miškas

Pirmadienį žuvo patyręs graikų keliautojas Christos Stavrianidis, rašo „CBS News“. Anot liudininkų, keliautojas susidūrė su meška ir nukrito į tarpeklį. Anot tarnybų, vyras buvo nugabentas į Kavalos ligoninę, ten konstatuota jo mirtis. Vyras rastas beveik 800 metrų gylio tarpeklyje. Vienam vyrui pavyko apsiginti Ch. Stavrianidis žygiavo miške su kitu patyrusiu keliautoju Dimitriu Kioroglou. Staiga juos užpuolė meška. „Staiga pamačiau lokį, jis mane užpuolė“, – pasakojo vyras.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo pastarajai pasitikėjimo teise įsipareigota perduoti 15 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Anot tarnybos, valstybinę žemę urėdijai ketinama perleisti dar šiemet. „Su Valstybinių miškų urėdija sutarėme dėl konkrečių veiksmų ir terminų, kuriais urėdijai  bus perduoti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypai.

Šie metai lietuvius kaip niekad stebina dideliu pavasarinių grybų derliumi. Vieni iš jų – gausiai renkamos, mylimos ir ragaujamos pavasarinės balteklės, kitaip žinomos kaip avižėlės. Jų pilnus krepšius pavyko parsinešti ir Akmenėje gyvenančiai Jurgitai. Jurgita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad grybavimas – tikra jos aistra ir atviravo, kad kai tik turi laiko, eina į mišką.

Trečiadienį staigus ledyno tirpimas Šveicarijos Alpėse galėjo sukelti didelę nuošliaužą, kuri užtvindė apačioje esantį kaimelį. Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius komentavo, ar dėl klimato kaitos tokios stichijos gali kartotis vis dažniau, ir kas lemia šiuos gamtos incidentus.

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai, rašoma pranešime spauda. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją.

Šiemet Lietuvos gamta nepaliauja stebinti savo gėrybėmis. Nors daugelis mano, kad tai pokštas, tačiau miškuose jau yra fiksuojami pirmieji pasirodę baravykai. Šie metaiu gamtoje stebina vis labiau ir labiau, o grybai, kaip netruko pastebėti daugelis, pasirodė neįtikėtinai anksti. Parodė surastą baravyką Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gamtininkai parodė, kokį įspūdingą radinį jiems pavyko surasti vos prieš kelias dienas.

Lietuvos miškuose fiksuojant vis dažnesnius rudųjų meškų pasirodymus, gamtininkai ragina vengti panikos: kaimyninėje Estijoje šių žvėrių šimtai, tačiau realios grėsmės žmonėms nekyla. Kartu primenama atsisakyti pasakų sukurtų stereotipų – vilkas nėra blogio įsikūnijimas, o višta geba spręsti sudėtingas užduotis, tad metas iš naujo įvertinti mūsų santykį su laukine gamta.

Švenčionių rajone buvo užfiksuotas vis dažniau Lietuvoje pastebimas miško svečias – rudasis lokys. Pranešama, kad meška atėjo iki viliojimo vietos ir „vaišinosi“ pašaru. Apie meškos pasirodymą Švenčionių rajone buvo pranešta gegužės 14-ąją. Miške užfiksuota meška Lietuvos miškuose vis dažniau fiksuojami meškų pasirodymai, o šįkart jos pasirodymas įamžintas netoli Vidutinės kaimo, Švenčionių rajone.

Į mišką ir žemę Vidurio ir Rytų Europos šalyse investuojantis investicijų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ subfondas ieško investuotojų, kurie galėtų investuoti bent po 125 tūkst. eurų. „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II – Capital Fund“ vienetus Baltijos šalyse pirmadienį pradėjo platinti finansų maklerio įmonė „INVL Financial Advisors“, Lietuvoje veikianti kaip INVL Šeimos biuras, pranešė bendrovė.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ primena – prasidėjęs paukščių perėjimo laikotarpis reikalauja ypatingo visuomenės dėmesio ir atsakomybės. Kasmet nuo pavasario vidurio iki vasaros pradžios gausybė paukščių suka lizdus, peri ir augina jauniklius tiek miškuose, tiek miestų aplinkoje – nuo medžių lajų iki pastatų palangių ar balkonų.

Seimas ketvirtadienį pritarė plynų kritimų draudimui miškų teritorijose pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei šalia valstybinės reikšmės kelių ir miestų, kur dėl nacionalinio saugumo ribojama ūkinė veikla. Už tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 16 parlamentarų.

