nasa

Ankstesnės misijos į Marsą ieškojo vandens, o europietiška misija ieškos aminorūgščių ir cukrų pėdsakų, sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Donatas Narbutis, komentuodamas pirmadienį pradėtą Europos kosmoso agentūros ir Rusijos „Roskosmos“ robotų kelionę tyrinėti Žemės planetos kaimynę. „Mes ieškome tokios gyvybės, kuri būtų panaši į žemišką – tai yra vandens pagrindu, – laidoje „Aktualioji valanda“ sakė D. Narbutis.

NASA paviešino įrašą, kuriame kalbama apie „kosminę muziką“, išgirstą skriejant pro tolimąją mėnulio pusę. Pokalbis: „Ar tu taip pat girdėjai tą švilpiantį garsą?“ „Skamba kaip, žinai, kosminė muzika“ „Aš norėčiau žinoti, kas tai yra“. Šis pokalbis tarp „Apollo 10“ astronautų Eugene'o Cernano ir Johno Youngo, įvykęs, kai jų kosminis laivas skriejo aplink tolimąją mėnulio pusę, buvo įslaptintas ilgiau nei keturis dešimtmečius.

 NASA kuria Planetos gynybos koordinavimo biurą, kurio paskirtis ginti Žemę nuo asteroidų ir kometų, kurie per daug priartėja prie mūsų plametos, rašo CNN. Šis departamentas bus priskirtas Planetos mokslų skyriui. Jo misija – išankstinis potencialiai grėsmingų objektų – gana didelių (30-50 metrų skersmens) asteroidų ir kometų, priartėjančių prie Žemės orbitos mažesniu nei 7,5 mln. kilometrų atstumu – nustatymas ir stebėjimas.

Kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ pirmadienį paleido savo galingą raketą „Falcon 9“ ir vėliau ją nutupdė stačią, pirmąkart sėkmingai atlikusi tokį manevrą, siekiant padaryti raketas daug kartų panaudojamas kaip lėktuvus. „Falcon“ („Sakalas“) nusileido“, – pranešė komentatorius, o „SpaceX“ būstinėje Hortono mieste Kalifornijoje susirinkę žmonės džiaugsmingai plojo ir šaukė.

Astronautas Timothy Peake'as, pirmas „namuose paruoštas“ britų astronautas, vyksiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), savo kelionės išvakarėse pareiškė, kad per Kalėdas žiūrėdamas į Žemę iš kosmoso galvos apie savo šeimą ir, galbūt, pats ragaus kalėdinio pudingo. Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės majoras – Europos kosmoso agentūros skrydžių inžinierius – antradienį turėtų pakilti iš Baikonūro kosmodromo kartu su amerikiečiu ir rusu į 171 dienos kosminę misiją.

Iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) penktadienį į Žemę sugrįžo trijų asmenų įgula; jų kosminė kapsulė saugiai nusileido snieguotoje Kazachstano stepėje. JAV kosmoso tyrimų agentūros NASA astronautas Kjellis Lindgrenas, rusas Olegas Kononenka ir japonas Kimiya Yui sugrįžo kapsule „SojusTMA-17M“, kosminėje stotyje išbuvę 141 dieną. Nutūpta tiksliai pagal grafiką 19 val. 12 min., vietos e (15 val. 12 min.

Raudonasis Marsas prieš šimtus milijonų metų atrodė visai kaip Žemė: slėniai, vanduo, šiluma. O kodėl visas šis grožis išnyko, vis tiksliau pavyksta nustatyti aplink Marsą skriejančiam atmosferą tiriančiam zondui „MAVEN“. Iš NASA pasaulį pasiekia išties karšta žinia. „Maždaug prieš 3,7 milijardų metų vandens ten buvo labai daug ir jis buvo aktyvus. Bet maždaug tuo laikotarpiu Saulės vėjas nuplikė planetą, jos atmosferą.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „Cassini“ praskrido nepaprastai arti ledo geizerio, trykštančio iš Saturno palydovo Encelado, mokslininkams ieškant nežemiškų mikroorganizmų egzistavimo įrodymų. Tai įvyko trečiadienį 15 val. 22 min. Grinvičo (17 val. 22 min. Lietuvos) laiku, pranešė NASA.

