mokslas

Jau kitų metų rugsėjį kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti rinkoje paklausias, pavyzdžiui, IT specialybes. Tokią galimybę atveria Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.

Blogėjant epidemiologinei situacijai dar pratęsti moksleivių atostogų neplanuojama, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Neplanuojame pratęsti atostogų“, – penktadienį LRT sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, atostogaudami vaikai testuojasi dėl COVID-19. „Jie testuojasi namuose, kad būtų išlaikytas tas pats testavimo periodas. Moksleiviai prieš sugrįždami į mokyklas turi testuotis lapkričio 9 dieną ir trečiadienį į mokyklą ateiti tie, kurie neturi viruso“, – tvirtino ministrė.

NASA planuoja ateinančiais metais nukreipti 24 tūkst. kilometrų per valandą greičiu skriejantį aparatą į asteroidą, kad išbandytų vieną iš kuriamos „planetos gynybos“ sistemos elementų. Per JAV kosmoso agentūros misiją „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) bus aiškinamasi, ar toks būdas yra veiksmingas, siekiant nukreipti kokį nors asteroidą, jeigu jis ateityje keltų pavojų Žemei.

Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Kaip ir buvo skelbta, rudens atostogų metu neformalusis vaikų ugdymas galės būti organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Jeigu to nebus galima užtikrinti, lapkričio 3-9 dienomis neformaliojo ugdymo veiklos bus stabdomos. Stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

JAV medikų komandai pavyko laikinai prijungti kiaulės inkstą žmogui, o operacijai vadovavęs medikas šį istorinį įvykį pavadino „potencialiu stebuklu“. Eksperimentinė operacija buvo atlikta rugsėjo 25 dieną, įsodinant genetiškai modifikuoto gyvūno donoro organą pacientui, kurio smegenys buvo mirusios ir kurio kvėpavimą palaikė aparatūra. Paciento šeima davė sutikimą dviejų dienų eksperimentui mokslo pažangos labui.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose užfiksuota 590 COVID-19 protrūkių, vis tik absoliuti dauguma moksleivių mokosi kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad nesvarsto privalomai testuoti mokslevių, bet artimiausiu metu jiems bus prieinamas naujas testavimo būdas. „99 proc. mokinių mokyklose mokosi kontaktiniu būdu. 1 proc.

Mėnulio uolienos, kurias pernai į Žemę atgabeno Kinijos autonominis kosminis laivas, suteikė naujų žinių apie senovinę Mėnulio vulkaninę veiklą, antradienį pranešė vienas mokslininkas. Pasak Li Xianhua (Li Sianhua), mėginių analizė atskleidė naujos informacijos apie Mėnulio cheminę sudėtį, taip pat parodė, kaip karštis paveikė dangaus kūno formavimąsi. Anot mokslininko, mėginiai rodo, jog vulkaninis aktyvumas Žemės palydove galėjo būti užfiksuotas dar prieš 2 mlrd.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas gali tapti perversmu ankstyvojoje Alzheimerio ligos diagnostikoje. Jie skelbia sukūrę algoritmą, kone 100 procentų tikslumu nustatantį šios ligos pradžią. Kai simptomai dar sunkiai atpažįstami, bet nerimą keliantys pokyčiai jau pastebimi smegenų nuotraukose. Tiesa, norint jį taikyti medicinoje, dar būtini klinikiniai tyrimai.

