Marius Laurinavičius
Marius Laurinavičius – Lietuvos politikos apžvalgininkas
Tarptautinės politikos analitikas, daugiausia dėmesio skiriantis Rusijos, Baltarusijos, saugumo ir informacinių karų temoms. Jis yra Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas, anksčiau dirbęs Rytų Europos politikos centre Vašingtone. Laurinavičius dažnai komentuoja geopolitinius procesus žiniasklaidoje, dalyvauja diskusijose, rašo analitinius straipsnius ir aktyviai prisideda prie viešųjų debatų apie demokratijos, saugumo ir vakarietiškų vertybių gynimą. Jo įžvalgos išsiskiria aiškia pro-vakarietiška pozicija, kritiniu požiūriu į autoritarinius režimus ir giliais kontekstiniais vertinimais.
Kodėl Turkija blokuoja Baltijos šalių gynybos planus?
Šiandien Londone – svarbus NATO šalių vadovų susitikimas. Ypač jis svarbu Lietuvai, Latvijai ir Estijai, mat jame tariamasi dėl NATO gynybos planų patvirtinimo Baltijos šalims.
Į NATO viršūnių susitikimą susirinko 29 valstybių lyderiai, kuriame trečiadienį taip pat ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam šis NATO viršūnių susitikimas yra pirmasis.
Viena didžiausių NATO šalių Turkija blokuoja gynybos planus, mainais reikalaudama kurdus pripažinti teroristais.
Švedija pasiruošusi gintis: ko iš jos gali pasimokyti Lietuva?
Prieš kelerius metus Švedijoje buvo išleistas atnaujintas Šaltojo karo laikų leidinys apie karo grėsmę. Švedija brošiūrą perleido pavadinimu „If crisis or war comes“ („Jei ateis krizė arba karas“, – liet.) ir taip išreiškė susirūpinimą dėl pablogėjusios saugumo situacijos Baltijos jūros regione. Ko Lietuva gali pasimokyti iš šios šalies?
Tuomet net apie 4,7 mln. šalies namų ūkių pasiekė leidinys, kuriame visuomenė informuota apie galimas grėsmes ir kaip elgtis nelaimės atveju.
Keistą Nausėdos pasisakymą apžvalgininkai vadina patirties stoka
Už Atlanto viešėjęs Gitanas Nausėda JAV žiniasklaidai pareiškė, jog Rusijai pradėjus karą prieš Lietuvą, mes kovotume tik apie tris – keturias savaites. Nors prezidentas tokiu pasakymu norėjo paneigti gandus apie per dvi dienas šalį užimančius priešus, ekspertai sako, jog Prezidentas tautai ir aplinkai turėtų demonstruoti ryžtą ginti šalį iki galo.
Vos prieš kelias savaites pirmą kartą kario uniformą dėvėjęs G. Nausėda atskleidė, ką jam už uždarų durų šneka generolai.
REKLAMA
REKLAMA
KGB čiuptuvai Baltijos šalyse – įtaka nuo Sąjūdžio iki šių dienų
Rusijos specialiosios tarnybos KGB bei agentų įtaka Lietuvai ir Baltijos šalims buvo jaučiama ne tik Sąjūdžio metu, bet ir iki šių dienų, o šių asmenų įtakos zonoje – Lietuvos politikai, verslininkai, žurnalistai ir politologai, tvirtina Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.
Rozovos skandalas įsisiubavo: ekspertai vadina valstybės išdavyste, o Seime – chaosas
Seimo narė Irina Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi dėl finansinės paramos jos partijai „Rusų aljansas“. Tai rodo paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma. Ekspertai tai jau vadina valstybės išdavyste, o Seime kilo tikras chaosas ieškant kaltų, kodėl niekas nieko nežinojo, nors slapta informacija atsakingus asmenis pasiekė dar prieš pusantrų metų. Ir į Seimo pirmininką sminga vis didesnės strėlės. Pranckiečio atsakomybės jau reikalauja ne tik Karbauskis, bet ir opozicija.