Miškų savininkams dabar negalint parduoti mažesnių negu 5 hektarų (ha) ploto sklypų juos atidalinus, Seimo socialdemokratai siūlo šio draudimo atsisakyti – tikimasi, kad daugiau žmonių galės lengviau įsigyti ar pertvarkyti miško sklypus.   Dabar privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės į dalis skaidyti neleidžiama, jeigu žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai plūsta į miškus ieškodami vienos miško gėrybės, kurios per visą žiemą jau yra išsiilgę. Tai – bobausiai, kurių nuotraukomis socialiniuose tinkluose šiemet drąsiai dalijosi grybautojai. Vienas iš grybautojų, kuris pasidalijo juo pradžiuginusiu radiniu – šiaulietis Saulius. Jis pasakojo, kad tokių radinių Šiaulių mieste surasti visiškai nesitikėjo. „Netgi Šiaulių miesto teritorijoje“, – nusistebėjo Saulius.

Žievėgraužio tipografo sukeltiems miško pažeidimams Vilniaus rajone pasiekus stichinės nelaimės lygį, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo priemonės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos pateiktais Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų.

Aukštaitijos miškuose galveles jau kelia pirmieji pavasariniai grybai – avižėlės, dar vadinami gegužiukais. Kaip tvirtina patyręs grybautojas, įprastai gegužę renkamų avižėlių šiemet pavyko paskanauti gerokai anksčiau, balandį. Tiesa kol kas šių pavasarinių grybų dar nėra daug, mat miškuose labai trūksta drėgmės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pirmųjų avižėlių panevėžietis Vytautas savo žinomose ir kruopščiai slepiamose vietose rado prieš kelias dienas.

Nors naktimis dar paspaudžia šaltukas, vis tik dienos metu galima matyti jau atbudusią gamtą. Ją išduoda ne tik sprogstantys medžių pumpurai ir pievose pasirodžiusios gėlės, tačiau taip pat ir atbudusi gyvūnija. Miškuose jau atbudę gyvūnai šiuo metu pasirodo visu savo grožiu, o miškuose įtaisytos kameros leidžia pamatyti, kaip dienomis ir naktimis ten verda gyvenimas bei stebėti laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia susipažinti su naujausiais naminių pelėdų monitoringo rezultatais. Muziejaus ornitologai ir jų talkininkai, jau dešimtmečius atliekantys šiuos tyrimus, pristato įspūdingus duomenis apie pelėdų gyvenimą ir veisimosi sėkmę. Šiemet pelėdų inkilai pasipildė gausiais jaunikliais, o jų maisto atsargos rodo, kokie svarbūs yra peliniai graužikai jų kasdienėje mityboje.

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis.

Alytaus turgeliai išlenkė prekystalių nugarą, nukrautą žalumynais, daržovėmis, dažytais kiaušiniais, atvežtiniais vaisiais ir braškėmis. Prekiautojai, kentę žiemą ir šaltą pavasarį, pasak šviesios atminties Vytautės Žilinskaitės, pagaliau plačiai šypsojosi, nuo ausies iki ausies! Velykų išvakarėse dzūkai  plačiai atvėrė pinigines! Močiutės pyragai, švieži agurkai iš Kaniūkų kaimo Alytaus turgeliuose jau penktadienį iki vienos buvo išpirktos silpno sūdymo Atlanto silkės su galva, gražio...

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Šiuo metu atšilus orui ir termometro stulpeliams žaibiškai šoktelėjus aukštyn galima matyti vis dažniau savo valdose vaikšiojančius miško gyventojus. Vienas iš jų – pilkoji gervė, kurią pamatyti pasiseka ne kiekvienam. Socialiniame tinkle „Facebook“ Veisiejų regioninis parkas dalijosi vaizdo įrašu, kuriame buvo įamžinta vaikščiojanti pilkoji gervė. Regioninio parko darbuotojai taip pat pridėjo, kad šiuo metu pradeda ristis pirmieji gerviukai.

Festivalio organizatoriai teigia, kad norint rasti naudingų sveikatai grybų, nereikia laukti visiems įprasto grybavimo meto – rudens. Grybai mus supa ištisus metus ir dažnai yra plika akimi nematomi. Tuo įsitikinsite pirmajame Lietuvoje Grybų festivalyje „Pjaunu grybą“, kuris vyks gegužės 16 – 18 d. Trakų rajone, „Gervių lizde“, rašoma pranešime spaudai. „Dažnas lietuvis gerai pažįsta tik tris grybus: baravyką, voverušką ir raudonąją musmirę, kurią rinkti Lietuvoje yra uždrausta.

Šiuo metu jau atbunda visa gamta, o prieš kelias dienas miške buvo užfiksuotas gamtininkų akis patraukęs vaizdas. Filmuotoje medžiagoje pasirodė skirtingi laukiniai gyvūnai, karaliaujantys savo valdose. Gamtininkai parodė, kokį reginį jiems pavyko užfiksuoti. Pasirodė laukiniai gyvūnai Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gamtininkai užfiksavo miške pasirodžiusį vaizdą.

Šalies miškuose daugėjant medžiojamų gyvūnų, Aplinkos ministerija (AM) siūlo sugriežtinti ir medžiotojų, ir miškų savininkų atsakomybę – vieni raginami daugiau sumedžioti žalą miškui darančių gyvūnų, o kiti – labiau rūpintis savo nuosavybės apsauga.

Aplinkosaugininkams kritikuojant, jog Vyriausybė nepakankamai saugo miškus, šalyje toliau vykdant plynus kirtimus, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad ieškoma balanso tarp siekio išsaugoti gamtą bei miškininkystę kaip svarbią šalies ūkio šaką. „Šiandien tie interesai yra sveriami ir derinami, nes, noriu priminti, medienos apdirbimo pramonė, visas sektorius yra reikšminga mūsų ūkio dalis, ji sukuria tūkstančius darbo vietų ir sukuria didelę dalį bendro vidaus produkto.

Vakar Vilniaus universiteto mokslininkai buvo nepaprastai nustebinti aptikę 2021 metais registruotoje paprastojo taukiaus radavietėje daugiau kaip 500 vaisiakūnių. Šie grybai Lietuvoje – beveik išnykę. Mokslininkai negalėjo atsidžiaugti tokiu išskirtiniu radiniu. Turtinga radavietė Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo įrašu, pranešančiu džiugią žinią apie Vilniaus universiteto mokslininkų atradimus.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmąjį šių metų mėnesį finansine išraiška eksportavo tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus – už 289,4 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją išaugo 16,3 proc. iki 82,8 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,7 proc. viso eksporto ir 55,6 proc. importo. Eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 28 procentais. 36,3 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Šalčininkų rajono miške užfiksuotas didingas vaizdas. Miško takeliu lėtai ir užtikrintai žingsniavo girių karalienė meška. Šiuo vaizdu buvo pasidalinta tik sekmadienį, tačiau rašoma, kad meška užfiksuota dar kovo 31 dieną. Miške užfiksuota meška Socialinio tinklo „Facebook“ „Gamtos reiškinių“ grupėje Marek Kislovskij pasidalijo įrašu, kuriame parodė, kad užfiksavo mešką.

2024 m. gruodžio 19 d. gavę pranešimą, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo tyrimą dėl neteisėtai išpiltų atliekų Telšių rajono Pareškečio kaime, šalia Žiezdės kanalo. Atvykę į vietą aplinkos apsaugos pareigūnai rado didelę krūvą įvairių atliekų – nuo buityje naudojamų įrankių iki padangų ir atlikę išsamų tyrimą nustatė teršėją. Atliekomis užteršta teritorija sutvarkyta, rašoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Biržų rajone žmonės dalijasi ne tokiu džiugiu vaizdu – gyventoja nufilmavo itin keistai prie pat kaimo besielgiančią lapę. Baiminasi, kad laukinis gyvūnas gali būti pasiutęs.  Keistai besielgiančią lapę vidury baltos dienos telefonu nufilmavo Biržų rajono gyventoja. Liguistai atrodančią rudauodegę moteris pastebėjo šalikelėje, netoli Gulbinų kaimo. Biržietė iškart suskubo skambinti tarnyboms. „Tokia išsižiojus, lekuoja. Gal kokia pasiutus.

Šiuo metu jau galima pamatyti atbundančios gamtos požymius, nes miškuose pražydo žibuoklės, matomi ir pražydę vadinamieji „kačiukai“. Taip pat jau fiksuojami miške vis dažniau karaliaujantys gyvūnai. Užklydusieji į mišką šiuo metu jau gali išvysti jo šeimininkus. Parodė, ką užfiksavo miške Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas pasidalijo pirmąja šio pavasario vaizdine medžiaga, kurioje užfiksuota, kokie gyvūnai jau prabudo miške.

