Lietuvos automobilių rinka

Šių metų pavasarį automobilių pramonė gavo skaudžią pamoką. Užteko Pekinui apriboti retųjų žemės elementų eksportą, kad „Ford“ ir „Suzuki“ konvejeriai sustotų. Tai buvo aiškus signalas, kad Vakarų gamintojai aklai pasitikėjo Kinijos tiekimu ir patys įlindo į spąstus.

Dyzelinių automobilių era Europoje artėja prie pabaigos sparčiau, nei prognozuota. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys rodo, kad kadaise dominavusi technologija patyrė dar vieną simbolinį pralaimėjimą. Pirmą kartą istorijoje dyzelinių automobilių pardavimai nusileido net ir iš tinklo įkraunamiems hibridams, kurie ilgą laiką buvo laikomi tik pereinamąja, nišine technologija.

Lietuvos naujų automobilių rinka ir toliau demonstruoja stebėtiną atsparumą bei augimą. Remiantis preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2025 m. lapkritį šalyje įregistruota 3 888 nauji lengvieji automobiliai (M1 ir N1). Tai yra net 39,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į gatves išriedėjo 2 796 transporto priemonės. Ekspertai šį šuolį sieja su sėkminga šalies ekonomine raida, kuri skatina vartotojų ir verslo optimizmą.

Kinija ėmėsi skubių diplomatinių veiksmų, siekdama sušvelninti įtampą su savo svarbiausia prekybos partnere Europoje – Vokietija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.  Po to, kai Pekino įvesti retųjų žemės elementų eksporto ribojimai pradėjo smaugti Vokietijos pramonę ir paskatino kalbas apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo Kinijos, Pekinas staiga pakeitė toną ir aukščiausiu lygiu pasiūlė stiprinti tarpusavio ryšius.

Spalio mėnesio Europos naujų automobilių rinkos duomenys puikiai iliustruoja, kad infliacija ir ekonominis neapibrėžtumas diktuoja pirkėjų sprendimus. Kol brangių elektromobilių paklausa išgyvena drastiškus svyravimus, pirkėjai gręžiasi į įperkamų automobilių segmentą. Būtent todėl į perkamiausiųjų viršūnę vėl sugrįžo „Dacia Sandero“. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos verslo bendruomenė siunčia griežtą signalą Vyriausybei ir tikina, kad dabartinė mokesčių politika stumia šalies transporto ir prekybos sektorius į aklavietę. Daugiau nei dvidešimt verslo asociacijų pasirašė bendrą kreipimąsi, ragindamos stabdyti planuojamą kuro akcizų didinimą ir siekti tarifų suvienodinimo su Lenkija. Pasak verslininkų, to nepadarius, Lietuva taps brangiausia šalimi regione, o biudžetas praras šimtus milijonų eurų.

Suomijos degalų rinkoje bręsta dideli pokyčiai. Rusijos energetikos koncerno „Lukoil“ dukterinė įmonė „Teboil“ oficialiai pradeda pasitraukimo iš šalies procesą. Bendrovė pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis, išpardavus likučius, bus uždarytos visos jos valdomos degalinės. Šį sprendimą nulėmė griežtos Jungtinių Valstijų sankcijos motininei kompanijai „Lukoil“. Jos faktiškai izoliavo „Teboil“ nuo finansų sistemos ir nutraukė degalų tiekimą.

Savaitės trukusi įtampa tarp Hagos ir Pekino baigėsi netikėtu atomazga. Nyderlandų vyriausybė nusprendė atšaukti beprecedentį sprendimą perimti strateginės puslaidininkių gamintojos „Nexperia“ valdymą ir grąžino pilną kontrolę jos savininkams – Kinijos technologijų milžinei „Wingtech Technology“. Nors oficialiai Hagos atstovai šį žingsnį vadina situacijos deeskalacija ir „geros valios gestu“, analitikai tai vertina kur kas griežčiau.

