Šiemet dirbdami pensijų fondams mokėsime daugiau, grįžę namo savo pabrangusioje žemėje alų gersime jau nebe iš „bambalių“, o panorę ją parduoti privalėsime pranešti apie sandorį, viršijantį 50 tūkst. Lt. Jei gyvenimas Lietuvoje taps nebemielas, išsiveždami iš jos 10 tūkst. eurų privalėsime juos deklaruoti, išsamiai paaiškindami, kur, kaip ir kada jie įgyti. Tiesa, ekonomistai ramina, kad 2013 m. produktų kainos nelabai augs, o prognozuojamas realaus atlyginimo augimas, viršijantis infliaciją, turėtų gyventojams suteikti geresnį gyvenimą.
Ką dar šalies įstatymdariai numatė nuo šių metų sausio 1-osios? Savaitraščio „Šiauliai plius“ skaitytojams trumpai pristatome kai kurių įstatymų pakeitimus.
Uždirbsime daugiau
Minimali mėnesio alga padidėjo 150 litų iki vieno tūkstančio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, MMA padidinimas turės įtakos apie 200 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 50 tūkstančių biudžetinių įstaigų darbuotojų.
Padidėjo mokesčiai
Nors piniginė šiemet ir bus storesnė, ją paplonins išaugusios įvairių paslaugų ir prekių kainos.
Šiemet už elektrą teks mokėti daugiau. Nors Vyriausybei pavyko kainos augimą sumažinti 1,5 ct/kWh, vis dėlto elektros kaina buitiniams vartotojams kyla apie 10 proc., taigi kas mėnesį vidutiniškai sąskaita už elektrą augs 4,5 Lt. Dujų kaina buitiniams vartotojams mažėja 8 ct.
Skaudesni metai turėtų būti dyzelines transporto priemones vairuojantiems gyventojams, nes dėl nuo sausio 1 d. padidėjusio akcizo dyzelinui tikimasi keliolikos centų už litrą kainos augimo – dyzelinas gali brangti apie 12 ct/l.
Pagal ligi šiol galiojančią tvarką, žemės mokestinė vertė lygi tam tikrai nominaliai vertei, o mokesčio tarifas yra 1,5 proc. šios mokestinės vertės. Nuo 2013 m. sausio 1 d. žemės mokestinė vertė yra lygi žemės vidutinei rinkos vertei arba vertei, nustatytai atlikus individualų žemės vertinimą, o mokesčio tarifą savivaldybės savo teritorijoje gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. šios mokestinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad žemės vidutinė rinkos vertė gali smarkiai skirtis nuo ligi tol naudotos nominaliosios vertės ir siekiant išvengti staigaus žemės mokesčio padidėjimo, numatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu mokestis bus didinamas palaipsniui, kasmet pridedant po 20 proc. skirtumo tarp buvusios mokestinės vertės ir pagal naująją įstatymo redakciją nustatytos mokestinės vertės.
Kai kas pigs
Ne visos sąskaitos bus didesnės. Šiauliečiams mažės šildymo sąskaitos, nes pernai buvo pastatyta termofikacinė elektrinė, kūrenama biokuru. Jau šildymo sezono pradžioje gyventojai galėjo džiaugtis mažesnėmis, lyginant su ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, šildymo sąskaitomis. Gerokai mažiau už šildymą moka ir renovuotų daugiabučių namų gyventojai.
Lietuvos ekonomistai viliasi, kad šių, ką tik prasidėjusių metų, infliacija turėtų būti panaši į 2012-ųjų metų – apie 3 proc.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. kai kurioms prekėms ar paslaugoms nustatyti šie lengvatiniai PVM tarifai:
* 9 proc. – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams
* 9 proc. – keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
* 5 proc. – neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.
Naujos ES PVM taisyklės
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos ES PVM taisyklės, kurios palengvins gyvenimą įmonėms Europoje.
Pirma, elektroninis sąskaitų faktūrų išrašymas bus prilygintas popieriniam, todėl įmonės galės rinktis joms labiau tinkantį PVM sąskaitų faktūrų išrašymo būdą. Tai gali padėti įmonėms sutaupyti iki 18 mlrd. eurų administracinių išlaidų per metus.
Antra, valstybės narės galės pasiūlyti mažoms įmonėms, kurių metinė apyvarta nesiekia 2 mln. eurų, pinigų apskaitos lengvatą. Tai reiškia, kad jos neprivalės mokėti PVM tol, kol jo negavo iš kliento, ir tai padės joms išvengti grynųjų pinigų srauto problemų.
