mokytojai

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, dauguma įmonių savo darbuotojams rengia Kalėdinius vakarėlius, skiria šventines premijas, lepina dovanomis. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios Kalėdų šventimo tradicijos vyrauja ugdymo, gydymo įstaigose bei kaip žiemos šventes savo kolektyve mini policijos pareigūnai.  Kretingos Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė sako, jog kaip paminėti didžiąsias metų šventes, mokytojai nusprendžia patys.

Mokyti vaikų lietuvių kalbos į Rusijai priklausančią Karaliaučiaus sritį vykdavę Lietuvos mokytojai pastaruoju metu susiduria su vis didesnėmis kliūtimis, jiems nebeišduodamos darbo vizos. Lietuvos politikai nuogąstauja, kad iš šio krašto stumiama lietuvybė. „Situacija yra keistoka. Apskritai nenori duoti vizų mokytojams, per didelius vargus išduodama viza, bet ne tokia, kokios reikėtų. Išduodama kultūrinė viza, o reikia darbo vizos.

Antradienį naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo informacija apie vienoje sostinės mokyklų nutikusį incidentą. Vienoje Naujamiesčio mokyklų antradienį ryte per lietuvių kalbos pamoką berniukas bandė nusižudyti, patvirtino direktorė. Kaip naujienų portalui tv3.lt patikslino direktorė, šoką mokykloje sukėlęs įvykis nutiko antradienį per antrą lietuvių kalbos pamoką. Laimei, klasiokams pavyko greitai sureaguoti ir iškviesti pagalbą.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Į mokyklą – ne nuo septynerių, o nuo šešerių metų. Taip pareiškė į Lietuvą atvykę užsienio ekspertai, kurie analizuoja, ką Lietuvai reikia daryti, kad šalies švietimo kokybė nenusileistų Europos Sąjungos vidurkiui, kaip yra dabar. Be to, lietuviai mokytojai neranda laiko individualiam mokymui, o to šiuolaikiniams vaikams būtinai reikia. Ministerija žada, kad kels švietimo kokybę, tačiau mokytojai tuo netiki.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Kitąmet nuo rugsėjo planuojamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatyta 20 mln. eurų, spaudos konferencijoje Vyriausybėje paskelbė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.   Tiek lėšų mokytojams papildomai turėtų būti išmokėta per keturis paskutinius 2018 metų mėnesius. „Kiek atlyginimas augs, priklausys nuo to, kaip bus įvedamas ir kaip bus apsispręsta dėl etatinio apmokėjimo“, - sakė S. Skvernelis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad trečdalis šalies pedagogų gauna mažesnį nei 500 eurų mėnesinį užmokestį. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje ministrė aiškino, kad didelės dalies mokytojų mažą daro užmokestį lemia nepakankamas krūvis. Anot jos, tik apie 15 proc. mokytojų uždirba didesnį nei 1 tūkst. eurų (iki mokesčių) atlygį. J. Petrauskienė taip pat teigė, kad didžiausi vidutiniai atlyginimai yra Jonavoje ir Akmenėje, mažiausi - Pakruojyje ir Lazdijuose.

Trečiadienį Kaune artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga vyks Mokytojų festivalis. Mokytojų festivaliui savo erdves atvers miesto universitetai, mokyklos, muziejai, kitos organizacijos, kuriose vyks kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs užsiėmimai, paskaitos, ekskursijos, meistriškumo pamokos, teigia Švietimo ir mokslo ministerija. Festivalio tema – kūrybiškumo ugdymas ir ugdymas kaip kūrybinis procesas.

 Marijampolės pradinės mokyklos mokytoja pamokos metu įplėšė vaikui ausį. Bent jau tuo ją kaltina antrokas. Vaikas pasakoja, esą mokytoja supyko, kai jis nedailiai sąsiuvinyje parašė raidę, ir, griebusi už ausies, ją išsuko. Pradinukų mokytoja aiškina, esą visi šie kaltinimai išgalvoti, o vaiko ji nėra prilietusi nė pirštu. Kaip įtariama, mokytojos sužalotas antrokas grįžta iš mokyklos. Jį pasitikusi mama rodo jau bebaigiančią užgyti žaizdą po vaiko ausyte.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Atlyginimais nepatenkinti švietimo įstaigų profsąjungų atstovai ruošiasi pateikti reikalavimų sąrašą ir vėl išeiti į gatves. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija pateikia naujus savo planus, kaip ruošiasi mokytojus labiau motyvuoti. Tačiau ar to pakaks? Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame akcentavo ir statistinius mokytojų atlyginimus, ir siekius, kaip mokytojo specialybę padaryti vėl patrauklią.

