mokslas

Keturios sostinės mokyklos mokslo metus pradėjo su nauja sporto infrastruktūra – atnaujinti lauko aikštynai, sumontuota nauja, moderni įranga. Dar 7 mokyklose darbai yra įsibėgėję ir bus baigti iki šiltojo sezono pabaigos, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Fizinis vaikų ugdymas ištisus dešimtmečius buvo antrame plane – taip jį matė miesto politikai, mokyklų bendruomenės ir patys mokiniai. Ar toks požiūris pagrįstas? Tikrai ne.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Ėjimas į pirmą klasę – svarbus įvykis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasiruošimas mokyklai tėvams paskutinėmis vasaros dienomis jis gali įnešti streso bei nerimo. Savo patirtimi ruošiant pirmokę pirmą kartą įžengti į mokyklą, sutiko pasidalyti dainininkė ir verslininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė. Pirmą kartą ruošti savo vaiką mokyklai tėvams gali būti tikras iššūkis. Tačiau kaip tikina pati Ineta, su šiuo tikslu ji puikiai tvarkosi: „Tikrai nėra sunku.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

Valdžia kviečia verslą ir mokslą jungtis į konsorciumus ir nuo rugsėjo teikti paraiškas gauti beveik 78 mln. eurų valstybės paramą kuriant inovacijas.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai. o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

Vilniuje šiemet bus įrengtos 34 visiems metų laikams pritaikytos lauko klasės. Vilniaus savivaldybė, nuo gegužės laukusi pageidavimų tokioms klasėms, iš viso sulaukė 50 mokyklų paraiškų konkursui – kai kurios klasės bus įrengiamos kitąmet, nes reikalingi projektai, statybą leidžiantys dokumentai, pateikta ne visa reikiama dokumentacija. Šiemet lauko klasių įrengimui savivaldybė paskirstys  450 tūkst. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) trečiadienį paskelbs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse planuojami 19 naujų darželių, antradienį pranešė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Laipsniškai pereinant prie 2025 metais įsigaliojančio visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo dvejų metų amžiaus, J. Šiugždinienė teigia, jog tam pradėti ruoštis reikia jau dabar.

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.

Jungtinės Karalystės ekspertai mano nustatę neseniai visame pasaulyje kilusio paslaptingo hepatito tarp mažų vaikų protrūkio priežastį. Jie sako, kad po su koronavirusu susijusių karantinų sugrįžo du paplitę virusai, kurie ir sukėlė retus, bet labai sunkius hepatito atvejus. Manoma, kad 35 šalyse susirgo daugiau kaip 1000 vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus. Kai kuriems iš jų, įskaitant 12 atvejų Karalystėje, prireikė gyvybiškai svarbios kepenų transplantacijos.

Šalies universitetai sulaukė dešimčių, o kai kurie – ir šimtų ukrainiečių prašymų studijuoti. Tarp populiariausių specialybių yra informatika ir su finansais susijusios studijos.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artėjančiais mokslo metais numato finansuoti studijas 700 ukrainiečių studentų, dalimi prisidedant ir pačioms aukštosioms mokykloms.  Ukrainiečių prašymai aukštąsias mokyklas vis dar pasiekia, tačiau jų jau sulaukta gausiai.

Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J. Šiugždinienė. Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pranešė paankstinusi kvietimus dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Ketinimą dalyvauti programoje išreiškė 56 savivaldybės, dėl šios priežasties nutarta kvietimo datą į antrą srautą perkelti iš 2023 metų sausio mėnesio į 2022 metų spalį.  23 savivaldybės yra pasiruošusios pabaigti savo pateiktus pažangos planų projektus, likusios kviečiamos projektų rengimą tęsti spalį, teigiama pranešime.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuriame atlikti eksperimentai prieš 10 metų patvirtino Higgso (Higso) bozono egzistavimą, artimiausiu laiku turėtų būti paleistas veikti iki šiol dar niekieno neišvystytu energijos lygiu, stengiantis įminti daugiau Visatos paslapčių. Didžiausio ir galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo darbas buvo atnaujintas balandį, po trejų metų pertraukos.

Visiškai kitoks barmenas, nei esame įpratę. Viename Miuncheno bare darbuojasi robotas, kuris kuo puikiausiai gali sumaišyti lankytojų mėgstamą kokteilį. Įžengusius į vieną Miuncheno barų pasitinka robotas barmenas, gaminantis gaivų „Mojito“ kokteilį. Robotas turi dvi „rankas“ – su viena sudeda mėtas, laimus ir įpila cukraus sirupą. O su kita pripila stiklinę. Čia dirbantys barmenai juokauja, kad robotas – puikus kolega – neatsikalbinėja ir nesiskundžia.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai trečiadienį lankysis medicinos ir mokslui skirtą įrangą gaminančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.  BFK dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad susitikimas su įmonės vadovybe leis komitetui susidaryti geresnį vaizdą apie verslo aplinką.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) oficialiai prisideda prie neatpažintų skraidančių objektų (NSO) medžioklės – ketvirtadienį ši agentūra paskelbė apie naują studiją ir ketinimus pasitelkti geriausius mokslininkus „neatpažintiems reiškiniams ore“ tyrinėti. Ši tema seniai audrina žmonių vaizduotę, o neseniai sulaukė ir JAV Kongreso dėmesio. Projektas bus pradėtas vykdyti rudens pradžioje ir truks maždaug devynis mėnesius.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pradėjo daryti tyrimus dėl beždžionių raupų, pirmasis ėminys buvo neigiamas. „Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta“, – penktadienį pranešė laboratorija. Šios infekcijos atvejų nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2022“ Vilniaus universitetas (VU) išlaikė praėjusiais metais gautą rekordinę 400-ąją vietą. „Praėjusiais metais Vilniaus universitetas pasauliniame universitetų reitinge pasiekė istorines aukštumas, patekdamas į geriausių 400-uką. Jau tuomet buvo aišku, kad iššūkiu taps šios pozicijos išlaikymas.

Lietuvos mokslų akademija skelbia mokslo populiarinimo projektų skatinimo konkursą, kuriuo siekiama skatinti asmenis ir organizacijas aktyviau skleisti žinias apie mokslo ir technologijų svarbą ir naujausius pasiekimus. Tikimasi, kad konkursas padės visuomenei labiau suprasti ir įvertinti mokslinę veiklą ir jos rezultatus, prisidės didinant mokslininko profesijos patrauklumą, skatinant tyrėjų ir visuomenės dialogą.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Antarktikoje dirbantys mokslininkai pristatė įspūdingą radinį – antibiotikams atsparią bakteriją. Mokslininkai baiminasi, kad ši bakterija gali sukelti įvairias ligas, su kuriomis žmonijai būtų itin sunku kovoti. Dėl besikeičiančio klimato atšilinėja ir Antarktika, tad didėja tikimybė, kad bakterija atsidurs ir kitose pasaulio vietose. Vis tik jie tikisi, kad pavyks bakteriją panaudoti žmonių naudai, pavyzdžiui, medicinoje.

JAV aerokosminių technologijų milžinės „Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ trečiadienį sugrįžo į Žemę po nepilotuojamo bandomojo skrydžio, turinčio įrodyti, kad šis aparatas tinkamas skraidinti NASA astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Erdvėlaivis, išskleidęs didžiulius parašiutus, 16 val. 49 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 49 min. Lietuvos) laiku nusileido Naujosios Meksikos dykumoje ir pakėlė dulkių debesį.

Išmanieji telefonai gali tapti itin naudingu įrankiu ruošiantis egzaminams ar planuojant savo laiką. Įvairios programėlės leis įdomiau mokytis ir geriau susikaupti, kai tenka pasirengti artėjantiems atsiskaitymams, rašoma pranešime spaudai.  Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad išmaniosios aplikacijos ir jose veikiantys įrankiai tampa naudingais pagalbininkais, siekiantiems mokytis savarankiškai.

