentėjusio vaikino sesuo Viktorija Paulavičiūtė.

26 tūkst. eurų – tokią įspūdingą sumą tektų išleisti sveikam 28 metų vaikinui, jei ištikus nelaimei jam iš tikrųjų tektų atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Pribloškiamą neįgalumo kainą atskleidė visą mėnesį vykęs socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“. Vaikščioti galintis vilnietis Mindaugas Jodogalvis jau beveik mėnesį naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

 Besididžiuojanti jauno berniuko, gimusio be rankų ir kojų, mama savo sūnų pavadino „kiečiausiu“ vaikiu pasaulyje, kai šis įrodė, jog galūnės, tam, kad galėtų naudotis stalo įrankiais, jam nereikalingos. Katie Whiddon pasidalino vaizdo įrašu, kuriame įamžintas jos sūnus Camdenas (4 m.) naudojasi šakute. Neįtikėtinų sugebėjimų turintis berniukas gimė sirgdamas reta genetine liga – fokomelijos sindromu ir amelija. Abi Camdeno rankos baigiasi ties ta vieta, kur turėtų prasidėti alkūnės.

 Prieš tris savaites į neįgaliojo vežimėlį atsisėdęs vaikščioti galintis vaikinas važiavo vežimėliu apsipirkti, išbandė viešąjį transportą, bandė patekti į Vilniaus televizijos bokštą ir net lankėsi ledo arenoje. Kaip jam sekėsi? „Nesitikėjau, kad bus taip sunku. Kiekviename žingsnyje man tarsi tenka mokytis gyventi iš naujo”, – prisipažįsta 28 metų vilnietis Mindaugas Jodogalvis, socialinio eksperimento „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“ savanoris.

Ar neįgaliesiems Lietuvoje sunku įsidarbinti ir kokio atlyginimo galima tikėtis? Socialiniame eksperimente „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje” dalyvaujantis vaikščioti galintis jaunuolis pabandė tai išsiaiškinti. Pilietiškas 28 metų vilnietis Mindaugas Jodogalvis tęsia socialinį eksperimentą, kurį inicijavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija kartu su Lietuvos neįgaliųjų draugija.

Naujienų portale tv3.lt jau tapo tradicija kalbinti garsias mamas ir klausti jų patarimų, kaip auginti, prižiūrėti, rūpintis savo vaikais.  Jau kalbėjomės su garsia dainininke Diana Dargiene, kuri papasakojo apie savo santykį su dukrele Une, o dabar pristatome jums lietuvių pamėgtą dizainerę ir drabužių kūrėją Indrę Šimaitytę Kvedarienę.  Gerą nuotaiką ir optimizmą spinduliuojanti moteris namuose augina neįgalų sūnelį.

Dėl dabar keturmečio Emilio gyvybės medikai kovojo nuo pirmosios jo gyvenimo akimirkos. Tėvams buvo aiškinama, kad mažylis gali net neišgyventi. Sužinojusi tokią naujieną, 44-erių Emilio mama Lina Barakauskienė neslėpė ašarų – moteris su sutuoktiniu svajojo apie pagranduką, tačiau tokios lemties jie tikrai nesitikėjo. Po komplikuoto nėštumo – baisi žinia Lina su vyru užaugino penkis vaikus, tačiau netrukus suprato norintys susilaukti dar vienos dukrelės.

Kaip Lietuvoje gyvena neįgalieji? Su kokiais sunkumais susiduria ir ką patiria kasdien? Į tokius klausimus jau visai netrukus atsakys išskirtiniam eksperimentui pasiruošęs 28-erių jaunuolis Mindaugas Jodogalvis. Sveikas ir aktyvus vaikinas ryžosi mėnesį praleisti neįgaliojo vežimėlyje, kad visuomenė pagaliau imtų pastebėti neįgaliuosius, kurie gyvena visai šalia.

Praėjo jau penkeri metai nuo tada, kai Aimee Copeland prarado rankas, visą kairę koją ir dešinę pėdą. Ir viskas prasidėjo nuo visiškai nekaltos pramogos 2012 metų gegužės 1 dieną, rašo news.com.au. Jauna amerikietė iš Džordžijos valstijos nė nenumanė, kad jos gyvenimą visiškai pakeis sprendimas su kolegomis po darbo pasimaudyti upelyje. Įvykdę planą jauni žmonės atrado dar ir kažkieno padarytą zip line trasą, kurią nusprendė išbandyti. „Vieną kartą visi nusileidome be jokių problemų.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada peržiūrėti neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarką bei patikrinti daugiau sprendimų, kai žmones nuspręsta terminuotai pripažinti neįgaliais ar nedarbingais. Tokių žingsnių imamasi, teisėsaugai vykdant tyrimą dėl devynių korupcija įtariamų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą drebina kyšininkavimo skandalas. Klaipėdoje nuo pareigų nušalinti 8 įtariami kyšius ėmę darbuotojai. Šiauliuose kyšininkavęs įtariamas privačios klinikos savininkas ir vienas neįgalumo tarnybos skyriaus vedėjas. Pas įtariamuosius rastos įspūdingos keliasdešimttūkstantinės sumos grynaisiais pinigais. O neįgalieji atviri: jau seniai kalbama, kad į komisiją tuščiomis kišenėmis nėra ko eiti.