Per Heloviną grėsmingas 2,5 kilometrų skersmens asteroidas pralėks pro Žemę – kosmoso akmuo judės apytiksliai 125,5 tūkst. kilometrų per valandą greičiu ir nuo mūsų planetos bus nutolęs maždaug 499 tūkst. kilometrų. Minėtas atstumas yra lygus 1,3 atstumo tarp Žemės ir Mėnulio, tad kiekvienas, turintis teleskopą, galės stebėti šį reiškinį. Mokslininkų dėmesį šis asteroidas pirmiausiai kausto todėl, kad tai bus pirmasis taip arti prie Žiemės skriejantis asteroidas nuo 2006 metų.

Atrodo, kad Marse yra ne tik užšalusio vandens, bet ir teka sūraus vandens srautai, bent jau vasarą, sako NSA mokslininkai. Pasak jų, naujausi stebėjimai „tvirtai paremia“ ilgalaikę teoriją, kad kai kuriais kalnų šlaitais kiekvieną vasarą teka sūrus vanduo. Tie tamsūs, siauri ruožai pasirodo ir išryškėja šilčiausiais Marso mėnesiais, o likusią metų dalį būna išblukę.

Grupelė NASA naujokų pradėjo neįprastą eksperimentą – simuliuodami gyvenimą Marse jie 18-ai mėnesių užsidarė eksperimentinėje bazėje Havajuose. Šeši vyrai ir moterys bandys suprasti, kaip galėtų atrodyti gyvenimas Raudonojoje Planetoje, praneša BBC. Izoliacijos eksperimentas, kuris prasidėjo penktadienį, bus ilgiausias tokio tipo NASA bandymas. Ekspertai prognozuoja, kad žmogaus misija į Marsą turėtų užtrukti nuo vienerių ir trejų metu.

Rusijos penktadienį sėkmingai paleista raketa „Proton“ su britų palydovu; šis paleidimas yra pirmas sėkmingas startas nuo gegužės, kai dėk variklio gedimo buvo sunaikintas Meksikoje sukurtas palydovas. Raketa „Proton-M“ su ryšių palydovu „Inmarsat-5 F3“ startavo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane 11 val. 44 min. Grinvičo (14 val. 44 min.Lietuvos) laiku, kaip ir buvo planuota, pranešė Rusijos kosmoso tyrimų agentūra.

Japonų krovininis erdvėlaivis HTV5 (H-II Transfer Vehicle-5) pirmadienį 10 val. 2 min. JAV rytų pakrantės (17 val. 2 min. Lietuvos) laiku prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir liks čia iki rugsėjo pabaigos, pranešė NASA. Šis erdvėlaivis TKS pasiekė anksčiau pirmadienį, apie 6 val. 28 min. (13 val. 28 min. Lietuvos laiku), startavęs iš Tanegašimos kosmoso tyrimų centro trečiadienį. Jis į orbitinę stotį pristatė svarbių atsargų ir mokslinių tyrimų įrangos.

Pasaulis gali lengviau atsikvėpti – Žemės link neskrieja joks didžiulis asteroidas, kuris sunaikintų dideleas Amerikos žemynų dalis, paskelbė NASA, kuri jautėsi priversta pateikti paaiškinimą po internete pasklidusių gandų. Tinklaraščiuose ir nepatikimose naujienų svetainėse buvo teigiama, kad rugsėjo viduryje ar pabaigoje didelis asteroidas įsirėš į Žemę netoli Puerto Riko, sukeldamas katastrofą visame regione.

Gyvenimas kosmose tikrai įdomus. Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantys kosmonautai ir astronautai pirmą kartą per ilgus metus išsivalė langą iš lauko. Taip dažnai, kaip čia, Žemėje, kosmose to daryti nereikia. Be to, Tarptautinės kosminės stoties komanda pirmą kartą paragavo ypatingų salotų. Ypatingos jos tuo, kad užaugintos ne kur kitur, o kosmose. Auginti jas bandoma jau ne pirmą kartą, tačiau paragauti savo kosmose užauginto derliaus astronautams iki šiol dar nebuvo leista.

 Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad jos orbita yra pačioje Auksaplaukės juostoje (angl.

Rusijos erdvėlaivis, skraidinantis tris astronautus iš Rusijos, Japonijos ir JAV, ketvirtadienį susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS), praėjus mažiau negu šešioms valandoms po sėkmingo raketos starto, parodė NASA televizija. Erdvėlaivį „Sojuz TMA-17M“, kuriame buvo rusas kosmonautas Olegas Kononenka, JAV astronautas Kjellas Lindgrenas ir japonas Kimiya Yui, nešanti raketa riaumodama pakilo į padangę iš Rusijos Baikonūro kosmodromo Kazachstano stepėse trečiadienį 21 val. 2 min.