Marius Laurinavičius. KGB per infiltruotus žmones žinojo kiekvieną Sąjūdžio žingsnį
Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.
REKLAMA
REKLAMA
„Lietuvos geležinkeliams“ – nauja grėsmė iš Rusijos
Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ perka bėgių būklę tikrinantį savaeigį riedmenį, kuris bus derinamas su rusiška palydovine navigacijos sistema GLONASS. Kol Nacionalinio saugumo ekspertai piktinasi, kad tokie pirkiniai Lietuvą verčia lengvesniu Rusijos taikiniu, Lietuvos geležinkeliai aiškina, kad tą pačią sistemą daugelis lietuvių jau naudoja savo išmaniuosiuose įrenginiuose.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ bėgių būklė tikrinama rankiniu būdu.
Įspėja dėl Kaliningrado: nemokama viza – tarsi sūris pelėkautuose
Paskelbus, kad netrukus lietuviai, vykstantys į Karaliaučiaus sritį, galės gauti nemokamą elektroninę vizą, tarptautinių santykių ekspertai įspėja: su šiuo pasiūlymu slypi daug grėsmių. Rusija oficialiai informavo Lietuvą, kad nuo liepos pirmos dienos vykstantys į Karaliaučių Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos piliečiai, galės gauti nemokamą elektroninę vizą. Tokio sprendimo tikslas esą noras padidinti turistų skaičių Karaliaučiuje, kartu pagerinti regiono ekonominius rodiklius.
Gedimų geležinkeliuose bus ieškoma ir su rusiška navigacija
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ perka savaeigį diagnostikos riedmenį, kurio techninėje specifikacijoje nurodoma, kad jis turi būti suderinamas su rusiška palydovine navigacijos sistema „Glonass“, rašo portalas delfi.lt.
REKLAMA
REKLAMA
Rusijos valstybinius pirkimus laimintys verslininkai dirba strateginėse Lietuvos įmonėse
Rusijos valstybinius pirkimus laimintys Klaipėdos verslininkai Lietuvoje gauna strateginių įmonių ir kariuomenės užsakymų, skelbia LRT tyrimų skyrius. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – akcininkų įmonės dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Su „Novikontas“ per akcininkus susijusi „RSB Kaliningrad“ yra gavusi keliolika Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymų, o darbus atlieka Rusijos specialiosios paskirties laivuose.
Gegužės 9 d. minėjimai Lietuvoje parodė, kaip pralaimimas informacinis karas
Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose šiandien gausiai šmėžavo vadinamosios „Georgijaus juostelės“ – su raudonais gvazdikais daugiausia Rusijai prijaučiantys žmonės šventė gegužės 9-ąją. Tokios eisenos Lietuvoje pastaraisiais metais gausėja. Anot ekspertų – tai Rusijos informacinio karo rezultatas. Ketvirtadienį 11 val.
Įvertino tekstą apie Vanagą: tai – dovana Rusijai, URM kreipėsi į BBC
Amerikoje, Čikagoje savaitgalį atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui toliau kursto ginčus. Dėl A. Ramanausko – Vanago ginčijasi ne tik Rusija su Lietuva. Istorija sudomino ir britų transliuotojus, BBC išleido publikaciją, kurioje „nacių medžiotojas“ žydų istorikas Efraimas Zuroffas aiškina, kad Ramanauskas-Vanagas ne Lietuvos didvyris, o kolaborantas, kuris prisidėjo prie žydų persekiojimo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į britų transliuotojus.
REKLAMA
REKLAMA
Koks bus Grybauskaitės įpėdinis: „šlubas, asfaltinis ar vienijantis“?
Politikos ekspertai pabrėžia, kad būsimajam Lietuvos prezidentui demokratijos padėtis Lietuvoje ir netoli sienos esanti Astravo atominė elektrinė bus vieni pagrindinių iššūkių, o nacionalinio saugumo situacija neapsiriboja tik Rusijos grėsme.