Naujieji mokslo metai jau ant nosies, tuo metu mokyklose masiškai trūksta mokytojų. Neturėdama kitos išeities, Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė specialiomis stipendijomis į mokyklas vilioti specialistus ne mokytojus. Patyrusiems pedagogams kelia pyktį, kad užuot didinusi jiems algas, ministerija žada papildomus pinigus pašaliniams.  Trisdešimtmetis Alius ruošiasi naujiems mokslo metams Užupio gimnazijoje.

Baigiantis registruoti prašymus mokytis profesinėse mokyklose, juos užpildė daugiau kaip 16 tūkst. asmenų. Stojančiųjų dėmesio nesulaukia apie 100 programų iš maždaug 900. Šiemet pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas rengiamas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Prašymai bendroje informacinėje sistemoje dar priimami iki rugpjūčio 18 dienos. Nuo prašymų priėmimo pradžios birželį iki šiol pageidavimus pateikė per 16 tūkst. stojančiųjų.

Mokinei, dėl mamos nusiskutusiai galvą, mokyklos vadovai liepė prisidengti skara. Maddie (17), kad galėtų surinkti aukų „Macmillan Cancer Support“ labdaros organizacijai, padedančiai jos mamai Sue gydytis žarnyno vėžį, ne tik nusikirpo savo ilgas kasas, bet ir visiškai plikai nusiskuto galvą. Grįžus į Maidstone, Anglijoje esančią mergaičių mokyklą, jai buvo liepta ant galvos užsirišti skarą.

Seimas antradienį patvirtino bendrojo ugdymo gaires, jose nurodyta, kad mokytojai turėtų įgyti magistro laipsnį. Vienas gairių iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, jog tokia nuostata – siekiamybė, o ne imperatyvas.

Seimas linkęs dar metams pratęsti išlygą dėl mokytojų darbo apmokėjimo, nors tam priešinosi pagrindiniu šiam klausimui paskirtas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas įsigaliojo šių metų vasarį, tačiau iki rugpjūčio 1 dienos mokytojams, mokyklų direktoriams ir jų pavaduotojams jis netaikomas pilna apimtimi.

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pradėjęs plisti vaizdo įrašas abejingų nepaliko. Vaizdo įraše Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos mokinys užfiksavo, kaip pamokos metu mokinė smurtauja prieš mokytoją – ją smarkiai pastumia. Nors dabar aiškėja, kad mokinė turi sveikatos sutrikimų, viena provincijos mokytoja nusprendė nebetylėti. Anot jos, mokyklose situacija yra baisi, o mokytojas turi kasdien turėti jėgų atsistoti prieš pagarbos nerodančią klasę.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vėluojant pervesti mokinio krepšelio lėšas Vilniaus savivaldybei, didžiojoje dalyje mokyklų mokytojams vėluoja atlyginimai. „Nežinau, ar dėl to, kad finansiniai metai prasidėjo, bet yra iš ministerijos tas vėlavimas. 23 dieną tie avansai mokytojams turėjo būti pervesti, vakar iki pietų jų nebuvo“, - BNS sakė už švietimą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų įsigalioti vėliausiai nuo 2018 metų pradžios. „Iki kovo mėnesio mes parengsime modelį ir pateiksime aptarimui. Priklausomai nuo to, koks tas modelis bus, turime įvertinti, ar reikės papildomų lėšų, jeigu reikės, kiek (...), tada ir diskutuosime, ar jį galime įvesti liepos mėnesį, ar rugpjūčio mėnesį, ar nuo 2018 metų“, - žurnalistams antradienį sakė J.Petrauskienė.

