miškas

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje buvo nemažai lietaus, tad nieko nuostabaus, jog dabar grybautojams džiaugsmingas metas, o jie mielai dalijasi savo radinių nuotraukomis. Viena iš grybautojų, vis apsilankančių miške, yra Julija, kuri parodė, kiek gėrio jai pavyko prisirinkti. Julija prisirinko pilnus kibirus voveraičių Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus rajono miškuose grybaujančia Julija, ji mielai sutiko pasidalinti savo radiniais.

Žievėgraužio tipografo židinių nustatyta beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, trečiadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Specialistams išžvalgius daugiau kaip 400 tūkst. hektarų potencialiai pažeidžiamų eglynų, nustatyta beveik 52 tūkst. kubinių metrų žievėgraužio tipografo pažeistų eglių Pernai židiniuose buvo nustatyta apie 166 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.

Dabartiniu miškų plėtros tempu Lietuva užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. pasiektų tik 2047-aisiais, teigia Valstybės kontrolė (VK). Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.

Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Pietų Ispanijoje siautęs miškų gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai 12 žmonių, šeštadienį ėmė silpnėti, todėl ugniagesiai pirmą kartą galėjo tiesiogiai gesinti liepsnas, pranešė valdžios atstovai. Ketvirtadienį pietryčių Andalūzijos Los Gajardo regione kilęs gaisras nuniokojo apie 6,6 tūkst. hektarų plotą, į kovą su juo buvo mobilizuoti šimtai ugniagesių ir karių, kuriems pagalbą teikė orlaiviai.

Penktadienio vakarą Jurbarko rajone miške apvirto miškovežis. Vairuotojas patyrė šoką. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, 17:27 val. gautas pranešimas, kad Jurbarko rajone, kelyje Keryvai–Seredžius, miške, žvyrkelyje, apvirto miškovežis MAN, vairuotojas prispaustas.  Miškovežis buvo griovyje pavirtęs ant šono su mediena. Vairuotojas buvo sąmoningas, išlipęs vaikščiojo, buvo patyręs šoką.

Lietuvai pastarąjį dešimtmetį lėtai didinant miškingumą 35 proc. jo lygį šalis pasiektų tik 2047 metais, o ne iki 2030 metų, kaip yra užsibrėžusi, teigia Valstybės kontrolė, paskelbusi Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą. Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 metų turėjo būti pasiektas 34 proc. miškingumas, iki 2030 metų – 35 proc., o pagal Seimo rezoliuciją dėl Miškų politikos siekiama iki 2050 metų jį padidinti iki 40 proc.

Miške surinktos žemuogės daugeliui asocijuojasi su vasara, gamta ir natūralumu. Tačiau nors nemažai žmonių jas valgo vos nuskynę, maisto saugos specialistai perspėja – prieš valgant šias uogas reikėtų nuplauti. Šis paprastas įprotis gali padėti išvengti sąlyčio su kenksmingais mikroorganizmais ir kitais plika akimi nematomais teršalais, rašo fakt.pl.

Prie Kazlų Rūdos gyvenanti Inga sako, kad jau pavyko prisirinkti voveraičių ne tik sau, bet ir pardavimui. Už 3,5 l. pilną grybų kibirėlį Inga prašė 25 eurų. Ir pardavė bemat. Inga grybauja Kazlų Rūdos miškuose, žino savo vietas ir kai ateina laikas – eina tikrinti ar dygsta grybai. „Dar tik pradžia, kelis plotelius radom, kitur nieko dar nėra“, – sako užkietėjusi grybautoja. Svajoja rasti baravyką Lietaus buvo sočiai, naktys irgi nebešaltos, tačiau kol kas grybų nedaug.

Po 11 bendro gyvenimo metų Regina itin rimtai susipyko su gyvenimo draugu Kęstučiu ir išėjo iš jo namų. Moteris kreipėsi į „TV Pagalbą“, tikėdamasi, kad laida padės susitaikyti su mylimuoju, kol šio nenuviliojo kita moteris. Regina kelia ultimatumą: arba jie susitaikys, arba ji sieks prisiteisti kompensaciją už patirtą žalą. Atvykusiai gelbėtojai Rūtai Filejevai Regina iš karto ėmė pasakoti, kaip, jos teigimu, Kęstutis tyčia numetė ją nuo pastolių.

