miškas

Rudeniui įsibėgėjus Lietuvos miškuose netrūksta grybautojų, o iš miško parsinešti krepšiai vis dažniau virsta keptų, troškintų, marinuotų ar kitaip paruoštų grybų patiekalais. Tačiau gausus laimikis gali paskatinti ir persistengti. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė primena, kad net ir gerai pažįstami valgomi grybai nėra lengvas maistas – netinkamai juos paruošus ar suvalgius per daug gali sutrikti virškinimas.

Neries regioninio parko direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi neįprastu gamtos vaizdu. Parke buvo užfiksuota itin reta balta stirna, kuri nustebino gamtos stebėtojus. Tokios spalvos stirnos gamtoje pastebimos gerokai rečiau nei įprasto rusvo kailio gyvūnai, todėl jos pasirodymas sulaukė nemažai dėmesio. Lietuvoje užfiksavo retai matomą baltą stirną Parko atstovai pasidalijo užfiksuotais vaizdais ir dėkoja juos nufilmavusiems bei įrašu pasidalijusiems žmonėms.

Lietaus pianistas visą naktį barbeno į daugiabučio palangę – zuikio akim miegojau. Penktą valandą ryto šokau iš lovos – laukė šeštadieniniai Alytaus turgeliai ir mugė prie Rotušės. Beje, dar ne rinkimai, bet žmonės Jazminų turguje jau pastebėjo keletą politikuojančių vyrų, kurie, regis,  kinkys arklius į valdžią. Lazdijai sugalvojo bulvinių bandų kepimo dieną Kaniūkų turgus šeštą ryto jau išsirikiavęs.

Norint pasiekti Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą iki 2030-ųjų šalies miškingumą padidinti iki 34,5 proc., per trejus metus reikia apsodinti 65 tūkst. hektarų miško, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Nuo 2022 metų miškingumo padidėjimas buvo labai mažas. Tam, kad iki 2030 metų būtų pasiektas 35 proc. miškingumas, kaip Nacionaliniame pažangos plane numatyta, reikia apsodinti 65 tūkst.

Rokiškio gyventojai gali džiaugtis – jų miške kelias dienas iš eilės buvo fiksuojamas rudasis lokys. Šis svečias Lietuvoje – nėra dažnas, o manoma, kad šis atklydo iš kaimyninės Latvijos. Rudasis lokys tris dienas svečiavosi Rokiškio rajone. Pastebėtas rudasis lokys Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ketvirtadienį dalijosi, kad tris dienas iš eilės Rokiškyje stebėjo atklydusį rudąjį lokį.

Socialinius tinklus sprogdina kaunietės Ingos Papšienės įspūdžiai po apsilankymo Suvalkijos miškuose. Moteris neslepia susižavėjimo: vietoj styrančių kelmų, tiesiog miške, pūpso kuo gražiausios, rankomis drožinėtos skulptūros. „Sustojau ir pagalvojau, kiek daug grožio gali palikti žmogus ten, kur daugelis tiesiog praeina. Kažkas skyrė savo laiką, kūrybą ir širdį tam, kad nepažįstamiems žmonėms padovanotų šypseną ir nuostabias akimirkas“, – savo feisbuko paskyroje rašo Inga.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) įspėja vairuotojus, kad prasidedant rudens sezonui miškuose prasideda aktyvi stambiųjų laukinių gyvūnų ruja ir migracija. Šiuo laikotarpiu briedžiai bei elniai praranda įgimtą atsargumą ir bet kurią akimirką gali išbėgti į važiuojamąją kelio dalį. Lietuvos kelių policijos duomenimis, susidūrimų skaičius rudenį išauga kelis kartus.

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena – prieš vykstant į mišką ar pelkę svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nepatenka į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją ir ar joje nėra kitų ribojimų lankytis, ar rinkti spanguoles. Rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis. Nesaugomose teritorijose uogavimo sezono data teisės aktuose nenustatyta, todėl spanguoliauti galima tik laikantis konkrečioje vietovėje nustatytų reikalavimų.

