laivai

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Per šių metų kruizinių laivų sezoną Latvijos sostinėje apsilankė 79,6 tūkst. turistų – 5 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Rygos uosto direkcija. Daugiausia kruizinių laivų šiemet sulaukta iš Vokietijos, JAV ir Jungtinės Karalystės, o iš viso į Rygos uostą kruiziniai laineriai atplukdė keleivius iš 126 šalių. Direkcija taip pat pažymi, kad šiemet kruizinių laivų Rygoje apsilankė mažiau nei pernai, tačiau keleivių skaičius augo – vidutinis tokių laivų užimtumo lygis pakilo nuo 53 proc.

Istorinių laivų restauratoriaus Barto hobis ir aistra – prikelti senus istorinius laivus naujam gyvenimui. Jo dirbtuvėse Švėkšnoje stovi net keletas tokių. Visi įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą. „Istorija ir kultūra nėra sveriama pinigais. Iš jos neuždirbsi, bet išsaugosi ateities kartoms žinias, informaciją“, – tikino B. Markevičius. Ir vis tik, restauruoti istorinius laivus kainuoja milžiniškus pinigus, o keturių žmonių komandai atgaivinti vieną jų užtrunka net penkerius metus.

Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų – iki 2030 metų išplėsti pietinę uosto dalį, joje galėtų būti priimami didžiausi Baltijos jūra plaukiojantys laivai, čia būtų kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.

Šeštadienį vakare finišavusiame Pasaulio jūrinio buriavimo čempionate kapitono Raimondo Šiugždinio vadovaujamai „Arabela-Auga“ komandai pavyko pasiekti istorinę pergalę – pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo iškovotas pasaulio jūrinio buriavimo čempionato bronzos medalis. Pastaruosius porą metų „Arabela-Auga“ Pasaulio ir Europos čempionatuose finišuodavo šeštojoje pozicijoje, tad šiemet kėlė sau tikslą šią kartelę peržengti.

Rusams blokuojant Juodąją jūrą ir nuolat apšaudant Ukrainos teritoriją, Rusija iki karo pabaigos gali likti be laivų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo Lotynų Amerikos žiniasklaidai, rašo UNIAN. Anot jo, Ukraina turi parodyti, kad turi teisę importuoti ir eksportuoti produktus per savo vandenis. „Jei yra blokada, Ukraina turi rasti būdą, kaip nutraukti mūsų vandenų blokadą.

Vieno laivo statyba užtrunka apie dvejus metus. Tam prireikia kelių šimtų žmonių darbo ir milijonų eurų. Tiesa, laivų statytojai sako, kad specialistų trūksta ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad šios specialybės darbuotojų paklausa vis labiau auga. „Vakarų laivų gamykla“ niekada nemiega. Ištisą parą keliomis pamainomis dirbantys įvairiausių sričių specialistai stato laivus Lietuvai ir kitoms šalims.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje citavo Rusijos valstybinę žiniasklaidą, anot kurios, Rusijos šiaurės flotilės branduoliniai povandeniniai laivai nedalyvaus parade liepos 30 dieną Sankt Peterburge, skirtame Karinio laivyno dienai. Tai bus pirmieji metai, kai nuo 2017 metų, kai įvestas dabartinis Karinio jūrų laivyno dienos formatas, parade nedalyvaus jokie branduoliniai povandeniniai laivai.

Įvairias šventes įprasta rengti sodybose, tačiau atėjus šiltam sezonui dalis žmonių renkasi švęsti laivuose. Paprastas valandos pasiplaukiojimas kainuoja nuo 150 eurų, o ilga 30-ies svečių kelionė laivu su užkandžiais, maistu ir dekoracijomis gali atsieiti ir nuo 3 tūkst. eurų. Laivuose tampa populiaru ne tik švęsti vestuves, bet ir jas registruoti. Pastebima tendencija, kad jaunavedžiai rezervuoja du laivus: vieną savo, kaip poros, atskirai fotosesijai, kitą – svečiams.

