mokesčiai

Per 2011 metus buvo surašyta 1670 protokolų prekeiviams, nelegaliai prie autobusų stotelių ar prekybos centrų pardavinėjantiems savo užaugintas daržoves, uogas ar gėles. Žmonės, neturintys leidimo verstis prekyba, užsitraukia baudą nuo 20 iki 100 litų. Prie prekybos centro, esančio Vilniaus Savanorių gatvėje, būriuojasi vyresnio amžiaus moterys, prieš save ant dėželių išrikiavusios svogūnų laiškų ir krapų ryšulėlius, rūgštynių maišelius.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI), gavusi informacijos apie galimai nelegalų darbą viename Žemaitijos regiono sraigių auginimo ir perdirbimo ūkyje, patikrinimo metu jame aptiko 16 oficialiai neįdarbintų darbuotojų ir tonas sraigių žaliavos bei eksportui parengtos produkcijos.

Norvegijos apeliacinis teismas vienam žinomiausių šalies menininkų Odui Nerdrumui (Odd Nerdrum) skyrė pustrečių metų kalėjimo bausmę už vengimą mokėti mokesčius, pranešė „The Local“. Apeliacinis teismas pripažino menininką kaltu, nes jis 1998-2002 metais užsienyje pardavė paveikslų už 2,3 mln. JAV dolerių ir nedeklaravo gautų pajamų. Praėjusiais metais Oslo apygardos teismas O. Nerdrumui skyrė dvejų metų kalėjimo bausmę, bet menininkas tikėjosi, kad apeliacinis teismas jį išteisins.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus antradienį Seime priimtas pataisas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo visuomeninio transporto bilietams, premjeras Andrius Kubilius trečiadienį žurnalistams sakė, kad tokios didelės apimties PVM lengvatoms ir nebuvo galima pritarti. „Prezidentė pasielgė labai išmintingai, racionaliai, ir aš tikiu, kad ir Seimas pritars prezidentės veto ir atsižvelgs į jos argumentus, kad tokios mokestinės lengvatos negali būti įvedamos džiaziniu principu“, – sakė jis.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Oro linijų bendrovės, keliančios griežtus bagažo reikalavimus, skraidina jį dar ir brangiai, todėl neretai keleiviai išnaudoja kitas galimybes gabenti savo daiktus: pirmiausia nuskristi, o bagažo sulaukti vėliau. Avialinijų bagažo kainos dažniausiai priklauso nuo kelionės trukmės ir datos. Vasarą, piko metu, kuris tesiasi iki pat rugsėjo vidurio, taikomi didesni bagažo mokesčiai.

Premjeras Andrius Kubilius siūlo, kad, likus pusmečiui iki rinkimų, mokestiniai įstatymai ar jų pataisos Seime iš viso nebūtų svarstomi. Esą taip būtų užkertamas kelias populizmui prieš rinkimus. Vyriausybė trečiadienį posėdyje paliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų taikymą šildymui, vaistams ir pritarė 9 proc.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Šio vasaros sezono metu pirmąkart viešose vietose mokesčių inspekcijos darbuotojai jiems pavestas užduotis vykdys vilkėdami VMI ženklais pažymėta skiriamąja apranga. Ši priemonė, atsižvelgiant į specifiką, pirmiausia pradedama taikyti Klaipėdos AVMI vykdomame projekte „Kurortinis sezonas“. Mokesčių specialistai vilkės VMI logotipu pažymėtas liemenes, bus užsidėję kepurėles arba ryšės skarutes.

Japoniją sukrėtusi Fukušimos avarija lėmė Vokietijos valdžios sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, rašo „Spiegel“. Tauta ir vyriausybė pritarė spartesniam elektros gamybos perorientavimui atsinaujinančios energetikos link, deja, šie pokyčiai skaudžiai palietė mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Nuo to laiko, kai už valstybės vairo sėdo dabartinė valdančioji koalicija, elektros kainos išaugo 10 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, pirmadienį „Sodra“ jau yra pervedusi daugiau kaip 148 mln. litų ir kompensavusi pensijų nepriemokas beveik 52 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų. Pensijų nepriemokos šiems žmonėms buvo išmokėtos kartu su pensija. Šis, paskutinis pensijų nepriemokų kompensavo etapas, kaip numatoma, pareikalaus 263 mln. litų. Ministras atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso nepriemokos bus kompensuotos 88,3 tūkst.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulaukė stambiųjų investuotojų dėmesio – sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. litų. Anot LEZ vadovo, artimiausiu metu ketinama pritraukti ir daugiau investicijų. „Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis. Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln.

