• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žemaitijos nacionalinio parko specialistai, atėję į mišką, išvydo nuliūdinusį vaizdą – po lizdu rastas žuvęs jūrinio erelio jauniklis. Daugiausia klausimų šioje istorijoje kelia prie jo aptiktas radinys – vobleris.

Žemaitijos nacionalinio parko specialistai, atėję į mišką, išvydo nuliūdinusį vaizdą – po lizdu rastas žuvęs jūrinio erelio jauniklis. Daugiausia klausimų šioje istorijoje kelia prie jo aptiktas radinys – vobleris.

REKLAMA

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Žemaitijos nacionalinis parkas, rastas vobleris skirtas gaudyti stambioms žuvims.

Miške rastas žuvęs jūrinio erelio jauniklis, šalia – vobleris

Jis, kaip teigia specialistai, į lizdą pateko suaugėliams atnešus žuvį, kurioje, greičiausiai, jis ir buvo įstrigęs. G. Savickytės užfiksuotose nuotraukose matyti, kad miške likę tik jauniklio kaulai, plunksnos ir aiškiai matoma žvejybos priemonė.

Jūriniai ereliai – reti, saugomi vanaginių šeimos paukščiai. Ir nors gamtoje nutinka visko ir ereliai žūsta, gamtininkai pabrėžia, kad liūdniausia šios istorijos dalis – žmogaus paliktas pėdsakas.

REKLAMA
REKLAMA

„Faktas – po lizdu rastas žuvęs jūrinio erelio jauniklis.

Visa kita – tik spėlionės ir prielaidos. Kartu su žuvusio paukščio kaulais ir jaunikliams būdingomis plunksnomis su padaigomis aptiktas netikėtas radinys – stambioms žuvims gaudyti skirtas vobleris.

REKLAMA

Be abejonės, jį į lizdą atnešė suaugę ereliai kartu su žuvimi. Tikėtina, kad voblerio kabliukai liko įstrigę žuvyje, kai nutrūko valas. Ar jauniklis žuvo dėl to, kad rydamas žuvį pats netiesiogiai tapo „sužvejotas“, niekas dabar nepasakys. Tačiau vienas dalykas aiškus – vobleris guli ne pas žveją dėžutėje, o po lizdu.

Liūdnoji dalis čia ne jauniklio netektis. Dalis plėšriųjų paukščių jauniklių dėl įvairių priežasčių žūva kasmet – tokie jau tie gamtos dėsniai. Daug liūdniau čia paliktas žmogaus pėdsakas. Net visiškai teisėti, bet neatsargūs ar nesėkmingi žmonių veiksmai randa būdą atsliūkinti iki pačių atokiausių gamtos kampelių.

REKLAMA
REKLAMA

Kartais net mes, gamtininkai, sakome:

„Jei rūšis reta, jautri, negudri ir reikli – pati kalta, kad nesugeba prisitaikyti.“

Bet ar tikrai?

Gal vis tik tai ne jų silpnumas, o mūsų aplaidumas.

Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Staponkienė“, – dalijosi Žemaitijos nacionalinis parkas.

Jūriniai ereliai yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – vieni didžiausių šalies plėšriųjų paukščių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų