Neseniai Seimas palaimino neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, pagal kurią asmenys su negalia turėtų galimybę lengviau įsilieti į atvirą darbo rinką. Tačiau realybė gali būti kiek kitokia – taip rodo neįgalių darbuotojų patirtis.
Paliko socialinę įmonę ir atsidūrė aklavietėje
Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, teigdama, kad priimti Užimtumo įstatymų pakeitimai, priešingai, apsunkina neįgaliųjų įsidarbinimo procesą. Moteris dalijasi istorija, kaip negalią turintis darbuotojas atsidūrė aklavietėje.
Vidutinį neįgalumo lygį (30–40 proc. darbingumą) turintis kurčnebylys dirbo masažuotoju socialinėje įmonėje. Atviroje darbo rinkoje vyrui žadėta daug, tad jis paliko socialinę įmonę ir išėjo pas naują darbdavį. Paaiškėjus, kad darbo sąlygos neatitinka lūkesčių, jis panoro grįžti pas seną darbdavį arba pakeisti darbovietę. Tačiau kelią pastojo nauja tvarka – jis negali registruotis į Užimtumo tarnybą, pretenduoti į subsidijuojamą darbo vietą 6 mėnesius nuo atleidimo dienos.
Alina Kanaporienė, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkė, dirbanti socialinėse įmonėse, pasakoja, kad liko šokiruota, kai sužinojo, kokioje padėtyje atsidūrė neįgalus darbuotojas.
„Suviliojo atseit geresnėmis sąlygomis, geresniu atlyginimu. Realiai jis išėjo į paprastą įmonę, bet subsidijuojamą vietą. Pradžioje atrodė gerai, vėliau mato, kad sąlygos nėra geresnės, kad nelabai su juo skaitosi. Su juo buvo sudaryta 2 metų terminuota darbo sutartis, vadinasi, 2 metams jį subsidijuoja. Po to jo ateitis yra neaiški. <...> Greičiausiai pasibaigus subsidijai jį atleis.
Jis panoro grįžti, o jam darbdavys sako: Ne ne, tu dabar 2 metus turėsi dirbti, tu negali grįžti, tu apskritai negali išeiti iš darbo. Užimtumo tarnyba patvirtino, kad tikrai. Jeigu tas žmogus išeina savo noru, pusę metų Užimtumo tarnyba jo nedarbina. Šita nuostata atsiranda tik nuo liepos 1 d., anksčiau to nebuvo, čia yra nauji ribojimai“, – situaciją apibūdino ji.
Piktinasi ir mato tik vieną išeitį: kitaip darbuotojas kaip vergas
A. Kanaporienės teigimu, šitaip šiurkščiai pažeidžiamos neįgaliųjų darbuotojų teisės. Mat asmuo gali pretenduoti į subsidijuojamą darbo vietą tik tuomet, kai yra registruotas kaip bedarbis Užimtumo tarnyboje.
„Darbuotojas yra baudžiamas, jis negali užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Realiai negali grįžti į jokią rinką. Gali pats ieškotis darbo, bet tada jis bus nesubsidijuojamas darbuotojas. Joks kitas darbdavys nesirinks darbuotojo su negalia, kurio niekas nesubsidijuoja, kai yra galimybė pasirinkti į jo vietą sveiką darbuotoją. <...> Išeina, kad darbuotojas kaip vergas. Jis negali išeiti. Turi alternatyvą nebent savarankiškai verslą vykdyti, bet ne visi tai gali daryti. Du metus jis yra vergo vietoje, tai apie kokias teises, laisves ir pagerinimus neįgaliesiems kalbame?“ – stebėjosi moteris.
Ir papildė, kad tokiu atveju negalią turintis darbuotojas atsiduria visiškoje aklavietėje. „Realiai žmogus liks be darbo pusę metų. Jis gali išeiti, bet o ką jam valgyti? Jo vaikai namuose laukia“, – teigė A. Kanaporienė.
Ji mato vienintelę išeitį, kaip pagerinti sąlygas neįgalumą turintiems darbuotojams, – panaikinti ribojimą.