Buvę medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ nariai Rolandas Bagdonas, Modestas Čėsna, Stasys Eitutis, Algis Simenas ir dar devyni jų bendraminčiai iš būrelio buvo pašalinti vien todėl, kad išdrįso išsakyti savo nuomonę dėl abejotinų būrelio vadovo ar valdybos sprendimų. „Susidarė keista situacija, kai ūkininkas medžiotojas, medžiodamas savo valdose, būreliui turi sumokėti 50 Lt mokestį, o būrelio vadovų svečiai, bala žino iš kur atvykstantys, nieko nemoka.

Per pastaruosius trejetą metų daugiau mokesčių sumokantys autoriai labiau nenuskurdo, nes nuo skurdžių honorarų jau nebepavyko labiau nuskursti. Tik jie atkreipė dėmesį, kad mokėdami padidintus, bet vis dar mažyčius mokesčius vis dėlto rūpinasi ne savo senatve, o biudžeto skylėmis. Praėjusį mėnesį anapus išėjęs 46-erių poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas pensijos nesulaukė, nors taip pat nešė savo dalį į valstybės biudžetą.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, sumažėjo visose apskrityse. Šiauliuose jis mažėjo daugiausiai (4,1 proc.),  Vilniaus apskrityje mažiausiai (0,8 proc.

Europos Komisija trečiadienį pristatys planą, skirtą užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų naudojami gelbėti žlugusius bankus, informuoja BBC. Plano tikslas yra užtikrinti, kad nuostolius padengtų akcininkai ir kreditoriai, o mokesčių mokėtojų išlaidos būtų sumažintos iki minimumo. Norima apsisaugoti, kad sunkumų slegiami bankai keliose šalyse, kaip Ispanija ar Graikija, nenutemptų žemyn visos sistemos.

Alytaus miesto ir rajono savivaldybių tarybos priėmė sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2013 metams. Miesto savivaldybėje nekilnojamojo turto mokesčio tarifai sumažinti mažoms ir vidutinėms įmonėms jau trečius metus. Rajono savivaldybėje smulkieji verslininkai tokių lengvatų neturi. Negaunama maždaug pusės milijono litų Nekilnojamojo turto mokes­čio tarifai savivaldybėse nustato­mi vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu. Jis gali būti nuo 0,3 iki 1 proc.

Kiekviena specializuota verslo šaka turi sąnaudų. Kokios pagrindinės sąnaudos transporto sektoriaus versle buvo 2011 metais? Nors pervežimų rinka po truputėlį atsigauna, ekspertus neramina didelės transporto įmonių sąnaudos. Ilgą laiką transporto sektorių tiriantis „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sakė: „Įmonės dar neužsiaugino lašinių. Jei bus kažkokia krizė, vyks apsivalymas rinkoje.

Vyriausybė nelinkusi pritarti jokioms naujoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms. Tai pirmadienį pasibaigus pasitarimui žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius. ,,Mes aptarėme tas lengvatas, kurios Seime yra svartomos. Kaip visada mes siūlome nepritarti lengvatoms,  ir čia nieko naujo negalime pasakyti", - pareiškė jis.

Verslas Lietuvoje neturi gero vardo, yra apkrautas dideliais mokesčiais ir nesaugomas nuo ateinančio užsienio kapitalo, kuriam sudaromos lengvesnės verslo kūrimo sąlygos.

Europos Sąjunga (ES) Lietuvai rekomenduoja apsvarstyti galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius, pavyzdžiui, būsto ir aplinkos, įskaitant ir automobilių mokesčius, kartu gerinant mokestinių prievolių vykdymą, teigia už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

Praėjusią savaitę graikus dėl vengimo mokėti mokesčius sukritikavusiai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovei Christine Lagarde pačiai mokesčių mokėti nereikia, rašo „The Guardian“. Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ išsakytos jos mintys sulaukė didžiulio pasipiktinimo Graikijoje. Ch.