Nuo šiandienos visą savaitgalį Galvės ežere Trakuose vyks intensyvios buriuotojiškos kovos – vienoje Lietuvos didžiausių, nuo 2010 metų organizuojamoje „Galvės taurės“ regatų lenktynių distancijoje susirungs ir nedidelės sportinės jachtukės, ir 5-6 asmenų komandą talpinančios jachtos. Iš visos šalies susirinkusių dalyvių laukia kompetentinga tarptautinių teisėjų komanda, ne tik dieninių, bet ir naktinių lenktynių iššūkiai, o po vėjuotų nuotykių ant vandens – šventė krante.

Rusijos pajėgos atliko raketų paleidimo įrenginių rotaciją Juodojoje jūroje, rašo UNIAN. Okupantai išlieka pasiruošę smūgiams, bendra „Kalibr“ salvė šiuo metu siekia 16 raketų. „Taigi, vakare, įjungus dar vieną povandeninio laivo raketų paleidimo įrenginį, vienas iš antvandeninių raketų paleidimo įrenginių buvo nugabentas į savo bazę. Taigi nuo 21:00 jūroje yra trys raketų paleidimo įrenginiai – vienas antvandeninis ir du povandeniniai. Iš viso salvę sudaro 16 raketų.

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvykusios nelaimės aplinkybes narplioja tik policininkai. Nors žmogus nukentėjo darbo metu, Valstybinė darbo inspekcija tyrimo dėl šio įvykio nepradės. Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis pranešimą apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, įvykusią nelaimę gavo pirmadienio (gegužės 15 d.) rytą. Policija informuoja, jog apie 9.15 val. Minijos gatvėje esančios įmonės teritorijoje nukrito ir susižalojo 37 metų vyras.

Lietuvoje ne tik sparčiai gausėja žmonių, turinčių įvairiausių laivų, bet ir ilgėja vidaus vandens keliai, o dėl naujų technologijų juose drąsiau plaukti gali ir pradedantieji plaukiotojai. Tokiomis džiugiomis naujienomis prasideda šių metų laivybos sezonas Lietuvoje. Norintiems plaukioti dėl taikomo kuro akcizo teks labiau patuštinti kišenes, brangs ir bilietai keleiviams.

Nuo šiol klaipėdiečiai bei miesto svečiai uostamiestyje galės išvysti milžiniškus krovininius, kruizinius ar karinius laivus. Baigti trejus metus trukę ir beveik 100 milijonų eurų kainavę uosto kanalo gilinimo darbai. Tad į Klaipėdą jau gali atvykti kur kas didesni laivai nei iki šiol. Netoli uosto vartų, į Kuršių marias iš laivo šoka narai. Ir štai, 15 metrų gylyje, drumzliname vandenyje vienas jų bando sučiupti raudoną juostelę. Narui tai pavyksta.

Vidaus vandens kelių direkcija ketvirtadienį skelbia navigacijos sezono pradžią: laivybai šalyje, pasak atsakingų institucijų, išgyvenant renesansą, siekiama kurti daugiau infrastruktūros, pristatoma programėlė bei degalinės ant vandens. „Pirmiausia daug kas sako apie atsigavimą ir apie renesansą. Lietuvoje susiduriame ir su tokiom maloniom problemom.

Dėl karo ir aukštų energijos kainų pernai mažiau pelno gavusios kruizų laivų bendrovės šiemet aplenkia Baltijos jūrą, todėl į Klaipėdą šį sezoną laivų atvyks mažiau. Vis dėlto šiemet, palyginti su praėjusiais metais, didėja jų užpildymas ir keleivių turėtų atvykti daugiau, teigia Klaipėdos uosto atstovė.