Lietuvoje užfiksuotas neįprastas vaizdas – Kupiškio rajone, Mirabelio miške miškininkas nufilmavo meškos jauniklį. Anksčiau laikyta, kad rudieji lokiai Lietuvoje negyvena, tačiau fiksuojami duomenys leidžia manyti kitaip. Apie užfiksuotą netikėtą svečią, o gal ir gyventoją, socialiniuose tinkluose pranešė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

Žemės sklypus turintiems gyventojams Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena apie galimybę gauti išmoką, jei pasodinsite medžius ar atkursite mišką. NMA gyventojams primena, kad gyventojai vis dar turi galimybę iki balandžio 30 d. užpildyti paraišką ir gauti išmoką už miško veisimą ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimą.

Yra grybas, kurio žmonės ieško miškuose, tačiau ne ant žemės, o pakėlę galvas. Tai – beržo grybas, arba liaudyje vadinama čaga. Jį vartojantieji giria dėl gydomųjų ir sveikatą stiprinančių savybių. O specialistai primena, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Tad ir Lietuvos juoduoju auksu vadinamą beržo grybą pataria vartoti atsakingai ir neužsiimti savigyda. Panevėžietis Algirdas rodo ant medžio kamieno įsitaisiusį beržo grybą, liaudyje dar vadinamą čaga.

Lietuvos miškuose verda gyvenimas – specialistai vis dažniau dalijasi miškuose kameromis užfiksuotus jų gyventojus. Šįkart naktį pavyko užfiksuoti invazinę rūšį – mangutus, kuriuos daugelis geriau žino kaip usūrinius šunis. Naktį miške užfiksuotais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti mangutai, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Varnių regioninis parkas.

Vis daugiau žmonių šiomis savaitėmis plūsta į miškus – tūkstančiai lietuvių užsikrėtę ragų ieškojimo karštine. Dėl įspūdingo trofėjaus paieškų kai kurie ima net atostogas, o įveiktus kilometrus skaičiuoja šimtais. Deja, girininkai pastebi, kad vis dar daug ir nesupratingų ieškotojų, besivaikančių dabar palikuonių besilaukiančias pateles.  Įspūdinga brandaus elnio ragų karūna – tai pirmasis šiemet Donato rastas trofėjus. Vyras sako, elnią stebėjo savaitę.

„Nemuno aušros“ frakcija Seime užsimojo leisti miško teritorijoje statyti nedidelius poilsinius statinius – vasarnamius. Ir nors gyventojų bei specialistų nuomonės išsiskiria, visi jie įspėja apie būtinybę atsižvelgti į rizikas, kurios atsirastų po tokios idėjos įgyvendinimo.  Iki šiol miškuose statyti įprastų gyvenamų pastatų gyventojams nėra leidžiama tam, kad nebūtų pakenkta gamtinei ekosistemai.  Tiesa, dalis išimčių galioja ir dabar.

Lietuvos miškuose, net jei to kartais ir nematome, virte verda gyvenimas – čia sukiojasi įvairiausi miškų žvėrys. Šįkart Varnių regioniniame parke pavyko užfiksuoti naktį miške slampinėjančius vilkus. Užfiksuotais miško gyventojais socialiniuose tinkluose pasidalijo Varnių regioninis parkas. Užfiksavo naktį miške vaikštančius vilkus Specialistai ne tik parodė, ką vilkai naktį veikia miške, bet ir papasakojo daugiau apie šiuos įdomius saugomus žinduolius.

Praėjusį savaitgalį ukmergiškis Edgaras ieškojo būdų prasiblaškyti ir išėjo pasivaikščioti po Ukmergės rajone, netoli Atikonių kaimo esantį mišką. Pasivaikščiojimo metu tarp miško augmenijos jo akį patraukė neįprastas radinys. Tai buvo masyvi gyvūno kaukolė su ragais.

Lietuviams miškas – tarsi šventa vieta, o laikas miške – puikus būdas atsipalaiduoti. Vieni į miškus traukia pasivaikščioti, kiti, atėjus sezonui, uogauti ar grybauti, tačiau retam pavyksta sutikti miško gyventojus. Specialistai užfiksavo, kas naktimis ir dienomis vyksta miške, leisdami iš arčiau susipažinti su jo gyventojais. Varnių regioninis parkas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas miške verdantis gyvenimas ir jo gyventojai.

