mokytojai

Pažymį mokinys gauna iš mokytojo, tačiau ar visada supranta, kodėl jo rezultatas būtent toks ir ką pats gali pakeisti? Šiaulių universitetinėje gimnazijoje siekiama, kad atsakymų mokiniai nelauktų vien iš suaugusiųjų – jie patys kelia sau tikslus, stebi savo pažangą, įsivertina, kas sekasi, o kur dar reikia pasistengti. „Galutinis tikslas – kad mokinys palaipsniui taptų savo mokymosi ir pažangos šeimininku“, – sako gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) raginant mokytojų atlyginimus didinti bent 10 proc., švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad toks noras suprantamas, tačiau dabartinis Vyriausybės pasiūlymas atliepia esamus susitarimus. „Mes buvome susitikę su visomis profesinėmis sąjungomis, jie išklausė mūsų pasiūlymo, ko siekia Vyriausybė, ir taip pat išsakė savo lūkesčius.

Nuo spalio 9-osios pradeda veikti pirmoji Lietuvoje psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos mobilioji linija, skirta pedagogams.  Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė bei Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorius Simonas Šabanovas aptarė psichologinės, teisinės pagalbos svarbą mokytojams bei pristatė, kaip Mokytojų linija veiks toliau.

Lietuvoje penktadienį pradeda veikti Mokytojų linija, kurioje pedagogai galės gauti pirminę psichologinę ir teisinę pagalbą. Penktadienį Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje vyks pristatymas, kuriame švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorius Simonas Šabanovas aptars psichologinės ir teisinės pagalbos svarbą šalies pedagogams ir pristatys, kaip veiks linija.

„Po ilgų svarstymų šį vardą man išrinko tėvai. Teko ieškoti kelis kartus vardo reikšmės ir ji yra paprasta: dei- deivas, deivė (dievas) ir vil- = viltis (tikėjimas). Jau vaikystėje labai džiaugiausi turėdama išskirtinį vardą, kuris buvo kitoks nei kitų. Man visada patiko, kad jis nėra dažnas ir kad iš karto išsiskiria. Manau, kad ilgainiui vardas tapo ir savotiška mano tapatybės dalimi“, – sako Alytaus Likiškėlių progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Deivilė Aranauskaitė.

Pirmadienį minint Mokytojų dieną, buvo pristatytas Švietimo kelrodis, įteikta Meilės Lukšienės premija. Lietuvos švietimo sistema jau dešimtmetį sukasi ratu, o aiškios krypties vis dar trūksta. Taip ją apibūdina naują švietimo kelrodį pristatę ekspertai, siūlantys 10 konkrečių žingsnių, kurie, jų teigimu, galėtų išjudinti sistemą iš vietos.

Prievolė mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tik rusų kalba, steigti bent po vieną lietuvišką klasę keltų rizikų, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta analizė. Ji parengta Seimo Švietimo ir mokslo komitetui balandį paprašius įvertinti galimą poveikį, jei būtų keičiamas Švietimo įstatymas, nustatant, kad Lietuvos valstybinėse bei savivaldybių ugdymo įstaigose negali būti situacijos, kai nėra nė vienos klasės, kurioje ugdymas vyksta valstybine kalba.

Praėjusią savaitę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė švietimo ataskaitą. Joje atskleistos didelės skaitymo problemos Lietuvoje ir visame pasaulyje. Daugybė penkiolikmečių, perskaitę tekstą, nesugeba paaiškinti, apie ką jis buvo. Atrodo, kad vaikai skaito labai daug. Pažvelgę į juos troleibuse matome, kad jie nuolat kažką skaito ar žiūritelefonuose, tačiau mažai ką įsimena.

