mokslas

Pernai tik pusė būsimų Lietuvos pirmokų buvo patikrinti dėl tuberkuliozės. Ši liga pernai buvo nustatyta 23 testuotiems vaikams, šešiems diagnozuota atvira forma. Medikai sako, kad tėvai mažiau skiepija vaikus, tokiu būdu mažiau skiepija ir nuo tuberkuliozės. Lietuvoje skiepą nuo tuberkuliozės gauna kiekvienas ligoninėje gimęs naujagimis, pranešė LNK Žinios. Po to prieš mokyklą atliekamas Mantu reakcijos tyrimas.

Kvietimą mokytis profesinėse mokyklose šių metų pagrindinio priėmimo vasaros etapo metu gavo beveik pusantro šimto stojančiųjų daugiau nei pernai, valstybės finansuojamų vietų skaičius augo pusšimčiu. Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, kvietimą mokytis gavo 18 632 stojantieji, pernai – 18 490. 18 161 iš šiemet įstojusiųjų gavo kvietimus į valstybės finansuojamas mokymo vietas.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki prašymų priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose pabaigos, tokį pageidavimą pareiškė per 24,5 tūkst. asmenų. Pernai tokiu metu sulaukta beveik 27 tūkst. prašymų. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Šiais metais 19 tūkst.

Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad liepos mėnuo gali būti šilčiausias pasaulyje nuo orų stebėjimų pradžios, trijuose žemynuose užsitęsus alinančio karščio bangoms. „Pirmosios penkiolika liepos mėnesio dienų buvo šilčiausios per visą istoriją... Tai bus šilčiausia liepa per visą istoriją“, – teigė ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) direktorius Carlo Buontempo.

Deguonis – gyvybiškai svarbus daugumai organizmų. Vandens gyvybei reikia mažiausiai 6 mg/l vandenyje ištirpusio deguonies. Atviros Baltijos jūros paviršiuje vidutinė koncentracija siekia ir 11 mg/l, tačiau priedugnyje situacija prastesnė – čia fiksuojami tiek hipoksijos (mažiau nei 2 mg/l), tiek anoksijos atvejai (~0 mg/l). Tokios deguonies stokojančios priedugnio zonos vadinamos „mirties zonomis“, „negyvosiomis zonomis“, „bedeguonėmis zonomis“, „dykumomis“. Iš pavadinimo galime suprasti, kad g...

Švietimo ministerija (ŠMSM) patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą, kuriame numatoma, kad 2024 metais atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Šie pakeitimai daromi siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, pirmadienį pranešė ŠMSM.

Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui. Lėšos iš 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos perkeliamos į Europos Komisijos valdomą programą „Europos horizontas“, jos gali būti panaudotos iki 2026 metų vidurio, pranešė Finansų ministerija.

72-iejų amerikietis iš Džordžijos valstijos ryžosi įgyvendinti vieną savo senų svajonių. Senyvo amžiaus sulaukęs Samas Kaplanas nutarė įgyti bakalauro diplomą, kai klausydamasis radijo stoties išgirdo kvietimą studijuoti koledže. Vyriškis vidurinę baigė dar 1969-aisiais ir į universitetą nutarė nestoti. Penkių vaikų tėvas per savo gyvenimą dirbo įvairius darbus – buvo įkūręs valymo paslaugų įmonę, dirbo telerinkodaros įmonėje ir taksi vairuotoju.

„Google“ atskleidė kitą naujausią „Gmail“ patobulinimą, kurio dėka atsakyti į laiškus bus dar paprasčiau ir greičiau. Praėjusią savaitę įvyko kasmetinė „Google“ I/O technologijų konferencija, kurios metu JAV įmonė pristatė daugybę išmaniųjų programinės įrangos sprendimų, kurie veikia pasinaudojant dirbtiniu intelektu. Viena įspūdingiausių pristatytų naujovių ateinančiais mėnesiais atkeliaus į „Gmail“ – nauja funkcija už jus galės parašyti visą laišką, rašo mirror.co.uk.

