mokesčiai

Didėjant pajamų skirtumui tarp turtingųjų ir vargšų, dauguma amerikiečių teigia, kad augantis atotrūkis kenkia šaliai ir mano, jog turtingieji turėtų mokėti didesnius mokesčius, informuoja AP. Tyrimų centro „Pew“ atliktos apklausos duomenimis, daugybė amerikiečių mano, kad turtingi žmonės yra protingi ir sunkiai dirba, tačiau jie taip pat yra godūs ir ne tokie sąžiningi, kaip vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Beveik 6 iš 10 (58 proc.

Vokietija – viena iš Europos sąjungos šalių, su kurios rinka aktyviausiai siekia dirbti Baltijos šalių vežėjai. VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centro“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vežėjai po Vokietijos labiausiai nori bendradarbiauti su Rusija, Belgija, Prancūzija ir Italija. Plačiau paanalizuosime visų šių šalių rinkas, krovinių pervežimų verslui aktualiais aspektais, tačiau pradėkime nuo Vokietijos.

Jeigu šiuolaikinę Kiniją bandytume įsivaizduoti kaip žmogų, jis nebūtų pasiekęs net vidutinio amžiaus krizės. Tiesą sakant, jis vargiai dar būtų įsitraukęs į darbo rinką, nes šiuolaikinė Kinija skaičiuoja vos 20-tus savo gyvavimo metus, rašo „Business Insider“. Nepaisant Kinijos jauno amžiaus, šaliai per ateinantį dešimtmetį prognozuojama šlovinga ateitis. Iki 2016-ųjų, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Kinija gali susigrąžins pasaulio lyderio statusą.

Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

Prancūzijos vyriausybė planuoja šalies čigonams sudaryti geresnes sąlygas ieškant darbo – šios tautinės mažumos atstovų darbdaviams planuojama mažinti mokesčius. Kaip primena BBC, anksčiau šį mėnesį Prancūzijos policija iš nelegalių čigonų gyvenviečių atgal į Rumuniją išsiuntė 240 čigonų. Šie išsiuntimai buvo aršiai kritikuojami žmogaus teisių gynimo organizacijų.

Šią vasarą kaip niekada daug festivalių. Kol jų reklamose žadamos viena už kitą įspūdingesnės programos, užkulisiuose tarp festivalių rengėjų ir LATGA-A vyksta intensyvios derybos: pasak festivalių organizatorių, LATGA-A ir vėl peržengia ribas ir prašo muzikantams nesuprantamų dalykų. Standartinis LATGA-A (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) festivalių, koncertų ir šventinių vakarų organizatoriams taikomas tarifas šiuo metu yra 6 proc.

Prancūzijos premjeras Žanas Markas Airo (Jean-Marc Ayrault) trečiadienį pranešė, kad valdžia mažins mokesčius benzinui ir taip stengsis sumažinti dėl kylančių kainų namų ūkius slegiantį spaudimą, informuoja AP. Premjeras stengėsi atgaivinti visuomenės pasitikėjimą, nes Prancūzija, kaip ir daugybė kitų Europos valstybių, kenčia dėl silpnėjančios ekonomikos.

Atsakydamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusius kaltinimus, kad Lietuvoje esama per daug mokesčių, kurių dalis administruojama neefektyviai ir naudos valstybei neatneša, Premjeras Andrius Kubilius sako sutinkąs, kad galima mokesčių sistemą supaprastinti, tačiau tokie pasiūlymai turėtų būti diskutuojami rinkimų kampanijos metu, o Vyriausybė iki rinkimų mokesčių reformų neplanuoja.

Nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. JAV ambasada Vilniuje pereina prie naujos registracijos ir kreipimosi dėl vizų tvarkos.  Nauja procedūra leis pareiškėjams užsiregistruoti į pokalbį dėl neimigracinių vizų internetu, naudojantis nauju supaprastintu internetiniu tinklalapiu.  Naujoji sistema palengvins registracijos į pokalbį procesą, taip pat būtinybės atveju suteiks galimybę kreiptis dėl pokalbio paskyrimo skubos tvarka.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Šalies savivaldybės savo nuožiūra gali organizuoti įvairias rinkliavas. Net nepažeisdamos įstatymų jos puikiai naudojasi šia galimybe ir taip papildo savo biudžetus. Neseniai Vilniaus rajono sodininkai apsidžiaugė, kad nereikės savivaldybei mokėti drakoniškų mokesčių už bendro naudojimo žemę. Ilgai trukusi kova sulaukė rezultatų. Tačiau netrukus atsirado nauja sodininkų kišenes tuštinanti rinkliava.