Prieš pat mokslo metų pradžią pakoreguotos ugdymo programos vėl sulaukė švietimo bendruomenės nepasitenkinimo. Mokytojai kritikuoja skubotus sprendimus ir abejoja, ar jie padės išvengti praėjusių metų chaoso. Apie paskutines pasiruošimo dienas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir mokytojas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narys Alius Avčininkas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sieks, kad iki 2028 m. valstybės biudžeto lėšos mokytojų darbo užmokesčiui sudarytų 170 proc. pareiginės algos bazinio dydžio.  Tai numatoma padaryti iki 2028 m. trečiojo ketvirčio.  Nuo šių metų sausio šis skaičius siekia 152,9 proc. Be to, norima užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos švietimo srities darbuotojams kasmet augtų bent 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) keturių balų kartelės įvedimas atidėtas iki 2029 metų. Švietimo ekspertai kritikuoja nuolat keičiamas taisykles ir perspėja, kad tokie sprendimai gali turėti tiesioginių pasekmių mokinių ateičiai. Apie švietimo laukiančius iššūkius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir mokytojas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narys Alius Avčininkas.

Rugsėjo pradžia Lietuvoje turi savitą kvapą – į mokyklas sugrįžta ne tik mokiniai, bet ir spalvingos gėlių puokštės, skirtos mokytojams. Vieni renkasi kuklią puokštelę, kiti į mokyklą skuba nešini įspūdingo dydžio saulėgrąžomis, kardeliais ar jurginais. Tačiau gėlė, kurią tą rytą įteikiame mokytojui, gali reikšti kur kas daugiau nei tiesiog gražų gestą.

Likus savaitei iki mokslo metų pradžios visoje Lietuvoje dar trūksta pustrečio šimto mokytojų. Stinga ne tik tiksliųjų mokslų, pavyzdžiui, matematikos, informatikos ar fizikos, bet ir lietuvių kalbos, istorijos ar net muzikos mokytojų. O studijuoti pedagogiką šiemet rinkosi per mažai jaunuolių – Vytauto Didžiojo universitete vos vienas fizikos pirmakursis, biologijos, chemijos – po tris, keturis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjantys nauji mokslo metai Lietuvos švietimo sistemai ir mokytojams žada dar vieną iššūkių kupiną etapą. Augantis technologijų ir dirbtinio intelekto vaidmuo, vadovėlių stoka bei gilėjanti pedagogų trūkumo krizė visuomenei kelia daugybę klausimų: kokia ateitis laukia gimtosios kalbos, kai mokiniai vis dažniau renkasi anglicizmus, kaip atnaujintos programos veikia pasiruošimą egzaminams ir kas prisiims atsakomybę už nuolatinę naštą ant mokytojų pečių? Apie lietuvių kalbos vietą mokykloje, tec...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristatė priemonių planą, kaip pritraukti pedagogus ir juos išlaikyti darbo vietoje, skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

Lietuvoje gresiant beveik 6000 mokytojų trūkumui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmadienį pristatė naują pedagogų pritraukimo ir išlaikymo planą. Vis dėlto mokytojų stygius šiandien yra ne vien Lietuvos problema – dėl pedagogų konkuruoja daugelis išsivysčiusių valstybių. Kai kurios jų jau atrado netikėtų būdų, kaip mokytojo profesiją paversti patrauklesne.

Siekiant pritraukti daugiau mokytojų į ugdymo įstaigas ir užtikrinti jų išlaikymą, bus steigiama psichologinės ir teisinės pagalbos linija pedagogams, supaprastintos aukštos kvalifikacijos specialistų įsidarbinimo mokyklose galimybės, atnaujintas finansinės paramos studentams modelis. Tokias priemones Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmadienį pristatė paskelbusi 2026–2028 metų mokytojų pritraukimo ir išlaikymo planą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) žadant pristatyti priemonių planą, kaip pritraukti pedagogus ir juos išlaikyti darbo vietoje, skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras teigia, kad Lietuvoje trūkstant pedagogų, į šią profesiją bus bandoma pritraukti specialistus iš kitų sričių.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „EDU Vilnius“ trečiadienį pristatė naujai sukurtą, nemokamą darbo skelbimų sistemą „Mokau Vilniuje“, skirtą ir sostinės mokytojams, ir jų ieškančioms švietimo įstaigoms. Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad ši programa iliustruoja siekį į mokytojų stygiaus problemą pažvelgti kitaip.

