mokytojai

Saulė PINKEVIČIENĖ Rugsėjo išvakarėse Alytaus miesto švietimo bendruomenės viena koja jau žengė į naujus mokslo metus. Nors oficialiai jie prasidės dar tik poryt, šventinė sueiga įvyko anksčiau. Joje pasidžiaugta, kad Alytuje ketvirtus metus daugėja ikimokyklinukų, daugiau vaikų parvyksta, nei išvyksta gyventi į užsienį, tačiau švietimo bendruomenei nerimo kelia rengiama nauja miesto mokyklų pertvarka. Jos reikia todėl, kad moksleivių skaičius Alytuje kasmet mažėja.

Remigijus Šimašius, Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas, Seimo narys Kokią mokyklą atsimename iš savo rugsėjų? Man įstrigę kardeliai mylimiausiam mokytojui, liūdesys, kad baigėsi vasariškos katino dienos ir džiaugsmas susitikus su draugais.

Artėjant rugsėjo 1-ajai užderėjo švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovų spaudos konferencijų. Vos baigė guostis dėl mažų mokytojų algų ir menko finansavimo švietimui apskritai, apie tuos pačius skaudulius prabilo kiti. Profsąjungų susipriešinimo nemato Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, konflikto tarp švietimiečių profesinių sąjungų nėra. ,,Reikalavimus mes skirtingai matome, nes matome konkretesnius dalykus.

Birželio 25–27 d. Druskininkuose, Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymų centre „Dainava“, vyks užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras, į kurį atvyksta daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų iš 17 pasaulio šalių. Seminare paskaitas skaitys, darbą grupėse-dirbtuvėse organizuos Lietuvos edukologai ir mokytojai.

. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti, kad pedagogai galėtų anksčiau išeiti į pensiją. Ministerija parengtame Vyriausybės išvados projekte aiškina, kad ankstesnė pedagogų pensija pažeistų solidarumo ir lygiateisiškumo principus valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemoje, be to, didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. „Tokiam siūlomam teisiniam reguliavimui 2015 metais papildomai reikėtų apie 66 mln.

Apie 900 mokytojų ir direktorių iš 220 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų prašo juos išmokyti taikyti naujas technologijas pamokose – ką tik baigėsi paraiškų priėmimas į nemokamus skaitmeninius mokymus pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“. Į šiuos mokymus, kuriuos ves kūrybingi ir iniciatyvūs programos „Renkuosi mokyti!“ lektoriai ir kurie vyks Vilniuje rugpjūčio-sausio mėnesiais, netrukus bus atrinktos 28 mokyklų komandos, sudarytos iš trijų mokytojų ir direktoriaus, skelbia mokymų organizator...

Baigiantis mokslo metams ir jau ruošiantis kitiems birželio 4 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) rengiama apskritojo stalo diskusija „Koks turėtų būti šiandienos mokytojas“. Renginio metu kartu su moksleiviais, jų tėvais, pedagogais, švietimo politikais ir akademine bendruomene bus aptariamos švietimo inovacijos ir pedagogo vaidmuo ugdant visuomenės technologinį, teisinį ir ekonominį raštingumą.

Būsima pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė šiuo metu studijuoja Portugalijoje pagal Erasmus mainų programą. Ji tvirtina, kad savo svajonių specialybę atrado dar mokykloje ir visada pavydėjo mokytojams, kad jie – mokytojai. „Norėjau ir aš stovėti prie lentos“. Audronės pasirinkimui įtaką padarė ir mama, kuri yra pradinių klasių mokytoja. „Kai matau, kaip ji elgiasi su mokiniais, dar labiau noriu dirbti kuo greičiau. Ji – mano pavyzdys“, – sako antrakursė.

„Iš konferencijos išsinešiau kūrybiško mokymo(si) idėjų banką, kurį sėkmingai atidarysiu reikiamu metu ateityje“. Tokie Vilniaus licėjaus mokytojos Jolitos Milaknienės žodžiai palydėjo gegužės 20 dieną Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje vykusią kūrybiško mokymo(si) konferenciją, kurioje Vilniaus regiono mokyklos pristatė šiais metais „Kūrybinių partnerysčių“ projekte įgyvendintas veiklas.