Pelno mokesčio įstatymas nuo 1990 iki 2012  m. buvo pakeistas 72 kartus, PVM įstatymas – 76 kartus.  Panašiai tiek kartų, o kartais ir daugiau buvo keisti ir kiti mokesčių įstatymai, skaičiuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė dr. Z. Pagirskienė.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino bendrovę, kuri, siekdama išvengti mokesčių, keliskart brangiai „remontavo“ tą pačią techniką, už neva atliktus darbus mokėdama kone šimtus tūkstančių litų verslo liudijimus tuo tikslu įsigijusiems asmenims, tarp jų ir įmonės direktoriui bei vienam iš darbuotojų. Per pusmetį dėl medienos smulkintuvo-traktoriaus ir krautuvo remonto buvo sudarytos net 9 sutartys, šiems darbams įmonė atseikėjo apie pusę milijono litų.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

„Riebalų“ mokestis (angl. fat tax) gali išgelbėti gyvybes, teigia politikai ir medikai. Pernai metų pabaigoje Danija tapo pirmąja valstybe, papildomai apmokestinusia maisto produktus, turinčius daugiau nei 2.3 proc. sočiųjų riebalų, nors padėtis Danijoje daug geresnė nei Jungtinėje Karalystėje, kuri taip pat ruošiasi imtis priemonių kovoje su nutukimu. 2010m. atlikti tyrimai parodė, kad 26.1 proc. suaugusiųjų ir 16 proc.

Dek­la­ruo­ti pa­ja­mas jau įpra­to dau­gu­ma dir­ban­čių žmonių. Taip tar­si su­ve­da­mos ga­lu­ti­nės są­skai­tos su vals­ty­be. Kiek ne­pri­mo­kė­jo­me mo­kes­čių – grą­ži­na­me. Pi­lie­čiui sko­lin­ga vals­ty­bė aki­vaiz­džiai nau­do­ja­si ga­li­my­be grą­žin­ti kuo mažiau. Mo­kes­čių ins­pek­to­riai ži­no, kas yra MPNPD. O mes? Mįs­lin­ga­sis MPNPD Šiau­lie­čiai Gin­tau­tas ir Mil­da, kaip ir dau­gu­ma ša­lies dir­ban­čių gy­ven­to­jų, šie­met dek­la­ra­vo pa­ja­mas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino graikus mokėti mokesčius ir pareiškė, kad labiau jaudinasi dėl sunkios vaikų padėties į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione nei dėl krizės prislėgtos Europos valstybės gyventojų, informuoja BBC. Interviu dienraščiui „The Guardian“ C. Lagarde pažymėjo, kad Graikijai atėjo skolų grąžinimo metas. „Kalbant apie Graikiją, aš taip pat galvoju apie visus tuos žmones, kurie nuolat vengia mokėti mokesčius.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC. Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių. „Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei.

Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“. Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys.

Bankų teikiamomis finansinėmis operacijomis naudojamės kasdien. Į banko sąskaitą gauname atlyginimą, banko kortelėmis naudojamės atsiskaitydami už prekes ir paslaugas, mokame mokesčius. Bankinės paslaugos mus lydi beveik kiekviename žingsnyje, o šalyje veikia ne vienas komercinis bankas. Kaip pasirinkti ir kam patikėti savo finansinius klausimus pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius.

Dėl naujos Žemės mokesčio įstatymo redakcijos, kurią Seimas priėmė praėjusiais metais, žemės savininkų nuo kitų metų gali laukti nemalonūs netikėtumai, kai žmonės sulauks milžiniškų sąskaitų už savo turimus žemės sklypus. Nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios organizacijos Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus Tarybos pirmininko Evaldo Danilovo nuomone, norėdami surinkti daugiau pinigų į biudžetą, valdininkai pavers gyventojus ubagais.

Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis „Eco Tax“. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos. „Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami.

Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos. „Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) sekmadienį surengė tradicinį Laisvės nuo mokesčių dienos paminėjimą, kurio metu sostinės senamiesčio gatvėmis temė akmenį, simbolizuojantį mokesčių naštą. Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei.

