mokytojai

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Priešais Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ketvirtadienio rytą surengta mokytojų akcija su moliūgais yra gražiu stiliumi pademonstruotas poreikis, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Mano trys anūkai vakar irgi skaptavo moliūgus. Mokytojai sakė, kad man padovanos moliūgų, tai aš savo anūkams tris moliūgus kaip mokytojų dovaną parvešiu. Tikiu, kad ta šviesa yra geras simbolis ir šiek tiek praskaidrina mums tą rudens dieną“, – žurnalistams šalia ministerijos sakė ministras.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Vyriausybės planuojamas perpus mažesnis biudžeto prieaugis švietimui nei kad pernai susitarta įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungą. Pasak profsąjungos atstovų – teisininkai jau pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą planuoja nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai. Esą su tuo, kas numatyta ateinančių metų biudžete, dvejus metus žadamos 1000 eurų algos į rankas ir vėl liks tik pažadais.

Įtampa Kaune – Jurgio Dobkevičiaus mokykla priversta nutraukti pamokas dėl neaiškios infekcijos. Žarnyno infekcija išguldė net trečdalį šios mokyklos mokinių ir mokytojų, dalis jų dėl itin prastos sveikatos atsidūrė ligoninėje. Įtariama, kad priežastys gali slypėti ir valgykloje. Įstaigą dabar tikrina specialistų desantas. Tokio protrūkio Kaune nepamena ir kasdien su infekcijomis kovojantys medikai. Tuščia šiandien šešta klasė Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje. Pamokoje sėdi vos keli vaikai.

Daugiau kaip 10 tūkst. mūsų šalies mokytojų savo profesinę šventę – Tarptautinę mokytojų dieną – pasitiko skambia tradicija tapusiame koncerte „Žalgirio“ arenoje. Šiemet Kaunas drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jiems įteikė ypatingą dovaną – šventinį Kauno simfoninio orkestro koncertą. Į sceną žengė ir Kauno metų mokytojo nominacijų bei Meilės Lukšienės premijos lauretai, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje Mokytojų dienos šiemet laukiama ne pačiomis džiugiausiomis nuotaikomis: mokytojai iki šiol turi klausimų dėl jiems kas mėnesį skaičiuojamos algos. Mokytojų profsąjunga laikosi griežtos pozicijos, kad nesulaukę didesnių algų mokytojai turi pradėti streiką jau šių metų lapkritį. Pokalbis apie tai, kada mokytojai Lietuvoje pradės uždirbti orų atlyginimą – tiesiogiai naujienų portale tv3.lt.

Lietuva – toli gražu nėra ta valstybė, kurioje dirbti mokytoju apsimoka. Mūsų šalis pagal metinius 15 metų darbo stažą turinčių pradinio ir vidurinio lavinimo pedagogų atlyginimus rikiuojasi paskutinė tarp kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Tai rodo 2018 metų EBPO duomenys, kur palyginti metiniai 15 metų stažą turinčių pedagogų atlyginimai 33 valstybėse. Daugiausiai pradinio ugdymo mokytojai, turintys 15 metų stažą, uždirba Liuksemburge – beveik 99,4 tūkst.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi Vyriausybės nuolaidų derantis dėl pedagogų darbo sąlygų ir apmokėjimo, neatmeta galimybės lapkričio pabaigoje pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Vilniečiai tėvai rūpinasi, kad ne visos mokyklos laikosi nuo šių mokslo metų sostinėje įsigaliojusio draudimo mokytojams tėvų prašyti prisidėti finansiškai prie klasės inventoriaus. Papildomą rūpestį tėvams kelia ir neseniai Vilniuje įtvirtintos prailgintos grupės – tėvai baiminasi, kad jų atžalos laiką leidžia perpildytose klasėse. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės taryba pasirašė rezoliuciją, kuria mokyklose ir darželiuose uždraudė papildomas rinkliavas.