Ar norėtumėte mokėti skraidyti? Jungtinės Karalystės kompanija nuo šiol siūlo tokią galimybę – tiesa, teks nusipirkti reaktyvinį kostiumą, kuris kainuoja tiek pat, kiek prabangus butas Gedimino prospekte. Šiuo metu su jais treniruojasi Jungtinės Karalystės paramedikai – esą taip pavyktų į iškvietimus nuvykti vos per keletą minučių. Paramedikas Jamie kyla į kalną.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

„Pagauti“ krentančią raketą sraigtasparniu yra tokia sunki užduotis, kad JAV kosmoso technologijų bendrovės „Rocket Lab“ įkūrėjas Peteris Beckas antradienį ją lygino su „viršgarsiniu baletu“. Per vėliausią tokį bandymą Naujojoje Zelandijoje šiai kompanijai, siekiančiai paversti savo nedidelę raketą nešėją „Electron“ daugkartinio naudojimo aparatu, toks manevras iš dalies pavyko.

Keturios sostinės mokyklos pradėjo iš Ukrainos nuo karo pabėgusių vaikų mokymą ukrainiečių kalba. Kaip penktadienį informavo savivaldybė, greitu metu pamokos ukrainiečių kalba bus organizuojamos dar penkiose įstaigose.  Dvikalbėmis tapo trys mokyklos, kuriose buvo ugdoma lietuviškai, taip pat trys rusų ar lenkų mokomąja kalba ugdančios mokyklos. Ukrainietiškos pamokos vyksta ir dar trijose įstaigose, kuriose ir iki šiol jau buvo mokomasi keliomis kalbomis.

Prastos naujienos mėgstantiems dažnai išgerti – naujas tyrimas rodo, kad vos nuo vieno iki dviejų alkoholinių vienetų per dieną sumažėja smegenų tūris. Situacija prastėja didėjant alkoholio kiekiui, rašo iflscience.com Tyrime metamas iššūkis įsitikinimui, kad nedidelis alkoholio kiekis neturi jokios reikšmės ar netgi yra sveika, nes buvo nustatyta, kad tie, kurių smegenys itin pakinta nuo alkoholio vartojimo, gali turėti sąmoningo mąstymo sutrikimų.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino galimybę karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams mokytis ukrainiečių kalba. Politikai apsisprendė pakoreguoti mokyklų tinklo pertvarkos planą – pakeitimai turėtų būti aktualūs bent daliai iš jau daugiau nei tūkstančio vaikų, kurie registravosi sostinės mokyklose. „Esminis pakeitimas atsiranda dėl atvykusių ukrainiečių vaikų, kurių mokyklose turime beveik 1,3 tūkst. ir beveik 400 darželiuose.

Dvi Charleso Darwino užrašų knygelės su jo novatoriškomis mintimis apie evoliuciją ir garsiuoju „gyvybės medžio“ piešiniu, kurios buvo dingusios 21 metus, dabar yra anonimiškai sugrąžintos, antradienį paskelbė Kembridžo universiteto biblioteka. Vertingi dokumentai buvo palikti ant grindų viešoje šio britų universiteto bibliotekos erdvėje, rožiniame dovanų maišelyje. Jame taip pat buvo atspausdintas raštelis su Velykų linkėjimais bibliotekininkei.

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba. Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje. „Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuva pasirengusi mokėti mėnesines stipendijas 700 studentų iš Ukrainos, tokiai pat daliai numatytos ir studijų kainos kompensacijos. Pasak jos, kartu su Lietuvos mokslo taryba planuojama suteikti iki 100 stipendijų mokslininkų iš Ukrainos darbams Lietuvoje finansuoti, kad jie turėtų galimybę tęsti mokslinę veiklą ir dėstymą studentams.

Kalėjimų departamentui planuojant Kauno rajone, Girionyse įkurti pusiaulėlės namus, vietos gyventojai ir miškų mokslo bendruomenė sako, jog tai sumenkins akademinį prestižą, pirmadienį rašo 15min.lt. Ketinimus pusiaukėlės namus, kuriuose atrinkti nuteistieji rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, steigti Girionyse patvirtino Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas 2022-2024 metų tokių namų plėtros priemonių plane.

Ar kada susimąstėte, kas vyksta jūsų smegenyse, kai nemiegate dieną, visą naktį ir dar vieną dieną, kol galiausiai užmiegate?  Jau daugelį metų žinoma, kad mūsų mieguistumas, sugebėjimas sudėti skaičius, atkreipti dėmesį ar atlikti darbinės atminties užduotį priklauso nuo to, kiek laiko buvome budrūs ir koks yra paros laikas. Paprastai, jei nemiegame dvi dienas (dieną, naktį ir kitą dieną), pirmąsias 16 valandų būname budrūs, ir mūsų našumas yra geras ir beveik nesikeičia.