„Būtina nuimti ribojimą, kad darbuotojas nebūtų niekaip baudžiamas. Aš suprantu, jeigu asmuo atleidžiamas už darbo kodekso pažeidimą. Bet jeigu savo noru darbuotojas nori išeiti, šitoje vietoje negalime bausti, negalime riboti jo laisvės“, – sakė ji.
Užimtumo tarnyba: žmogus netenka teisės į bedarbio statusą
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė patvirtino, kad pasitraukęs iš subsidijuojamos darbo vietos atviroje rinkoje, neįgalus darbuotojas užsitraukia tam tikras sankcijas.
„Pagal Užimtumo įstatymą, jei darbuotojas, įdarbintas subsidijuojant asmuo (šiuo atveju negalią turintis darbuotojas), nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, jis netenka teisės į bedarbio statusą 6 mėn. nuo dalyvavimo priemonėje nutraukimo dienos, jis negali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, gauti nedarbo draudimo išmoką.
Visgi ir netekęs bedarbio statuso asmuo gali registruotis Užimtumo tarnyboje, kur jam bus suteiktos konsultavimo, informavimo paslaugos, tarpininkavimas įdarbinant. Šiuo metu, jei asmeniui būtų suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, jam būtų teikiamos paslaugos, kuriomis siekiama išspręsti turimas įsidarbinimo problemas“, – rašoma Užimtumo tarnybos atsiųstame komentare.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad toks reikalavimas darbuotojams nėra naujiena.
„Pažymime, kad ši nuostata dėl sankcijos taikymo nėra nauja ir ji yra taikoma ne tik negalią turintiems asmenims, bet visiems įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvaujantiems asmenims (ilgalaikiams bedarbiams, vyresniems kaip 45 m. bedarbiams, bedarbiams iki 29 m. ir kt.).
Sankcija yra taikoma tuo atveju, kai asmuo, kurio įdarbinimui buvo suteikta valstybės pagalba, sutikęs dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, nevykdo nustatytų įsipareigojimų, t. y. be svarbių priežasčių nutraukia darbo sutartį“, – informavo SADM Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.
Tikina, kad darbuotojas su negalia gali laisvai konkuruoti rinkoje
Valstybės institucijos akcentuoja, kad negalia nėra vienintelis dalykas, lemiantys darbuotojo konkurencingumą darbo rinkoje. Tiek Užimtumo tarnyba, tiek SADM kartoja, kad prie konkurencingumo prisideda ir kiti veiksniai.
„Negalia nėra vienintelis faktorius, sąlygojantis negalią turinčio asmens konkurencingumą darbo rinkoje. Tai lemia ir kitos priežastys – turima kvalifikacija, motyvacija, darbo patirtis, sveikatos būklė ir kt. Todėl asmeniui, kurį įdarbinant buvo skiriama darbo užmokesčio subsidija, jam atsisakius dalyvauti priemonėje ir nutraukus darbo sutartį, yra taikoma sankcija.
Asmens gebėjimas susirasti vieną ar kelis darbus, juos keisti, ir dėl šios priežasties atsisakyti dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, rodo, kad jis yra konkurencingas darbo rinkoje ir gali įsidarbinti be valstybės pagalbos. Šiuo atveju, be valstybės teikiamos pagalbos jis gali keisti darbo vietas ir įsidarbinti kitoje įmonėje“, – minėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Vis dėlto ši sankcija netaikoma vienai darbuotojų grupei. Tai asmenys, turintys sunkų neįgalumo lygį, kuriems valstybės subsidijos dirbant atviroje darbo rinkoje skiriamos neterminuotai.
„Užimtumo įstatymo projekte, kuriam Seimas pritarė šių metų liepos 19 d., yra nustatyta, kad jei bedarbis, kuriam nustatytas 0-25 procentų neviršijantis darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, 6 mėnesių sankcija be galimybės registruotis bedarbio statusu jam nėra taikoma. Šia nuostata yra siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą“, – atsakė Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė.