Šimtai tūkstančių mokinių su tėvais pirmadienį pravėrė mokyklų duris naujiems mokslo metams. Nors jau antradienį vaikai rinksis į pamokas, dalis mokyklų iki šiol ieško ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Pastarųjų neturi kone 300 mokyklų. Tuo metu mokytojai, grįžę į darbus, primena neišsprendžiamą jų bėdą – algas. Buvusioje dukrų mokykloje rugsėjo 1-osios proga apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad pedagogų uždarbis šalyje auga per lėtai.

Dalis mokinukų jau sekmadienį su gėlėmis keliaus į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Tačiau ar mokyklose netrūksta mokytojų ir ar jos sugebės tinkamai priimti moksleivius? Apie esamą padėtį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Visai netrukus vaikai keliaus į mokyklas.

Kalbos dėl mokytojų valandinio atlyginimo yra uždanga nuo realių problemų, teigia konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Mes galime pakelti valandinį atlyginimą 5, 15 procentų, tačiau jeigu 75 proc. Lietuvos mokytojai neturi viso etato... Jeigu nesugebam padaryt, kad žmonės turėtų pilną etatą, tai tu kelk tą valandinį, kiek tik nori – reali alga jiems didės labai minimaliai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pozicija dėl mokytojų algų didinimo pasidarė reiklesnė, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Profsąjunga dar kartą patikslino savo poziciją. Tiesa, jų pozicija pasidarė reiklesnė, jie aukščiau tą kartelę pabandė pakelti. Tai yra suprantama“, – žurnalistams vykstant deryboms su profsąjunga sakė A. Monkevičius.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Šiemet rugsėjo pirmąją į mokyklas eis 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug pusanto tūkstančio mažiau, nei pernai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pirmokų skaičius šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – jų rugsėjo pirmąją mokyklose bus apie 29 tūkstančiai. Pasak ministerijos, praėjusių mokslo metų duomenys rodo, kad daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų: 2018 metais mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų arba 40 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai grįžo 1,3 tūkstančio.

Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 1-osios, mokytojai vėl daro žygius dėl atlyginimų. Dauguma jų neturi galimybės dirbti pilnu krūviu – etatą turi mažiau nei ketvirtadalis šalies mokytojų, todėl dažnas uždirba už mažiau nei vidutinį mokytojų atlyginimą – apie 800 eurų atskaičiavus mokesčius. Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Su pernai pabaigoje streikavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovu Andrium Navicku pirmadienį susitikęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia sieksiantis, kad valandinis mokytojų įkainis kasmet didėtų iki 10 procentų.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kauno „Žalgirio“ marškinėlius artėjantį sezoną vilkėsiantis amerikietis Nigelis Hayesas savo dienas jau leidžia Kaune. Individualios treniruotės ir pažintis su miestu yra tik dalis to, ką artimiausiu metu čia teks patirti 203 cm ūgio krepšininkui. N. Hayesas, akivaizdu, nestokoja ir humoro jausmo. Štai paskutinis krepšininko įrašas socialiniame tinkle kaip reikiant prajuokino žaliai-baltus sirgalius. Amerikietis įsigijo lietuvių kalbos pradžiamokslį ir sirgaliams skyrė ambicingą pažadą.

Šiemet nė viena aukštoji mokykla neapsiėmė ruošti kūno kultūros pedagogų, ši specialybė pateko į nerentabilių studijų programų sąrašus ir nesulaukė valstybės finansavimo. Pedagogai baiminasi, kad, jei ministerija nesiims spręsti pedagogų krizės, ši specialybė bus ne vienintelė, kurios pedagogų Lietuvoje nė su žiburiu nerasime.

Tirpstant paskutiniam vasaros mėnesiui Lietuvos mokykloms vis dar trūksta 300-ų mokytojų. Savivaldybės iki mokslo metų pradžios visais įmanomais būdais stengiasi užpildyti tuščias darbo vietas, tačiau sako, kad kiekvieną vasarą rasti reikalingų mokytojų darosi vis sunkiau. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad jaunimą tapti mokytojais motyvuos pinigai, didesnės stipendijos ir tūkstančius eurų siekiančios išmokos.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Kiek reikia moksleiviams vasarą atostogauti – 2 ar 3 mėnesius, o gal dar daugiau? Prailginti mokslo metai sulaukė didžiulės kritikos lavinos, o savivaldybės jau reikalauja grąžinti 3 mėnesių atostogas. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras neketina paklusti ir ragina mokytis 10 mėnesių, o ilsėtis vos 2. Anot jo, reikia ne ilginti atostogas, o mokyklas ir programas pritaikyti mokymui per karščius.