Išėję į mišką, o vėliau sugrįžę namo, vis daugiau lietuvių stengiasi atidžiai save apsižiūrėti nuo tikrų miško kenkėjų – erkių. Jų platinamo ligos – itin pavojingos ir neretai ne tik ženkliai pablogina gyvenimo kokybę, tačiau gali baigtis net mirtimi. Apie vieną iš populiariausių erkių sukeliamų ligų prabilo vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. Ji nurodė pagrindinius simptomus, kurie pasireiškia susirgus Laimo liga, bei apie būdus apsisaugoti nuo erkių.

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją.

Pirmadienio vakarą Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje užsiliepsnojo miškas. Kaip portalui tv3.lt nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, pranešimas apie gaisrą gautas pirmadienį 19:05. Gaisras miške Panevėžio rajone Gaisrą gesino ugniagesių ir miškininkų priešgaisrinės pajėgos. Gaisras gesintas iki sutemų, per naktį budėjo ir miškininkai, ir ugniagesiai. Atėjus rytui darbai buvo vėl atnaujinti, 10:01 paskelbta gaisro lokalizacija.

Šilti orai lietuvius kviečia ne tik pasimėgauti saulės spinduliais prie vandens telkinių, tačiau taip pat pasivaikščioti medžių paunksmėje miške. Tie, kurie keliauja į mišką, jau grįžta namo ne tuščiomis. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su dviem grybautojomis – Rasa ir Kristina – kurios pasidalijo savo grybų laimikiais. Rasos rasti grybai Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai...“ Rasa dalijosi savo pirmųjų užfiksuotų baravykų nuotraukomis.

Aplinkosaugininkai ragina naują valdančiąją daugumą ir prezidentą Gitaną Nausėdą į aplinkos ministrus neskirti asmens, susijusio su medienos pramone. Aplinkosaugos organizacija „Girių spiečius“ kreipimesi į prezidentą ir valdančiąją koaliciją pabrėžia, kad svarstomi kandidatai yra tiesiogiai susiję su intensyviu miškų naudojimu ir medienos pramone.

Lietuviai savaitgaliais vis dažniau patraukia į mišką nešini pintinėmis. To priežastis – vienas po kito miške pradėję dygti pirmieji vasariniai grybai, kurie skoniu praturtina bet kokį patiekalą. Grybautoja Rima parodė savo savaitgalio radinius. Rima prisirinko aibę voveraičių Socialinio tinklo „Facebook“ „Grybautojų“ grupėje Rima dalijosi užfiksuotais kadrais iš šeštadienio.

Lietuvos gamta vis dar turi daugybę grožybių, kurios savo paslaptingumu traukia praeivių akis. Viena iš jų buvo aptikta Eglės Molėtų rajone – tai didelis, tarsi krauju apsipylęs, ant pušies augantis darinys. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais savo radinio fotografija sutiko pasidalinti „Šilo burtai“ puslapio socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrėja Eglė.  Prie pasidalintos nuotraukos autorė paliko prierašą, kuriuo klausė visų sekėjų, kas tai per radinys.

Alytaus, Kauno, Palangos miestų bei Raseinių ir Utenos rajonų savivaldybėms leidus keisti joms patikėtos miško žemės miestuose paskirtį kiltų korupcijos rizikų, mano Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos teigimu, Aplinkos ministerijos siūlymas leisti joms pakeisti apie 138 ha valstybinių miškų žemės paskirtį, kad ten galėtų būti įrengti takai, želdynai, sporto ir laisvalaikio erdvės, saulės elektrinės ar kiti objektai, galimai suteiktų per daug sprendimo laisvės ir būtų naudingas privatiem...

Devyniasdešimt dviejų metų Margionių kaimo gyventoja Stanislava Krušienė jau atidarė grybavimo sezoną. Birželio 3-ąją, ji rado pirmuosius trakinius grybus. Pasidžiaugti laimikiu margioniškė atėjo pas kaimynę Onutę Drobelienę. „Nū miegojau prastai. Gal, kad nū mėnulaicis kap petelnia… Kėliaus nakciu ir ajau glesterc ar nelija, o ir nubudau anksci. Ai, mįslinu aisiu miškan pasvaiksciot. Nedovanai ajau.

Prasidėjus laukinių gyvūnų jauniklių vedimo metui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ragina gyventojus elgtis atsakingai ir netrikdyti gamtoje aptiktų jauniklių. Specialistai pažymi – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jaunikliai palikti vieni, tačiau dažniausiai jų tėvai būna netoliese ir toliau jais rūpinasi.