Nepaisant valstybės keliamo tikslo pereiti prie mokslu, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, šioje srityje proveržio nėra, o Lietuvos mokslinis potencialas mažėja, nustatė Valstybės kontrolė. Tokią išvadą valstybės auditoriai padarė analizuodami per pastaruosius dešimt metų atliktų penkių veiklos auditų duomenis.

Taivanas ir Lietuva penktadienį Vilniuje atidarė bendrą puslaidininkių ir jų medžiagų mokslo centrą, penktadienį pranešė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. „Pirmasis projektas yra sukurti plonų diskų kietojo kūno lazerį, sujungiant pažangias kristalų ir lazerines technologijas iš Taivano ir Lietuvos. Tai bus naudinga tiksliųjų mašinų ir puslaidininkių pramonei“, – rašoma Taivaniečių atstovybės paskyroje feisbuke. Taivano atstovai sausį pranešė, kad artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd.

Lituanistikos tyrimams papildomai skiriama 257 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau šiems metams programai buvo numatyta skirti 1,87 mln. eurų, tačiau jų – neužteko padengti lituanistikos žurnalų leidybos, sklaidos projektų leidybinių išlaidų. Siekiant suteikti finansavimą visiems gerai įvertintiems moksliniams žurnalams, ši suma didinama iki 2,13 mln. eurų.

JAV vyriausybės vyriausiasis mokslo patarėjas Ericas Landeris, padėjęs sudaryti žmogaus genomo žemėlapį, pirmadienį atsistatydino, nustačius, kad jis užgauliojo savo darbuotojus, nors prezidentas Joe Bidenas savo kadencijos pradžioje paskelbė su tokiu elgesiu nesitaikstysiantis. „Jaučiuosi sugniuždytas, kad sukėliau skausmo buvusiems ir dabartiniams bendradarbiams savo kalbėjimo maniera“, – atsistatydinimo rašte rašo E. Landeris.

Kadangi tiek daug gyvybių atsidūrė pavojuje, kai kurias idėjas buvo per daug pavojinga aptarti. Kaip tik pasaulinės pandemijos metu, „atsisakymo kultūra“ (angl. „cancel culture“) pasivijo mokslą. Mirtinam koronavirusui nusiaubus pasaulį, diskusijos dėl jo kilmės buvo neribotos. Kai kurių ekspertų, suabejojusių kovos su virusu metodais, buvo „atsisakyta“ arba jie net buvo atleisti. Socialiniai tinklai nutraukė teisėtas diskusijas apie visuomenės sveikatos priemones.

„Kad ir kaip bežiūrėtum, visa informacija, kurią žmogus sukaupia per gyvenimą, yra tik lašas kibire“, šis sakinys, paimtas iš 1995 m. filmo „Ghost in the Shell“, puikiai apibendrina žmogaus proto ir smegenų sudėtingumą ir dviprasmiškumą. Nepaisant didžiulės pažangos, mūsų nežinojimas apie tai, kas yra mūsų kaukolės viduje, išlieka didžiulis ir kartais nepalenkiamas. Tie lašai ir jų santykis su kibiru yra labai mįslingi.

Lietuvos mokslo premijų komisija ketvirtadienį paskelbė šiųmetinius laureatus, tarp apdovanotųjų – Lietuvos krikščionybės, maisto, dirbtinio intelekto, navikų, genetinius centrinės nervų sistemos pakitimų tyrinėjimais užsiimantys mokslininkai. Iš viso skirtos septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio srityse, viena – technologijos mokslų srityje. Į premijas pretendavo 24 darbai. Vienos premijos dydis – 32 tūkst.

Pirmadienį Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras spręs, ar grąžinti moksleivius į klases, ar pratęsti nuotolinį ugdymą. „Pirmadienį renkasi Ekstremalių situacijų operacijų centras. Buvo nuostata, kad būtent po pirmadienio informacijos ir bus apsispręsta pagal susirgimo situaciją, ar antradienį pradedame mokslą, ar nepradedame“, – BNS sakė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.