Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai (FNTT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija susidomėjo Kauno milijonieriui Visvaldui Matijošaičiui priklausančios „Vičiūnų“ įmonių grupės restoranų veikla. Atlikus daugiau nei 20 kratų 14 įtariamųjų darbo vietose ir namuose rastos šešių realios veiklos nevykdžiusių priedangos įmonių anstpaudai, bankų čekių knygelės, internetinio banko sąskaitų valdymo slaptažodžių generatoriai, suklastoti dviejų Lietuvoje registruotų įmonių apskaitos dokumentai ir kitų svarbių įrodymų.
Skaidri neskaidri bendrovė
Pasak pareigūnų, gaujos nariai, norėdami nuslėpti PVM, įsigydavo realios veiklos nevykdančių įmonių, o vėliau suklastodavo jų veiklos ir apskaitos dokumentus bei perduodavo realiai veikiančioms įmonėms. Pastarosios, atsiskaitydamos už tariamai atliktus darbus, pervesdavo pinigus į nusikalstamos grupės narių valdomų įmonių sąskaitas. Įtariama, kad pinigai, pervesti nusikalstamos grupės narių įgytoms įmonėms, vėliau buvo gryninami ir grąžinami realią veiklą vykdžiusių įmonių savininkams.
Apribotas visų sučiuptų fizinių asmenų, taip pat ir 34 restoranus „Charlie Pizza“, „Katpėdėlė“, „Carskoje selo“ ir „La Crepe“ valdančios „Vičiūnų restoranų grupės“ turtas. Įdomu tai, kad „Vičiūnų“ įmonių grupė priklauso „Baltosios bangos“ organizacijai, kurią vienija tik skaidriai ir etiškai veiklą vykdančios įmonės. Pasak „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkės Rūtos Skyrienės, iki šiol organizacijoje nebuvo atvejų, kad narių įmonėms būtų pateikti kaltinimai dėl PVM grobstymo ar sukčiavimo. „Tokia kritinė situacija susidarė pirmą kartą. Tarsimės, kalbėsime su bendrove ir spręsime“, – sakė R. Skyrienė.
„Vičiūnų“ įmonių grupės vadovui V. Matijošaičiui ir grupėje dirbantiems jo šeimos nariams kaltinimai nėra pateikti, o pats vadovas tikina nieko nežinojęs apie PVM grobstymo schemas. Tiesa, savaitraščiui pasiteiravus apie bylą verslininkas didelio noro bendrauti su žiniasklaida nerodė – iš pradžių atsiprašęs, kad negali kalbėti, sutartu laiku ragelio taip ir nepakėlė.
Gal tik pradžia?
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas docentas Aurelijus Gutauskas pasakojo, kad pareigūnų išaiškinta PVM mokesčio vengimo schema yra tipinis PVM grobstymo atvejis.
„Populiariausias PVM grobimo modelis – naudojant suklastotus dokumentus imituojamas prekių ir paslaugų įsigijimas iš Lietuvos įmonių, – aiškino kriminologas. – Šio modelio atmaina – į prekių ir paslaugų pirkimo grandinę įtraukiamos įmonės, kurios nevykdo realios veiklos. Tokiu būdu siekiama fiktyviai padidinti perkamų arba sumažinti parduodamų prekių ir paslaugų kainą.“
Kalbėdamas apie PVM grobstymo atvejų ypatybes pašnekovas atkreipė dėmesį, kad į panašias grobstymo schemas neretai įsitraukia ir gerai organizuotos nusikalstamos gaujos, kurios veikia tarsi tarpininkės.
„Nusikaltėliai padeda įgyvendinti grobstymo mechanizmą, nelegaliai įsigytoms prekėms realizuoti naudojami suklastoti dokumentai, o vėliau tos prekės parduodamos kitiems subjektams. Nusikaltėliai dalyvauja kaip bendrininkai“, – pasakojo A. Gutauskas ir pridūrė, kad dažniausiai PVM grobstymuose dalyvaujantys sukčiai būna intelektualūs, turi gerų ekonomikos žinių ir puikiai išmano mokesčių teisės spragas ir trūkumus.
Pasak kriminologo, remiantis ankstesniais tokių bylų pavyzdžiais, nederėtų atmesti galimybės, kad „Vičiūnų restoranų grupės“ atveju gali būti išaiškintas ir gerokai platesnio masto nusikalstamos veiklos tinklas: pavyzdžiui, vykdant tyrimą gali paaiškėti, kad neapskaityta buvo kur kas didesnė pajamų suma, į nusikaltimus įsitraukę daugiau bendrovių ir t.t.
Nusikalsti skatina mokesčiai
Vis dėlto, kriminologo teigimu, tai, kad tokioje didelėje įmonių grupėje kaip „Vičiūnai“ buvo aptikta pažeidimų, neturėtų kelti didelės nuostabos. Esą išsamiau patikrinus bet kokią didesnę bendrovę būtų galima rasti pažeidimų, galbūt susijusių ne tik su PVM grobstymu, o kitomis finansinėmis machinacijomis.
„Lietuva tokia valstybė, kurioje mokesčių našta yra nemaža. Ją verslininkams sunku pakelti, todėl visiškai natūralu, kad apgaulingai tvarko apskaitą ar moka atlyginimus iš „juodųjų kasų“. Mano galva, plėtoti didelį verslą Lietuvoje legaliai mokant mokesčius ir laikantis teisės aktų yra gana sudėtinga“, – įžvalgomis dalijosi A. Gutauskas.
Paklausta apie galimas laukiančias bausmes įtariamiesiems PVM grobstymu, FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė aiškino, kad maksimali nusikalstamą veiklą vykdžiusių asmenų bausmė gali siekti iki aštuonerių metų kalėjimo. „Baudžiamasis kodeksas nustato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o juridiniam asmeniui – „Vičiūnų restoranų grupei“ – gali būti taikoma bauda, veiklos apribojimas arba likvidavimas“, – sakė pašnekovė.
FNTT pareigūnai pastebi, kad iki 2009 metų PVM grobstymo atvejai nuolat augo. 2005-aisiais buvo atliekami 124 tyrimai dėl PVM grobstymo, o 2009 metais – jau 383. Tačiau pastaruoju laiku tokių tyrimų skaičius gerokai sumažėjo. Pernai PVM grobstymo bylų užfiksuota 175.
Anksčiau į teisėsaugininkų akiratį buvo patekusi ir Robertui Dargiui priklausančios „Eikos statybos“ įmonė – tąkart ji buvo viena iš 14 PVM grobstymu įtariamų įmonių, o nesumokėti PVM mokesčiai siekė apie 3 milijonus litų.
Faktai: „Vičiūnai“
„Vičiūnų restoranų grupei“ priklauso 34 restoranai Lietuvoje: 19 picerijų „Charlie pizza“, 9 restoranai „Katpėdėlė“, 3 restoranai „Carskoje selo“ ir 3 blyninės „La Crepe“
Pernai „Vičiūnų“ grupė pasiekė 2 mlrd. litų nekonsoliduotą apyvartą – tai penktadaliu daugiau nei 2010 m.
„Vičiūnai“ pagaminamą produkciją eksportuoja į 40 pasaulio šalių
Paulius GRINKEVIČIUS