Lietuvoje koncertuos su Rusijos mafija siejamas, JAV nepageidaujamas atlikėjas
Lietuvoje netrukus koncertuos JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje nepageidaujamas, su Rusijos mafija siejamas Rusijos pop atlikėjas Grigorijus Lepsas. Šio atlikėjo pasirodymas Lietuvoje patraukė saugumo ir propagandos specialistų akį, mat G. Lepsas pasaulyje žinomas ne tik už muziką, bet ir sąsajas su Rusijos mafija. Kovo 19 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantis G. Lepso koncertas – ne pirmas atlikėjo pasirodymas Lietuvoje, pernai jis pasirodė ir Palangoje.
Astravas – monstras, kuris bunda
2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.
REKLAMA
REKLAMA
Rusijos pavėžėjimo įmonei pradėjus darbą Lietuvoje – baimė dėl mūsų saugumo
Pavėžėjimo paslaugas teikiančiai Rusijos kapitalo įmonei „Yandex Taxi“ žengiant į Lietuvą, politikos ir saugumo apžvalgininkai nevengia pasvarstymų, kad šis verslas kelią pavojų Lietuvai. Tuo metu patys įmonės atstovai nelinkę daugžodžiauti apie tariamus ryšius su Kremliumi ir žada, kad Lietuvos klientai pajus konkurencijos su kitais pavėžėjais teikiamą naudą.
Įvertino Rusijos grasinimą persekioti prokurorus: tai – bandymas bauginti visuomenę
Rusijai paskelbus apie Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tai vadina bandymu įbauginti visus Lietuvos žmones. „Tai yra daug platesnės bauginimo kampanijos dalis. Nežinau, ar bandoma įbauginti konkrečiai tuos žmones, kurie tapo taikiniais toje byloje ar visą visuomenę. Kitas labai panašus bandymas buvo su tais šauktiniais, kurie atsisakė į Sovietų armiją. Tai įvyko prieš 26 ar 27 metus.
Įspėjimas Rusijos įrangą pirkusiai Lietuvai: neaišku, kokie Trojos arkliai ten laukia
Verslo įtaką politiniams procesams tyrę parlamentarai nustatė, kad Lietuvos oro uostose veikė rusiška oro navigacijos sistema. Tai, anot saugumo analitikų, rodo, kad Lietuvoje vis dar gana aplaidžiai vertinama kaimyninės Rusijos grėsmė, o dalis tautiečių apskritai neigia vykstantį karą. Trečiadienį paviešintose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadose rašoma, jog 2004 m. valstybinė įmonė „Oro navigacija“ įsigijo radiolokacinės įrangos iš Ispanijos įmonės.
REKLAMA
REKLAMA
Įtampos įkarštyje analitikai ramina: Rusijos atsakymo bijoti nereikėtų
Apie 4 val. ryto Lietuvos laiku virš Sirijos pasipylė štai tokių sparnuotųjų raketų lietus. Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos smogė taikiniams Sirijos sostinėje Damaske ir prie Homso miesto. Nedelsiant apie vykdomą puolimą prieš Sirijos cheminių ginklų arsenalą patvirtinta ir iš Baltųjų rūmų. „Šios nakties mūsų veiksmų tikslas – tvirtai atgrasyti Siriją nuo cheminių ginklų gamybos, platinimo ir naudojimo.
Energetika Lietuvoje – nuo Rusijos prie JAV: kaip laimime?
Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.
M. Laurinavičius derybas su D. Trumpu laiko pavykusiomis: galime džiaugtis šia deklaracija
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Dar prieš susitikimą prezidentė Dalia Grybauskaitė užsiminė, kad tikisi rezultatyvaus pokalbio. Tiesa, sulaukta ir ypač svarbaus dokumento pasirašymo.
REKLAMA
REKLAMA
Abejonės po pareiškimo apie gynybą: R. Karbauskis Rusijai tiesia pagalbos ranką?
Dalia Grybauskaitė pas Donaldą Trumpą vyko prašydama didesnių saugumo garantijų, o Valstybės gynimo taryba siūlo išlaidas gynybai didinti iki 2,5 proc. Tačiau Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad daugiau skiriant krašto apsaugai, smuks šalies gerovė.
Rusijos įtaka Lietuvos prezidento rinkimuose: „Surysime viską, ką mums duos“
Iki Lietuvos prezidento rinkimų belikus metams, netyla kalbos ne tik apie būsimus kandidatus į šalies vadovus, bet ir galimą Rytų kaimynės įtaką. Kaip teigia apžvalgininkai, Rusijos grėsmė Lietuvai – ne tiek karinė, kiek susijusi su įtakos siekiu ir povandeninėmis srovėmis. Lietuvos prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę.
Grėsmingas perspėjimas Baltijos šalims: Rusija čia turi tris aiškius tikslus
Kaip niekada arši Vladimiro Putino kalba su įspėjimu apie Rusijos neva turimus neregėtai modernius ginklus pasėjo įtampą ir privertė dar kartą susimąstyti, ar karo grėsmė dabar atrodo reali. Į šį klausimą ėmėsi atsakyti analitikas Marius Laurinavičius. Jo teigimu, Rusija Baltijos regione turi ne vieną tikslą, todėl V. Putino pareiškimą reikia vertinti rimtai. Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvoje baltarusių rodomą spektaklį „Vytautas“ lydi provokacijų šleifas
Kaip tik šiuo metu Vilniuje, Siemens arenoje rodomas Didžiojo Baltarusijos operos ir baleto teatro baletas „Vytautas“. Spektakliui tik artėjant per Lietuvą nusirito banga, kad tai – provokacija. Baltarusiai tikina, kad „Vytautas“ – tiesiog spektaklis bendros mūsų istorijos tema. Tačiau kai kurie politikos apžvalgininkai tikina, kad reikia suklusti.
Bauginantis įspėjimas po melagingos žinios apie R. Karoblį: tai repeticija prieš karą
Informacinė ataka prieš portalą tv3.lt, kai išplatinta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministro seksualinę orientaciją – ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis žiniasklaidos priemonių puolimas. Kol ministerija tiria išpuolį, saugumo ekspertai įspėja, kad tokių atakų sulauksime ir daugiau, nes jos – repeticija prieš karą. Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga žinia apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.
Skambina pavojaus varpais: Šiaurės Korėjos triukai gali paveikti Lietuvos saugumą
Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertai atsako, ar Lietuva turėtų bijoti Trumpo pergalės
Kaip Trumpo pergalė paveiks pasaulį? O kaip Lietuvą? Lietuvos vadovai viliasi, kad jis tęs ligšiolinę Amerikos politiką ir neparduos Lietuvos Putinui. Tuo metu kai kurie politologai perspėja, kad nebeaišku, kaip reikės gintis nuo Rusijos, tad būtina ruoštis blogiausiems scenarijams ir ginkluotis.
Ekspertas: nebeliko abejonių – Rusija ruošiasi karui
Pasaulis užgniaužęs kvapą stebi, kuo baigsis didžiųjų pasaulio galių – Rusijos ir JAV – susidūrimas Sirijoje. Vieni bijo, kad taip prasideda vadinamasis karas per trečiąsias šalis (angl. proxy war), kiti optimistiškai tvirtina, kad gąsdintis dar neverta. Deja, ekspertai diskusijas nutraukia negailestingai – Rusija elgiasi agresyviau nei bet kada ir aiškiai ruošiasi karui. Tokios nuomonės laikosi ir TV3 studijoje apsilankęs Hadsono universiteto ekspertas Marius Laurinavičius.
Galingiausias Rusijos ginklas – sunkiai sustabdomas korupcijos virusas
„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos krepšinio arbitrams – darbinga vasara
Tarptautinės kategorijos Lietuvos krepšinio arbitrai, pasibaigus klubiniam sezonui, vasarą intensyviai dirbs. Visi jie gavo darbo per įvairius Europos čempionatus. Daugiausia darbo turės kaunietis Jurgis Laurinavičius.