Pilietinės visuomenės instituto 2013 m. šeštąjį kartą atliktas Pilietinės galios tyrimas atskleidžia, jog Lietuvos visuomenės pilietinė galia, nors buvo ir vis dar tebėra menka, labai nežymiai auga.

Praeitą savaitę paskelbti Lietuvos mokyklų reitingai visuomenei sukėlė begalę klausimų – kodėl vienos mokyklos ir aukštosios yra vertinamos geriau, kitos – prasčiau. Ką rinktis studijuoti abiturientams, į kokią mokyklą nešti mokinio krepšelį ir pan.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

Švietimo profesinės sąjungos pristatys tyrimų rezultatus. Jie parodė, kad beveik 90 procentų pedagogų mano, kad jiems nemokama už visus mokykloje dirbamus darbus. Apie 70 procentų mokytojų per pastaruosius metus asmeniškai patyrė psichologinį smurtą, beveik penktadalis patyrė fizinį smurtą ir beveik pusė jų jautėsi nepatogiai kreipdamiesi pagalbos į mokymo įstaigos personalą dėl šios problemos.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą į Lietuvą sukvietė Rusijos kraštų – Altajuje, Irkutske, Buriatijoje, Krasnojarske, Murmanske, Kaliningrade, taip pat Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Armėnijoje lituanistinėse mokyklose, centruose, fakultatyvuose dirbančius mokytojus, kurie moko lietuvių kalbos, istorijos ir etnokultūros.

Gruodžio mėnesį Lietuvos mokyklas pasieks analogų Europoje neturinti švietimo sektoriaus naujovė – elektroniniai mokytojo pažymėjimai. Jie pakeis esamus mokytojo pažymėjimus ir galios kaip darbuotojo dokumentas, atsiskaitymams ir apskaitai mokykloje skirta kortelė bei elektroninis bilietas, sakoma bendrovės „Tele2“ pranešime. Elektroninius mokytojo pažymėjimus bendrovė „ID4S“ ir „Tele2“ diegs visose Lietuvos mokyklose, kur veikia elektroniniai moksleivio pažymėjimai.

Vos suspėdami vykdyti perkrautas mokymo programas, Lietuvos pedagogai laiko sunkiai randa ne tik vaikų, bet ir savo pačių asmeninių kompetencijų ugdymui. Susidariusi situacija lemia, jog mokyklą abiturientai baigia su vienu batu – „prikimšti“ žinių, tačiau neparengti savarankiškam gyvenimui, o mokytojams tenka klausytis tėvų priekaištų. Šios ir kitų pedagoginių problemų sprendimo būdai – gruodžio 6 d. Vilniuje organizuojamoje Mokytojo saviugdos dienoje.

Pasak švietimo specialistų, moksleivių dėmesys vaizdų kultūrai šiandien gerokai lenkia susidomėjimą rašytine ir žodine. Panirę į ekranus jie ne tik nuolat seka kitų fiksuojamus vaizdo įrašus ir nuotraukas, bet ir patys juos kuria. Kaip išnaudoti tokį moksleivių susidomėjimą vaizdais pedagogams atskleis scenaristė ir dramaturgė Gailė Garnelytė, kviečiantį į kino dramaturgijos seminarą. Gruodžio 2-4 d. jis vyks „Skalvijos“ kino centre. „Kinas – itin moksleivius „kabinantis“ pamokų vedimo būdas.

Populiarame socialiniame tinklapyje mokytojai buvo paprašyti pasidalinti juokingomis istorijomis, kurios jiems nutiko ugdant ir mokant vaikus. Siūlome paskaityti kelias iš jų ir smagiai pasijuokti! Dirbu pradinių klasių mokytoja. Pernai klasėje buvo kilimas, kurio kraštai buvo papuošti abėcėle. Vienas berniukas vardu Dimitrijus visada sėsdavo tik ant D raidės.

Pramogų agentūrai „Vaiduokliai“ surengus nuotraukų konkursą Mokytojų dienos proga, paaiškėjo, kurioje šalies mokykloje dirba linksmiausi pedagogai. Tokiais konkurso komisija paskelbė Pasvalio r. Pumpėnų vidurinės mokyklos mokytojus. Jiems atiteko pagrindinis prizas – pramogų agentūros „Vaiduokliai“ organizuojama pramoga, kurią mokytojai galės išsirinkti iš daugiau nei penkių pasiūlytų ekskursijų ir žaidimų. „Konkursą mokytojams surengėme pirmą kartą – iki šiol konkursai buvo tik mokiniams.

Regina MUSNECKIENĖ Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė mokykla nuo šio rugsėjo turėjo likti pagrindinė. Toks buvo rajono mokyklų tinklo optimizavimo planas. Tačiau mokytojai nusprendė paaukoti po vieną savo atlyginimą, neimti pinigų už papildomus darbus ir sutaupyti tuos 76 tūkstančius 800 litų. Tiek šiems mokslo metams betrūko, kad išliktų vidurinė mokykla, kurioje mokosi 163 miestelio ir aplinkinių kaimų vaikų.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Česlovas Juršėnas, politikas, visuomenės veikėjas Gyvenime buvo net keli mokytojai, kurie man labai daug suteikė.

Simona PUŽAITĖ Su Lietuvos jaunaisiais mokslininkais į Kinijos jaunimo mokslo ir technologinių inovacijų konkursą vyko ne jų mokytojai, o Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės. Pasirodo, tokia praktika – įprasta. Ar jaunųjų talentų atradėjai ir ugdytojai visada įvertinami? Kodėl padėkas susirenka ministerija, o ne vasaros atostogas paaukoję pedagogai? Kodėl be mokytojų? Rugpjūčio mėnesį iš Kinijos jaunimo mokslo ir technologinių inovacijų konkurso šalies talentai grįžo nugalėtojais.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Virginija Kochanskytė, aktorė, „Unicef“ geros valios ambasadorė Man gyvenime visuomet labai sekėsi su pedagogais – tiek pradinėse klasėse, tiek vėliau.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Vladas Lašas, bendrovės „Skubios siuntos“ vadovas Mūsų klasei sekėsi – mus mokė geri mokytojai.

Stanislava VIČAITĖ Trečiadienį Pakruojyje vykusiame rajono pedagogų pasitarime kalbėta apie švietimo dideles problemas ir mažus džiaugsmus. Mokiniai išvažiuoja paskui tėvus Dėl mažėjančio gimstamumo, migracijos rajono mokyklose per dešimtmetį mokinių sumažėjo 37 procentais. „Iš pirmo žvilgsnio savivaldybės Metrikacijos skyriaus statistika atrodo džiuginanti: kone kasmet gimsta apie porą šimtų vaikų. Tačiau paanalizavus paaiškėja, jog kone pusė jų yrą gimę užsienyje arba jau gyvena užsienyje.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių.   Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius Neturėjau tokio mokytojo, kurį galėčiau išskirti kaip ypatingą, suteikusį išskirtinių žinių.

Senovės kinų išmintis sako „laimingas tas, kurį moko mokytojas ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas“. Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kokie mokytojai jų gyvenime paliko jų gyvenime patį ryškiausią pėdsaką „Balsas.lt savaitė“ klausė savo pašnekovų. Jonas Dastikas, bendrovės „Lifosa“ vadovas Paprastai itin šiltus prisiminimus palieka pradinių klasių mokytojai, bet apie save to pasakyti negaliu.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Milda Dargužaitė, „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Mokantis mokykloje mano mąstymo formavimąsi ir studijų pasirinkimą nulėmė ne kas kitas, o pedagogai.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Petras Gražulis, Seimo narys Giliausią įspūdį paliko mano pirmoji mokytoja a. a. Adelė Stalauskienė. Ji buvo griežta, bet kartu labai nuoširdi, kartais net atstodavo mamą.

Rugsėjo 1-ąją į mokytojų kambarį įlėkusi mokytoja džiaugsmingai šūkteli: su švente, kolegos! Kitas ateina, matyt, išvargęs po vasaros darbų, abejingai burbteli: ir vėl rugsėjis.

Alma MOSTEIKAITĖ Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose šiais mokslo metais dirba beveik 90 pensinio amžiaus pedagogų. Jų skaičius nedidėja, kiekvienais mokslo metais po truputį mažėja, tačiau išlieka kaip rimta kliūtis įsidarbinti jauniems specialistams. Šiai problemai spręsti trūksta įstatyminės bazės ir įstaigų vadovų noro su mokytojais pensininkais tartis dėl savanoriško pasitraukimo į užtarnautą poilsį.

Jau ne pirmus metus mokytojams, turintiems 30 metų darbo stažą, senatvės pensijos amžių siūloma trumpinti penkeriais metais. Jei būtų priimta, tokia įstatymo nuostata įsigaliotų jau nuo 2014 metų sausio 1-osios. Patys mokytojai tokį siūlymą sveikina, tačiau netiki, jog pataisa bus priimta. Be to, abejoja, kad ji padėtų spręsti jaunų pedagogų įdarbinimo problemą.

Vitalijus Rumbauskas, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistas: – Be abejo, reikėtų. Pats buvau kūno kultūros mokytojas. Tai sunkus, įtemptas darbas, nuolatinė emocinė įtampa. Ir sveikatai pavojus – tai lauke, kur dulkės, tai salėje, kur nuolatinis triukšmas. Kuo mokytojai blogesni už policininkus? Policininkai irgi turi savo privilegijas. Tai visai neblogas įstatymo projektas, jeigu anksčiau išleis į pensiją pedagogus, kurie išdirbę 30 metų.

Aistė Plaipaitė, LRT radijas Specialistai pastebi, kad pasaulyje trūksta kvalifikuotų mokytojų. Sekmadienį prasideda veiksmo savaitė, kuria siekiama atkreipti dėmesį į augantį kvalifikuotų mokytojų poreikį. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad Lietuvoje daugiausiai trūksta užsienio kalbos, gamtos mokslų, informatikos specialistų. Viceministro teigimu, mažėjant mokytojų skaičiui, svarbu juos tinkamai perkvalifikuoti, tačiau tai turi būti reguliuojama valstybiniu mastu.

2013 m. balandžio 21–27 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje jau dvyliktąjį kartą rengiama Visuotinė veiksmo savaitė – kampanija, suburianti milijonus žmonių iš beveik 100 šalių. Šių metų kampanija siekiama atkreipti dėmesį į globalų kvalifikuotų mokytojų poreikį ir svarbą visuomenės gerovei, taip pat mokytojų kvalifikacijos bei autoriteto problemas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėjus ruošti 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga primena, kad būtina vykdyti valstybės įsipareigojimus mokytojams, kurie yra įtvirtinti Vyriausybės programoje 2012 – 2016 metams bei Ilgalaikėje pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programoje.

Kopenhaga, balandžio 2 d. (AP-BNS). Dešimtims tūkstančių Danijos mokytojų paskelbtas lokautas mokyklose, nepavykus susitarti su savivaldos pareigūnais dėl savaitinės darbo trukmės. Nacionalinė mokytojų sąjunga nurodė, kad 52 tūkst. mokytojų antradienio rytą buvo uždrausta įžengti į mokyklas, todėl šimtai tūkstančių mokinių negalėjo lankyti pamokų. Tūkstančiai mokytojų visoje šalyje surengė spontaniškus protestus.

Vasarį atlikto smurto prieš vaikus tyrimo duomenimis, net 46 proc. apklaustų mokytojų patvirtino, jog per praeitus metus jų mokymo įstaigose buvo smurto prieš vaikus atvejų. Smurtas pasireiškė įvairiomis formomis: smurtavo tiek vaikai prieš vaikus, tiek suaugę prieš vaikus, smurtauta fiziškai, psichologiškai, būta ir seksualinio smurto.

 Unijos pranešė, kad Anglijos ir Velso mokytojai rengiasi streikų serijai besitęsiant ginčams dėl atlyginimų, pensijų ir darbo krūvio, skelbia BBC. Streikus planuojama pradėti vasaros trimestro metu, teigia Nacionalinė mokytojų unija ir Nacionalinė moterų mokytojų asociacija. Bendrame pareiškime abi organizacijos atskleidė planus pradėti streikus birželio 27 dieną Šiaurės Vakarų Anglijoje.

Šiandien Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis penkiems geriausiems 2012 m. mokytojams įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

Kovo pirmą ir antrą savaitgaliais į kvalifikacijos tobulinimo mokymus Vilniuje ir Kaune rinkosi 142 mokytojai iš Vilniaus, Alytaus, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Nidos, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Kauno ir kt. šalies miestų, kurie klausėsi Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų mokslinikų bei Nacionalinės moksleivių akademijos lektorių paskaitų.

Šiaulių rajono gyventojai vis dar nežino, ar nuo rugsėjo pirmosios jų vaikai galės lankyti Šiaulių miesto neformaliojo švietimo įstaigas – sporto, dailės, muzikos ir kitas mokyklas, nors Šiaulių apygardos administracinis teismas nusprendė, kad miesto valdžios sprendimas nepriimti rajonų vaikų į Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigas yra diskriminuojantis.

Vasario 5 dieną Tauragės rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovai. Pasitarimo tema – sparčiai mažėjantis mokinių skaičius ir su tuo susijęs spartus mokymo įstaigų finansavimo mažėjimas. Suskaičiuota, kad dėl mokinių mažėjimo pirmąjį šių metų pusmetį bendrojo lavinimo mokykloms finansuoti trūks apie 300 tūkstančių litų.

Sausio pabaigoje plačiai nuskambėjo nėščios ir itin jaunos nepilnametės atvejis, kai Birštono policija gavo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pranešimą, kad Birštono savivaldybėje gyvenanti keturiolikmetė moksleivė laukiasi kūdikio. Vėl užvirė aršios diskusijos – kas atsakingas, kas kaltas ir kas „pražiūrėjo“, bet esamos situacijos tai jau nepakeis, o jaunas žmogus turės išlaikyti vieną rimčiausių išbandymų savo gyvenime.

Metų pradžia leidžia apžvelgti „Kūrybinių partnerysčių“ projekto patirtį bei įkvėpti ryžto, pasitinkant naujaisiais metais laukiančius iššūkius. „Vienas esminių dalykų, probleminių mazgų, su kuo dirbame, yra iššūkis sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje mokytis ir tobulėti galėtų visi.

Per paskutinius metus ne vieną protesto akciją surengė studentai ir mokytojai, kai kuriuos aštrius švietimo sistemos klausimus kėlė mokinių tėvai. Įtampą keliantis mokyklų tinklo optimizavimas, krepšelių dalybos ir studentų pastebėjimai apie studijų kokybę – tai tik keletas problemų, kurios užgrius naujųjų Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų pečius. Apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis švietimo sektoriuje, kalbamės su naujuoju švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

Valstybės kontrolei atlikus tyrimą dėl mokinio krepšelio lėšų panaudojimo, paaiškėjo, kad mokyklose dažnai lėšos naudojamos ne mokymo procesui tobulinti, o mokytojų atlyginimams išmokėti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Didžiosios Britanijos mokslinė bendruomenė pripažįsta, kad nepaisant visų investicijų į šalies švietimo sistemą, už bendrą matematikos žinių lygį šaliai reikia rašyti „nepatenkinamą pažymį“, nes naujausi reitingai rodo, kad Jungtinė Karalystė pagal mokinių matematikos žinias atsidūrė 27-oje vietoje pasaulyje. Dėl to Britanijos švietimo ministerija nusprendė įgyvendinti ideologinę revoliuciją ir reformuoti švietimo sistemą pagal sovietinį modelį.

2012 m. rugsėjo mėn. šalyje streikavo švietimo įstaigų darbuotojai, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Streikus surengė Utenos apskrities Zarasų savivaldybės valstybės sektoriaus švietimo įstaigos (1 pradinio, 3 vidurinio ugdymo ir 2 kito mokymo veiklos). Streikuose vidutiniškai dalyvavo 121 darbuotojas, jų nedirbtas darbo laikas sudarė 1260 darbo dienų. Vidutinė streiko trukmė – 10,41 darbo dienos.