Už valstybės paramą – pareiga laikytis reikalavimų
Savo ruožtu SADM aiškina, kad valstybė taiko pagalbos priemones neįgaliems asmenims įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, o mainais jie turi laikytis nustatytų reikalavimų. Edita Banienė, ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja, apibūdino, kokie tai įsipareigojimai.
„Įpareigojimas yra laikytis nustatytų reikalavimų – be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties, kadangi valstybės pagalba ir buvo suteikta siekiant, kad bedarbis kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, kurio įdarbinimui buvo skiriama darbo užmokesčio subsidija, atsisakius dalyvauti priemonėje ir nutraukus darbo sutartį, yra taikoma sankcija. Nutraukus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas yra šios: darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami; Karo prievolės įstatymo nustatytų pareigų vykdymas; liga, sužalojimas, nėštumas“, – tv3.lt informavo ji.
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip SADMvertina šias sankcijas, juo labiau, kad gyventojai piktinasi jomis ir vadina žmogaus teisių suvaržymu. Ministerija atrėmė šią kritiką ir tvirtino, kad neįžvelgia čia jokių suvaržymų.
Be kita ko, nurodė, kad subsidijuojamą darbo vietą palikęs asmuo su negalia gali registruotis Užimtumo tarnyboje. Tačiau jam bus suteiktas ne bedarbio, o darbo rinkai besirengiančio asmens statusas.
„Negalią turinčiam darbuotojui, išėjusiam iš socialinės įmonės savo noru, sankcija nėra taikoma. Sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai asmuo, sutikęs dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje pagal Užimtumo įstatymą, savo noru dalyvavimą šioje priemonėje nutrauktų be svarbių priežasčių.
Tokia tvarka nėra žmonių su negalia teisių suvaržymas, kadangi negalią turintys asmenys gali laisvai rinktis sudarydami su Užimtumo tarnybos specialistu individualų užimtumo veiklos planą – būti įdarbinti į laisvas darbo vietas, tobulinti/įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją ar dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, darbdaviui kompensuojant dalį darbo užmokesčio kaštų, t. y. kai be valstybės pagalbos savarankiškai įsidarbinti nepavyksta.
Pažymime, kad net ir tuo atveju, jei asmuo netenka bedarbio statuso, jis gali registruotis Užimtumo tarnyboje. Jam bus suteiktos konsultavimo, informavimo paslaugos, tarpininkavimas įdarbinant. Taip pat, jei asmeniui būtų suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, jam būtų teikiamos paslaugos, kuriomis siekiama išspręsti turimas įsidarbinimo problemas“, – rašoma SOCMIN pateiktame atsakyme.
Ministerija: reformą užtikrina darbuotojo „laisvę pasirinkti“
Pasiteiravus, ar ministerija ketina keisti šią nuostatą ir panaikinti sankcijas neįgalumą turintiems darbuotojams, institucija nepateikė konkretaus atsakymo. Priešingai, SADM tikino, kad negalią turintys darbuotojai pagal naują tvarką gauna visą reikalingą pagalbą ir turi laisvę rinktis.
„Užimtumo įstatymo pakeitimu bus reglamentuotos prevencinės priemonės, kurių dėka asmenys, dėl įvairių aplinkybių įgiję negalią, išliks darbo rinkoje dėl jiems pritaikytų darbo vietų. Atsisakant segreguotų darbo vietų, bus suteiktos platesnės galimybės asmenims su negalia nuspręsti, kur nori dirbti.
Suformuotos specifinės priemonės, leisiančios įsitraukti į darbo rinką tokias negalias turinčius asmenis kaip intelekto, psichosocialinė negalia. Žmonėms su negalia ši reforma reiškia laisvę pasirinkti – kur beįsidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų ir jos apimtys nepriklausys nuo darbdavio statuso“, – teigiama ministerijos komentare.
Primenama, kad liepos 19 d. Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką. Už tai antradienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo du, o 16 susilaikė.
Šių metų sausio 1 dieną darbingo amžiaus žmonių su negalia buvo apie 147 tūkst., iš jų dirbo 29 proc. 2023 metais planuojama nedarbingumo nustatymo sistemos pertvarką.