Penktadienį Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas – ryte prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartuosis pirmasis laivas, su Bahamų vėliava plaukiojantis „Hamburg“. Šį sezoną laukiama 44 laivų – trečdaliu mažiau nei pernai. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė kiek anksčiau  BNS sakė, kad tokį mažėjimą lėmė geopolitinė situacija regione ir didėjančios kelionių kainos. Numatoma sezono pabaiga – rugsėjo 17 diena.

Sinoptikams ir kelininkams perspėjant apie Lietuvą užklupsiančią pūgą ir audrą pajūryje, Klaipėdos uostas praneša apie laikinus veiklos ribojimus. „Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus duomenimis, šiandien į vakarą ims stiprėti vėjas, numatoma, kad rytoj anksti ryte vėjo gūsiai gali siekti iki 28 metrų per sekundę. Pagal oro prognozes stiprus vėjas gali išsilaikyti iki trečiadienio popietės.

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“ per praėjusius metus gavo 771,4 mln. eurų pardavimų pajamų – 61,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, uždirbo 13,9 mln. eurų grynojo pelno, nurodo bendrovės ataskaitoje. Užpernai patirtas 56,6 mln. eurų grynasis nuostolis. Pernai aptarnauta 5,462 mln. keleivių – 84,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Gabentų krovinių padaugėjo 11 proc. iki 409,8 tūkst. vienetų, lengvųjų automobilių – 36,1 proc. iki 819,2 tūkstančio.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo apribotas laivų eismas šeštadienio vakare vėl atnaujintas.  Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad nurimus vėjui laivyba atnaujinta 18 valandą.   „Laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta 18 val.“, – pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba buvo pradėta riboti penktadienio vėlų vakarą, vėjo greičiui viršijus 18-22 metrus per sekundę, bangų aukštis tuomet siekė apie penkis metrus.

Klaipėdos uoste atnaujinama laivyba, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS sakė, kad vėjo greitis po vidurdienio siekia apie 13 metrų per sekundę, o laivai įplaukia ir išplaukia įprastai.   Laivyba buvo pradėta riboti pirmadienį anksti ryte, vėjo greičiui viršijus 21 metrą per sekundę, bangų aukštis tuomet siekė apie 4 metrus. 9 val. ryto leidimo išplaukti ir įlaukti laukė po du laivus.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vakarams pritaikius sankcijas, vis daugiau prekių Lietuvą pasiekia laivais, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjo Vaidoto Kiudulo teigimu, pastaraisiais metais į Lietuvą bei iš jos gabenamų prekių srautas išlieka stabilus, daugėja tranzitu vežamų krovinių. Tačiau pasikeitė ir anksčiau nusistovėję transporto srautai – šiuo metu stebimas 50 proc.

Lietuva diktuoja sienos apsaugos standartą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, penktadienį dalyvavusi naujų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) laivų pristatyme. „Aš šiandien tikrai galiu pasakyti drąsiai, kad Lietuva diktuoja sienos apsaugos standartą – kokia turi būti išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga“, – žurnalistams Smiltynėje sakė ministrė.

Krovininiai laivai, prikrauti grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, nepaisant Rusijos sprendimo pasitraukti iš reikšmingo susitarimo, skirto pasaulinei maisto krizei sušvelninti. Mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių – reaguojant į ekstremalią situaciją Afrikos Kyšulyje – pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, rašoma tinklalapyje, sekančiame jūrų eismą.

Šeštadienį Klaipėdoje lankysis paskutinis, 61-asis, kruizinis laivas šį sezoną, atvykstantis penkiomis dienomis anksčiau nei planuota. Sezoną užbaigs laivas „Mein Schiff 4“, kurio vizitas penkiomis dienomis paankstintas dėl stiprėjančio vėjo Baltijos jūroje pakoregavus maršrutą, BNS teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Norvegija apribos Rusijos žvejybinių laivų galimybes patekti į šalies uostus, kad Maskva negalėtų jais pasinaudoti siekdama apeiti sankcijas, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. „Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

Lietuvos jūrų muziejus demontruoja varpus, ištrauktus iš laivų, nuskendusių jūroje prie mūsų šalies krantų. Tragedijos įvyko per abu pasaulinius karus ir pareikalavo visų įgulų gyvybių. Dabar mokslininkai šiuos laivus tyrinėja, saugo nuo juodųjų archeologų ir visuomenei pristato ne tik liūdnas jų istorijas, bet ir rastus žuvusiųjų daiktus. Baltijoje prie Lietuvos krantų naikinamos abiejų pasaulinių karų jūrinės minos.