Nors mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais sparčiai augo, Lietuvos mokykloms vis dar sudėtinga pritraukti talentingiausius jaunus specialistus. Be to, pusė jaunų pedagogų svarsto palikti profesiją vos po kelerių darbo metų. Kodėl taip yra? Ar problema vis dar yra per maži atlyginimai, ar šiandien svarbesni kiti mokytojo profesijos aspektai? Daugelį metų viešojoje erdvėje mokytojų atlyginimai buvo laikomi kone pagrindiniu atsakymu į didžiąją dalį švietimo problemų.

Šalies savivaldybės, ypač regionuose, suka galvas, iš kur gauti mokytojų. Pedagogų ir dabar trūksta, o ateityje prognozuojama katastrofiška padėtis, nes dabartiniai išeis į pensiją, o jaunimas būti mokytojais nenori. Marijampolė problemos sprendimui pradės taikyti šalyje dar nematytą metodą: vilios mokytojus net 1 000 eurų priedu prie algos kas mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje, direktorės teigimu, šiuo metu mokytojų netrūksta.

Lietuvą sukrėtė smurto incidentas mokykloje – Kėdainiuose per konfliktą septintokas žirklėmis sužalojo bendraamžį. Įvykis primena prieš kelias savaites Marijampolėje nutikusį išpuolį, kai vaikas su peiliu šoko prieš kitus moksleivius.

Siekdama spręsti mokytojų trūkumo ir amžėjimo problemą bei pritraukti daugiau naujų ar į švietimo sistemą sugrįžtančių pedagogų, Vilniaus miesto savivaldybė tęsia tam skirtą programą. „Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis toliau auga. Tą ir EBPO TALIS tyrimas parodė – Lietuvos mokytojai yra dabar vyriausi Europoje. O Vilnius visomis jėgomis stengiasi tą atsverti ir tam priešintis“, – Vilniaus Minties gimnazijoje trečiadienį kalbėjo miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Skaičiuojant, jog per ateinančius penkerius metus Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad esama finansinių paskatų pedagogikos studentams tvarka neveikia, todėl ministerija ją ketina keisti.  Anot ministrės, esamas stipendijas studentams siūloma mažinti, naujo dydžio išmokas paskirstyti tiksliau, taip pat papildomai skatinti mokyklose naujai įsidarbinusius pedagogus.

Lietuvoje dažnai kalbama apie dvi esmines švietimo problemas – mokytojų trūkumą ir nepakankamai aukštus mokinių pasiekimus. Tačiau daug rečiau aptariama dar viena tema, kuri gali būti susijusi su abiem šiomis problemomis – ar Lietuvos mokytojai pakankamai dirba kartu? Apie tai savo įžvalgas pateikė organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Švietime daug kalbame apie mokytojų emocinę gerovę. Apie mokinių saugumą. Apie organizacinę kultūrą. Tačiau rečiau paklausiame – o kaip laikosi tie, kurie ant savo pečių laiko visą mokyklą? Būtent mokyklų vadovams tenka atsakomybė už strateginius sprendimus, bendruomenės būseną, konfliktų valdymą, reformų įgyvendinimą ir nuolatinį pokyčių tempą. Vadovai – vienas kertinių gero šalies vaikų išsilavinimo veiksnių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę pateikė svarstyti priemonių plano projektą, skirtą pedagogų pritraukimui ir išlaikymui ugdymo įstaigose. Plane taip pat numatomos priemonės darbo sąlygų gerinimui.  Kaip nurodė ministerija, 2026–2028 m. plane numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę ir mokytojų profesinį saugumą, psichologiškai saugią darbo aplinką.

Krizė Alytaus gimnazijoje pasiekė kritinį tašką. Miesto meras Nerijus Cesiulis pasisakė apie skandalo purtomą mokyklą, o profsąjunga tikina – jis esą meluoja.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje kilus konfliktui dėl atleistos etikos mokytojos, savivaldybė dėl nepavykusių derybų kaltina profsąjungą, kad ši iš situacijos kuria viešą šou. „Jeigu taip trumpai ir drūtai, tai galėčiau pasakyti, kad profsąjunga daro šou, pijarą ir politikuoja. Mes derėjomės. Šiandien sužinojome, kad derybos žlugo, jų nuomone, dėl to, kad meras išvažiavo į komandiruotę, bet komandiruotė buvo suplanuota.