Šilutiškiai siekia, kad jų gimtasis miestas taptų Lietuvos robotikos sostine. Būrys jaunų kūrėjų vieną po kito gamina prototipinius robotus ir jais stebina aplinkinius. Vienas robotas gali išvirti ir patiekti jums kavos, kitas – darbuotis žmonėms pavojingose zonose. Keturkojis robotas tipena Šilutės gatvėmis. Vos 15 tūkst. gyventojų turinčiame mieste robotika vis sparčiau vystosi. Ir žingsniuoja naujausias kūrėjų darbas. Jie pasakoja, kaip į tokį praeivį reaguoja aplinkiniai.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta vokiečiui Benjaminui Listui ir JAV dirbančiam britų kilmės tyrėjui Davidui W. C. MacMillanui „už asimetrinės organokatalizės išvystymą“, antradienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. Laureatai sukūrė „naują ir originalų įrankį molekulėms kurti – organokatalizę“, sakoma akademijos pranešime. Šios technologijos padėjo sukurti naujų vaistų ir „padaryti chemiją žalesnę“. Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta japonų kilmės amerikiečių mokslininkui Syukuro Manabe, vokiečiui Klausui Hasselmannui ir italui Giorgio Parisi už „novatoriškus indėlius didinant mūsų supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas“, be kita ko, padedančius geriau suprasti mūsų planetos klimato raidą, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

Tarptautinės mokytojų dienos proga antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje bus pagerbti geriausi mokytojai. Premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteiks Metų mokytojų apdovanojimus, lituanistinio mokytojo (dėstytojo) premiją ir Meilės Lukšienės premiją.

Raseiniuose šiuo metu įsikūrę iš Afganistano evakuotų šeimų vaikai nuo pirmadienio pradedami mokyti lietuvių kalbos. Raseinių savivaldybės taryba leido komplektuoti penkias išlyginamąsias klases užsieniečių vaikams Viktoro Petkaus progimnazijoje. Pasak Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, šiuo metu Raseiniuose gyvena per 40 afganistaniečių vaikų, kuriems mokslas privalomas, tai yra jiems yra nuo 6 iki 16 metų.

Keturi iš dešimties jaunuolių visame pasaulyje nesiryžta susilaukti vaikų dėl klimato krizės ir baiminasi, jog vyriausybės per mažai daro, kad užkirstų kelią klimato katastrofai, nustatė 10 šalių apklausa. Beveik šeši iš dešimties 16–25 metų amžiaus žmonių labai susirūpinę dėl klimato kaitos, rodo paskelbtas didžiausias iki šiol mokslinis tyrimas apie jaunimo jaučiamą nerimą.

Įdomi socialinė idėja skamba maždaug taip: heteroseksualios moterys gali sakyti, kad nori, jog jų partneris pasižymėtų geromis savybėmis, tačiau iš tikrųjų tai, ko jos nori, yra iššūkis susitikinėjant su „blogu berniuku“. Ši idėja yra tokia plačiai paplitusi, kad kai kurie žmonės iš to net užsidirba pinigų, parduodami savipagalbos knygas ir mokydami vyrus, kaip įžeidinėti moteris. Neseniai „Broadly“ paskelbtame straipsnyje teigiama: „Visi žino, kad [blogi berniukai] <...> yra geidžiami.

Nauji mokslo metai atneša savus rūpesčius. Švietimo bendruomenė vėl iš naujo jaukinasi darbą pandemijos sąlygomis, daro viską, kad mokyklos būtų kuo saugesnės ir vaikai galėtų mokytis klasėse, gyvai. Praėjus pirmosioms rugsėjo savaitėms, sustygavus kasdienes švietimo veiklas, grįžtame prie strateginių darbų. Jų negalime išleisti iš akiračio, nes pokyčių reikia daug ir esminių.

Švietimo darbuotojai siekia, kad atlyginimai pedagogams kiltų nuo sausio, o ne nuo kitų metų rugsėjo, kaip, anot jų, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad atlyginimai mokytojams bus keliami bent 10 proc., o nuo kada, bus aišku baigus formuoti biudžetą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato pagrindinių darbų šiais mokslo metais sąrašą. „Nors daug dėmesio skiriame švietimo įstaigų veiklai pandemijos sąlygomis, tačiau negalime išleisti iš akiračio strateginių darbų. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – esame pateikę kelių įstatymų pataisas“, – pranešime spaudai cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Meilę mokyklai ir švietimui reiškianti edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė visai neseniai išbandė save sporte. Moteris apsigynė mėlyną karatė diržą ir papasakojo apie savo meilę rugsėjo 1-ajai. „Žinių radijo“ laidoje „Visi savi“ pas Kristiną Savickytę apsilankiusi A. Landsbergienė atskleidžia, kad šiemet mokslo metų pradžia jai buvo dviguba šventė – atšventė ne tik mokslo ir žinių dieną, bet ir savo 44-ąjį gimtadienį.