Paskelbti Europos naujų automobilių pardavimų rezultatai po devynių 2025 metų mėnesių rodo, kad „Dacia Sandero“ išlaiko lyderio poziciją, o „Volkswagen“ grupė demonstruoja išskirtinį stabilumą. Tačiau didžiausia metų drama – „Tesla“ pardavimų nuosmukis, kuris, nepaisant visko, rugsėjį baigėsi netikėtu sugrįžimu į pirmąją vietą. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius (sausio–rugsėjo mėn.) „Dacia Sandero“ išliko perkamiausiu modeliu Europoje.

Atrodo, kad tiesioginė krizė dėl gyvybiškai svarbių retųjų žemės elementų tiekimo Europos pramonei bent laikinai atidedama. Europos Sąjunga ir Kinija susitarė įsteigti specialų komunikacijos kanalą, skirtą užtikrinti sklandesnį šių medžiagų eksportą į Europą. Kaip teigia Europos Komisija, šis naujas mechanizmas turėtų paspartinti licencijavimo procedūras.

Europos Sąjunga privalo aktyviai ginti savo automobilių pramonę nuo agresyviai nusiteikusiso Kinijos, o tai apima ir esminį klausimą – galimą 2035-ųjų vidaus degimo variklių draudimo peržiūrą. Tokį griežtą pareiškimą interviu Italijos dienraščiui „La Stampa“ pateikė ES pramonės komisaras Stephane'as Sejourne'as. Pasak S. Sejourne'o, ES privalo būti mažiau naivi ir pripažinti, kad yra vienintelis žemynas, neturintis strateginio mąstymo pramonės politikoje.

Europos Komisija ruošiasi žengti svarbų strateginį žingsnį, siekdama atgaivinti Europos automobilių rinką ir apsisaugoti nuo augančios Kinijos konkurencijos. Pranešama, kad jau gruodį bus paskelbta apie planus sukurti visiškai naują mažų ir įperkamų elektromobilių kategoriją. Pagrindinė šios iniciatyvos esmė – reguliacinių reikalavimų sušvelninimas. Planuojama sukurti tarpinę transporto priemonių kategoriją, kuri organiškai įsiterptų tarp lengvųjų keturračių ir įprastų automobilių.

Automobilių gamintojai priversti skubiai ieškoti alternatyvų, nes Nyderlandų lustų gamintoja „Nexperia“ sustabdė tiekimą iš savo Kinijos gamyklos. Šis žingsnis gali dar labiau pagilinti komponentų trūkumą ir sukelti naują gamybos sutrikimų bangą visoje pramonėje. Lapkričio 3 d. klientams išsiųstame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Reuters“, „Nexperia“ pripažįsta, kad nežino, kada bus atnaujintas tiekimas iš Donguano gamyklos.

Lietuvos naujų automobilių rinka 2025-ųjų spalį toliau demonstravo išskirtinį augimą. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje įregistruoti 4 335 nauji lengvieji automobiliai (M1 ir N1) – tai net 43,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (3 027 vnt.).  Spalio mėnesio šuolis nėra atsitiktinumas, o bendros metų tendencijos atspindys. Per pirmuosius dešimt 2025 metų mėnesių Lietuvoje iš viso įregistruota 38 778 nauji automobiliai – 41,5 proc.

Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ paskelbė pradedanti pardavinėti savo verslus už Rusijos ribų. Šį strateginį atsitraukimą išprovokavo naujos, griežtos JAV sankcijos, tiesiogiai nukreiptos prieš bendrovę. Nors detalus parduodamo turto sąrašas ir grafikas kol kas neskelbiami, akivaizdu, kad tai palies ne tik naftos gavybos projektus, bet ir naftos perdirbimo gamyklas bei degalinių tinklus Europos Sąjungoje.

Lietuvos naudotų automobilių rinka siunčia prieštaringus signalus. Nors naujai įvežamų automobilių srautas rugsėjį, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo, sandorių šalies viduje skaičius pastebimai išaugo. Tai rodo, kad lietuviai rečiau dairosi automobilių užsienyje, tačiau kur kas aktyviau perparduoda jau Lietuvoje esančias, dažnai dar senesnes, transporto priemones. Tuo tarpu bendroje rinkoje tęsiasi lėtas, bet užtikrintas atsitraukimas nuo dyzelinių variklių.