Vilnius nuolat ieško švietimo gerovės kūrėjų – motyvuotų, tikslų siekiančių ir gerus organizacinius įgūdžius turinčių vadovų švietimo įstaigoms. Sostinė jau trečius metus investuoja į švietimo lyderių ugdymą, suteikdama „Švietimo lyderystės” studijas ISM universitete, be to, metų pradžioje padidino atlygį.

Atnaujintos ugdymo programos sudaro galimybę mokiniams prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė. „Parengus naujas programas, tai sudaro galimybę aktualizuoti jas ir atskleisti taip, kad mokiniai galėtų prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Krasauskienė.

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Lietuvos mokslo tarybos pirmininku ketvirtadienį paskirtas biochemikas, biofizikas Gintaras Valinčius. Už jo skyrimą į šias pareigas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių. Niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas. G. Valinčiaus kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektūrinį palikimą, rašoma pranešime. Pačiame Vilniaus centre, Gedimino pr.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ragina mokslo ir studijų institucijas su verslu burtis į konsorciumus ir įgyvendinti programas, kurioms numatyta 77,7 mln. eurų paramos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pranešė Inovacijų agentūra.

Jogiui, Padingtonui ir Mikei Pūkuotukui gali tekti dalytis šlove su naujoku iš Marso – nuo artimiausios mūsų planetai kaimynės paviršiaus, galima sakyti, sveikinasi simpatiškas besišypsantis meškiuko snukutis. Galima net pamanyti, kad tas kokios nors gyvybės Marse pamestas meškiukas tik ir laukė, kol jį nufotografuos vienas ar kitas pro šalį skrendantis palydovas.

Vos ketverių, o jau moka ir skaičiuoti, ir skaityti. Kviečiame susipažinti su mažuoju genijumi Teddy iš Jungtinės Karalystės, kuris tapo jauniausiu iškiliausius pasaulio protus vienijančios organizacijos nariu britu. Ketverių metukų Teddy Hobbs skaičiuoja jis prancūziškai, nors yra britas. Pasak mamos, išmoko pats. Ir tai dar ne viskas. Mažametis iki šimto suskaičiuoti gali net septyniomis kalbomis, net kinų mandarinų kalba.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, steigiama lietuviška mokykla. Jos steigėjas – Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“, prie mokyklos steigimo prisidėjo Vyriausybė, mokyklai nupirkusi pastatą Suvalkų centre. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė–Vektorienė LRT sakė, kad didinant galimybes švietimui lietuvių kalba, mokyklą teks „auginti nuo pat pradžių“, nuo pirmokų, ilgainiui tikimasi ją išplėsti ik aštuntos klasės.

Seimas ketvirtadienį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje. Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, ketinama steigti lietuvišką mokyklą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš savo asignavimų suteiks dotaciją Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“, jog šis galėtų įsigyti mokyklos veiklai reikalingą pastatą su sklypu ir atliktų kitus veiksmus.

Trečiadienį Kaune pasirašyta sutartis dėl mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ ekspozicijos kūrimo: joje paliečiama taršos tema, be to, lankytojai turės galimybę pamatyti, kaip jų priimami sprendimai veikia aplinką. 5 mln.

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm antradienį paskelbė amerikiečių mokslininkų padarytą „svarbų mokslinį proveržį“ panaudojant branduolių sintezės reakcijas, panašias į vykstančias Saulės gelmėse. Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje mokslininkai pirmą kartą branduolių sintezės reakcijoje pagamino daugiau energijos, nei buvo sunaudota jai įžiebti, pranešė Energetikos departamentas.

Lietuvos švietimo taryba teigia nepritarianti, kad patenkinamo lygio per patikrinimus nepasiekę dešimtokai būtų nukreipiami į profesines mokyklas. „(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Nidoje oficialiai veiklą pradėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla. „Su visa dokumentacija, pradedant nuo investicinių projektų, pamąstymai pradėjo dar 2015 metais, tad iki įgyvendinimo buvo ilgas kelias. Dabar – iššūkis ir džiaugsmas“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.  „Rusų kalbų mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Mokslininkų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, darančiais teigiamus pokyčius visuomenėje ir auginančiais ekonomiką, tačiau tam reikalingas efektyvus dalinimasis žiniomis bei technologijomis ir jų komercializavimas. Apie tai, kaip mokslininkams efektyviau dalyvauti technologijų perdavime ir tyrimų metu sukurtų rezultatų komercializavime, buvo diskutuojama praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų (TTO) tinklo konferencijoje.