REKLAMA
Antanas Danys tapo „Paskolų klubo“ stebėtojų tarybos pirmininku
Verslininkas Antanas Danys tapo tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ stebėtojų tarybos pirmininku. „AirBnB“, „Uber“ ar „Ebay“ – tik keli sėkmingos veiklos pavyzdžiai, kurie pakeitė per šimtmečius nusistovėjusią tvarką ir leidžia gyventojams įsigyti prekę ar paslaugą be tarpininkų. Taigi atėjo laikas ir žmonių tarpusavio skolinimui, kuris sėkmingai skinasi kelią kai kuriose pasaulio šalyse bei Lietuvoje“, – teigia A. Danys.
Politologas: Putinas nėra savižudis
Britų dienraščiams skelbiant, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai tėra branduolinis šantažas, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nėra savižudis ir nesiruošia naudoti jokio branduolinio ginklo. „Turėtume tikrai suprasti, kad tai yra šantažas. Tai nėra Rusijos pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą Tas šantažas turi labai aiškų tikslą, iš esmės du tikslus.
REKLAMA
REKLAMA
ES sutarimas dėl sankcijų – svarbus, bet nereikšmingas?
Žinių radijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pranešus, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį iš esmės sutarė iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis nurodo, kad tai yra tik ketinimų protokolas, dar kartą suformuluota ES pozicija.
Ekonominė parama ir parama ginklais: kaip tai suderinama?
Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.
Ar B. Nemcovo nužudymas – tik priedanga V. Putinui siekiant susidoroti su Čečėnijos prezidentu?
Rusija sulaikė kelis čečėnus, tarp jų – artimai susijusius su Čečėnijos prezidentu Ramzanu Kadyrovu. Jie įtariami organizavę ir įvykdę Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudystę. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad žmogžudystė įvykdyta neva dėl B. Nemcovo kritikos islamui. Kaip vertinti tokias versijas? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi ir Rytų Europos studijų centro analitiku Mariumi Laurinavičiumi.
REKLAMA
REKLAMA
Boriso Nemcovo nužudymas Rusiją parodo kaip kriminalinę valstybę
Vieno iš Rusijos opozicijos lyderių Boriso Nemcovo nužudymas parodo, kad Rusija yra kriminalinė valstybė, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad su valdžios kritiku susidorota paties Kremliaus užsakymu, mano politologas Marius Laurinavičius. Anot jo, B.Nemcovas galėjo trukdyti tam tikriems asmenims, todėl su juo ir buvo susidorota. „Šio nužudymo kontekste reiktų kalbėti apie Rusiją kaip apie kriminalinę valstybę.
Naujas A. Lukašenkos vaidmuo: ar Vakarai vėl apsigavo?
Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.
Kas pasikeistų, jei separatistai būtų pripažinti teroristais?
Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.
REKLAMA
REKLAMA
Analitikas: Lietuvoje veikia daugybė Rusijos šnipų
Lietuvoje veikia daugybė Rusijos šnipų, todėl labai tikėtina, kad sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų karininkas dirbo Maskvai, teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Galiu tik spėti, bet manyčiau, kad šiuo atveju tai turėtų būti Rusijai šnipinėjęs asmuo, nors gali būti ir per Baltarusijos struktūrą. Visvien pagrindinė šalis, kuriai to reikia, yra Rusija“, - BNS sakė politikos ekspertas. „Koks tas lygis bebūtų, tų šnipų Lietuvoje yra masė.
Politologai: V. Putinas pasisakė už Donbaso likimą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai ir nebeminėjo Novorosijos, pažymi Lietuvos politologai. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.
Vladimiro Putino kalba: Rusija neparklupdyta, tačiau Novorosijos projektas jau palaidotas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai, sako Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.
