mokytojai

Su premjeru Algirdu Butkevičius antradienio rytą susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad Vyriausybės vadovas nusiteikęs ieškoti švietimui papildomų 7 mln. eurų, reikalingų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti. „Šiandien man pasirodė premjeras neabejingas situacijai ir norintis spręsti problemą“, - žurnalistams po vizito pas A.Butkevičių sakė ministrė. Ji sakė pasiūliusi premjerui pasiūliusi lėšas paimti iš Rezervinio (Stabilizavimo) fondo.

Studentai sunerimę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos planų skirti 6 mln. eurų mokytojų algų kėlimui. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad staiga atrasti ir švietimo ir mokslo ministrės mokytojams žadami pinigai gali būti tie patys, kurie buvo paskirti kompensacijoms dėl nevykusios rotacijos išmokėti ar studijų kokybei gerinti.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Vyriausybėje su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene aptars derybų su streikuojančiais pedagogais eigą. „Švietimo ir mokslo ministrė turi šitas derybas vesti, ryt kai susitiksiu su ministre, išsiaiškinsiu, kaip jai sekėsi derėtis ir kokie priimti sprendimai.

Su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene pirmadienį susitikę streikuojančių mokytojų atstovai sako, jog ministerija rado beveik pusę jų reikalavimams tenkinti reikalingos sumos, o likusių pinigų bus reikalaujama iš Vyriausybės. Kol nebus rasta visa jų dabartiniams reikalavimams tenkinti reikalinga 12,8 mln. eurų suma, pedagogai žada tęsti streikus.

Pirmadienį,12 val. duomenimis, streikas vyksta 150 švietimo įstaigų. Palyginti su vasario 26 d., streiką nutraukė 21 švietimo įstaigos pedagogai, prisidėjo 5 įstaigų pedagogai. Streike dalyvaujančiose įstaigose streikuoja apie 3650 pedagogų, tai 620 mažiau nei vasario 26 d. (4270). Streikas vyksta 36 savivaldybių švietimo įstaigose. Daugiausia streikuojančių švietimo įstaigų yra Telšių rajone: prie streiko prisijungė daugiau kaip pusės (55 proc.) rajono švietimo įstaigų pedagogai.

Dalis šalies ugdymo įstaigų, daugiausia vakarų Lietuvoje tęsia neterminuotą streiką, profesinės sąjungos planuoja atnaujinti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip BNS pirmadienio rytą sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas, popiet profesinės sąjungos ketina susitikti su į darbą po ligos grįžusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, tačiau streikas, nepaisant derybų, bus tęsiamas.

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija išsakė abejonių dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasiūlyto plano, kaip pritraukti studijuoti trūkstamų sričių mokytojus. Ministerija siūlo būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skirti tikslinį finansavimą. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms būtų skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose.

Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį yra 166-ose įstaigose. Ketvirtadienį tokių įstaigų buvo 163. Penktadienį streikuoja per 4 tūkst. pedagogų, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso Lietuvoje yra per 33 tūkst. mokytojų. Neterminuotą streiką pirmadienį pradėjo 233 ugdymo įstaigos. Dešimtys mokyklų kasdien iš streiko pasitraukia, tačiau ir prisijungia po kelias naujas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia esanti susirūpinusi dėl vykstančio pedagogų streiko ir dėl grėsmės vaiko teisei į mokslą. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nepaneigdama konstitucinės pedagogų, ginančių savo ekonominius ir socialinius interesus, teisės streikuoti, reiškia susirūpinimą susidariusia padėtimi dėl vykstančio pedagogų streiko ir jo poveikio vaiko teisės į mokslą įgyvendinimui“, – teigiama E.Žiobienės pareiškime.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Švietimo sistema reikalauja kardinalių pokyčių, nes kol kas tai tik pavienių gaisrų gesinimas, „Žinių radijui“ sakė kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus Valdas Jakimavičius.   „Mano nuomone, tai turi būti etatinis apmokėjimas, mokytojas turi dirbti 36 valandas per savaitę ir gauti pastovų, padorų atlyginimą. Nesvarbu, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, darbo mokykloje yra pilna, beprotiškai daug.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – antradienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis teigė Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie pedagogų profsąjungas.