Į Valdovų rūmus susirinkę gabiausi šalies moksleiviai ne tik džiaugiasi puikiais rezultatais tarptautinėse olimpiadose, bet ir kelia jiems svarbius klausimus. Dvyliktokai sako žino ne vieną istoriją, kaip mokykloms direktoriai vadovauja kone iki gyvos galvos. Mokyklų bendruomenes vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Tai ir piktnaudžiavimas padėtimi, neskaidriai valdomos lėšos, neadekvačios bausmės moksleiviams.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija kartu su profsąjungomis prakalbo apie iki kovo mėnesio žadamą parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį. „Esame įsipareigoję iki kovo mėnesio kartu parengti etatinio apmokėjimo modelį“, - žurnalistams pirmadienį po susitikimo su švietimo profesinių sąjungų vadovais sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Praeitą savaitę Seime patvirtintas ir Prezidentės pasirašytas biudžetas socialinėms reikmėms skiria daugiau, nei pusę milijardo eurų. Šiomis lėšomis bus keliamos algos policininkams, mokytojams, keliamos pensijos. Tačiau policijos ir mokytojų darbuotojų atstovai nevienodai džiaugiasi naujosios Vyriausybės planais ir būsimomis algomis.

Nuo kitų metų pradžios augs mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, taip pat ruošiamasi keisti jų skaičiavimo tvarką, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius parengs naują etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus. „Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo.

Mokytojai, suvažiavę iš visos Lenkijos buvo tarp tūkstančių žmonių, šeštadienį protestuojančių Varšuvoje prieš dešiniosios vyriausybės pasiūlytas švietimo reformas, anot kritikų, galinčias sunaikinti tūkstančius darbo vietų.

Darbo grupei antradienį bandant pakoreguoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa nestartuos nuo 2017 metų sausio. „Aš manau, kad programos startas ir neturi būti sausį.

Daugybė į mokyklas po vasaros atostogų grįžusių turkų moksleivių savo mokytojų nebesutiko. Turkijos valdžia pranešė, kad po liepos mėnesio perversmo iš viso atleista per 28-is tūkstančius šalies mokytojų, kurie kaltinami ryšiais su teroristais. Žmonės Dijarbakyro mieste protestuoja prieš tokį susidorojimą su mokytojais. Prasideda susirėmimai su policija. Mokytojai Turkijoje persekioti pradėti po to, kai liepos mėnesį mėginta nuverti šalies prezidentą.

Vida Lipskytė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos teatro mokytoja, nėra tipiška pedagogė. Ji nėra pervargusi nuo darbo krūvio ar vaikų, ji nesiskundžia dėl atlyginimų. Mokytoja, dirbdama tik kelias dienas per savaitę, į darbą ateina su šypsena. Tačiau kritikos mokyklinei sistemai ji negaili: čia, pasak jos, vaikai ugdomi paklusnumo dvasia, o kūrybiškumui ir asmenybės formavimui vietos nėra.

Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) vėl nepavyko pritraukti būsimųjų fizikos ir chemijos mokytojų. Stojantieji šios srities pedagogikos studijų LEU nesirenka ne pirmus metus. Šiemet pirmakursius bandyta pritraukti pasiūlius tikslinį finansavimą, bet norinčiųjų studijuoti vis tiek neatsirado. „Nepriėmėm nė vieno studento į chemijos ir fizikos mokymą“, - BNS nurodė LEU Ryšių su visuomene skyrius. Į ne jungtines fizikos ar chemijos mokymo programas LEU stojančiųjų nepriėmė.

Po pedagogų pasipriešinimo dėl ketinimų nustatyti visiems biudžetininkams vienodą darbo apmokėjimo sistemą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako sutinkanti, kad mokytojų algų sistema būtų reglamentuota atskirai. Antradienį po susitikimo su švietimo srities profesinių sąjungų atstovais ministrė pranešė siūlysianti, kad atskiras pataisas dėl mokytojų algų sistemos rengtų Švietimo ir mokslo ministerija.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija siekia, kad aukštosios mokyklos skirtų papildomų balų į aukštąsias mokyklas stojantiesiems abiturientams, kurie laikė tautinių mažumų kalbų egzaminus. Tokį pageidavimą draugijos atstovai pateikė Tautinių mažumų departamentui, kuris, planuojama, jį perduos svarstyti rektoriams bei Švietimo ir mokslo ministerijai.

Pedagoginės srities studijas pasirinkti planuojantys moksleiviai turėtų anksčiau pasitikrinti motyvaciją ir įsivertinti, ar turi pašaukimą tapti mokytoju, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Jos teigimu, jau nuo 2017-ųjų motyvacijos testą turėtų atlikti vienuoliktokai, o ne mokyklas baigę abiturientai.