Liepą „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios, metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis nei buvo pernai, rodo išankstiniai duomenys. Šią liepą „Sodros“ pajamos buvo 972,5 mln. Lt, o išlaidos – 1 mlrd. 123,4 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 2,7 proc. (26,3 mln. Lt) ir 3,9 proc. (43,8 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Liepos mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 150,9 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos liepą buvo didesnės 1,8 proc.

„Ferrari 458 Italia“, kainuojantis 204 tūkst. eurų, visada buvo retas gimtosios Italijos kelių papuošalas, tačiau pastaruoju metu šiam modeliui kilo išnykimo grėsmė. Pastaruoju metu Italija buvo priversta imtis taupymo priemonių, kurias netruko pajusti ir turtingesni šalies gyventojai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad mokesčių mokėtojų, kurie už praėjusius metus nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijų, nuo šiandien sulauks VMI priminimų. „Pagal šiuo metu turimą informaciją, daugiau nei 83 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, šios prievolės dar neįvykdė.

Finansų ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 11 mlrd. 761,5 mln. litų, t.y. 672,2 mln. litų, arba 6,1 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per septynis šių metų mėnesius įplauks 11 mlrd. 600,7 mln. litų, o faktiškai įplaukė 160,8 mln. litų, arba 1,4 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per septynis šių metų mėnesius gauta 9 mlrd. 864,5 mln. litų, t.y. 607,9 mln. litų, arba 6,6 proc.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tirdama fizinių asmenų deklaracijas, išsiaiškino, jog kauniečių sutuoktinių pora pardavinėjo žemės sklypus, o už juos gautas pajamas deklaravo ne kaip pajamas iš individualios veiklos, bet kaip atsitiktinius pardavimus. Siekdami išvengti mokesčių jie ne tik keletą kartų sumažino dešimties žemės sklypų pardavimo kainas, bet ir nedeklaravo bei nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų už parduotus 10 nebaigtos statybos gyvenamųjų namų.

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – svarbus žingsnis pasaulinei ekonomikos integracijai. Ar šaliai pavyks pasinaudoti narystės privalumais ir ko gali tikėtis pagrindinės jos prekybos partnerės? Beveik du dešimtmečiu trukusios derybos dėl Rusijos narystės PPO pagaliau pasiekė finišo tiesiąją – rugpjūčio 22 dieną šalis taps 156-ąja organizacijos nare.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad nuo šiandien mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į VMI sąskaitą bus galima sumokėti ir „Lietuvos spauda“ kioskuose. Juose bus galima sumokėti tiek VMI administruojamus mokesčius (Gyventojų pajamų mokestį, žemės mokestį ir t.t.), tiek ir kitas įmokas ar rinkliavas, pavyzdžiui, paskirtas baudas už kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

„Facebook“ nepasirodė taip, kaip tikėjosi investuotojai. Niekas nėra labiau nusivylęs už tuos, kurie bando apmokėti sąskaitas Kalifornijos savivaldybėje Sakramento mieste, rašo CNBC. Prieš socialinio tinklo milžino pirminį pasirodymą akcijų biržoje, Kalifornijos valdžios specialistai spėjo, kad valstija galėtų iki kitų metų birželio pelnyti milijardus papildomų lėšų iš mokesčių už „Facebook“ akcijų pardavimą.

Nuo trečiadienio minimali mėnesio alga (MMA) didės 50-čia litų ir bus 850 litų. Tai birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino Vyriausybė. Kartu nustatytas ir 5,15 lito minimalusis valandinis atlygis. Didėjant MMA bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 litų palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkst.

Į niekieno Kunlunio kalnų masyvią esančią viršūnę įkopti ir ją lietuvišku vardu pakrikštyti pasiryžę šeši Lietuvos alpinistai pradėjo pakilimą, tačiau ne viskas vyksta pagal planą. Jei lietuviams pavyks įkopti į 6849 metrų aukščio viršūnę, ji taps aukščiausiu lietuvišku vardu pavadintu tašku žemėje. Penktadienį žygeiviai pagaliau gavo leidimus kopti į kalnus, tačiau pirmadienį pranešė, kad turi keisti planus, nes suplanuotas kelias iki viršūnės netinkamas.