Amerikiečių kosminis zondas „New Horizons“ sėkmingai atliko istorinį praskridimą netoli Plutono, antradienį pranešė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), gavusi nekantriai lauktą signalą iš to aparato, rodantį, kad jis veikia. „Mūsų kosminis aparatas sveikas“, – nurodė šios misijos operacijų vadovė Alice Bowman, patvirtinusi, kad buvo užmegztas kontaktas su zondu, nuskriejusiu apie 4,8 mlrd. kilometrų. „Dabar tolstame nuo Plutono“, – pridūrė ji.

Pagaliau žmonija artimiau susipažino su tolimiausia mūsų Saulės sistemos planeta nykštuke Plutonu. 15 val. Lietuvos laiku, po net 9 metus trukusios kelionės palydovas „Naujieji horizontai“ praskriejo pro Plutoną. Aiškėja, kad Plutonas ne tik didesnis nei manyta anksčiau, bet jame turėtų būti daugiau ledo. Netrukus Plutoną pamatysite iš arčiau. Beveik prieš 10 metų į kosmosą susipažinti su Plutonupakilęs palydovas „Naujieji horizontai“ pagaliau pasiekė kelionės tikslą už 5 mlrd. kilometrų.

Netrukus žmonija sužinos kur kas daugiau apie vieną mūsų Saulės sistemos planetą nykštukę Plutoną. NASA misija „Naujieji horizontai“ artėja prie tikslo. Netrukus palydovas priartės prie Plutono, kuris yra net už 5 mlrd. kilometrų, ir mes artimiau su juo susipažinsime. „Naujųjų horizontų“ misija prasidėjo prieš 9-erius metus. Tuomet pakilusi raketa į beribį kosmosą išmetė palydovą ir šis pradėjo net 5 mlrd. kilometrų kelionę link vienos mažiausių mūsų saulės sistemos planetų Plutono.

Šiemet birželio 30-oji bus viena sekunde ilgesnė – tai bus padaryta oficialiai, kaip daroma kas trejus ar ketverius metus, pranešė NASA. Vidurnaktį laikrodžiai po 23 val. 59 min. 59 sek. dar parodys 23 val. 59 min. 60 sek., ir ir tik tada prasidės naujoji para 00 val. 00 min. 00 sek. Taip daroma todėl, kad Žemės sukimasis po trupučiuką lėtėja, ir į šį procesą galima atsižvelgti pridedant vieną sekundę, sakė NASA pareigūnas Danielas MacMillanas.

 Valstybinė mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) praėjusios savaitės pabaigoje rekomendavo tris Lietuvos studentus į stažuotę mokslinių tyrimų institucijoje NASA. Agentūros Tarptautinių programų skyriaus vyr. specialistas Viktoras Mongirdas BNS sakė, kad NASA vėliau iš rekomenduotų studentų atsirinks daugiausiai du žmones. „Rekomenduoti trys. NASA atsirinks maksimum du“, - pirmadienį sakė V.Mongirdas.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (angl. National Aeronautics and Space Administration; NASA) savo radaruose dar 1999 m. kovo 31 d. aptiko milžinišką asteroidą 1999 FN53, kuris šių metų gegužės 14 d., ketvirtadienį, praskries pro Žemę. Asteroidas 1999 FN53 link Žemės artėja 48 280 kilometrų per valandą greičiu.

Nepilotuojamas NASA kosminis zondas sudužo Merkurijaus planetos paviršiuje pasibaigus degalų atsargoms po sėkmingos 11 metų trukusios misijos, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. Zondas MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, GEochemistry, and Ranging) buvo pirmasis kosminis aparatas, skriejęs orbita aplink Merkurijų. Skrydžių valdymo centras paskelbė paskutinį „Twitter“ pranešimą jo vardu prieš aparatui sudūžtant 19 val. 26 min. Grinvičo (22 val. 26 min. Lietuvos) laiku.

 NASA erdvėlaivis „Messenger“, kaip tikimasi, ketvirtadienį vakare užbaigs savo ketverius metus trukusius Merkurijaus tyrinėjimus ir suduš planetos paviršiuje, pranešė mokslininkai. Jų apskaičiavimais susidūrimas, paliksiantis dar vieną kraterį Merkurijaus paviršiuje turėtų įvykti apie 15 val. 26 min. JAV rytų pakrantės (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Nebeturintį degalų manevrui laivą „Messenger“ Saulės trauka spaudžia žemyn vis arčiau Merkurijaus paviršiaus.