Lietuvoje gali pritrūkti mokytojų. Nors šiemet valstybė numatė daugiau nei pusantro šimto valstybės finansuojamų vietų parengti vadinamuosius mokytojus dalykininkus, universitetuose nesulaukta nė pusės pageidavimų jas užimti. Kol Seimo nariai kalba, kad artimiausiais metais gali pradėti trūkti matematikos ar fizikos mokytojų, Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad baimintis dar nėra dėl ko. Studentų gretos greitai papilnės.

Pritraukti studentų į dalykų mokytojų studijas ketinama skatinamosiomis stipendijomis, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Mes numatėme kitais metais skirti skatinimo fondą, kuriuo naudotųsi universitetai, trys šitie centrai. Fondas numatytų skatinamąsias stipendijas ir įsikūrimo išlaidas tose savivaldybėse, kur mokytojų dabar tikrai reikia“, – BNS sakė ministras. Pasak A. Monkevičiaus, siekiama, kad fondu būsimi studentai galėtų pasinaudoti kitąmet.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Lenkijos mokytojų profesinės sąjungos vadovas ketvirtadienį pranešė, kad savaitgalį bus laikinai sustabdytas pedagogų streikas, dėl kurio beveik trims savaitėms buvo užsidariusios dauguma šalies mokyklų, kad galėtų būti surengti baigiamieji egzaminai. Pasak Slawomiro Broniarzo (Slavomiro Broniažo), protesto akcija, kurios dalyviai reikalauja padidinti atlyginimus mokytojams, bus sustabdyta šeštadienį, bet bus atnaujinta rugsėjo mėnesį.

Pernai streikavusios profsąjungos mokytojai trečiadienį vėl reikalavo valdžios didinti algas ir atlyginimo tarifą vertintojams už egzaminus. Prasidedant brandos egzaminų sesijai, Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai susirinkime Vilniuje piktinosi vertintojų valandiniais įkainiais. „Kaip girdime iš mokytojų, tas darbas tikrai yra atsakingas ir už jį turi būti deramai atlyginta“, – BNS sakė A. Navickas.

Lenkijos mokytojų profesinės sąjungos žada tęsti streiką, ketvirtadienį nesėkmingai pasibaigus ketvirtam jų atstovų derybų su vyriausybe etapui. Dėl antrą savaitę vykstančio mokytojų protesto šalyje uždaryta dauguma mokyklų. Vyriausybės ministrai ir profesinių sąjungų lyderiai kaltina vieni kitus, kad per daugiau nei dvi valandas trukusias derybas abi šalys nepakeitė savo pozicijų. Kol kas naujas derybų ratas nenumatytas.

Vienos Vakarų Midlands, Walsall (Volslo), pradinės mokyklos mokytojai buvo pakraupę, kai paaiškėjo, jog daug 5 metų amžiaus mokinių nemoka naudotis tualetu, savarankiškai apsirengti, kalbėtis su suaugusiais bei taisyklingai naudotis pieštukais ir knygomis. Mokykla net buvo priversta samdyti sauskelnių keitėją, kuri padėtų pradinukams susitvarkyti, kol jie išmoks naudotis tualetu.

 Lenkijos mokytojai po kelias dienas trukusių derybų su vyriausybe, kuri nepatenkino profesinių sąjungų reikalavimų, pirmadienį pradėjo streiką reikalaudami didesnio atlyginimo. Neterminuotas mokytojų ir darželių auklėtojų streikas yra pirmi tokio didelio masto Lenkijos pedagogų veiksmai nuo 1993 metų. Lenkijos mokytojų sąjunga (ZNP) nurodė, kad 80 proc. švietimo įstaigų yra pasiruošusios dalyvauti neterminuotos trukmės proteste.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė teisės aktus dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio pakeitimų. Jei išryškės naujos modelio spragos, žadama jas tobulinti. Anot ministro, nuo šių metų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams mokytojo atlyginimo klausimas nebebus paliekamas spręsti tik mokyklos vadovui, bus nustatytas aiškesnis reglamentavimas skirstant mokytojų darbo krūvį.

Kylančias moksleivių elgesio problemas mokytojams galėtų padėti spręsti mokytojų padėjėjai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Interviu naujienų portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ministras ketvirtadienį pripažino, kad klasės, kuriose yra iki 30 moksleivių, yra per didelės, kad moksleivius, ypač 13-15 metų paauglius galėtų suvaldyti vienas mokytojas. „Dirbti su tokia klase jam jau sunku.

Klaipėdos mokyklose dirbantys mokytojai pripažįsta, kad streso bendraujant su mokiniais nemažai, tačiau situaciją pamokos metu suvaldo. Tačiau jų kolegei iš Kaišiadorų rajono Žiežmarių gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai susivaldyti nepavyko. Netekusi kantrybės, kirčiavimo pamokoje mokinius ji mokė šaukdama. Vienas mokinių tai įrašė, o įrašas paviešintas socialiniuose tinkluose sukėlė nemenką skandalą. „Taip, mokytojai kartais būna pikti.

Trečiadienį vakare buvęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nepagarbiai atsiliepė apie ministeriją užėmusius ir šiandien ją palikusius mokytojus. Pasak buvusio ministro: „Gerai. Išsipraus, nes prašvinkę. Ir nesmirdės. Pailsės iki kito streiko dėl ko nors“, – rašė D.Pavalkis komentuodamas straipsnį apie mokytojų streiką „Facebook“ tinkle.  Į šį buvusio politiko komentarą netruko sureaguoti visuomenininkas Andrius Tapinas.

22-i dienos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tiek laiko keliasdešimt streikuojančių mokytojų skyrė savo protesto akcijai. Jie šiandien paliko Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas. Tiesa, nakvynės namais ministeriją pavertusiems pedagogams visų užduočių įvykdyti nepavyko. Nors etatinio atlyginimo sistema tobulinama, papildomų milijonų eurų mokytojų reikalavimams valdžia neskyrė. Baigiasi tris savaites trukusi mokytojų nakvynė Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profsąjunga trečiadienį spręs dėl streiko stabdymo. „Dėl streiko sustabdymo spręsime rytoj. Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysime“, – žurnalistams po derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį sakė A. Navickas. Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijoje beveik tris savaites streikavę pedagogai taip pat paliks patalpas trečiadienį prieš darbo pabaigą.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį paskelbė, kad streikuojančių pedagogų pastaruoju metu smarkiai sumažėjo. Prasidėjus šeštai streiko dėl etatinio apmokėjimo modelio ir didesnių algų savaitei, šiuo metu streikuoja apie 200 arba 0,4 proc. visų Lietuvos pedagogų. Streiką pirmadienį tęsia 30 mokyklų, prisidėjo dvi įstaigos, o nutraukė 14-a. Pirminiais duomenimis, antradienį taip pat streikuos apie 200 pedagogų iš 32 ugdymo įstaigų.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Vyriausybė pirmadienį dar kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą ir nusprendė mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlyginimų didinimui papildomai skirti dar 6,66 mln. eurų. „Yra priimtas sprendimas, vadovaujantis kolektyvine sutartimi su švietimo srityje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, spartinti metais laiko anksčiau ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogų darbo užmokesčio didėjimą.

Pirmadienį vyksiančiame nenumatytame Seimo posėdyje bus pateiktos prezidentės Dalios Grybauskaitės įstatymų pataisos, turinčios palengvinti etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimą. Pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, nustatant dvi mokytojų veiklos kategorijas: viena jų susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su veikla mokyklos bendruomenėje, paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.