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose.

Medžiotojas Gavinas Haakensonas iš Aliaskos prisiminė akimirką, kai jį netikėtai užpuolė rudasis lokys, o jis pats akimirkai prarado sąmonę. Rugsėjo 2 d. Gavinas Haakensonas kartu su draugu Ethanu Yeageriu medžiojo Kenai nacionaliniame laukinės gamtos prieglobstyje, kai juos visiškai netikėtai užpuolė žvėris. Netikėta ataka miške Taku ėję medžiojamų briedžių besitikintys vyrai praėjo pro krūmus link pelkėtų tvenkinių.

Lietuvos miškuose vis dažniau pastebimos rudosios meškos. Šį kartą vienas didžiausių Europos plėšrūnų užfiksuotas Panevėžio rajone esančiame Jotainių miške, o specialistai primena, kad šių gyvūnų pasirodymai mūsų šalyje tampa vis dažnesni. Valstybinių miškų urėdijos specialistai sako, kad į mūsų šalį vis dažniau užsuka jauni lokiai, galintys nukeliauti šimtus kilometrų ieškodami naujų gyvenamųjų vietų.

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškai pasipuošia ne tik grybais, bet ir akį traukiančiomis spalvingomis uogomis bei vaisiais. Specialistai įspėja, kad dalis jų, nors atrodo viliojančiai, žmogui gali būti nuodingi ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ryškiai raudonos, oranžinės ar juodos uogos miške neretai atrodo lyg valgomos, tačiau išvaizda gali būti apgaulinga.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė kritikuoja rengiamą Nacionalinio miškų sektoriaus plėtros plano iki 2050 m. projektą ir teigia, kad jame per daug dėmesio skiriama medienos išteklių auginimui bei bioekonomikai, o ekologiniai ir socialiniai miškų aspektai esą lieka nuošalyje. Savo ruožtu Aplinkos ministerija su tokia kritika nesutinka ir pabrėžia, kad dokumentas dar bus tobulinamas. „Iš tiesų tai yra miškų ištekliaus strategija. Mes ją vadiname „kirtimo“ strategija.

Voveraitės yra vieni mėgstamiausių vasaros grybų. Daugelis jas vertina dėl tvirtos tekstūros, švelniai žemiško skonio ir universalumo virtuvėje. Iš jų gaminami padažai, sriubos, troškiniai, jos puikiai dera su grietinėle, sviestu ar šviežia duona. Vis dėlto yra viena priežastis, dėl kurios dalis žmonių vengia pirkti ar rinkti voveraites – jų valymas. Šie grybai dažnai būna pilni smulkių žemių ir smėlio dalelių, kurios slepiasi tarp klosčių ir sunkiai pasišalina vien šepetėliu.

Miške išvydus gražuolį baravyką, daugelis lietuvių iškart siekia peilio, o kiti griežtai tikina, kad grybą būtina atsargiai išrauti, kad nepažeistumėte grybienos. Amžinas ginčas verda dešimtmečius, tačiau specialistė atskleidė tikrąją tiesą ir paaiškino, kokios kitos pražūtingos klaidos iš tiesų naikina mišką bei gadina jūsų laimikį.

Žemės sklype savaime užaugę medžiai gali tapti ne tik nauju mišku, bet ir atnešti papildomų pinigų jo savininkui. Jeigu ne miško paskirties žemėje savaime užsisėjo ir užaugo medžiai, už jų išsaugojimą bei įtraukimą į miško žemės apskaitą galima gauti 900 eurų. Tokia parama šiuo metu teikiama fiziniams asmenims, o netrukus ja galės pasinaudoti ir įmonės bei kiti juridiniai asmenys. Gyventojams skirtam kvietimui numatyta 4 mln. eurų, o juridiniams asmenims – dar 5 mln. eurų.