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą studentams dėl tarptautinės stažuotės NASA mokslinių tyrimų centre, kurios metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. „2014 m. pasirašius bendradarbiavimo sutartį su NASA, mūsų šalies studentams atsivėrė unikali galimybė vykti į stažuotę ir padirbėti NASA tyrimų centre.

Jeigu kada nors esate matę filmą „Kelionė į žemės centrą“, turėtumėte atsiminti vieną įdomų faktą. Kelionei į žemės centrą skirtas traukinys buvo sukurtas iš specialaus metalo, kuris sugebėdavo šilumą paversti elektros energija. Nors prieš daugiau kaip 10 metų sukurtas filmas buvo tik dar viena fantazija, tačiau atrodo, kad NASA darbuotojai sugebėjo tai paversti realybe.

Kol NASA renkasi naujo tipo variklius, nesnaudžia ir smulkesni kosmoso tyrinėjimų entuziastai. Čia gali pasitarnauti ledinis CubeSatų raketinis kuras. Šie lengvi, nebrangūs palydovai gaminami iš litro tūrio modulių, yra populiarūs studentų projektų objektai. Atsidūrę Žemės orbitoje, jie gali vykdyti tikrą mokslą, pavyzdžiui, stebėti atmosferą ar ieškoti egzoplanetų.

Viena iš 12-os "Next Space Technologies for Exploration Partnerships" (NextSpace) bendrovių sąrašo pareiškė suprojektavusi variklį, kuris astronautus į Marsą nuskraidintų tik per 39 paras. Teksase (JAV) veikianti raketinių variklių bendrovė "Ad Astra" JAV aeronautikos ir kosmoso agentūrai NASA siūlo variklio "Vasimr" (Variable Specific Impulse Magnetoplasma Rocket) prototipą.

Rusija paskelbė preliminarius planus pastatyti naują orbitinę stotį kartu su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri pakeistų dabartinę Tarptautinę kosminę stotį (TKS), planuojamą naudoti iki 2024 metų. Rusija ir NASA neseniai susitarė iki 2024-ųjų eksploatuoti ir finansuoti TKS, bet dėl būsimų bendrų kosminių projektų išlieka abejonių, nes Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas dėl konflikto Ukrainoje.

 Rusija šeštadienį paskelbė preliminarius planus pastatyti naują orbitinę stotį kartu su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri pakeistų dabartinę Tarptautinę kosminę stotį (TKS), planuojamą naudoti iki 2024 metų. Rusija ir NASA neseniai susitarė iki 2024-ųjų eksploatuoti ir finansuoti TKS, bet dėl būsimų bendrų kosminių projektų išlieka abejonių, nes Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas dėl konflikto Ukrainoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kosmoso agentūra NASA praneša, kad erdvėlaivis „Curiosity“ Marso paviršiuje rado nitrogeno, o tai leidžia manyti, kad šioje planetoje galėjo egzistuoti gyvybė. Tačiau kol kas neįmanoma patvirtinti, kad nitrogenas Marse atsirado dėl čia galbūt kažkada egzistavusių gyvų organizmų. Nepaisant to, „Curiosity“ komanda iki šiol jau buvo radusi įrodymų apie kitus ingridientus, reikalingus gyvybei – vandens ir organinių medžiagų. 2,5 mlrd.

Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai esama milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai. 2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.

NASA zondui „Dawn“ artėjant prie nykštukinės planetos Cereros, mįslių tik daugėja. Naujausios šio iš ledo ir uolų sudaryto ir vandens garų turinčio Saulės sistemos kūno nuotraukose užfiksuoti du stulbinamai ryškūs šviesos šaltiniai ant nykštukinės planetos paviršiaus, kuriems mokslininkai kol kas neranda paaiškinimo. Beje, zondas „Dawn“ Cererą pasieks jau po savaitės – kitą ketvirtadienį, kovo 5 d. „Šviesią dėmę Cereros paviršiuje „Dawn“ užfiksavo prieš keletą savaičių.

Planuoti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos narių darbai atvirame kosmose bus atidėti iki šeštadienio, kad JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) specialistai galėtų ištirti numanomą skafandrų defektą.

JAV bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ trečiadienį iškėlė toli kosmose skriesiantį palydovą, kuris padės perspėti apie potencialiai pavojingus Saulės aktyvumo reiškinius ir smarkias geomagnetines audras. Pasak ekspertų, Tolimojo kosmoso klimato observatorija (Deep Space Climate Observatory, DSCOVR), sukonstruota vykdant 340 mln. dolerių (300,5 mln.