Uostamiesčio politikai neišgirdo klaipėdiečių vairuotojų balso ir patvirtino naują automobilių statymo miesto centre tvarką, pagal kurią nuo kitų metų sausio 1-osios teks mokėti ir už automobilių laikymą kiemuose bei vadinamojoje mėlynojoje zonoje - ten, kur mašinos laikymas iki šiol nieko nekainavo, rašo „Vakarų ekspresas“. Be to, miesto valdžia ruošia dirvą apmokestinti ir automobilių stovėjimą pietinės dalies daugiabučių kiemuose.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų rinka toliau traukiasi – pirmą šių metų pusmetį ji sumažėjo dar beveik procentu. Nuo 2007 m. legalių spiritinių gėrimų suvartojimas nukrito net 41 proc., o bendras legalaus alkoholio suvartojimas sumažėjo 22 procentais.

AB „Hanner“ nuo šiol bus estiško kapitalo bendrovė, praneša „Verslo žinios“. Nekilnojamo turto bendrovės vadovo Arvydo Avulio (66 vieta „Ekonomika. lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 70 mln. litų) teigimu šį sprendimą „Hanner“ priėmė dėl nuolatos kintančios ir nepalankios mokestinės sistemos. Anot A. Avulio, Estijoje yra kur kas aiškesnė ir patikimesnė įstatyminė bazė, o tai leidžia užsitikrinti palankesnes sąlygas kapitalo kaupimui ir perskirstymui.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija paskelbė projektą, kuriuo siūlo, kad ateityje Rusijoje plečiantis mokamų kelių tinklui už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tektų mokėti po 3,5 rublio (31 cnt.). Tokios kainos bus taikomos krovininėms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 12 t. Minėtame projekte užsimenama ir apie tai, kad norint 100 proc. kompensuoti sunkiasvorių transporto priemonių daromą žalą Rusijos keliams reikėtų rinkti po 6,2 (55 cnt.) rublio už kilometrą.

Palangos valdžia skaičiuoja naujo mokesčio, imamo iš poilsiautojų, rezultatus. Per pirmą mėnesį, pirminiais duomenimis, surinkta 70 tūkst. litų. Tikimasi, kad per likusius vasaros mėnesius sumos bus keliskart didesnės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Litą už kiekvieną kurorte praleistą naktį Palangos savivaldybė renka nuo birželio. Mokėti vadinamąjį pagalvės mokestį reikia visiems – ar viešbučiuose, ar privačiuose būstuose apsistojusiems poilsiautojams.

Veikiausiai ir jūs nemaloniai nustebtumėte, jei už nemokamo medicinos tyrimo rezultatus būtumėte paprašyti susimokėti. Panašiai nutiko vilniečiui Vaidui D. Už magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus, užfiksuotus nuotraukose ir kompaktiniame diske, vyrui teko sumokėti 150 litų. Pacientui pasiteiravus, kodėl nemokamo tyrimo atsakymai tokie brangūs, iškilo ir daugiau keistų aplinkybių.

Pasaulio turtingieji iki 2010 m. pabaigos slaptuose „mokesčių rojuose“ buvo nuslėpę mokesčių už mažiausiai 21 trilijoną JAV dolerių, rašo BBC. Toks skaičius prilygsta JAV ir Japonijos ekonomikų dydžiui sudėjus kartu. Tai atskleidė didžiulis tyrimas, užsakytas britų organizacijos „Tax Justice Network“. Ši nepriklausoma organizacija nuo 2003 m. atlieka aukšto lygio tyrimus mokesčių reguliavimo srityje.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ins­pek­to­riai su „vo­ke­liais“ pri­čiu­po vie­ną Rad­vi­liš­kio ra­jo­no že­mės ūkio bend­ro­vę. Jo­je ras­ta 30 tūks­tan­čių li­tų neuž­pa­ja­muo­tų gry­nų­jų pi­ni­gų bei įvai­rių neaps­kai­ty­tas pa­ja­mas įro­dan­čių do­ku­men­tų.