Universitetai teigia registruojantys studentų duomenis apie jų įgytą imunitetą nuo COVID-19, dauguma jų vykdys ir atsitiktines patikras. Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.

Ilja Mečnikovas, 1895-aisiais sulaukęs 50 metų, pradėjo vis labiau jaudintis dėl senėjimo. Dėl to šis Rusijos Nobelio premijos laureatas ir vienas iš imunologijos įkūrėjų nukreipė savo dėmesį nuo imunologijos ir pasinėrė į gerontologiją. Dėl jo dabar pripažįstame trilijonų bakterijų, žinomų kaip žarnyno mikrobiomas, svarbą reguliuojant sveikatą ir ligas, rašo theconversation.com. Jį sužavėjo žarnyno bakterijų įtaka sveikatai ir ligoms.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis. Ano jo, į aukštąsias mokyklas reikėtų priimti tik tuos, kurie yra išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus, o brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Kol mokiniai džiaugėsi išsiilgta vieni kitų draugija, vienybę bent trumpam bandė demonstruoti ir politikai. Parlamentinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos. Jame – pažadai dėl didesnių algų pedagogams, įdomesnių pamokų moksleiviams, darželių visiems ikimokyklinukams. Tiesa, patys politikai pripažįsta, kad susitarti pavyko tik dėl mažos dalies reikalingų reformų, o ir kaip jas įgyvendinti – nežinia.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo yra toks pat svarbus, kaip partijų susitarimas nuosekliai didinti išlaidas valstybės gynybai. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Jame įsipareigojama iki 2030-ųjų siekti pokyčių, susijusių su pedagogų rengimu ir apmokėjimu, švietimo ir mokslo finansavimu ir pasiekiamumu. Tiesa, dalis švietimo profesinių sąjungų kritikavo susitarimą, teigdamos, kad jis parengtas paskubomis ir esą nebendradarbiaujant su švietimo bendruomene.

Ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą švietimas turės būti prioritetu. Taip ji sakė po to, kai parlamentinių partijų lyderiai įsipareigojo iki 2030-ųjų imtis pokyčių švietime. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Bent pora šimtų vaikų krimsti mokslų liks namuose. Ir ne todėl, kad teks izoliuotis dėl koronaviruso. Paragavę nuotolinio mokymo ir neužtikrinti, ar atžalos galės vėl normaliai eiti į mokyklas, dalis tėvų nusprendė į klases jų išvis nebeleisti – vaikus mokys namuose patys. Tiesa, psichologai ir dalis mokytojų į tokį tėvų ryžtą žiūri skeptiškai. Kai kurie vardija ir kitas priežastis – savoje aplinkoje vaikams esą ramiau, jie gali ilgiau išsimiegoti ir sveikai maitintis.

Ateityje pasiskiepyti nuo koronaviruso gal bus įmanoma ne tik nuėjus į vakcinavimo punktą ar ligoninę, o tiesiog namie suvalgius daržovę. Mokslininkai visame pasaulyje kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurie gali tapti mūsų skaniomis ateities vakcinomis. Apie pomidorų, vakcinuosiančių žmones nuo COVID-19, auginimą šiandien skelbia uzbekų mokslininkai.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Danų mokslininkai teigia atradę, pasak jų, daugiausia į šiaurę nutolusią sausumos vietą – dar vardo neturinčią salelę, esančią į šiaurę nuo Grenlandijos salos. Visgi mokslininkai mano, kad atrastasis sausumos ruoželis netrukus gali būti užlietas jūros. Mokslininkai sausumos plotą atrado liepos mėnesį, per vykdomą ekspediciją. Iš pradžių jie manė pasiekę Udaku („Oodaaą“) vadinamą sausumos vietą – šiauriausią iki šiol žinomą salą planetoje.

Jūs žinote, kaip skamba jūsų balsas, ar ne? Juk jūs girdite jį kaskart kalbėdami. Ir štai, kuomet išgirstate savo balso įrašą, jis dažnai skamba neatpažįstamai ir priverčia daugelį žmonių susigėsti. Bet kodėl mūsų balsas įrašuose skamba visiškai kitaip, nei kai mes jį girdime kalbėdami? Vibracijos keliai Kai kalbame vibruoja mūsų gerklose esančios balso stygos, taip sukurdamos garsą, kurį mes atpažįstame kaip kalbą.

Ateityje pasiskiepyti nuo koronaviruso gal bus įmanoma ne tik nuėjus į vakcinavimo punktą ar ligoninę, o tiesiog namie suvalgius daržovę. Mokslininkai visame pasaulyje kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurie gali tapti mūsų skaniomis ateities vakcinomis. Apie pomidorų, vakcinuosiančių žmones nuo COVID-19, auginimą dabar skelbia uzbekų mokslininkai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektore išrinkta muzikologė doc. dr. Judita Žukienė, iki šiol ėjusi mokslo prorektorės pareigas. Kaip penktadienį pranešė akademija, išrinktoji rektorė pareigas pradės eiti nuo spalio 1 dienos.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Partijų susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime. „Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Friederike Otto savo tyrimais siekia paneigti visas abejones, kad ekstremalius meteorologinius įvykius lemia klimato kaita. Kai šią vasarą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados vakarus alinusi karščio banga net keliais laipsniais pralenkė visus ankstesnius oro temperatūros rekordus, žiniasklaida visame pasaulyje pradėjo kelti svarbų klausimą: „Ar tai – klimato kaita?“ Kaip praneša politico.

Papildomame priėmime studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviestas 3051 stojantysis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Apie tūkstantis jų pakviesta į universitetus, beveik du tūkstančiai – į kolegijas. Į universitetus per papildomąjį priėmimą pakviesta apie 400 žmonių mažiau, į kolegijas, apie šimtus daugiau nei pernai.

Nuo rugsėjo 1-osios ruošiantis kontaktiniam ugdymui, Vilniuje dėl COVID-19 bus periodiškai testuojami visi pradinukai, testuotis turės ir vyresni nepasiskiepiję moksleiviai, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Dar prieš rugsėjo 1-ąją visi Vilniaus pradinukai turės atlikti greituosius antigeno testus, o prasidėjus rugsėjui toliau periodiškai bus tiriami kaupinių metodu, kas keturias–septynias dienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene penktadienį aptars šalies sporto problematiką. Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis informavo BNS, kad per susitikimą bus kalbama apie ilgalaikę Lietuvos sporto plėtros strategiją, sporto sistemos finansavimą, masinio ir aukšto meistriškumo sporto problemas.

Karantino metu padaugėjo vaikų psichosomatinių sutrikimų ir net rimtų ligų. Tai atskleidė mokslininkų kolektyvo atliktas nuotolinio ugdymo poveikio Lietuvos vaikų emocinei ir fizinei sveikatai tyrimas, atliktas pernai birželio-gruodžio mėnesiais, rašo 15min.lt Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, vaikams, kurie ir iki pandemijos turėjo emocijų ir elgesio problemų, jos dar labiau pagilėjo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių perdavimui mokykloms. Jas pasieks 1999 HP ir 801 „Lenovo“ kompiuteriai“. „Šiandien teikiamas tvirtinti nutarimo projektas yra tik labai nedidelė dalis mūsų visų pastangų padėti savivaldybėms ir mokykloms tinkamai pasiruošti ugdymo procesui ir užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek mokytojai turėtų visas reikalingas technologines priemones“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinie...

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.