Protestuojančius Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojus palaikanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) sako, kad dvi dienas vykusios derybos tarp Alytaus miesto savivaldybės ir mokytojų žlugo.  „Realybėje derybos tapo spaudimo, manipuliacijų ir vilkinimo scena. Užuot sprendęs esminį – mokytojų saugumo – klausimą, meras (Nerijus Cesiulis – BNS) bandė nukreipti dėmesį siūlydamas keliones, renginius, vakarėlius.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojai trečiadienį dalyvaus Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje bei lankysis Prezidentūroje, kur aptars mokykloje susidariusią konfliktinę situaciją, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Švietimo profesinės sąjungos teigimu, dvi dienas intensyviai vykusios derybos tarp Alytaus miesto savivaldybės mero Nerijaus Cesiulio ir gimnazijos mokytojų sužlugo.

Keli šimtai pedagogų Alytuje sekmadienį protestuoja dėl iš pareigų atleistos Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos. Palaikyti Meilės Platūkienės jie susirinko Šaulių namuose, kur rengiama konferencija „Grąžinkime saugumą į mokyklą“. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas susirinkusiesiems teigė pasigedęs aktyvesnio socialdemokratų švietimo ministrės Ramintos Popovienės, premjerės Ingos Ruginienės bei Alytaus mero Nerijaus Cesiulio į...

Alytaus švietimo bendruomenė griežtai pasmerkė Alytaus Adolfo-Vanago gimnazijos direktoriaus sprendimą atleisti etikos mokytoją Meilę Platūkienę. Todėl pirmadienį Alytaus mokytojai surengs protesto akciją, o pati mokytoja savo teises toliau gins teisme, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Organizacijos teigimu, toks sprendimas suprantamas kaip susidorojimas su darbuotoja, kuri aktyviai gina švietimo darbuotojų teises ne tik Alytuje, bet ir visoje šalyje.

Kas lemia vaiko akademinius pasiekimus – talentas ar kasdienė aplinka, kurioje jis mokosi? Nuo emocinio saugumo ir mokytojo vaidmens iki tėvų bei pedagogų bendradarbiavimo: šie veiksniai gali ir pastūmėti į priekį, ir atimti motyvaciją. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Pažinimo medžio mokyklų vadovė Vilniuje Rita Navikienė.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta jaunimo vartojamos frazės – tokios kaip „six-seven“, „sigma“ ir daugelis kitų. Jų banga persimetė ir į Lietuvos mokyklas – vaikai koridoriuose ir net pamokų metu rodo iš „TikTok“ platformos perimtus gestus bei kartoja populiarius žodžius. Mokytojus tokia tendencija neramina – ši mada taip įsisiautėja, jog pedagogams tampa sunku vesti pamokas, vaikai nesusikaupia ir blaškosi.

Nuo sausio 1-osios pedagogų atlyginimai didėja 8,41 proc., tačiau diskusijos dėl užmokesčio „lubų“ ir profsąjungų keliamo tikslo – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio – niekur nedingsta.

Kelionės, dovanų čekiai, pinigai, bilietai į renginius ar į SPA – dažnai tradicinės dovanos Kalėdų proga įteikiamos mokytojams. Tačiau šiemet tokių dovanų dalis mokytojų negavo. Švietimo ministerija savivaldybėms išsiuntė dovanų politikos gaires, kurios dalį pedagogų gerokai nustebino. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų mokytojai simbolines dovanas galėjo gauti tik profesinių švenčių proga ir ne daugiau kaip už 70 eurų. O brangesnes dovanas reikėjo registruoti.

Naujas tyrimas atskleidžia, kad pastarųjų penkerių metų krizės – pandemija, nuotolinis mokymas ir karo Ukrainoje pradžia – smarkiai prislopino mokytojų balsą viešojoje erdvėje. Švietimo temos neretai nugrimzdavo po politinių sprendimų, streikų ar kitų aktualijų sluoksniu.