Lietuvos naujų automobilių rinka rugsėjį demonstravo įspūdingą pagreitį. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje įregistruoti 4087 nauji lengvieji automobiliai – tai net 48,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis spartus augimas, pasak analitikų, atspindi teigiamus vartotojų ir verslo lūkesčius, kuriuos skatina sėkminga šalies ekonominė raida. Rugsėjo mėnesio populiariausių markių viršūnėje įvyko nedidelė rokiruotė. Pirmąją vietą užėmė „Škoda“ (735 vnt.

Elektromobilių įperkamumas Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas – vidutinė šeima lizingu jau gali įsigyti automobilį, kainuojantį 47,5 tūkst. eurų. Tačiau, nepaisant augančių finansinių galimybių, naujų elektromobilių pardavimai gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Naujausias SEB banko tyrimas atskleidžia pagrindines to priežastis: masinį patirties trūkumą ir vairuotojų polinkį rinktis „tarpinę stotelę“ – hibridinius automobilius.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje įsigalioja nauja tvarka, iš esmės pakeisianti taisykles lengvojo komercinio transporto sektoriuje. Pirmą kartą istorijoje išmanieji tachografai taps privalomi transporto priemonėms, kurių masė svyruoja nuo 2,5 iki 3,5 tonos.

Naujausi rugpjūčio mėnesio duomenys atskleidžia nerimą keliančias tendencijas Lietuvos naudotų automobilių rinkoje. Nors skaičiai rodo skirtingas kryptis – importas krenta, o vidaus prekyba auga – bendras paveikslas signalizuoja apie du pagrindinius iššūkius: šalies automobilių parkas nejaunėja, o atsitraukimas nuo dyzelinių modelių vyksta itin lėtai.

Kiekvienais metais Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbia tyrimo duomenis, kuriuose galima įžvelgti koks yra vidutinis naujų automobilių CO2 vidurkis visoje Europos Sąjungoje. 2017 – 2019 metų laikotarpiu, CO2 vidurkis buvo padidėjęs iki 122,3 CO2 g/km. Tuo tarpu 2020-aisiais naujų automobilių CO2 vidurkis sumažėjo iki 107,5 CO g/km, arba 12 proc. Pasak Europos aplinkos agentūros atstovų, tokį staigų sumažėjimą lėmė smarkiai išaugusi elektromobilių paklausa.

Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertai apklausė 4,5 tūkst. respondentų 17-oje šalių, kad išsiaiškintų, ką žmonės mano apie naudotų transporto priemonių pardavėjus.

„AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2020 m. rugpjūtį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 12’410 naudotų lengvųjų (M1 ir N1) automobilių, t.y. 29,0% mažiau nei 2019 m. rugpjūtį (17’474 vnt.

Dažnas lietuvis savo gyvenimo be automobilio neįsivaizduoja. Tačiau pernai gruodį įvestas naujasis automobilio mokestis, kuris įsigalios liepos mėnesį bei ekonomistų prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvos automobilių rinkoje gali sukelti sumaištį. Rekordiniais 2018 m. Lietuvos automobilių rinka kilo į neregėtas aukštumas, tačiau pernai rinkos rodikliai šiek tiek nuslūgo. Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje įvyko 453,7 tūkst.

Šiais metais „KIA“ automobiliai Lietuvoje išlieka tarp populiariausiųjų – ilgiausią garantiją Lietuvoje, net septynerius metus, turintys automobiliai yra šeštoje vietoje pagal populiarumą mūsų šalyje.

Oficialus SEAT automobilių importuotojas Lietuvoje, įmonė „Autojuta“ jau paskelbė naujojo „SEAT Leon“ automobilio kainas. Pirmieji naujosios kartos „Leon“ automobiliai Lietuvą turėtų pasiekti dar iki vasaros pradžios.

Automobilių pasiūla ir kainos atitinka vairuotojų poreikius: šiuo metu yra įvairių automobilių skirtingiems poreikiams – ir pigesnių, ir brangesnių. Pasirodo, netgi negalėdamas išleisti tam tikros sumos, vairuotojas gali rinktis ir brangesnį automobilį – pardavėjai linkę derėtis, kai kuriems pirkėjams pavyksta sumažinti pirminę kainą netgi penktadaliu.