REKLAMA
REKLAMA
Analitikas Marius Laurinavičius: turime ruoštis ir juodžiausiam scenarijui
Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt Prieštaringai vertinamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymas, esą Rusija yra teroristinė valstybė, buvo tinkamas, nes šalis iš tiesų turi teroristinės valstybės požymių, kuriuos privalo pamatyti dar nepraregėję Vakarų šalių politiniai lyderiai, visa tarptautine bendruomenė. Taip LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ ketvirtadienį teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.
Politikos apžvalgininkas: Rusijos URM atstovas bandė „įkąsti“
Į Rusijos politikų pareiškimus dėl diplomatinių santykių nutraukimo geriausia nereaguoti, sako politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Į tai, kas vyksta dabar iš Rusijos pusės, geriausia nereaguoti. Kaip ir pasakė ministras L.Linkevičius, kad neturiu, ko komentuoti. Tai yra geriausia reakcija tiek iš oficialių asmenų, tiek iš visuomenės pusės. Tai yra per daug sureikšminama.
Vanagai galanda nagus
Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.
REKLAMA
REKLAMA
Utenoje – žiūrovo išpuolis prieš krepšinio teisėją Jurgį Laurinavičių
Utenos „Juventus“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynėse tvyrojusios įtampos neišlaikė vienas iš mačo žiūrovų. Trečiajame dvikovos kėlinyje į aikštę įbėgęs žiūrovas į nugarą stumtelėjo vyriausiąjį mačo arbitrą Jurgį Laurinavičių, rašo basketnews.lt. Incidentas įvyko „Lietuvos rytui“ pirmaujant 44:36. Prieš tai techninėmis pražangomis buvo nubaustos abi komandos, o „Juventus“ žaidėjai dvi atakas iš eilės gavo pražangas puolime. Kai žiūrovas stumtelėjo teisėją, mačas kelioms minutėms sustojo.
Ką darys Europa, jei V. Putinas siautės toliau?
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Po Krymo aneksijos Europos Sąjunga (ES) numatė tris sankcijų etapus, jų priemonės įgyvendinamos, tačiau tikslas dar nepasiektas: Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė – labai didelė, LRT.lt sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, tolesnių sankcijų etapų ES numačiusi nėra, tačiau galimos poveikio priemonės svarstomos, neišsemtos dar ir antrojo bei trečiojo sankcijų paketo galimybės.
Politologas: mes iki šiol nesuprantame kylančios grėsmės
Žinių radijas Politologas Marius Laurinavičius mano, kad Europos Sąjungoje yra daugiau problemų dėl santykių su Rusija, nei vien tik „Mistralio“ kontraktas, kurio Prancūzija nenori atsisakyti. Jo manymu, atskiros šalys turi skirtingus interesus. „ES problema, čia įtraukčiau ir Lietuvą, yra ta, kad mes iki šiol mes nesuprantame kylančios grėsmės.
REKLAMA
REKLAMA
M. Laurinavičius: sudeginti Rusijos kortas galima Ukrainai atšaukus rinkimus
Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Reguliarios Ukrainos kariuomenės bei vadinamųjų sukilėlių susirėmimai Slovjanske ir kai kuriose kitose vietose jau atrodo kaip tikrų tikriausi karo veiksmai: pasitelkta sunkioji ginkluotė, karo aviacija, šarvuota technika, gatvėse vyksta susišaudymai, o aukų skaičius auga kasdien.
Vidaus kovos Rusijoje gali išgelbėti nuo karo
Prasidėjus Rusijos agresijos prieš Ukrainą antrajam etapui, kuomet prorusiški protestuotojai užėmė valstybinius pastatus, o po to Ukraina juos suėmė, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius sako, kad pačiame Kremliuje nėra vieningos nuomonės, ką daryti toliau, o kova dėl įtakos Rusijos viduje gali ją sulaikyti nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą. „Rusijoje nėra vieningos pozicijos, ką daryti toliau.