Klaipėdos savivaldybė ketina socialines pašalpas gaunančius žmones priversti dirbti visuomenei naudingus darbus – esą nemokama darbo jėga būtų reikalinga nemažai daliai įstaigų. Tačiau kai kurios iš jų šią idėją vertina itin skeptiškai, praneša „Panorama“. Valdininkai siūlo, kad ilgiau nei pusmetį socialines pašalpas gaunantys žmonės per mėnesį turėtų dirbti iki 40 valandų visuomenei naudingo darbo.

Vienas turtingiausių šalies žmonių verslininkas Benas Gudelis (45-oji vieta „Ekonomika. lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 150 mln. litų) tvirtina Lietuvoje susiduriantis su daug pavydo ir biurokratinių sunkumų. Tačiau sėkmingai plėtoti verslą Baltijos šalyse jam tai netrukdo. Nenustygstantis vietoje, tačiau ne itin kalbus. Šiek tiek valdingas ir principingas, bet tiksliai žinantis, ko nori.

Kaip reaguojate, kai kompanijoje kas nors pasigiria, jog praturtėjo nelegaliomis pajamomis, prisipirko kontrabandinių cigarečių ir dyzelinio kuro „iš garažo“? Jei paplekšnojate tokiam apsukruoliui per petį, vadinasi priklausote tam penktadaliui Lietuvos gyventojų, kurie visiškai pateisina šešėlinę ekonomiką. Šių metų balandį atliktas trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą Lietuvoje toleruoja kone penktadalis apklaustųjų.

Grei­tos ir pa­slau­gios pa­da­vė­jos, man­da­gūs bar­me­nai ne­ria­si iš kai­lio, kad tik už­dirb­tų kuo dau­giau ar­bat­pi­ni­gių. At­li­kus ne­di­de­lį ty­ri­mą paaiš­kė­jo, kad ar­bat­pin­igiai daž­niau­siai vir­ši­ja at­ly­gi­ni­mą. Darb­da­viai tuo nau­do­ja­si – mo­ka pa­da­vė­jams ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad už „ar­ba­tą“ rei­kia mo­kė­ti mo­kes­čius.

Rinkliavą iš vairuotojų suskubę rinkti valdininkai nepasirūpino tinkamai juos informuoti. Nors miesto valdžia išplėtė mokamų stovėjimo vietų skaičių ir pasamdė firmą, kuri atnaujino pinigus renkančius automatus, tačiau nebuvo pasirūpinta tinkamu ženklinimu, tad iš vairuotojų renkama ne tik rinkliava, bet ir baudos. Trūksta informuojančių ženklų „Yra keli įvažiavimai.

Mėgstamas darbas už nedidelį atlyginimą ar nemėgstamas, bet gerai apmokamas? Kai kurie darbuotojai renkasi dirbti ne tokį mėgstamą darbą dėl to, kad jame siūlomos geresnės finansinės sąlygos. Atlyginimas, kaip ir anksčiau, šiuo metu yra vienas svarbiausių dalykų. Kas antras darbuotojas (51 proc.) geriau gautų mažiau pinigų, bet dirbtų patinkantį darbą, tačiau beveik tiek pat dirbančiųjų geriau dirbtų nepatinkantį darbą, bet uždirbtų daugiau, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.

Dviem sukčiavimo organizatoriams skirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kitiems devyniems  skirtas laisvės apribojimas ir registracija policijoje. Be to, priteistas civilinis bendrovės „Sodra“ ieškinys, kurio dydis siekia daugiau nei 100 tūkst. litų. Iš vienuolikos kaltinamųjų tik vienas prisipažįsta, kad siekė pasipelnyti iš tėvystės pašalpos. Kiti, nepaisant surinktų įrodymų, tvirtina, kad yra nekalti.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Neringos nacionalinio parko direkcija savivaliaujančius turistus nutarė auklėti draudimais. Laikyti automobilius ir namelius ant ratų per naktį jau draudžiama Nidos ir Preilos automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokią tvarką žadama įvesti visoje Kuršių nerijoje, praneša LTV naujienų tarnyba. Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai sako, kad į Neringą plūstantys poilsiautojai automobilius neretai stato neleistinose vietose, o aikštelėse įsikuria net kelioms paroms.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja, kad už žemės sklypų, kuriuose yra patalpos ar statiniai, nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba apleisti ar neprižiūrimi, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 proc. mokesčio tarifas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. Šis pakeitimas bus teikiamas liepos 18 d. vyksiančiai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. „Pirmiausia mes siekiame, kad turto savininkai tvarkytų turtą, nelaikytų jo apleisto.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus miesto biudžeto pajamų planas viršytas beveik 14 mln. litų. Tačiau miesto skola nuo metų pradžios dar padidėjo 73 mln. litų ir šiuo metu siekia 969 mln. litų, iš kurių 381 mln. litų Vilnius skolingas komerciniams bankams. Vilniaus miesto savivaldybė vietinių rinkliavų surinko 221,6 tūkst. litų daugiau, žemės realizavimo pajamų - 671,3 tūkst. litų, nuomos mokesčio už valstybės žemę - 221 tūkst. litų, baudų - 1400,5 tūkst.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojusi tvarka įtvirtino nuostatą, kad smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, už pajamas, gaunamas iš juridinių asmenų ir viršijančias 10 proc., turi sumokėti 5 proc. pajamų mokestį (laisvųjų profesijų atstovai – 15 proc.) Trečiadienį Vyriausybė svarsto šios tvarkos pakeitimus, siūlydama 10 proc. apribojimą pakeisti 15,5 tūkst. litų suma.