Nuo gegužės mėnesio Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bus pradėtos teikti laikino atokvėpio paslaugos šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus iki septynerių metų – tėvai turės galimybę palikti savo atžalas įstaigoje iki 6 mėnesių per metus. Iki šiol čia neįgalius mažylius auginančioms šeimoms buvo teikiamos dienos socialinės globos paslaugas, dabar šeimos nariai mažylį, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ar globa, galės palikti savaitei, mėnesiui ar iki 6 mėnesių per metus.

Prieš neigaliąją psichologinį smurtą galbūt naudojusi savivaldybės specialiojo ugdymo įstaigos „Aidas“ darbuotoja pirmadienį įteikė atsistatydinimo prašymą. „Galiu patvirtinti, kad padėjėja pirmadienį ryte atsirado įstaigoje, parašė prašymą išeiti iš darbo, susirinko daiktus ir pasišalina. Motyvuojančios dalies neskaitėme, manome, kad nelabai yra ko motyvuoti. Jei policija nepradės ikiteisminio tyrimo, tuomet ir viskas su konkrečiai šiuo asmeniu.

„Kai mane užkelia ant scenos, tai panašiai kaip kainas prekybos centre: iš pradžių nemalonu, o paskui priprantama. Bet aš bent jau kritau, o kainos ne“, - tai yra tik vienas iš daugelio vežimėlyje sėdinčios buvusios krepšininkės Aistės Krušinskaitės juokas „Humoro klubo“ atviro mikrofono vakaro metu. Vaizdo įrašas, kuris nebuvo suplanuotas, praėjusiais metais apskriejo visą socialinių tinklų erdvę.

Apeliacinis teismas trečiadienį išteisino verslininką Arvydą Stašaitį, kuris kaltintas iššvaistęs paramą neįgaliesiems. Teisėjas Aloyzas Kruopys paskelbė, kad balandį priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis panaikinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A.Stašaičiui anksčiau buvo skirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o kitam asmeniui Stasiui Pilveliui – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant pusantrų metų.

Justui ir Miglinai Grinevičiams iš Marijampolės šių metų sausis turėjo tapti laimingiausia diena gyvenime – tądien gimė jų sūnus Aronas. Jis buvo lauktas ir išsvajotas vaikelis. Deja, Aronui išvydus dienos šviesą, tėvas iškart suprato, kad kažkas ne taip – vaiko balso nebuvo, gomuriukas buvo nesuaugęs, o kojytės šleivos. Gydytojai net patys jaunai šeimai sakė: kam jums toks vaikas? Tačiau Justas ir Miglina sako, jog neauginti savo vaiko negali – tai juk jų kūnas ir kraujas.

Dešimtmetės Urtės vienintelė svajonė užaugus ir baigus mokyklą išleistuvių vakarėlyje su tėčiu sušokti valsą. Kodėl ši svajonė tokia ypatinga? Mergaitei diagnozuotas cerebrinis paralyžius, smegenų kirmino hipoplazija ir akies regos nervo atrofija – tai Urtės ir jos visos šeimos kasdienybė, nuolat verčianti juos kovoti su dideliais iššūkiais. Mergaitės mama Erika trokšta, kad jos dukra būtų tokia, kaip ir visi vaikai: nevaržomai judėtų, bėgiotų, džiaugtųsi gyvenimu ir jį mylėtų.

Milanas šeimoje buvo laukiamas kaip stebuklas, tačiau 27-tą nėštumo savaitę tėveliams žemė išslydo iš po kojų, kada teko išgirsti skaudžią medikų diagnozę – įgimta stuburo išvarža (Mielomeningocelė), smegenų vandenė (hidrocefalija) ir Arnold-Chiari sindromas. Tuo metu, pasak berniuko mamos, sustojo pasaulis ir atrodė, jog Dievas šeimai siunčia neapsakomai didelį išbandymą.