Susisiekimo ministerija siekia panaikinti reikalavimą, kad Lietuvos laivuose bent pusę įgulos sudarytų mūsų piliečiai. Esą laivybos kompanijos nebesuformuoja lietuviškų įgulų, tad laivus perregistruos užsienyje. Tuo tarpu mūsų šalies jūrininkai sako, kad taip laivybos kompanijos tik nori sutaupyti ir priimti daugiau už mažesnė algą dirbančių atvykėlių iš trečiųjų šalių. Esą jei toks ministerijos siūlymas bus priimtas, Lietuva liks be profesionalių jūrininkų.

Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė.  „Jūrininkų sąjunga turi baimės, jog iškils grėsmė, kad lietuviškuose laivuose gali nelikti lietuvių jūrininkų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Iš Ukrainos sekmadienį leista išplaukti dar keturiems laivams, gabenantiems žemės ūkio produktų krovinį, tačiau analitikai perspėja, kad Rusija, siekdama atremti ukrainiečių kontrpuolimą, perkelia karių ir įrangos arčiau uostų. Tarptautinio susitarimo išgabenti iš Ukrainos apie 20 mln. t grūdų milijonams maisto stokojančių žmonių Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje įgyvendinimą prižiūrinti institucija informavo, kad pakrauti laivai iš Čornomorsko ir Odesos uostų turi išplaukti pirmadienį.

Jūros šventės išvakarėse ketvirtadienį Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams, pagerbtas jų atminimas. Tai pirmasis Jūros šventės renginys. Tradicinė jūrinė ceremonija „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“ rengiama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Renginio metu taip pat pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, įteiktas Liudviko Stulpino medalis.

Klaipėdoje nuo šio rudens bus pradedami ruošti laivų keleivius aptarnaujantys stiuardai. Naujos profesijos prireikė dėl šių darbuotojų poreikio – jų trūkumas, anot laivybos kompanijų atstovų, šiuo metu yra itin didelis. Kvalifikuotais stiuardais pirmiausiai bus stengiamasi aprūpinti Lietuvos bendroves, sako Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“. „Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.

Rusijos išsilaipinimo Ukrainoje operacija kol kas nėra tikėtina, bet neatmetama, kad ji gali įvykti, pranešė operatyvinė komanda „Pietūs“ (ukr. „Pivden“). Nuo birželio 18 dienos Rusijos raketų smūgių iš Juodosios jūros grėsmė išlieka. Šalies agresorės laivuose yra apie 20 „Kalibr“ tipo raketų, kurios paruoštos paleidimui į Ukrainą. Be to, audrų iš jų vietų nuplėštos rusiškos minos pamažu bangų yra nešamos į krantą.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje dalyvaus Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimo gynybos ministrų sesijose, pasirašys ketinimų susitarimą dėl dviejų patrulinių laivų įsigijimo. Pasak ministro, per sesiją bus galimybė patvirtinti dokumentus, numatančius NATO karinio buvimo stiprinimo rytiniame flange, taip pat ir Lietuvoje, kryptis. Briuselyje A. Anušauskas su Suomijos ministru Antti Kaikkonen pasirašys ketinimų susitarimą dėl dviejų laivų įsigijimo.

Prienuose atidaryta keleivinių laivų prieplauka – čia savaitgaliais iš Birštono ir atgal kursuos 150 žmonių talpinantis laivas. Kelionė į vieną pusę užtruks valandą, o bilietas turėtų kainuoti 10 eurų. Kaip BNS sakė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, naujasis maršrutas į regioną turėtų pritraukti daugiau turistų. „Ne vienerius metus šnekinome privačių laivų turėtojus, kad jie pamatytų, jog Prienai gražus miestas ir čia verta atplaukti.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybė leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus mokymo, teisėsaugos ar reagavimo į ekstremalias situacijas tikslais.

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus labai padaugėjo burinių jachtų – buriuotojai teigia, kad jų būtų dar daugiau, jei netrūktų infrastruktūros. Šių pramoginių laivų paklausa išaugo per koronaviruso pandemiją, kai lietuviai ėmė pirkti daugiausia naudotas jachtas, o dėl paklausos smarkiai išaugo jų kainos.  Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti.

Baltijos jūros dugne guli šimtai kilometrų tinklų. Dalis jų nuplyšo užsikabinę už nuskendusių laivų ir ten liko. Dabar juose įsipainioja žuvys ir žūsta, o yrančios medžiagos teršia vandenį. Tarptautinė narų grupė jau penkerius metus tokius tinklus traukia. Tačiau dugne aptinka ne tik juos. Dumble dūla ir žuvusių laivų įgulų kaulai. Tarptautinė narų komanda tyrinėja Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos jūroje nuskendusį vokiečių laivą.

Europos jūrų uostams reikalingas „aiškus sąrašas“ visų Rusijos laivų, kuriems pagal naujausią ES sankcijų paketą Maskvai uždrausta įplaukti į žemyno uostus, trečiadienį pranešė uostams atstovaujanti institucija. Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) išreiškė paramą penktajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę įvestam Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą. TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų.  Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados.

Skirtingų šalių kariniai laivai, orlaiviai ir kariai, priklausantys Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (angl. JEF), vykdė bendrą veiklą Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Europos Komisija (EK) delsia apsispręsti dėl draudimo Rusijos laivams patekti į Bendrijos uostus, nes Rusija gali imtis tokių pat atsakomųjų veiksmų, sako Klaipėdos jūrų uosto vadovas.  „Tokį sprendimą priėmus atsiranda pavojus išprovokuoti Rusiją priimti tam tikrus sprendimus, nepatogius Europos Sąjungai, kurios laivų yra Rusijos uostuose, jų yra labai daug.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Jis pabrėžė, kad nepaisant Rusijos ir Baltarusijos įmonėms taikomų sankcijų, krovinių judėjimas ir toliau vyksta. Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

Nepaisant gerų įsidarbinimo ir atlygio galimybių, Lietuvoje mažėja jūrininko profesiją įgyti norinčių žmonių – tai vis labiau jaučia laivų savininkai ir personalo paieškos įmonės. Todėl kalbama apie įstatymų pataisas, kurios leistų įdarbinti daugiau jūreivių iš trečiųjų šalių. Lietuvos laivybos kompanijos teigia, kad šiuo metu trūksta ir aukštos kvalifikacijos, ir eilinių jūreivių, todėl vis sunkiau rasti norinčių dirbti laivuose, nors už tai siūlomas itin geras atlyginimas.

Europos Sąjungai (ES) delsiant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartoja, kad dėl to gali būti priimtas ir regioninis sprendimas. „Jei tos diskusijos tęsis neįmanomai ilgai, tai, man atrodo, bus regioninis žingsnis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministras sako, kad Europos Sąjungai (ES) svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus daugiausia diskusijų kyla dėl to, kaip  įgyvendinti tokį draudimą. Tačiau, pasak Mariaus Skuodžio, kai kurie sprendimai, nors ne tokie ambicingi, gali būti paskelbti jau netrukus.  „Kaip ir dėl oro erdvės – vienas dalykas yra pasakyti, kitas dalykas – įgyvendinti ir padaryti. Su laivais lygiai taip pat.