Kalendorinė vasara žymi ne tik artėjančių šiltų orų pliūpsnį, tačiau taip pat pamažu atsirandančias gėrybes miške. Tai paliudyti gali grybautoja Vaiva, kuri iš Vilniaus apylinkių miškų vos prieš porą dienų grįžo su pintine grybų. Vaiva sutiko savo radiniais pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Vaivos pintinėje – 3 rūšių grybai Gegužės 30 dieną, šeštadienį, socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Grybautojai...“, Vaiva pasidalijo grybais prikrautos pintinės nuotrauka.

Siekiant užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausantys parlamentarai siūlo miestuose savo žemės neatgavusiems savininkams vietoje fiksuotos piniginės kompensacijos leisti pasirinkti lygiavertį laisvą miško plotą kaimo teritorijoje.

Du maži broliai buvo palikti tėvų miškingoje vietovėje Portugalijoje užrištomis akimis. Tėvai jiems pasakė, kad jie žaidžia žaidimą, pavadintą „išvaryk velnią“. Penkiametis Barthélémy ir trejų metų Zacharie antradienio vakarą, apie 19 valandą, buvo rasti klaidžiojantys kaimo keliu tarp Alkaser do Salio ir Komportos miestelių, rašo the-express.com.

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją.

Šiuo metu lietuviai vis dažniau užklysta į mišką, nes po žiemos yra išsiilgę šviežių grybų skonio. Jie į gamtą keliauja ne veltui – ten galima aptikti pavasarinių balteklių, kurios liaudyje dar yra vadinamos avižėlėmis. Socialiniuose tinkluose gegužės 19 dieną pilna pintine pririnktų avižėlių dalijosi grybautoja Kristina, kuri sutiko radiniais pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Klaipėdos rajone miške ketvirtadienį rastas vyro kūnas, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 10.50 val. Klaipėdos rajone, Lingių kaimo ribose, miške, rastas mirusio vyro (gim. 1951 m.) kūnas be akivaizdžių smurto požymių.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilniaus rajone, Avižienuose ir Tarandėje, vėl pasirodė rudasis lokys. Žmonės įspėjami prie šio gyvūno nesiartinti, pastebėjus jį nepanikuoti, o skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija pranešė esanti pasirengusi teikti visokeriopą pagalbą valstybės institucijoms ir yra suformavusi specialias komandas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia žinute apie invazinius augalus, kurie vis sparčiau plinta Lietuvos miškuose ir kelia grėsmę natūralioms ekosistemoms. Nors pavasarį ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai gali atrodyti dailiai ir nekaltai, specialistai įspėja – šluotiniai sausakrūmiai, dar vadinami zuikiakrūmiais, daro didelę žalą gamtai.

Pavasaris gamtoje – metas, kai daugybė jos gyventojų atsiveda jauniklius. Radę juos miškuose ar pakelėse, žmonės dažnai nori padėti ir pagelbėti, tačiau specialistai pabrėžia – rastų jauniklių jokiu būdu negalima liesti, o jei gyvūnas sužeistas, būtinai praneškite 112. LSMU Laukinių gyvūnų globos centro atstovai primena, kaip elgtis radus jauniklį, kokie ženklai rodo, kad jam reikalinga pagalba ir kaip elgtis, jei ji iš tikrųjų reikalingai arba nežinome, ar jos reikia.

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) šių metų spalį į Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą Norvegijoje ketina išsiųsti naują Lietuvos augalų ir miško medžių sėklų siuntą. VMT penktadienį pranešė, kad siunta bus skirta atnaujinti vertingiausių mūsų šalies augalų bei miško medžių sėklų kolekciją, skirtą ilgalaikiam saugojimui vienoje svarbiausių pasaulio genetinių išteklių apsaugos vietų.

Lietuvos miškų fauna įvairi – nuo vilkų, lūšių ir net iki meškų, jau nekalbant apie dažniausius mūsų gamtos gyventojus. Vis tik juose pasirodo ir netikėti svečiai, nustebinantys net visko mačiusius medžiotojus. Sūduvos medžiotojų sąjungos atstovai viešojoje erdvėje dalinasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti neįprasti svečiai – povai, vaikštantys po mišką. Vaizdo kameros miške užfiksavo povus Povų porelė atėjo iki žvėrių jaukyklos, palesė palikto jauko, vis dairėsi po aplinką.