Galimybių didinti atlyginimus švietimo darbuotojams galima rasti ir dabar numatytame švietimo biudžete, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. „Pagal galimybes reikia didinti atlyginimus, ir tų resursų tikrai galima įžvelgti ir dabartiniame švietimo sistemos lėšų bendram katile, kaip efektyviau tas išlaidas panaudoti atlyginimų kėlimui, čia tikrai yra ir vadybinių, ir organizacinių dalykų klausimas“, - interviu „Žinių radijui“ sakė M.Lingė.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nebus patenkintas pedagogų reikalavimas dėl maždaug 18 mln. eurų papildomo finansavimo mokytojų algoms nuo 2016 metų rugsėjo, nes tam tektų peržiūrėti valstybės biudžetą. „Turiu pasakyti, kad dėl visų kitų pateiktų pasiūlymų susitarimas surastas, bet dėl šios pozicijos, dėl 17-18 mln.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Likus savaitei iki planuojamos neterminuoto pedagogų streiko pradžios, šimtai mokytojų pirmadienį žygiavo centrinėmis Vilniaus gatvėmis norėdami priminti savo reikalavimus ir kritikuodami valdžią, kad ši, anot jų, tik imituoja problemų sprendimą. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prasidėjusi eisena finišavo prie Vyriausybės, kur surengtas mitingas. Į protesto akciją pedagogai atsivedė ir vaikų.

Savivaldybės grąžino į biudžetą 112 tūkst. eurų, skirtų išmokoms pensinio amžiaus pedagogams, norintiems išeiti į užtarnautą poilsį, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, specialiai sukurto pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondo lėšomis 2015 metais planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta per 1,7 mln. eurų. Šiemet šis fondas padidintas 1,5 mln. eurų. Tam iš viso numatyta 3,2 mln. eurų.

Pirmadienį pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. Sostinės savivaldybė BNS informavo, kad išduotas leidimas mitinge susirinkti iki 2 tūkst. dalyvių. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės. Mitingas rengiamas likus savaitei iki planuojamos neterminuoto mokytojų streiko pradžios - atlyginimų didinimo siekiantys pedagogai streiką ketina pradėti vasario 22 dieną.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Kitą savaitę pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. „Savaitę prieš neterminuotą streiką vyksiantis renginys – įspėjimas valdžiai dėl rimtų mokytojų ketinimų“, - teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ketvirtadienį išplatintame pranešime. Skelbimus apie streiką platina ir kitos profsąjungos. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė naują planą, kaip turėtų didėti mokytojų algos. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus. Algų didinimui nuo 2016 metų rugsėjo siūloma peržiūrėti valstybės biudžetą. Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais.

Apklausos rodo, kad tik kas ketvirtas lietuvis mano, kad gyvenimas šalyje gerėja. Tačiau ar tikrai gyvename taip blogai, o tai tęsis ir 2016-aisiais? tv3.lt surinko informaciją, kokios visuomenės grupės 2016-aisiais gyvens geriau: kas gaus daugiau pinigų ir kas išleis mažiau. Gaunantys mažiausias pajams Nuo sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja nuo 325 iki 350 eurų. Nuo liepos 1 dienos politinė taryba yra sutarusi MMA didinti iki 380 eurų.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gruodžio 10 d. įspėjamasis 2 val. streikas vyks dar 67 švietimo įstaigose, kuriose mokytojai nestreikavo antradienį, gruodžio 8 d. Streikuos tik dalis jose dirbančių mokytojų. Preliminariais gruodžio 9 d. 15 val. duomenimis, prie streiko prisijungti ketina kiek daugiau nei 900 pedagogų 19-oje savivaldybių. Gruodžio 8 d. įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. visų šalies pedagogų 49 savivaldybėse. Iš viso įsitraukė apie 13 proc.

Akivaizdžiai matyti, kad gerėjant ekonomikai ir skirstant vis daugiau lėšų valstybėje, švietimas lieka periferijoje, „Žinių radijui“ sakė šešėlinis švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys. „Švietimas lieka tame pačiame vos ne kriziniame finansavimo lygyje. Ir mokinio krepšelis su visais tai padidinimais tedidės vos keliolika eurų“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo V. Stundys.

Po savaitės suplanuotas mokytojų įspėjamasis streikas vyks - antradienį vykęs taikinimo komisijos posėdis buvo nerezultatyvus. „Iš to, kad buvo diskutuota labai ilgai, kelias valandas, mums atrodė, kad bent jau iš dalies mes tuos reikalavimus patenkinome, bet po pertraukos buvo gana kategoriškai pasakyta, kad jų (profsąjungų) netenkina tie pasiūlymai (...). Tiesiog jie formuluoja, kad netenkina ir taikinimo komisija šiandien susitarimo nepasiekė“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo viceminis...

Per pastaruosius trejus metus į pedagogikos krypties chemijos, fizikos ir informacinės technologijos, matematikos ir informatikos, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos programą, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, nestojo niekas. Pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, Lietuva XXI amžiuje žada gyventi be tvarią valstybės plėtrą užtikrinančių sričių mokytojų- profesionalų.

Jau paskelbta data, kai kelias valandas pamokos mokyklose nevyks. Valdžia atkerta, kad algos didėja. Tiesa, streikui pritaria ne visi pedagogai. Tačiau visi tvirtina, kad atlyginimai gėdingi. Į kovą dėl geresnių sąlygų vėl stoja profesinės sąjungos. Įspėjamasis streikas vyko ir prieš metus, tačiau tada dauguma profsąjungų prie jo neprisidėjo.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Edukologijos universiteto populiariausia specialybė – kūno kultūros mokytojas. Tad galime būti ramūs – ko jau ko, o kūno kultūros mokytojų ir trenerių krepšinio šalyje su didelėmis ambicijomis tapti dar ir futbolo meka, nepritrūks. Tačiau kai išeis į pensiją paskutinis senosios kartos matematikas ar chemikas, naujų mokytojų į jų vietą rasti bus neįmanoma, nes stojančiųjų į šias specialybes nėra.

Lietuvoje streikai po truputėlį tampa kasdieniu dalyku, tai lyg eiti į darbą ar eiti į mokslus. Ir būtent streikuose aktyviausi yra mokytojai. Vien 2014 metais švietimo įstaigos surengė 78 streikus, iš jų 45 įspėjamuosius. Šiuose streikuose vidutiniškai dalyvavo 1 591 darbuotojas ir kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys dėl streikų buvo prarasta 1 714 darbo dienų.

Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūtį šalies švietimo įstaigos itin aktyviai ieškojo pedagogų. Laisvos darbo vietos buvo siūlomos ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams. Skaičiuojama, kad šiemet pedagogų poreikis didesnis net 11 proc. Labai palankios ir bendros tendencijos – darbo jėgos paklausa, lyginant su liepa, išaugo 13 proc., o su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu yra net 25, 5 proc. didesnė.

Pedagogai pensininkai palikti darbą skatinami išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet numatyta 1,7 mln. eurų. Planas, kuris turėtų spręsti per didelio mokytojų skaičiaus problemas, šią savaitę pristatytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė pastebėjo, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojų skaičius adekvačiai nesikeičia, todėl mažėja darbo krūvis ir altyginimai.

11. Aš nuoširdžiai nekenčiu kai kurių savo mokinių.   12. Apsimetu, kad man patinka mano mokiniai tik todėl, kad per šventes gaučiau dovanų.   13. Aš informatikos mokytojas ir kai kabinete nėra mokinių aš kartais žiūriu porno.   14. Aš mokytoja ir man patinka nužiūrinėti pasportavusius 12-tokus.   15. Aš mokytoja ir dažnai vadinu mokinius kitais vardais tam, kad paerzinčiau.

1. Aš vaikinas ir užsiiminėju seksu telefonu žinutėmis per pamokas. Mano paslaptis – aš mokytojas.   2. Aš mokytoja ir turėjau lytinių santykių su kitu mokytoju savo kabinete.   3. Aš vyresnių klasių mokytojas ir kartais fantazuoju apie savo mokines.   4. Kaip mokytojas manau, jog labiau džiaugiuosi pertrauka nei mano mokiniai.   5. Įdomu, kaip mano mokiniai reaguotų, jei pamatytų mano tatuiruotes, kurias slepiu po kostiumu. Tikiuosi, jog neprarasčiau jų pagarbos.

Lietuvoje išrinkti mokytojai, šiemet radę įdomiausius ir efektyviausius būdus mokyti vaikus saugaus elgesio internete, ir jau paskelbti jų darbai. „Metų Saugesnio interneto mokytojo“ konkurse apdovanotos nugalėtojos – trys šalies mokytojos, sugebėjusios paskatinti įvairaus amžiaus mokinius ir jų tėvus saugiau elgtis internete, pranešė asociacija „Langas į ateitį“. I-oji konkurso vieta atiteko Agnei Aleksonytei iš Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, II-oji vieta – Ingai Žemaitienei iš Šiaulių Jovaro...