Naujas tyrimas rodo, kad 30–50 proc. savo darbo laiko mokyklų vadovai turi skirti biurokratijai, nesusijusiai su ugdymu, o dalis reikalavimų ne padeda vaikams, bet duoda priešingą efektą. Be to, mokykloms tenkanti našta skiriasi, nes ją lemia savivaldybių taikomos nevienodos praktikos, rašoma pranešime spaudai. Biurokratijos Lietuvos mokyklose tyrimą šiemet atliko įmonė „Remi Consulting“ organizacijos „Švietimas #1” užsakymu.

Švietimo ministerijai ir profsąjungoms neseniai susitarus dėl mokytojų atlyginimų didinimo nuo sausio ir ministrei tikintis, kad finansų ministras tam ras apie 100 mln. eurų papildomų lėšų, Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad pinigų kitų metų biudžete bus rasta.  „Faktas tas, kad mokytojams tai, kas buvo pažadėta ir sutarta, tie pinigai tikrai bus (skirti – BNS)“, – antradienį BNS sakė finansų ministras. Jis nekonkretizavo, iš kokių šaltinių bus paimta tokia suma.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Ką galima būtų keisti ir ką naudinga žinoti tiek mokytojams, tiek visuomenei, tiek žurnalistams diskutuoja „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Finansinio raštingumo ugdymas Lietuvoje vis dar pernelyg fragmentiškas, o tinkamų žinių stokoja ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai. Lietuvos Junior Achievement (LJA) programų direktorė Jūratė Raudoniūtė pažymėjo, kad apie 90 proc. mokytojų neturi reikiamų kompetencijų darbui su ekonominio, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo metodikomis. Pasak jos, pokyčiai vyksta, tačiau pakankamai lėtai.

Papiketavę po Švietimo ministerijos langais mokytojai gavo švietimo ministrės pažadą, kad jų algos didės nuo kitų metų sausio, o ne nuo rugsėjo, kaip siūlė ministerija. Tačiau profesinėms sąjungoms to negana. 4 profesinių sąjungų vadovai su ministre derasi, kad algos bent 8 proc. didėtų ir per ateinančius 2 metus. Švietimo ministrė siūlė mokytojų algas nuo rugsėjo kelti 11,5 proc., tačiau mokytojai reikalavo didinti jas nuo sausio beveik 8,5 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiui Mindaugui Sinkevičiui teigiant, jog finansų ministras buvo nustebęs dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės pareiškimų apie rastus papildomus 100 mln. eurų pedagogų algų kėlimui, pastaroji tikina, jog įvyko nesusipratimas. Dėl šios sumos esą viskas jau yra sutarta.  „Aš irgi esu nustebusi, kad finansų ministras nustebęs, bet, žinoma, tikrai derinome, kalbėjome.

Akimirkos, kai atsiduriame per plauką nuo mirties, ilgam įsirėžia į atmintį. Būtent tokį išbandymą patyrė dešimtmetis Alvarez, kai paprastą mokyklos išvyką su draugais nutraukė netikėtas meškos išpuolis. Vaiko motina pasidalijo, ką teko išgyventi.

Nigerijos krikščionių organizacija šeštadienį pranešė, kad diena anksčiau šalyje buvo pagrobta 315 mokinių ir mokytojų – tai antrasis masinis žmonių pagrobimas iš mokyklos per savaitę, o baimių dėl saugumo daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje vis daugėja. Ankstyvą penktadienio rytą įvykdytas reidas į Šv.

Pedagogų atlyginimai nuo kitų metų sausio galėtų didėti 8,41 proc., įskaitant 0,71 proc. didėjantį pareiginės algos bazinį dydį, po dar vienų derybų su profesinėmis sąjungomis skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, jei po diskusijų profesinės sąjungos pritars šiam siūlymui, jis bus įtrauktas tvirtinant valstybės biudžetą. „Suprasdami pedagogų lūkesčius, ir toliau nuolat kalbėjomės su Finansų ministerija, prašėme dar kartą atidžiai peržiūrėti mūsų poreikį.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Tai turi didelę įtaką mokytojų reputacijai ir apskritai visuomenės požiūriui į švietimą.