Vyriausybė iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukė 11,2 hektarų sklypą, kurio dalis patenka į Tauragės poligono teritoriją. Trečiadienį pritarta šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) projektui. Iš valstybinių miškų sąrašo išbraukta dalis Tauragės poligono teritorijos Anot ministerijos, šio sklypo dalis, kuri patenka į Tauragės poligono teritoriją, naudojama krašto apsaugos tikslams.

Jonavos rajone miške pirmadienį rasta šovinių, pranešė policija. Policijos departamento duomenimis, apie 7.35 val. Jonavos rajone, Šafarkos kaime, miške, rasti ir paimti 86 vnt. nenustatyto kalibro šoviniai.  Medžiaga surinkta ikiteisminiam tyrimui Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl  neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad Lietuvoje iškrito itin mažas krutulių kiekis, tad šalyje įsivyravo sausra, kokios nebuvo nuo 1974 m. Anot meteorologų, dėl to Lietuvoje fiksuojamas ir didelis miškų gaisringumas. „Vidutiniškai Lietuvoje per pirmuosius keturis šių metų mėnesius iškrito itin mažas kritulių kiekis siekiantis vos 77 mm, o tai sudaro tik 44 proc. sausio–balandžio mėn. normos.

Pirmadienį ir antradienį daugelyje Lietuvos rajonų numatomas didelis miškų gaisrų pavojus – šalyje vyraus IV gaisringumo klasė, pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU). „Vien per šį ilgąjį savaitgalį kilo net 16 miško gaisrų, kurių metu išdegė beveik 6,5 ha ploto. Daugiausiai miško gaisrų praėjusį ilgąjį savaitgalį kilo VMU Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje“, – rašoma VMU pranešime.

Grybų sezonas prasideda ne rudenį, nors būtent tada į miškus plūsta daugiausia grybautojų. Iš tiesų pirmosios rūšys pasirodo jau ankstyvą pavasarį ir gali nustebinti tiek išvaizda, tiek savybėmis. Žinoma Lenkijos mikologė prof. Božena Muszynska papasakojo, kodėl verta grybauti ir pavasarį, rašoma fakt.pl. Ar skiriasi maistinė vertė? Ar galima sakyti, kad pavasariniai grybai skiriasi maistine verte nuo rudeninių? Į šį klausimą atsakė prof.

Šeštadienį vykusiame Nacionaliniame miškasodyje dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. žmonių, visoje Lietuvoje pasodinta daugiau nei 155 tūkst. ąžuolų, pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU). Kaip ji skelbė anksčiau, šių metų miškasodis skirtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui paminėti, šia proga Lietuvoje buvo sodinami ąžuolai – stiprybės ir valstybingumo simbolis. „Miškasodžio metu kartu pasodinome daugiau nei 155 tūkstančius ąžuolų.

Pajūrio ugniagesiai net dvejose vietose padegtą mišką, malšino liepsnas ant daugiabučio stogo ir gaudė alpakas. Gudručiu bei Šokoladu praminti gyvūnai pabėgo iš aptvaro ir blaškėsi kelyje. Pagėgių apylinkėse net keturios ugniagesių autocisternos gesino mišką. Pleškėjo jaunuolynas – eglės ir pušys. „Gana greitai pavyko atkirsti ugnį nuo didesnio miško ir sėkmingai ją prigesinti. Šiuo metu vyksta atskirų židinių lokalizavimo darbai.

Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neteisėto miško kirtimo ar pelkių naikinimo Vilniaus rajone, Melkio kaime, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2020 metų lapkritį priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta pakankamai neginčijamų objektyvių duomenų apie tai, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet apytikriai 8,3 tūkst. hektarų plote pasodinama apie 31,3 mln. sodinukų, atkuriant iškirstus medynus, pirmadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba. Anot jos, šalyje mažėja eglynų, plečiasi beržynai. „Per 18 pastarųjų metų iš esmės keitėsi atkuriamų medynų struktūra – net dvigubai, nuo 79 iki 42 proc., mažėjo pažeidimams jautrių eglynų dalis, tuo metu atsodinamų beržynų plotas išaugo nuo 0,3 iki 11,5 proc.