„TEDxVilnius“ konferencija šiais metais, balandžio 11 d., įvyks jau penktąjį kartą. Norintieji tapti jubiliejinio renginio dalyviais iki kovo 6 d. interneto svetainėje tedxvilnius.com turi užpildyti dalyvio anketą. Pasak šio renginio organiozatorių, remiantis ja bus atrenkami žmonės, kurie vėliau bus pakviesti įsigyti bilietus į tradicinę gerų idėjų konferenciją.

1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maskvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m. Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris. Sovietų Sąjungoje Lietuvos mokslininkai daugiausia konstravo lazerius moksliniams tyrinėjimams. Buvo pradėta laiku. Dėl to, šiandien pasaulyje mes konkuruojam ne lazerių kaina, o kokybe.

Sausio pabaigoje ir pačioje vasario pradžioje įvyko visos trys skaudžiausios avarijos JAV kosmoso agentūros NASA istorijoje. 1967 metų sausio 27 d. trijų astronautų mirtimi baigėsi „Apollo 1“ erdvėlaivio bandymas. Nelaimės nepavyko išvengti, nors astronautai iš anksto įspėjo savo vadovus apie pavojus.

Neįprastai didelis gana arti Žemės praskriejęs asteroidas turi savo mėnulį, antradienį pranešė NASA, JAV kosmoso tyrimų agentūrai paskelbus pirmąsias šio dangaus kūno nuotraukas. Asteroidas „2004 BL86“ pirmadienį prie mūsų priartėjo labiausiai, tačiau vis tiek buvo daugiau nei triskart toliau nuo Žemės nei Mėnulis.

 2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dabar labiau negu kada nors anksčiau priartėjusi prie planetos, kurioje sąlygos būtų panašios į būdingas Žemei, atradimo, astronomai nurodė antradienį, paskelbę apie atrastas naujas aštuonias planetas, skriejančias aplink savo žvaigždes žemiškajai gyvybei tinkamoje zonoje.

Jau kelis dešimtmečius laikoma, kad Marsas turėtų būti kita vieta kosmose, po Mėnulio, kur būtų verta apsilankyti žmonėms. Marsas tikrai atrodo patrauklus – ir sąlygos panašiausios į Žemę, lyginant su kitomis Saulės sistemos planetomis, ji ir nutolusi ne tiek toli nuo Žemės. Tačiau skrydis į Venerą būtų trumpesnis.

JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Marsą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, tekštelėjo į vandenį penktadienį Ramiajame vandenyne. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“. Per šį skrydį erdvėlaivis du kartus apskriejo aplink Žemę. Pirmoji orbita siekė Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) aukštį, apie 430 km.

NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ sėkmingai startavo per pirmąjį bandomąjį skrydį. Naujoji NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ penktadienį buvo iškelta į kosmosą didelės raketos nešėjos, pirmąkart išbandant kosminį aparatą, kuris artimiausioje ateityje gali nuskraidinti žmones į asteroidą arba Marsą. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min.

Penktadienį bus antrą kartą pamėginta paleisti į orbitą būsimo NASA pilotuojamo erdvėlaivio „Orion“ prototipą. Amerikos kosminės agentūros specialistai tikisi, kad šį kartą startas pavyks. Ketvirtadienį startą teko atidėti dėl ne vietoje jūroje atsiradusio laivo, vėliau dėl vėjo gūsių, dar vėliau – dėl raketos kuro vožtuvų sutrikimų, kol galiausiai baigėsi raketos startui skirtas laikas.

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA dėl nepalankių orų ir sutrikimų raketoje iki penktadienio atidėjo pirmąjį bandomąjį tolimojo kosmoso kapsulės „Orion“ startą. Pasak jos, per trijų valandų starto „langą“ ketvirtadienį paleidimas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje buvo kelis kartus atidėtas; nuspręsta dar kartą bandyti penktadienį, pradedant nuo 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku.

Ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra planuoja pirmą kartą išbandyti naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Orion“. Kol kas jis skris be žmonių. Floridos meteorologų duomenimis, gero oro tikimybė starto metu yra apie 60 proc. 7-is astronautus galintis skraidinti „Orion“ kuriamas tolimiems skrydžiams – į Mėnulį, į asteroidų žiedą ir net į Marsą, nors kol kas jokia konkreti misija nėra suplanuota.