Marijampolietė Aneta Lukauskienė sako negalinti pasakyti, kiek šimtų baravykų šį sezoną jau pririnko. „Po vieną niekada neskaičiuoju, kartais pasveriu. Yra buvęs sezonas, kad 100 kilogramų pavyko rasti“, – pasakoja moteris. Vadinamieji vasariniai baravykai jau baigėsi, dabar, anot Anetos, pradėjo dygti rudeniniai. Moteris dažniausiai grybauja aplink Marijampolę esančiuose miškuose. Žino augimvietes, tad iš miško retai kada grįžta tuščiu krepšiu.

Savaitgalį Lietuvoje siautėjusi audra valstybiniuose miškuose pažeidė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos. Didžiausia žala fiksuojama Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioninių padalinių administruojamuose miškuose, pirmadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU).  VMU duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai nustatyta apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos, o bendras tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų.

Grybų sezonui įsibėgėjus, miškuose vis dažniau pasirodo įspūdingo dydžio baravykai. Radus tokį grybą, ne vienas grybautojas suskuba jį dėti į krepšelį – juk didžiulis baravykas atrodo kaip tikras miško trofėjus. Tačiau ekspertai ragina neskubėti ir pirmiausia gerai įvertinti rastą egzempliorių. Pasirodo, itin didelis grybas ne visada reiškia geresnį laimikį. Kartais kaip tik verta tokį baravyką palikti miške ir į krepšelį rinktis mažesnius, tačiau sveikus bei tvirtus grybus, rašoma fakt.pl.

Nors vasaros pabaiga ir artėjantis ruduo daugeliui lietuvių asocijuojasi su pilnais krepšiais miško gėrybių, šiemet grybautojai į namus neretai grįžta tuščiomis arba tik su keliomis voveraitėmis.

Įsibėgėjant grybavimo sezonui, daugėja ne tik įspūdingų laimikių, bet ir pasiklydusių grybautojų. Kretingos rajone dingus grybautojai istorija baigėsi sėkmingai – moteris rasta ir atsipirko tik išgąsčiu. Tokios istorijos dar kartą primena, kaip svarbu pasirūpinti savo saugumu keliaujant į mišką, nes pasiklysti galima visai netikėtai.

Lietuvos miškuose galima rasti ne tik grybų ar uogų, bet ir kur kas netikėtesnių radinių. Būtent taip nutiko Linai Mikalauskaitei iš Kruonio – rinkdama voveraites ji aptiko didelę, nuo laiko jau gerokai išbalusią gyvūno kaukolę.

Kiekvienais metais grybautojai „šukuoja“ miškus ir siekia namo parsinešti pilną krepšį baravykų. Vis tik tai pavyksta ne visiems, tad dalijamės su jumis grybautojos Aurelijos patirtimi, kuri parodė vieną triuką, galintį šią užduotį palengvinti. Aurelija nurodė, kad keliaudama Amerikoje, Kolorado valstijoje, šio triuko išmoko iš drauge su ja grybavusios japonės.

Įsibėgėjęs grybų sezonas ir savaitgalį prognozuojami gražūs orai į miškus vilioja daugybę lietuvių. Vis dėlto po praėjusią savaitę siautusios audros kai kuriose vietovėse vis dar tyko pavojai, todėl gyventojai raginami būti itin atsargūs. Apie tai Valstybinių miškų urėdija įspėjo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše.

Kuriozinė istorija nutiko vienam statybininkui, apie kurio dingimą po išgertuvių gelbėjimo tarnyboms pranešė jo kolegos. 2021-aisiais Turkijoje „dingo“ 50-metis Beyhanas Mutlu, kuris vėliau prisijungė prie paieškų grupės ir kelias valandas aktyviai ieškojo savęs. „The Times“ rašoma, 50-mečio Beyhano Mutlu artimiesiems kilo susirūpinimas, kai jis negrįžo namo po išgertuvių su draugais İnegölyje, Turkijos Bursos provincijoje.