Su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu kalbamės apie pagrindines švietimo problemas, pedagogų streikus, atlyginimus, švietimo pasiekimus ir artimiausius planus. – Kokias įžvelgiate didžiausias švietimo problemas? – Švietime, jei imsime bendrojo ugdymo sritį, yra dvi problemos: vaikų stoka ir mokytojų perteklius. Statistikos duomenimis, vienam pilnu krūviu dirbančiam, mokytojui tenka vidutiniškai 11 mokinių.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

 Odeta Vasiliauskaitė, LRT Radijas, LRT.lt Ketvirtadienį 100 Lietuvos mokyklų vyks įspėjamasis streikas, prie jo prisidedantys mokytojai neves pirmų dviejų pamokų, o darželių auklėtojai iš ryto dvi valandas nepriims vaikų. Streiką pedagogai rengia reikalaudami atkurti mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį, taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams.

 Rytoj daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių turėtų įvykti įspėjamasis streikas. Jį organizuojančių švietimo profesinių organizacijų lyderiai sako, kad švietimo skurdinimas tęsiasi, todėl mokytojai pasiryžę su tuo nesitaikstyti.

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad ketvirtadienį rengiamas įspėjamasis pedagogų streikas bus neteisėtas. Streiko organizatoriai atkerta, kad ministerija tokiais teiginiais tik gąsdina mokytojus.   „Lapkričio 13 dieną inicijuojamas streikas, mūsų giliu įsitikinimu, yra neteisėtas, rengiamas nesilaikant įstatymų ir net nepabandžius konstruktyviai derėtis“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D.Pavalkis.

Asta VOLKOVAITĖ Mažėjant mokinių skaičiui, o su jais ir mokytojų darbų krūviui, gilėja atlyginimų takoskyra tarp miesto ir kaimo mokytojų. Dabartinė situacija verčia kelti klausimą: ar praėjus dešimtmečiui bus kam mokyti kaimo vaikus. Kasmet mokytojai sensta, o Švietimo ir mokslo ministerija delsia priimti kaimo mokytojams palankius sprendimus. Mokytojai nusprendė nebetylėti Vienas iš sunkiausių šiandienos mokyklų vadovų darbų – mokytojų darbo krūvio skirstymas.

„Kažkodėl visiems suprantama, kad būsimasis smuikininkas turi praktikuotis nuo mažumės. O kodėl nesuteikus tokių galimybių būsimiesiems architektams, biotechnologams, chemikams ar inžinieriams?“, – klausia šiandien Kaune vykstančio K12 Forumo organizatoriai.

 Šiuolaikinei mokyklai būtini charizmatiški, nuolat tobulėjantys ir naujovėmis besidomintys pedagogai, pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, mokytojų bendruomenę sveikindama su profesine švente. „Šiandien pagerbiame profesionalus, kurių misija visuomenėje ypatinga – jaunus mokytojus. Asmenybes, kurios Lietuvos ateitį kuria pažindamos ir padrąsindamos“, - Prezidentūroje pirmadienį Tarptautinės mokytojų dienos proga surengtoje ceremonijoje sakė šalies vadovė.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka įžvelgia didelę neteisybę, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojai uždirba daugiau nei nekvalifikuoti darbininkai. Jis čia įžvelgia senovišką kastų sistemą, kurioje žmonės nuo gimimo hierarchiškai suskirstomi ir neturi galimybės „pakeisti“ kastos. Toks skirstymas skamba išdidžiai, bet yra visiškai netikslus. Lietuvoje valstybininku gali tapti bet kas. Net pats J. Panka, kuris savo populizmu būtent to ir siekia.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios leidykla „Šviesa“ kviečia Lietuvos mokytojus į atnaujintą, patogesnę ir daugiau galimybių bei turinio siūlančią skaitmeninę mokymo(si) aplinką e.Šviesa. Šia, mūsų šalyje analogų neturinčia aplinka, atsižvelgiant į Europos švietimo tendencijas, siekiama mokytojams palengvinti pamokų organizavimo procesą, o mokiniams padėti aktyviai ir atsakingai mokytis. Iki šių metų pabaigos e.Šviesa mokytojai kviečiami naudotis nemokamai ir teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti.

Šiandien ypatinga diena tiems, kurie pirmą sykį, nedrąsiai, praveria mokyklos duris, tėvų lydimi neša gėles savo pirmajam mokytojui. Jų vyresni kolegos jaudulio jaučia kur kas mažiau, o ir rugsėjo 1-osios šventė, galbūt, jiems ne visada kelia tokį džiugesį kaip mažiesiems, tačiau svarbi tikrai ne ką mažiau.  Apie mokslų metų pradžios reikšmę, moksleivius ir šiandieninį mokytojo įvaizdi kalbamės su Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriumi Gediminu Urbonu.