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Oklendo „Golden State Warriors“ klubo aukštaūgiui Andriui Biedriniui gresia rimti nemalonumai. Finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimo prokuratūra už vengimą mokėti mokesčius latviui iškėlė baudžiamąjį bylą, skelbia Latvijos žiniasklaida. Krepšininkas vengė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir padarė 11,5 tūkstančių latų (~45 tūkst. litų) žalą biudžetui.

Uogų rinkėjams, derliaus nuėmėjams ir kitiems talkininkams – po paslaugų čekį ir jokių darbo sutarčių. Tokį pasiūlymą pateikusi valdžia tikisi pažaboti nelegaliai plušančius gyventojus. Kone kasmet vasarą tradiciškai skelbiamas karas mokesčių nemokantiems talkininkams, kurie dažniausiai toli gražu ne už dyką lenkia nugarą stambesnių žemdirbių ūkiuose. Šiais metais siūloma su jais sudaryti trumpalaikių paslaugų sutartis. Iš talkininkų valstybė tikisi išpešti bent ketvirtadalį gaunamo atlygio.

Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų šeimos pajamų, o ne pagal tai, iš kokių veiklų tos pajamos gaunamos. Neapmokestinamas minimumas  turėtų būti nustatomas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tai skaidrintų sistemą ir apsunkintų korumpuotiems žmonėms būdus nuslėpti savo tikrąsias pajamas, sakė žurnalistas Eduardas Eigirdas, skaitydamas pranešimą žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.

Vokietijos universitetas dėl negautų pajamų į teismą padavė studentą, kuris bakalauro ir magistro studijas baigė vos per 20 mėnesių. Ekonomikos ir vadybos mokykla Esene prašo teismo įpareigoti buvusį studentą, 22 metų Marcelį Pohlą sumokėti 3 tūkst. eurų po to, kai jis studijas baigė per tris semestrus, o ne per 11, kaip įprasta, pranešė TheLocal.de. „Kai gavau ieškinį, pagalvojau, kad tai negali būti tiesa. Pasiekimai turi būti kažko verti“, – laikraščiui „Bild“ sakė M. Pohlas.

SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt. Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.

Per praėjusius finansinius metus Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos išlaikymas pabrango 200 tūkst. svarų sterlingų, skelbiama pirmadienį paskelbtoje kasmetinėje Bakingemo rūmų finansinėje ataskaitoje, kuria remiasi BBC. 2010-2011 finansiniais metais mokesčių mokėtojai karališkosios šeimos išlaikymui išleido 32,3 mln. svarų sterlingų. Monarchijos išlaidos padidėjo 0,6 proc. Išlaidos karališkosios šeimos narių kelionėms padidėjo 100 tūkst. svarų sterlingų iki 6,1 mln. svarų sterlingų.

Seimo statute siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai Vyriausybės nuomonė dėl Seime svarstomo įstatymo projekto ar jam pateiktų pasiūlymų yra neigiama dėl tos priežasties, kad įstatymų projektų ar pasiūlymų nuostatos gali neigiamai paveikti biudžetų pajamas ir išlaidas ir, Vyriausybės nuomone, tokia neigiama įtaka nėra priimtina, Seimas tokius sprendimus galėtų priimti tik tuo atveju, jeigu už projektą (pasiūlymą) balsuoja ne mažiau kaip pusė Seimo narių.