Neries regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad Dūkštos upelio slėnyje šiemet ir vėl išdygo vienas rečiausių ir gražiausių Lietuvos grybų – korališkasis trapiadyglis. Pasak parko atstovų, šis retas grybas toje pačioje vietoje buvo pastebėtas ir praėjusiais metais. Parko atstovai atkreipia dėmesį, kad sengirėse gyvena daugybė retų ir saugomų organizmų rūšių, todėl gamtai ne visada reikia žmogaus įsikišimo.

Šiuo metu lietuviai džiaugiasi, kad miškuose apstu gėrybių, o tuščiomis išeiti pavyksta retam. Dalijamės su jumis kadrais iš miško, kuriame Merkinės globos namų senjorai prisirinkto grybų ir uogų. Grybavimo sezonas įsibėgėja, o pilni krepšiai džiugina įvairaus amžiaus žmones. Ne išimtis ir globos namų gyventojai, kurie išvykę į mišką ne tik prisirinko gėrybių, bet ir patyrė daug džiugių akimirkų.

2017 m. Kanadoje Jeremy Evansas buvo užpultas meškos. Po baisios patirties jis suspėjo įrašyti atsisveikinimo žinutę savo šeimai. Vyras, išgyvenęs gyvūno užpuolimą, po susidūrimo su meška įrašė šokiruojantį atsisveikinimo įrašą savo artimiesiems, kai po incidento rado nuplėštas savo kūno dalis, rašoma unilad.com. Jeremy užpuolė meška 2017 m. rugpjūčio 24 d. J. Evansas išdrįso įžengti į Albertos miškus Kanadoje, bandydamas sumedžioti aviną.

Kadaise vestuvių planuotojos vaidmenį mieste iškeitusi Viktorija Prokofjeva įsileido į miško glūdumoje esančius namus. Laidos „Pasidaryk pats“ komanda apsilankė moters namuose, kuriuose ne tik pynė vantas, bet ir sužinojo daugiau detalių apie gyvenimą kaime bei taisykles, kurias ji taiko čia augančioms atžaloms. Apie tai – laidoje „Pasidaryk Pats“ Gyvenimas gamtos apsuptyje ir pirties džiaugsmai Laidos vedėjas Audrius Bružas apsilankė V. Prokofjevos namuose.

Nors tarp Vilniaus ir Tekančios Saulės šalies – daugiau nei 8 tūkst. km atstumas, tai nėra kliūtis perimti sveikatinančias praktikas, tokias kaip visame pasaulyje išpopuliarėjusios miško maudynės (japoniškai Shinrin-yoku). Kviečiame išbandyti 10 šios gamtos terapijos idėjų Vilniaus miškuose.

Voveraitės turi ištikimų gerbėjų būrį, tačiau ne visiems patinka jų švelnus skonis. Kai kuriems šie grybai atrodo pernelyg neutralūs ir neišraiškingi. Laimei, nereikia jų gausiai gardinti įvairiais prieskoniais, kad atsiskleistų ryškesnis skonis. Pakanka šiek tiek muskato riešuto, kuris subtiliai išryškina natūralias pipiriškas ir miško natas. Štai kaip paruošti keptas voveraites su muskato riešutu, rašoma fakt.

AlytusPlius.lt korespondentas Jurgis Kochanskas trečiadienį išsiruošė grybauti į Dzūkijos miškus. Čia rado baravyką „milžiną“! Grįžęs namo pasvėrė: pasirodo, gražuolis sveria 900 gramus. Atskleidė, kur rado baravyką „Cikras baravykas. Kotas tvirtas, spėju, kad bus sveikas, nesukirmijęs. Jį radau prie senų eglių, paraistėje. Grybavau Miroslavo seniūnijos miškuose“, – pasakojo J. Kochanskas, pasidalinęs rastų miško gėrybių nuotraukomis.

