Lietuvos automobilių rinka

Vokietija ir Prancūzija ragina Europos Sąjungą greičiau reaguoti į nesąžiningą konkurenciją, dideles valstybines subsidijas ir ekonominį spaudimą iš trečiųjų šalių. Tarp sektorių, kuriems naujos priemonės galėtų turėti tiesioginės įtakos, atsiduria ir automobilių pramonė.

Dar prieš kiek daugiau nei dešimtmetį daugiau kaip pusė Europoje parduodamų naujų automobilių turėjo dyzelinius variklius. Dabar jų dalis susitraukė iki 7,3 proc. Per aštuonis šių metų mėnesius dyzelinį automobilį rinkosi maždaug kas keturioliktas pirkėjas. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio dyzelinių automobilių registracijų dalis, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Europos Sąjungoje sumažėjo 18,6 proc.

Kaimyninės Lenkijos automobilių rinka demonstruoja įspūdingus raumenis. Birželio mėnuo tapo pačiu sėkmingiausiu mėnesiu per visą XXI amžių. Pirkėjų aktyvumas pranoko net ir pačias optimistiškiausias prognozes, o rinkos tendencijos atskleidžia ne tik atsigaunančią paklausą, bet ir agresyvią Kinijos gamintojų plėtrą. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Parlamento salėje Strasbūre užvirė aršios diskusijos dėl Senojo žemyno automobilių pramonės išlikimo. Kol vieni europarlamentarai negailėjo aštrios kritikos Europos Komisijai dėl neveiksnumo, didžiulių energijos kainų ir masinių atleidimų, kuriuos išprovokavo pigios kiniškos produkcijos antplūdis, kiti bandė ginti esamą kursą, tikindami, kad elektromobilių pardavimai pasaulyje ir toliau nuosekliai auga.

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka vasarą pasitiko įspūdingu augimu. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2026 metų birželį naujų automobilių registracijų skaičius šalyje šoktelėjo net 30,2 proc. Per mėnesį įregistruoti 5377 nauji lengvieji automobiliai (palyginti su 4129 tuo pačiu metu pernai). Asmeninių automobilių (M1) segmentas fiksavo 35,2 proc. augimą (iki 5032 vnt.), tačiau lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) rinka šiek tiek susitraukė – registracijos krito 15 proc.

Milžiniškos Kinijos investicijos Maroke kelia vis didesnį nerimą Europos Sąjungos lyderiams. Pekinas Šiaurės Afrikoje sparčiai stato gamyklas, kurios elektromobilių ir kitų automobilių komponentus galės pasiūlyti gerokai pigiau nei vietiniai gamintojai. Pasinaudodama Maroko turimomis tarpvalstybinėmis sutartimis, Kinija kuria beprecedentę grėsmę senojo žemyno automobilių pramonei. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Sąjunga aktyviai ruošia savo piliečius bei verslo atstovus galimam prekybos karui su Kinija. Bendrija svarsto įvesti naujas ribojančias priemones Pekinui, siekdama subalansuoti vis labiau iškreiptus dvišalius ekonominius santykius. Nors viešai Europos Komisija žada imtis tvirtesnių veiksmų ir atvirai vadina esamą situaciją nebetvaria, uždaruose posėdžiuose pareigūnai pripažįsta neabejotino Kinijos atsako grėsmę.

Šių metų gegužę naujų lengvųjų automobilių registravimas Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 16,8 procento. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, paremtais VĮ „Regitra“ informacija, per mėnesį šalyje įregistruotos 5 238 naujos transporto priemonės (M1 ir N1 klasės). Praėjusiais metų gegužę šis skaičius siekė 4 484 vienetus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos elektromobilių rinkoje fiksuojamas spartus augimas, kurį išimtinai lemia nauji modeliai ir Kinijos gamintojų plėtra. Tuo tarpu anksčiau pristatytų automobilių paklausa mažėja neatlaikydama augančios konkurencijos. „Dataforce“ duomenimis, balandžio mėnesį Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir ELPA šalyse grynųjų elektromobilių pardavimai išaugo 38 proc. (iki 255 115 vnt.). Iš tinklo įkraunamų hibridų pardavimai padidėjo 21 proc. (iki 119 457 vnt.

Kinijos automobilių gamintojai Senajame žemyne toliau muša pardavimų rekordus. Balandžio mėnesį jų užimama Europos rinkos dalis pasiekė dar neregėtą 9,8 proc. ribą (ankstesnis rekordas – 9,5 proc. – buvo fiksuotas 2025 m. gruodį).  Remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Dataforce“ duomenimis, balandį Kinijos gamintojai Europoje pardavė beveik 113 tūkst. automobilių. Tai net 114 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nors bendra Europos automobilių rinka augo vos 6,4 proc.

Dėl karo Irane išaugusios degalų kainos Europoje sukėlė precedento neturintį elektromobilių pardavimų šuolį. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenys rodo, kad brangstant naftai, vairuotojai masiškai atsigręžia į naujas ir naudotas elektra varomas transporto priemones, taip suteikdami netikėtą postūmį dar visai neseniai stagnavusiai automobilių pramonei. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto nariai žengė lemiamą žingsnį, siekdami pažaboti sukčiavimą naudotų automobilių rinkoje ir sumažinti biurokratinę naštą. Politikai beveik vienbalsiai pritarė naujoms Europos Sąjungos taisyklėms, kurios įpareigos valstybes nares pereiti prie skaitmeninių transporto priemonių registracijos liudijimų bei privalomai keistis ridos ir techninės apžiūros duomenimis.

Prasidėjus pavasariui, Lietuvos automobilių pirkėjai pademonstravo itin didelį aktyvumą, kuris aiškiai indikuoja augantį vartotojų pasitikėjimą šalies ekonomika ir norą investuoti į modernų transportą. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, kovo mėnesį šalies gyventojai ir įmonės įsigijo 4499 naujus lengvuosius automobilius.

Rusijos valdžios institucijos ruošia beprecedentį teisės aktų pakeitimą, kuris iš esmės pamina tarptautinės teisės principus ir atveria kelius atvirai nusikalstamai veiklai. Vidaus reikalų ministerijos parengtas įstatymo projektas numato, jog šalyje bus galima legaliai registruoti ir eksploatuoti transporto priemones, kurios Europos valstybėse yra oficialiai ieškomos kaip pavogtos.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos institucijos priėmė pragmatišką sprendimą, kuris suteiks taip reikalingą atokvėpį sunkiojo komercinio transporto gamintojams. Nors bendrieji dekarbonizacijos tikslai lieka nepakitę, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba patvirtino taisyklių pakeitimus, palengvinančius emisijų kreditų kaupimo tvarką 2025–2029 metams.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Sąjungos transporto sektoriuje stebimas retas fenomenas. Praėjusiais metais bendrai sunkvežimių rinkai Senajame žemyne traukiantis penkiais procentais, Lietuva pademonstravo sunkiai paaiškinamą – net 60 procentų siekiantį – naujų vilkikų registracijos augimą.

Nors vasario mėnesį Europos naujų automobilių rinka demonstravo nuosaikų 1,9 proc. augimą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir logistikos trikdžiai iš esmės perbraižė populiariausių modelių žemėlapį. Remiantis rinkos analizės bendrovės „Dataforce“ duomenimis, perkamiausio modelio vardą žemyne antrą mėnesį iš eilės užsitikrino šeštosios kartos „Renault Clio“. Nors šio modelio pardavimai (41,3 tūkst.) simboliškai smuktelėjo, pagrindiniai konkurentai patyrė gerokai skaudesnių praradimų.

Vairuotojams nuolat kartojama, kad drastiškus skaičius degalinių švieslentėse diktuoja brangstanti  nafta ir geopolitinė įtampa. Tačiau naujausias tyrimas atskleidė visiškai kitokią realybę – rekordinės kainos yra dirbtinai išpūstos, o naftos bendrovės krizės fone kraunasi protu nesuvokiamus pelnus.

Ištisus dešimtmečius dyzeliniai automobiliai Lietuvos keliuose karaliavo kaip neginčijamas ekonomijos ir praktiškumo simbolis. Tačiau šiandien, kai degalinių švieslentėse skaičiai nenumaldomai stiebiasi aukštyn, o Europos didmiesčiai vienas po kito uždaro duris taršiems automobiliams, ilgametė lietuvių meilė dyzeliniams automobiliams tampa tikru išbandymu.

Pasaulį apskriejusi žinia apie galimą ginkluoto konflikto Artimuosiuose Rytuose pabaigą suteikė vilties, kad degalų kainos pagaliau grįš į buvusį lygį. Nors prognozuojama, kad jau po mėnesio ar pusantro atsinaujins laisva laivyba Ormūzo sąsiauriu ir naftos tiekimas stabilizuosis, ekspertai ragina neskubėti džiaugtis. Pasirodo, naftos pramonė turi savų priežasčių išlaikyti aukštas kainas degalinėse. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Rusijos vyriausybės parengtas įstatymo projektas netrukus gali atverti kelius nevaržomai registruoti Europoje pavogtus automobilius. Šių metų pradžioje šalies Vidaus reikalų ministerija oficialiame teisėkūros portale paskelbė atitinkamą iniciatyvą, kuri šiuo metu vis dar svarstoma parlamente. Pagrindinis šio dokumento tikslas yra pakeisti transporto priemonių, kurios tarptautinėse duomenų bazėse ieškomos kaip pavogtos, registravimo tvarką.