Meškinis česnakas daugelio pramintas pavasariniu auksu, kurio į miškus suplūsta ieškoti žinantys, kur jo rasti. Vis tik ar jis tikrai toks naudingas sveikatai? Žolininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik gerai gebėti atskirti šį augalą, tačiau taip pat jį rinkti su saiku. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į žolininkę, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorę Jolantą, kuri plačiau papasakojo apie meškinio česnako naudą.

Šiuo metu lietuviai keliauja į miškus ir ieško ne tik pirmųjų grybų, tačiau taip pat ir kur kas stambesnių laimikių – miško gyvūnų ragų, kurie tampa tikrais namų trofėjais. Viena iš miško lankytojų yra Edita, kuri vos prieš porą savaičių aptiko įstabaus dydžio ir grožio ragus. Ji pasakojo, kad radinį pavyko aptikti Mažeikių rajono miške dar šiemet, o ragai pradžiugino ne tik ją, bet ir aplinkinius.

Kadangi visi jau skuba į miškus ir pamažu pradeda dairytis pirmųjų grybų, reikšminga žinoti, kurie iš jų pavojingi, o kuriuos vartoti galima. Šiuo metu miške auga bobausiai ir briedžiukai – šie grybai, nors ir skirtingi, bet gali būti sumaišomi. Specialistai pabrėžia, kad bobausiuose yra nuodingos medžiagos, kuri gali pažeisti kepenis, nervų sistemą.

Neringoje šeštadienį rengiamas tradicinis miškasodis, šiemet skirtas Martyno Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms. Miškasodis vyks Juodkrantės girininkijoje, kur planuojama pasodinti 16 tūkst. paprastosios pušies sodinukų. Taip pat, įprasminant M. L. Rėzos atminimą, bus pasodintos 25 miškinės obelys.Prisijungti prie Kuršių nerijoje rengiamo miškasodžio raginantis Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pabrėžia, kad miškas Kuršių nerijoje – tai bendras daugelio kartų darbas.

Kėdainių rajone, Žostautų kaimo miške, ketvirtadienį rastas negyvo vyro kūnas, penktadienį pranešė Policijos departamentas. 1958 metais gimęs vyras nuo trečiadienio buvo ieškomas kaip dingęs be žinios. Pirminiai duomenys Vyras nuo trečiadienio buvo ieškomas kaip dingęs be žinios.  Pirminiais duomenimis, vyrui pjaunant medžius, jį mirtinai sužalojo virsdamas medis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Praėjusiais metais aplinkosaugininkai sulaukė daugiau nei 700 pranešimų apie miškuose paliktas atliekas – daugiausia statybines ar buitines šiukšles ir padangas, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Departamento duomenimis, iš gautų 748 pranešimų apie atliekas miškuose buvo sutvarkyta 616 atvejų. Dar 17 atvejų buvo duoti privalomieji nurodymai susitvarkyti atliekas, 6 atvejais aplinkosaugininkai surašė administracinio nusižengimo protokolus.

Daugelis gyventojų turi sklypus, kuriuose auga medžiai – vieni juos sodina, kiti paveldi, dar kiti tiesiog randa savaime užaugusius. Dažnas net nesusimąsto, kad tokį medį savo žemėje gali būti ne taip paprasta nupjauti ar nukirsti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – jei sklypas tavo, tai ir sprendimai tavo. Tačiau realybėje kai kuriais atvejais net ir nuosavoje žemėje atlikti darbai gali būti laikomi pažeidimu.

Minint Tarptautinę miškų dieną, šeštadienį Valstybinė miškų urėdija (VMU) organizuoja nemokamus miško terapijos užsiėmimus. Anot VMU, miško terapija – praktika, skatinanti sąmoningą buvimą gamtoje, kviečianti sulėtinti tempą, įsiklausyti į aplinką, stebėti detales ir pasitelkti visus sensorinius pojūčius bei vaizduotę.

Dzūkijos nacionalinis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja lankytojus apie pavasarį gamtoje pastebimus pokyčius. Parko atstovai praneša, kad Čepkelių rezervato mokomajame take jau galima sutikti po žiemos iš žiemos miego pabudusias gyvates. Šylant orams jos išlenda pasišildyti saulėje, todėl tampa dažniau pastebimos lankytojų. Specialistai ragina keliaujančius šiuo taku būti atidiems, stebėti aplinką ir netrikdyti laukinių gyvūnų.