Asvejos regioninio parko miškuose aptikus greičiausiai dėl neatsakingų stovyklautojų veiksmų apdegusius medžius, specialistai įspėja visus ir primena, ką būtina žinoti ruošiantis stovyklauti ir kurti laužą miške. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalijo apdegusių medžių nuotraukomis. Laimei, gaisras neišplito, bet tokie neatsakingi veiksmai gali turėti liūdnas pasekmes.

Puoselėjantys miškus nuo kovo 3 d. bus kviečiami kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“. Šiam kvietimui skirta daugiau kaip 4,25 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki balandžio 30 d., praneša Žemės ūkio ministerija. Parama teikiama jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui. Veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje.

Atėjusi į mišką Trakų rajone Svajūnė kaip reikiant nustebo – čia išvydo tai, ko išties nesitikėjo. Vidury baltos žiemos moteriai pavyko užfiksuoti raudonuojančias uogas. Kai žiema sugrįžo pilnu pajėgumu ir demonstruoja, ką gali, o daug kur viską nuklojęs baltas sniegas, atrodo išties keista išvysti lyg niekur nieko raudonuojančias uogas. Vis tik, nors vienus toks vaizdas baltą žiemą gali nustebinti, specialistų teigimu, būtent raudona spalva išsiskiria žiemos uogos.

Visai neseniai Kelmės rajone esančiame miške vaikščiojęs Kęstutis miško paklotėje aptiko įstabų ir jo dėmesį patraukusį reginį. Ant žemės gulėjo masyvus, dideli numesti Kęstučiui nežinomo gyvūno ragai. Savo radinio nuotrauka Kęstutis pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje, o ji sulaukė internautų susidomėjimo. Dauguma iš internautų sveikino Kęstutį su puikiu radiniu, tačiau kitiems dėl ragų kilo klausimų. Kai kurie ėmė klausti, kokio gyvūno ragus rado Kęstutis.

Žagarės regioninis parkas socialiniuose tinkluose pasidalijo, kas naktimis vyksta miške šalia Mūšos tyrelio pelkės – susidūrus su tuo akis į akį, išsigąstų ne vienas. Pamiškėje prie minėtos pelkės girininkas Gediminas Vitkauskas užfiksavo vilkus. Parodė, kas miške vyksta naktį Paviešintame vaizdo įraše matyti mažiausiai penki vilkai, kurie, gamtininkų teigimu, ruošiasi vestuvėms. „Panašu, kad vilkai jau ruošiasi vestuvėms.

Ne vienas žino, kad grybų būna pačių įvairiausių rūšių ir spalvų. Vienas iš įdomesnių grybų auga Biržų regioniniame parke ir pasižymi žalsvai-melsva spalva bei gali nudažyti medieną. Grybas visų akis pritraukia savo išskirtine spalva. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ Biržų regioninis parkas pasidalijo įrašu, kuriame visiems parodė šį ypatingą grybą – paprastąjį žaliagrybį. Gamtininkai paaiškino, kur galima aptikti tokius grybus.

Vakar Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas parodė vaizdus, kas nakties metu vyksta miške. Užfiksuotuose kadruose buvo galima pamatyti miško gyventojus jų natūralioje aplinkoje. Įraše pasirodė gyvūnai tiek dienos, tiek nakties metu. Parodė visiems Vakar Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo medžiaga, kurioje fiksuojami laukiniai miško gyventojai. „Rodome paskutinį buvusį žiemos sniegą. Jo nebeturime, kad ir norėtume.

Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse tam tikru atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Aplinkos ministerija (AM) siūlo Vyriausybei švelnesnį variantą.  Ministerijos Miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaitė BNS teigė, kad projektas koreguojamas dėl su kariškais suderintų trijų priežasčių.

Baudos už gamtos teršimą gali siekti tūkstančius eurų, tačiau kai kurių žmonių tai vis tiek nestabdo paversti miškus nelegalių sąvartynų vieta. Šįkart Vilniaus apylinkėse, miške, buvo aptiktas kalnas šiukšlių, tarp kurių – asmeninės nuotraukos, pagal kurias socialiniuose tinkluose gyventojai bando miško niokotojus atpažinti.