Šis sekmadienis – laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet Lietuvoje atėjo net 16 dienų anksčiau. Rodiklį skaičiuojantys ekspertai sako, kad taip atsitiko valdžiai pradėjus labiau taupyti. Kol kas dar ne visos Europos Sąjungos valstybės susiskaičiavo šį rodiklį. Laisvės nuo mokesčių diena pasaulyje minima suskaičiavus, kiek dienų turi dirbti vidutinis mokesčių mokėtojas, kad galėtų apmokėti valdžios išlaidas. Vienos valstybės jį nustato remdamosi biudžeto pajamomis, kitos – išlaidomis.

Minėdami artėjančią Laisvės nuo mokesčių dieną liberalai penktadienį Vilniaus centre rengia šviečiamąją akciją, kurioje akcentuos mokestinę naštą dirbantiems žmonėms. Akcija vyks 12–13 val. Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvių sankryžoje, kur, siekdami patraukti praeivių dėmesį į būtinybę artimiausiu metu mažinti darbo mokesčius, vaikščios jaunuoliai, apsirengę dideliais sumo kostiumais, simbolizuojančiais mokesčių naštą.

Didžiųjų miestų merų dejonės dėl padidinto PVM keleiviams vežti – visiškai nepagrįstos. Taip tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jei lengvatos ir būtų grąžintos, transporto bilietų pigiau nepirktume. Grąžinti PVM lengvatą transportui – nustatyti 9 proc. tarifą. To reikalauja didžiųjų miestų merai, šią savaitę pradėję garsiai skųstis, kad savivaldybių valdomos transporto bendrovės dėl to klimpsta į skolas: bilietai pabrango, pajamų – mažiau.

Valstybės skolos nuolat auga ne tik Europoje, bet ir už Atlanto, todėl viešojoje erdvėje neretai pasigirsta raginimai didinti arba mažinti mokesčius. Politikai pasidalija į dvi priešingas puses, vienų nuomone, biudžeto skyles padės užkamšyti aukštesni mokesčių tarifai, tuo tarpu kiti mano, kad mažesni mokesčiai galų gale lems pilnesnį valstybės iždą, rašo CNBC. Užsitęsusi Europos šalių skolų krizė kai kurias valstybes užspeitė į kampą, jos buvo priverstos kilstelėti mokesčių tarifų kartelę.

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų „Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti „ „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ viešai teikiamą informaciją.

Jei Seimas pritartų visoms siūlomoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms, biudžetas dėl to netektų 1 mlrd. litų pajamų, teigia premjeras. Anot Andriaus Kubiliaus, PVM lengvatos naudos duoda ne vartotojams, o gamintojas, be to, jos mažina biudžeto pajamas. „Ta iniciatyva nutaikyta į vieną segmentą – regioninę spaudą, tačiau ji aplipo begale visų kitų lengvatų.

Iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių – 19 yra taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas keleiviniam transportui, rodo Europos Komisijos analizė. Mažiausią apmokestinimą turi Liuksemburgas (3 proc.) ir Kipras (5 proc.). 6 proc. PVM lengvata transportui galioja Belgijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Olandijoje. Nemokamai keleiviniu transportu gali naudotis danai ir maltiečiai.

Šalies rinkėjams socialdemokratai patrauklūs dėl to, kad siūlo mokesčių lengvatas, konservatoriai – dėl savo energetinės nepriklausomybės siekio, „darbiečiai“ vertinami už norus skatinti smulkų ir vidutinį verslą, „tvarkiečiai“ – už pažadus siekti socialinio teisingumo, Liberalų sąjūdis – dėl polinkio apibrėžti ekonominę laisvę ir konkurenciją. Tokie duomenys paaiškėjo delfi.

Ilga ir komplikuota fizinių asmenų bankroto procedūra – tik papildoma našta eiliniams piliečiams, įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius. Jo nuomone, sudėtinga fizinių asmenų bankroto procedūra lems ir didesnes administravimo išlaidas. Kaip vertinate Seimo priimtą fizinių asmenų bankroto įstatymą? Priimtas įstatymas sukelia dvejopų jausmų. Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas.