m. laurinavičius

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Grėsmė, kurią kelia Rusija – tiek Ukrainai, tiek Europai, tiek ir visam pasauliui – būtent tokią temą šiandien TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ gvildens Artūras Anužis ir Mindaugas Sėjūnas, o į visus jiems rūpimus klausimus atsakyti bandys Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas bei Rusijos ir Rytų ekspertas Marius Laurinavičius.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt” bus kalbama apie karščiausius įvykius Maskvoje ir Rusijoje, apie tai, ar grius Putino režimas, ar neateis jėgos, kurios bus pavojingos Baltijos šalims. Studijos svečiai: Rusijos opozicijos atstovas Ivanas Tiutrinas ir Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius. „Mariau, ar galima palyginti protestus Baltarusijoje ir Rusijoje, kurie buvo savaitgalį?“, – klausė laidos vedėjas, tv3.lt portalo vyr.

Prieš kelerius metus Švedijoje buvo išleistas atnaujintas Šaltojo karo laikų leidinys apie karo grėsmę. Švedija brošiūrą perleido pavadinimu „If crisis or war comes“ („Jei ateis krizė arba karas“, – liet.)  ir taip išreiškė susirūpinimą dėl pablogėjusios saugumo situacijos Baltijos jūros regione. Ko Lietuva gali pasimokyti iš šios šalies? Tuomet net apie 4,7 mln. šalies namų ūkių pasiekė leidinys, kuriame visuomenė informuota apie galimas grėsmes ir kaip elgtis nelaimės atveju.

Rusijos specialiosios tarnybos KGB bei agentų įtaka Lietuvai ir Baltijos šalims buvo jaučiama ne tik Sąjūdžio metu, bet ir iki šių dienų, o šių asmenų įtakos zonoje – Lietuvos politikai, verslininkai, žurnalistai ir politologai, tvirtina Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.

Lietuvoje netrukus koncertuos JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje nepageidaujamas, su Rusijos mafija siejamas Rusijos pop atlikėjas Grigorijus Lepsas. Šio atlikėjo pasirodymas Lietuvoje patraukė saugumo ir propagandos specialistų akį, mat G. Lepsas pasaulyje žinomas ne tik už muziką, bet ir sąsajas su Rusijos mafija. Kovo 19 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantis G. Lepso koncertas – ne pirmas atlikėjo pasirodymas Lietuvoje, pernai jis pasirodė ir Palangoje.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

 Britų dienraščiams skelbiant, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai tėra branduolinis šantažas, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nėra savižudis ir nesiruošia naudoti jokio branduolinio ginklo. „Turėtume tikrai suprasti, kad tai yra šantažas. Tai nėra Rusijos pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą Tas šantažas turi labai aiškų tikslą, iš esmės du tikslus.