Kauno marių regioniniame parke įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo mielą vaizdą, ištirpdžiusį internautų širdis – itin gausią šernų šeimynėlę. Tačiau kameros užfiksuoja ne tik laukinės gamtos gyvenimą, bet ir pažeidėjus. Viena vertus, gražūs vaizdai iš laukinės gamtos gyvenimo priverčia nusišypsoti ir leidžia pažvelgti iš arčiau į tai, ką ne visiems pavyksta pamatyti. Kita vertus, jos padeda fiksuoti ir pažeidimus – visai neseniai užfiksuotas net dvigubas pažeidimas.

Šalčininkų rajono miškuose dėl vėjo išvartytų medžių pasiektas stichinės nelaimės lygis, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Anot jos, šiame rajone dėl stipraus vėjo išversta ir išlaužyta daugiau kaip 30 tūkst. kubinių metrų medžių valstybiniuose miškuose.

Liepos mėnesio pabaigoje Lietuvos miškuose galima rasti baravykų, voveraičių, ūmėdžių, raudonviršių ir kitų valgomų grybų. Nors iš šių miško gėrybių pagaminti patiekalai neretai laikomi delikatesu, o ir naudingų medžiagų grybuose apstu, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė ragina nepersistengti – netinkamai apdorojus, persivalgius ar derinant su netinkamais patiekalais, grybai gali nemenkai sutrikdyti virškinimą.

Į Alytaus rajone esantį Varčios mišką šeštadienį grybauti išėjusio ir namo taip ir nesugrįžusio vyro pėdsakų aptikti vis dar nepavyksta. Policijos pareigūnai šiandien ir toliau šukuoja miško teritoriją, tikrina apylinkes, negyvenamas sodybas.  AlytusPlius.lt primena, kad 75 metų Domininkas Mankevičius grybauti į minėtą mišką, netoli Alovės, iš namų išėjo liepos 25 d., apie 7 val.  Jo sugrįžtančio nesulaukę artimieji kreipėsi į policiją.

Prancūzijos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad iš šalies pietvakariuose siaučiančio didžiausio miško gaisro zonos evakuota daugiau nei 220 tūkst. žmonių, o dėl to taip pat teko uždaryti dalį greitkelių ir geležinkelio linijų. Daugiau nei 50 tūkst. papildomų gyventojų buvo nurodyta palikti kaimus aplink Bordo, kuriam dabar gresia liepsnos, todėl bendras evakuotųjų skaičius vien dėl šio gaisro viršijo 220 tūkst.

Šiltuoju metų laiku poilsiaujant gamtoje dažnai kūrenamos kepsninės ar laužai, tačiau neatsargus elgesys su ugnimi gali sukelti gaisrus ir padaryti didelę žalą aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pranešime spaudai primena svarbiausias taisykles, kurių būtina laikytis kuriant ugnį gamtoje.

Šiandien pasklido žinia apie Varėnos rajone, Noškūnų kaime vaikščiojantį strutį, kurį užfiksavo nekilnojamojo turto brokeris Gediminas Šakys. Vis tik dabar paaiškėjo, kokia lemtis ištiko laisvėn ištrūkusį paukštį.  Po įrašais, kuriuose Gediminas dalijosi stručio nuotraukomis, buvo pakomentuota, kad stručiai – netoliese kaime gyvenančių žmonių augintiniai. Pašnekovas nuvyko į vietą apie tai pranešti savininkui. Vėliau 15min.lt pranešė, kad stručiui gyvenimas buvo negailestingas.

Kauno rajono policijos pareigūnai kartu su miškininkais vykdė prevencinę akciją „Į mišką su švilpuku“, kurios metu gyventojams priminta, kaip elgtis pasiklydus miške. Uogautojams ir grybautojams nemokamai dalinti švilpukai, galintys padėti greičiau sulaukti pagalbos nelaimės atveju. Prasidėjus uogavimo ir grybavimo sezonui, pareigūnai ragina nepamiršti saugumo taisyklių ir iš anksto pasirūpinti priemonėmis, kurios gali praversti netikėtose situacijose.

Jonavos rajone esančiame Čičinų kaime buvo rastas sprogmuo. Skelbiama, kad jį rado grybavusios merginos. Kaip nurodoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suvestinėje, 21:02 gelbėtojams policija pranešė, kad minėtoje vietoje buvo rastas sprogmuo. Buvo įvestas planas „Skydas“. Miške rastas sprogmuo Gelbėtojai budėjo tol, kol atvyko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai. Išminuotojai nustatė, kad rastas sprogmuo yra pirmojo pasaulinio karo minosvaidžio mina.

Džiovinti grybai savo skonį ir aromatą gali išlaikyti daugelį mėnesių, tačiau tik tuomet, jei yra laikomi tinkamomis sąlygomis. Vien džiovinimo nepakanka, kad jie nesugestų. Labai svarbu pasirinkti tinkamą laikymo būdą, nes netinkamos sąlygos skatina pelėsio atsiradimą ir gali lemti tai, kad visas atsargas teks išmesti. Net kruopščiai paruošti baravykai, rudmėsės ar kazlėkai gali prarasti savo savybes, jei padarysime vieną paprastą klaidą.

Vis dažniau socialiniuose tinkluose galima pamatyti miško karaliais tituluojamų baravykų. Šįkart dalijamės grybautojos Sandros radiniais, kuriai pavyko aptikti net 260 baravykų! Grybautoja Sandra sutiko savo baravykų nuotrauka pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Sandra prisirinko 260 baravykų Susisiekus su Sandra ji pasakojo, kad visi grybai buvo surinkti Suvalkijos regione, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių Varnabūdės miške.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad vasaros metu miškuose ir pievose vis dažniau galima sutikti laukinių gyvūnų jauniklių. Specialistai primena, kad nors vieni miške gulintys ar vaikštinėjantys mažyliai gali pasirodyti palikti likimo valiai, iš tiesų dažniausiai taip nėra. Gyventojai raginami nepasiduoti norui prie jų prieiti, glostyti ar juolab parsinešti namo, nes toks noras padėti gali pakenkti.

Aplinkosaugininkai primena pagrindines saugaus laužų kūrenimo taisykles gamtoje ir įspėja, kad reikalavimų nesilaikantiems poilsiautojams gali grėsti piniginės baudos.  Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, šiltuoju metų laikų neatsakingai kūrenamos kepsninės ar laužai gali padaryti didelę žalą miškams bei aplinkai.

Praėjusį savaitgalį nemaža dalis Lietuvos gyventojų plūdo į miškus, kur ieškojo grybų ir kitų gėrybių. Tačiau ne visi žino, kad net ir grybavimas ar uogavimas turi aiškias taisykles. O už kai kuriuos pažeidimus gali grėsti ne tik įspėjimas, bet ir šimtus ar net 2 tūkstančius eurų siekiančios baudos.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje buvo nemažai lietaus, tad nieko nuostabaus, jog dabar grybautojams džiaugsmingas metas, o jie mielai dalijasi savo radinių nuotraukomis. Viena iš grybautojų, vis apsilankančių miške, yra Julija, kuri parodė, kiek gėrio jai pavyko prisirinkti. Julija prisirinko pilnus kibirus voveraičių Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus rajono miškuose grybaujančia Julija, ji mielai sutiko pasidalinti savo radiniais.

Žievėgraužio tipografo židinių nustatyta beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, trečiadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Specialistams išžvalgius daugiau kaip 400 tūkst. hektarų potencialiai pažeidžiamų eglynų, nustatyta beveik 52 tūkst. kubinių metrų žievėgraužio tipografo pažeistų eglių Pernai židiniuose buvo nustatyta apie 166 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.

Dabartiniu miškų plėtros tempu Lietuva užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. pasiektų tik 2047-aisiais, teigia Valstybės kontrolė (VK). Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.