Į Lietuvą atvyksta 11 Jungtinės Karalystės universitetų atstovai, jie su Lietuvos universitetais tarsis dėl dvigubų diplomų partnerystės sudarymo informacinių technologijų (IT) ir gyvybės mokslų srityse.

Seimas svarstys Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, pagal kurias mokslininkų, tyrėjų algos nuo kitų metų sausio didėtų 13 procentų. „Pritarus pakeitimams, valstybiniuose mokslo tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, galėtų kilti nuo 241 iki 434, vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 210 iki 338, mokslo darbuotojo tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 210 iki 257 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 201 iki 238 eurų“, – š...

Dar dešimties mokyklų devintokai po rudens atostogų galės dalyvauti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lapkritį mokymuose, skirtuose gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.

NASA trečiadienį pranešė, kad lapkričio 14 dieną dar kartą bandys paleisti savo milžinišką raketą į Mėnulį. Be įgulos vyksianti misija „Artemis 1“ jau anksčiau buvo atidėta dėl techninių problemų, įskaitant dujų nuotėkį, o vėliau – dėl Floridą nusiaubusio uragano „Ian“. „Praėjusios savaitės patikrinimai ir analizės patvirtino, kad, norint paruošti raketą ir erdvėlaivį į paleidimo aikštelę 39B Kenedžio kosmoso centre, darbų reikia atlikti minimaliai“, – rašoma kosmoso agentūros tinklaraštyje.

Paskutiniu metu dėl situacijos pasaulyje savo egzistavimo ateitimi galėjo susirūpinti kiekvienas. „Covid-19“ pandemijos fone matėme beždžionių raupų protrūkius. Rusijos invazija į Ukrainą padidino pasaulinio branduolinio karo riziką, o Vladimiro Putino retorika vis grėsmingesnė. O ekstremalūs orų reiškiniai atnešė atšiaurią klimato ekstremalios situacijos realybę, rašo BBC.

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais. „Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Seime pirmadienį bus aptartas besikeičiantis aukštojo mokslo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartus su Vilniaus universitetu rengia tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, pranešė parlamento Ryšių su visuomene skyrius. Pasak pranešimo, per konferenciją bus siekiama aptarti esminius politikos formavimo, ekonominius bei socialinius faktorius, darančius įtaką aukštojo mokslo raidai.

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Keturios sostinės mokyklos mokslo metus pradėjo su nauja sporto infrastruktūra – atnaujinti lauko aikštynai, sumontuota nauja, moderni įranga. Dar 7 mokyklose darbai yra įsibėgėję ir bus baigti iki šiltojo sezono pabaigos, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Fizinis vaikų ugdymas ištisus dešimtmečius buvo antrame plane – taip jį matė miesto politikai, mokyklų bendruomenės ir patys mokiniai. Ar toks požiūris pagrįstas? Tikrai ne.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Ėjimas į pirmą klasę – svarbus įvykis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasiruošimas mokyklai tėvams paskutinėmis vasaros dienomis jis gali įnešti streso bei nerimo. Savo patirtimi ruošiant pirmokę pirmą kartą įžengti į mokyklą, sutiko pasidalyti dainininkė ir verslininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė. Pirmą kartą ruošti savo vaiką mokyklai tėvams gali būti tikras iššūkis. Tačiau kaip tikina pati Ineta, su šiuo tikslu ji puikiai tvarkosi: „Tikrai nėra sunku.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

Valdžia kviečia verslą ir mokslą jungtis į konsorciumus ir nuo rugsėjo teikti paraiškas gauti beveik 78 mln. eurų valstybės paramą kuriant inovacijas.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai. o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.