Europos Sąjungoje bręsta svarbūs pokyčiai automobilių pirkėjams ir pardavėjams. Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti Automobilių ženklinimo direktyvą, pagal kurią naudoti lengvieji automobiliai turės būti žymimi specialiomis energetinio efektyvumo etiketėmis, nurodančiomis CO2 emisijas ir degalų sąnaudas.

Vokietijos teisėjų rankose atsidūrė byla, galinti iš esmės perrašyti visos automobilių pramonės žaidimo taisykles. Šalies klimato aktyvistai bando pasiekti, kad tokie automobilių gamybos gigantai kaip BMW ir „Mercedes-Benz“ visiškai nutrauktų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais prekybą dar prieš tai, kai įsigalios oficialūs Europos Sąjungos draudimai.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos automobilių pramonė atsidūrė itin keblioje padėtyje, kurią ekspertai atvirai vadina polikrize. Tai reiškia, kad vienu msektorių etu užgriuvo ištisa virtinė problemų: stringanti elektromobilių plėtra, pigesnė produkcija iš Azijos, griežti gamintojų reikalavimai mažinti kaštus bei visiškai neaiškus ir nevieningas Europos Sąjungos reguliavimas.

Etiketė „Pagaminta Kinijoje“ ant išmaniojo telefono ar buitinės technikos jau seniai nieko nebestebina. Tačiau lietuviai vis dažniau ryžtasi įsigyti ir kiniškus automobilius.  Jei anksčiau visi Kinijos pramonės bandymai įkelti koją į Europos ar Lietuvos rinką baigdavosi fiasko ir tyliu pasitraukimu, šįkart situacija klostosi visiškai kitaip. Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai debiutavo rekordinis skaičius naujų prekės ženklų iš Rytų.

Nors Jungtinių Valstijų ir Izraelio konfliktas su Iranu pasiekė naują eskalacijos lygį, Europos automobilių milžinai tikina, kad gamybos linijos kol kas nestoja. Visgi ši ramybė gali būti apgaulinga – už uždarų durų automobilių pramonės atstovai skaičiuoja drastiškai išaugusius kaštus. Nutrūkusios gyvybiškai svarbios laivybos arterijos tarp Azijos ir Europos verčia gamintojus ieškoti brangių alternatyvų, o sąskaitos už logistiką jau dabar yra maždaug 40 proc. didesnės nei įprastai.

Europos automobilių rinka naujus 2026 metus pradėjo fiksuodama nedidelį, tačiau reikšmingą nuosmukį, kuriame ryškėja viena neabejotina tendencija – pirkėjų simpatijas galutinai užkariauja elektrifikuotos transporto priemonės. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) naujausi duomenys atskleidžia, kad sausio mėnesį Europos Sąjungos keliuose pasirodė kiek mažiau nei 800 tūkstančių naujų lengvųjų automobilių. Tai yra beveik keturiais procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvos automobilių parko statistika slepia nepatogią tiesą. Kasmet šalies registruose kabo beveik pusė milijono transporto priemonių, kurių leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas. Nors teoriškai šie automobiliai nenaudojami, praktikoje biurokratinės spragos atveria kelius klestinčiam nelegaliam ardymo verslui. Siekiant pažaboti šešėlį, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija siūlo griežtinti tvarką ir įteisinti realią savininkų atsakomybę.

Automobilių pasaulis jau priprato prie nuolatinių pokyčių, tačiau naujausia Briuselio iniciatyva verčia kilstelėti antakį net ir visko mačiusius. Europos Sąjunga planuoja įvesti privalomą energinio efektyvumo ženklinimą ne tik naujiems, bet ir naudotiems automobiliams.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Ar 2025-ųjų automobilių pirkimo karštinė buvo tik vienkartinis reiškinys? Rinkos dalyviai atkerta – tikrai ne. Prognozuojama, kad šiemet lietuviai salonų duris varstys dar dažniau, o pagrindiniu varikliu taps auganti gyventojų perkamoji galia. Praėję metai Lietuvos automobilių rinkoje tapo istoriniais – fiksuotas visų laikų pardavimų rekordas.