Tobulinama pensijų kaupimo sistema
Nutarta atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu treji metai – šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galės keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka. Pensijos kaupimo dalyvis turės teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu. Dalyvis taip pat turės teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje nedarant jokių atskaitymų.
Nuspręsta keisti ir pensijų įmokos dydžius į pensijų fondus – jie bus didinami iki 2,5 proc. (buvo 1,5 proc.) dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pensijų kaupimo dalyviai nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. galės vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą, apie tai raštu informavę pensijų kaupimo bendrovę. Įmokų pervedimą asmuo galės atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po dalyvavimo sustabdymo metų, sausio 1 dieną.
Pakeistas Labdaros ir paramos įstatymas
Įstatymas papildytas nuostata, pagal kurią asmuo gautą paramą turi panaudoti per trejus metus. Jei asmuo per tą laiką paramos nepanaudojo arba ją panaudojo netinkamai, tai jam gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas.
Įstatyme įtvirtinti ir leistini paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui.
Ketina pažaboti apskaitos paslaugų sektorių
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad savarankiškai įmonėms apskaitos paslaugą teikiantys asmenys ar už įmonių apskaitą atsakingas asmuo tokias paslaugas teikiančioje bendrovėje privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, buhalterio profesionalo kvalifikaciją, o civilinę atsakomybę turės apsidrausti ne mažiau kaip 100 tūkst. Lt suma. Įmonių buhalteriams tokie reikalavimai netaikomi.
Keičiama grynųjų pinigų deklaravimo tvarka
Šiais metais įsigaliojo ir nauja Grynųjų pinigų deklaravimo forma (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis). Ji pakeitė nuo 2007 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikoje galiojančią nacionalinę Grynųjų pinigų deklaraciją ir bus vienoda visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) gabenantis asmuo, tokią pačią Grynųjų pinigų deklaravimo formą pildo ir Lietuvos Respublikoje, ir, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Ispanijoje.
Grynųjų pinigų deklaravimo formoje reikės pateikti šiek tiek detalesnę informaciją apie gabenamų grynųjų pinigų kilmę, savininką ir numatomą panaudojimą.
Reikės energetinio efektyvumo sertifikavimo
Nuo 2013-ųjų sausio 9 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, notarai negalės patvirtinti būsto pirkimo ir pardavimo ar netgi nuomos sandorių, jei būstas neturės energetinio efektyvumo sertifikato. Specialistai sako, kad būsto energetinio efektyvumo sertifikavimas yra teorinis rodiklis, neparodantis realių išlaidų šildymui.
Tokį sertifikatą nekilnojamojo turto operacijų tarpininkai ir vertintojai laiko nereikšmingu pertekliniu reikalavimu, tik padidinsiančiu biurokratijos svarbą.
Privalės pranešti apie sandorius, viršijančius 50 tūkst. Lt
Pagal papildytą Mokesčių administravimo įstatymą nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo mokesčių administratoriui jo nustatyta tvarka ir terminais pateikti informaciją apie sandorius, kai fizinio arba užsienio juridinio asmens gyventojui per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną ar keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 50 tūkst. Lt.
Jei informacija apie minėtus sandorius nebus pateikiama nustatyta tvarka ir terminais, tokiais sandoriais negalės būti pagrindžiami gyventojo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.
Mokesčių administratorius įgijo teisę uždrausti atsiskaityti grynaisiais pinigais
Nuo 2013 m. mokesčių administratorius įgijo teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui (juridiniam asmeniui ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui) laikinai (iki vienerių metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.
Alus – ne didesniuose nei litriniuose „bambaliuose“
Nuo 2013 m. sausio 1 d. draudžiama mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę negu 1 l tarą. Šių gėrimų etilo alkoholio koncentracija negalės viršyti 7,5 proc. tūrio.
Jokių kovinių šunų daugiabučiuose
Nuo sausio 1 d. draudžiama laikyti kovinius šunis daugiabučiuose namuose. Iki 2013 m. įsigytus kovinius šunis ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnus bus galima laikyti, tačiau juos reikia kastruoti ir jie negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami. Šių šunų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje vykdo ir jų paėmimą bei laikiną globą organizuoja savivaldybės.
Parengė Povilas Lungė
