Nors viešojoje erdvėje logistikos verslo atstovai nuolat kalba apie ekonominį nuosmukį ir sudėtingas darbo sąlygas, oficiali statistika rodo, kad Lietuvos įmonės naują techniką perka masiškai ir pagal šį rodiklį jau įsitvirtino tarp šešių didžiausių Europos Sąjungos valstybių.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Finansų ir logistikos ekspertai teigia, jog už šio paradokso slypi mokestiniai pokyčiai kaimyninėse šalyse ir žūtbūtinė kova dėl išlikimo Vakarų rinkose.
Lenkiškas mokestinis bumerangas
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) surinkti praėjusių metų duomenys apie sunkesnių nei šešiolikos tonų bendrosios masės transporto priemonių rinką atskleidžia įspūdingą kontrastą.
Kol daugumos Europos valstybių transporto parkai traukėsi, Lietuvoje buvo užregistruoti net 10 929 nauji sunkvežimiai. Tai yra 59,5 procento daugiau nei ankstesniais metais (kai fiksuoti 6 852 vienetai). Bendrame Europos kontekste pagal absoliučius skaičius lietuvius aplenkė tik Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos ir Italijos vežėjai.
Europoje pirmaujančios logistikos mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko šį fenomeną aiškina keliais esminiais veiksniais.
Pasak specialisto, vienas iš pagrindinių augimo variklių yra tiesiog natūralus technikos ciklas – anksčiausiai įsigyti ir intensyviai eksploatuoti „Euro 6“ standarto sunkvežimiai pasiekė kritinę nusidėvėjimo ribą, todėl juos privalu keisti. Prie to prisidėjo ir palanki ekonominė aplinka, nes šiuo metu naujų vilkikų kainos rinkoje yra sumažėjusios.
Visgi, didžiausią įtaką statistikai padarė kaimyninės Lenkijos priimti sprendimai. Ne vienerius metus Lietuvos įmonės savo transporto parkus masiškai registravo Lenkijoje dėl ten galiojusių palankesnių finansinių sąlygų.
Vakarų valstybių spaudimu Lenkijai pakeitus mokestinę sistemą, išaugus darbo jėgos apmokestinimui ir tiesioginėms išlaidoms vairuotojų išlaikymui, ši rinka prarado savo patrauklumą.
Įmonės pradėjo masiškai grąžinti techniką į Lietuvą. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad realus Lietuvos vežėjams priklausančio fizinio parko dydis drastiškai nepakito – tiesiog ant tūkstančių vilkikų lenkiški valstybiniai numeriai buvo pakeisti į lietuviškus, kas atsispindėjo ir oficialioje registracijų statistikoje.
Parkų atnaujinimas kaip išgyvenimo garantas
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas ragina naujų vilkikų registracijos skaičių nesieti su bendru sektoriaus klestėjimu.
Analitikas primena, jog praėjusiais metais tarptautinių krovinių apyvarta demonstravo nedidelį traukimąsi, o pats sektoriaus eksportas smuko pirmą kartą per daugiau nei penkiolika metų.
Šis 60 procentų augimas tampa kur kas logiškesnis, kai įvertinamas prieš tai buvusiais metais fiksuotas net 35 procentų kritimas. Papildomai statistiką pakoregavo ir keli itin stambūs korporatyviniai įsigijimai, kuriuos pernai įvykdė didžiosios šalies logistikos įmonės.
Vienas pagrindinių iššūkių, verčiančių įmones investuoti į naują techniką, yra katastrofiškas darbuotojų trūkumas.
Europos rinkoje šiuo metu trūksta apie pusės milijono vilkikų vairuotojų, o Europos Sąjungos valstybių vidaus darbo rinkos rezervai yra visiškai išsemti.
Vienintele išeitimi tampa vairuotojų samdymas iš trečiųjų šalių, todėl modernūs, ergonomiški ir patikimi sunkvežimiai tampa vienu pagrindinių argumentų siekiant pritraukti bei išlaikyti darbuotojus.
P. Drižas pastebi, kad valstybės lėtumas priimant sprendimus dėl darbuotojų iš užsienio pritraukimo politikos praėjusiais metais neleido Lietuvos įmonėms pilnai išnaudoti savo potencialo.
Nepaisant sudėtingos aplinkos, Lietuvos vežėjų valdomas transporto parkas išlieka vienas naujausių visoje Europoje.
ACEA duomenimis, vidutinis sunkvežimio amžius Europos Sąjungoje siekia keturiolika metų. Nors pagal šį rodiklį pirmauja Austrija ir Liuksemburgas (8 metai), Lietuva su 9,6 metų vidurkiu dalinasi aukščiausiomis pozicijomis su Vokietija ir Prancūzija.
Tuo tarpu Pietų ir Rytų Europoje situacija gerokai prastesnė: Italijoje vidurkis siekia 19,8 metų, o kaimyninėje Lenkijoje – 13,3 metų.
Ekologiniai mokesčiai keičia žaidimo taisykles
Senos technikos atsisakymą skatina ne tik noras pritraukti vairuotojus, bet ir tiesioginis finansinis spaudimas Vakarų Europoje.
Skirtingose šalyse vis griežčiau taikomi taršos mokesčiai verčia įmones rinktis griežčiausius „Euro 6“ standartus atitinkančius, dujinius ar elektrinius vilkikus. Eksploatuoti senesnės kartos transporto priemones ekonomiškai nebeapsimoka.
Naujo sunkvežimio įsigijimas leidžia sutaupyti apčiuopiamas sumas vien per mažesnius kelių mokesčius.
Pavyzdžiui, jeigu naujausias vilkiko modelis pasižymi mažesne anglies dvideginio emisija nei senesnis (nors abu atitinka tą patį „Euro 6“ standartą), skirtumas atsiskaitant už nuvažiuotą kilometrą gali siekti nuo vieno iki trijų euro centų.
Jei toks sunkvežimis per metus Vokietijos autobanais nuvažiuoja apie 120 tūkstančių kilometrų, vienos transporto priemonės savininkas per metus sutaupo nuo 1200 iki 3600 eurų.
Siekiant maksimaliai efektyviai valdyti šias išlaidas, įmonės priverstos naudoti išmanias planavimo platformas, leidžiančias įvertinti konkretaus maršruto ir vilkiko taršos klasės santykį, taip atlaisvinant apyvartines lėšas naujiems pirkimams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