Pedagogams ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims nebereikės patiems rūpintis išsiimti pažymą, kad nėra teisti dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų – prievolė tuo rūpintis perkelta darbdaviams. Seimas šią savaitę vienbalsiai 81 parlamentarui balsavus už priėmė tokias konservatoriaus Jurgio Razmos inicijuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.

Lenkijoje šeštadienį sulaikius Lietuvos bendrovės autobusą, kurį vairavo neblaivūs vairuotojai, įmonės „Vilneda“ atstovai kol kas nekomentuoja incidento. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkas sako, jog už vaikų saugumą tokiose kelionėse atsako ne tik kelionių organizatoriai, bet pirmiausia mokytojai.

Trečiadienį Vyriausybėje apdovanoti geriausi 2015 metų mokytojai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jiems įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

Šiemet brandos egzaminus laikys beveik dešimtadaliu mažiau jaunuolių nei pernai. Daugiau abiturientų rinkosi valstybinį matematikos egzaminą, mažiau – istorijos. Prašymus laikyti brandos egzaminus šiais metais pateikė 33 tūkst. 710 kandidatų, 2015 metais jų buvo 37 tūkst. 279, informuoja Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Anot jo, per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias brandos egzaminus ketinančių laikyti kandidatų pokytis.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.

Visose šalies ugdymo įstaigose darbas grįžo į įprastas vėžes - nuo pirmadienio nebestreikuoja nė vienas pedagogas. „Šiandien nė viena švietimo įstaiga nepateikė informacijos apie streiką. Visos mokyklos dirba“, - BNS teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Streikavę pedagogai pasiekė, kad nuo rugsėjo jų algoms būtų skirti papildomi 8 mln. eurų.

Pedagogų profsąjungos paskelbė nutraukiančios streiką, prasidėjusį vasario 22 dieną. Pateikiame pagrindinius faktus: Reikalavimai mažėjo: streiko pradžioje iniciatoriai reikalavo nuo 2016 metų rugsėjo ne tik pradėti įgyvendinti ilgalaikę mokytojų algų kėlimo programą, bet ir panaikinti per krizę įvestas atlyginimų koeficientų žirkles, tam skiriant apie 18 mln. eurų. Vasario 24 dieną profsąjungos paskelbė sutinkančios su mažesne suma – per 12 mln. eurų.

Keturioms švietimo profsąjungoms penktadienį nutraukus streiką, jį baigti nuo pirmadienio nutarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Šios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė nepritariantis ketvirtadienį keturių profsąjungų pasirašytam susitarimui su švietimo ir mokslo ministre bei premjeru, tačiau galvojantis, kad viena profsąjunga nepajėgi tęsti streiko ir padaryti įtakos valdžiai.

Keturios pedagogų profesinės sąjungos nusprendė nuo penktadienio nutraukti antrą savaitę vykstantį streiką, viena ketina jį tęsti.  Susitarimą dėl streiko nutraukimo ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašė profsąjungos, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė bei premjeras Algirdas Butkevičius. „Sutarėme, kad toliau dirbsime ruošiant galutinai trimetę (algų kėlimo) programą“, - žurnalistams sakė premjeras.

Vyriausybėje pas premjerą trečiadienio rytą apsilankę švietimo ir mokslo bei finansų ministrai dėl 7 mln. eurų streikuojančių pedagogų reikalavimams nesutarė - nutarta, kad Vyriausybė ieškos 2 mln. eurų. Pažadas vakarui „Sutarimas dabar yra toks: premjeras pasakė taip - Vyriausybė suras 2 mln. eurų, suras šiandien iki 8 val. vakaro“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, anksčiau siūliusi, kad 7 mln.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienio rytą priims finansų bei švietimo ir mokslo ministrus, su kuriais aptars galimybes šiemet skirti papildonų pinigų pedagogų algoms didinti. Antrą savaitę streikuojantys tūkstančiai pedagogų reikalauja visiems mokytojams nuo rugsėjo 5 proc. pakelti algas, tam reikėtų papildomai daugiau kaip 12 mln. eurų.

Vyriausybei nusprendus ieškoti papildomų 7 mln. eurų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti, Lietuvos studentų studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikisi, jog Švietimo ir mokslo ministerija laikysis susitarimų dėl aukštojo mokslo ir nemažins jam skirtų asignavimų. „Tai, jog ministerija aiškiai nepasako, iš kurių sričių bus ieškomi ir surandami tie papildomi milijonai, skatina sunerimti.