Pernai daugelis automobilių gamintojų galėjo lengviau atsikvėpti – Europos Sąjunga nusprendė sušvelninti ambicingus taršos mažinimo planus. Tai leido gamintojas išvengti milijardinių baudų, kurios neišvengiamai būtų padidinusios naujų automobilių kainas pirkėjams. Visgi rinkos analitikai perspėja, kad tai tik laikinos paliaubos. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Dar prieš dvejus metus atrodė, kad Europos automobilių rinka negrįžtamai pasuko elektrifikacijos keliu. Kai 2023-aisiais „Tesla Model Y“ tapo perkamiausiu automobiliu, analitikai skelbė naujos eros pradžią. Tačiau 2025-ųjų suvestinės rodo drastiškus pokyčius. Europos vairuotojai, balsuodami savo piniginėmis, pasiuntė aiškų signalą. Ateities technologijos gali palaukti, o šiandien karaliauja paprasti, pigūs hečbekai su vidaus degimo varikliais.

Europos Komisija ir Kinija, panašu, rado išeitį iš aklavietės, į kurią pateko įvedus didžiulius muitus kiniškiems elektromobiliams. Po ilgų derybų sutarta dėl alternatyvos. Vietoje iki 35 proc. siekiančių muitų gamintojams bus leista patiems nustatyti minimalias automobilių kainas. Nors tai pristatoma kaip kompromisas, ekonomistai įspėja, kad tokia sistema gali būti naudingesnė kinams nei Europos Sąjungai.

2026-ieji Lietuvos naujų automobilių rinkoje prasidėjo nuosaikiai. Nors bendri registracijos rodikliai rodo tik simbolinį augimą, gilesnė statistikos analizė atskleidžia įdomias tendencijas. Kol asmeninių automobilių paklausa trypčioja vietoje, verslas ir elektromobilių pirkėjai demonstruoja didelį aktyvumą. Remiantis preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ informaciją, sausio mėnesį šalyje įregistruoti 3 177 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 1,8 proc.

Automobilių pramonės žemėlapis perbraižytas negrįžtamai. Jei prieš du dešimtmečius dar galėjome diskutuoti apie Europos ar JAV dominavimą, 2025-ųjų metų pardavimų statistika nepalieka vietos interpretacijoms. Kinija tapo tokiu monstru, kurio apetitas naujiems automobiliams yra tiesiog nebesuvokiamas Vakarų pasaulio masteliais. Pardavimų statistika rodo, kad dabar muzika užsakoma Pekine, o ne Berlyne ar Detroite.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) paskelbė 2025 metų registracijos duomenis, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip sensacija.  Hibridiniai automobiliai pirmą kartą istorijoje tapo dominuojančia jėga, nustumdami benzininius variklius į antrą planą. Tačiau atidesnė duomenų analizė atskleidžia, kad šis pokytis yra labiau biurokratinis nei technologinis. Įspūdingą hibridų statistiką išpūtė automobiliai, kurie su elektromobiliais turi labai mažai bendro.

Europos Sąjunga toliau griežtina toną kovoje su abejotinos ekologinės vertės degalais. Po to, kai nepageidaujamu tapo palmių aliejus, Briuselio taikiklyje atsidūrė dar viena žemės ūkio kultūra – sojų aliejus. Europos Komisija nusprendė jį priskirti didelės rizikos kategorijai. Šis sprendimas gali kardinaliai pakeisti tai, ką pilame į automobilių bakus.

Eilę metų Indijos rinka Europos automobilių koncernams buvo lyg nepasiekiama tvirtovė, aptverta milžiniškais mokesčiais. Tačiau panašu, kad ledai pajudėjo. Naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, antradienį, gali būti paskelbta apie istorinį laisvosios prekybos susitarimą, kuris drastiškai sumažins importo muitus ir leis „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ bei BMW lengviau įkvėpti vienoje didžiausių pasaulio rinkų.

Europos Komisija svarsto galimybę išplėsti kiniškiems automobiliams taikomų muitų sąrašą. Nors nuo 2024 m. didesni tarifai galioja tik elektromobiliams, Briuselis pastebi, kad gamintojai iš Kinijos rado būdą apeiti ribojimus, rinkai siūlydami daugiau hibridinių modelių. Sausio pradžioje pasirodė pranešimų apie galimą Europos Komisijos ir Kinijos atstovų susitarimą. Svarstoma idėja muitus pakeisti minimaliomis automobilių pardavimo kainomis.

Kol Europa ruošiasi visuotiniam perėjimui prie elektros, iš Jungtinių Valstijų skrieja visai kitokios žinios. Vienos didžiausių pasaulyje automobilių technologijų tiekėjos „Bosch“ Šiaurės Amerikos padalinio vadovas Paulas Thomasas mano, kad 2035-aisiais absoliuti dauguma naujų automobilių šiame regione vis dar turės vidaus degimo variklius. „Bosch“ duomenimis, po dešimtmečio elektromobiliai JAV rinkoje sudarys ne daugiau kaip 30 proc. visų pardavimų. Tuo tarpu likusios 70 proc.

2025-ieji Lietuvos automobilių rinkoje baigėsi įspūdingu augimu. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gruodį naujų lengvųjų automobilių registracija šoktelėjo 15,4 proc., o bendras metinis rezultatas pranoko lūkesčius – rinka per metus išaugo beveik 40 procentų. Ekspertai šį augimą sieja su stabilia šalies ekonomine raida ir verslo lūkesčiais. Tačiau pastebimas ir kitas, įdomus veiksnys.

2025-ieji Lietuvos automobilių rinkos istorijoje išliks kaip vieni kontrastingiausių metų. Kol vieniems gamintojams pirkėjai pinigines atveria net nesiderėdami, kitiems tenka skaičiuoti skaudžius praradimus. Nepaisant to, į šalies gatves išriedėjo tokie inžinerijos stebuklai, kokių mūsų keliai dar nebuvo matę, o jų kainos verčia aiktelėti. Sąvoka „brangus automobilis“ Lietuvoje turi du labai skirtingus svorio centrus.

Europos Komisijai antradienį žengus istorinį žingsnį atgal ir sušvelninus reikalavimus dėl vidaus degimo variklių draudimo, automobilių gamintojai šampano nešauna. Priešingai – pramonės atstovai perspėja, kad naujasis Briuselio planas, užuot išsprendęs krizę, sukuria dar daugiau chaoso ir administracinės naštos. Čekijos ir Vokietijos automobilių pramonės asociacijos vieningai tvirtina, kad siūlomas mechanizmas yra pernelyg sudėtingas ir prasilenkia su realybe.

Lietuvos naudotų automobilių rinkoje fiksuojamos dvi priešingos tendencijos. Kol verslininkai iš Vakarų veža vis mažiau transporto priemonių, prekyba šalies viduje nestoja ir netgi auga. Remiantis naujausiais „AutoTyrimų“ duomenimis, lapkritį į Lietuvą atgabenta 12 753 naudoti automobiliai – tai yra 5,2 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Naujausios apklausos duomenys atskleidžia, kad Lietuvos vairuotojai, rinkdamiesi transporto priemonę, vadovaujasi šaltu protu, o ne emocijomis ar ekologinėmis madomis. „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies gyventojams svarbiausias kriterijus yra saugumas ir patikimumas – šią savybę kaip prioritetinę įvardija daugiau nei ketvirtadalis pirkėjų. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Sąjungos koridoriuose šiandien įvyko tai, ką daugelis automobilių gamintojų vadina sveiko proto pergale, o aplinkosaugininkai – žingsniu atgal. Europos Komisija oficialiai sušvelnino griežtą 2035-ųjų metų tikslą, kuris būtų visiškai uždraudęs naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą. Vietoje visiško nulinės taršos reikalavimo, naujajame pasiūlyme numatytas 90 procentų CO2 emisijų sumažinimas, lyginant su 2021 metų lygiu.

Europos Sąjunga jungia atbulinę pavarą. Ilgai kartota mantra, kad nuo 2035 metų Senajame žemyne nebebus galima registruoti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais, tyliai laidojama. Naujausi duomenys rodo, kad Briuselis ruošia penkerių metų malonės laikotarpį – galutinis terminas nukeliamas į 2040 metus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos automobilių pramonės atstovams ir vairuotojams kantrybės prireiks dar savaitei. Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad ilgai lauktas priemonių paketas, kuris turėjo būti pristatytas gruodžio 10 dieną, yra atidedamas. Nauja data – gruodžio 16-oji, tačiau net ir dėl jos, pasak šaltinių, nėra šimtaprocentinio užtikrintumo. Šis dokumentas yra kritiškai svarbus, nes jame tikimasi rasti atsakymus dėl 2035 m. numatyto vidaus degimo variklių draudimo sušvelninimo.

Europos Sąjungoje bręsta didžiulis politinis posūkis. Šešių valstybių lyderiai, vadovaujami Italijos premjerės Giorgios Meloni, kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen su griežtu reikalavimu. Reikalauja, kad 2035-iesiems suplanuotas faktinis vidaus degimo variklių draudimas privalo būti atšauktas arba smarkiai sušvelnintas, kitaip Europa virs „pramonine dykuma“. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.