Netoli uosto vartų, į Kuršių marias iš laivo šoka narai. Ir štai, 15 metrų gylyje, drumzliname vandenyje vienas jų bando sučiupti raudoną juostelę. Narui tai pavyksta. Kita ranka vyras išsitraukia žirkles. Lėtais judesiais naras juostelę perkerpa.
Šis mažas čekštelėjimas atveria milžinišką naudą visai Lietuvai. Baigti trejus metus trukę uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbai.
„Buvo išgilintas išorinis laivybos kanalas, kuris yra už uosto vartų, kuris yra 16 metrų, vidinis kanalas iki 15 metrų 50 centimetrų“, – kalba Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Tad jei šioje vietoje mariose po vandeniu atsidurtų penkiaaukštis namas, jo net stogo nesimatytų. Tokio gylio kanalas atveria Klaipėdos uostui galimybes priimti kur kas didesnius laivus.
„Į kuriuos būtų galima pakrauti daugiau negu 10 tūkst. tonų. Tai yra labai gera žinia laivybos linijoms, tai yra gera žinia tiems subjektams, kurie transportuoja krovinius, kurie perveža ir tada belieka skaičiuoti, kiek jie sutaupo ant šitų pervežimų“, – tvirtina A. Latakas.
O didesni laivai ir gausesni kroviniai reiškia didesnį pelną ne tik uostui, o ir visai Lietuvai. Be to, klaipėdiečiai bei miesto svečiai galės grožėtis didesniais kruiziniais ar NATO sąjungininkų laivais.
„Tikslas mūsų paprastas – Klaipėdą sujungti laivybos linijos su kuo daugiau pasaulio kraštų. Šiandien mes esame sujungti su Niujorku, su Šiaurės Amerika, su Lotynu Amerika, su Pakistanu, Indija. Mes norime būti sujungti ir su pietryčių Azijos šalimis“, – aiškina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Be to, 50-imčia metrų, iki 200 metrų, išplėstas pats kanalas.
„Šitas kanalo plotis turi ir didelę reikšmę. Žiūrint į priekį, kada Klaipėda ruošiasi tapti, tokiu kaip ir „Habu“ vėjo jėgainių surinkimui, saugojimui ir transportavimui. Šiandien žiūrint, kada vėjo jėgainių sparnai yra 100 metrų ir daugiau, tai šito kanalo pločio Klaipėdos uoste tikrai reikia“, – tikina A. Latakas.
Gilinimo ir platinimo darbai kainavo 94 milijonus eurų. Iš jų didžiąją dalį skyrė pati Uosto direkcija, 28 milijonus atseikėjo Europos Sąjunga, 10 milijonų davė Susisiekimo ministerija.
„Pastaraisiais metais, šiais metais, mes į uosto infrastruktūrą net perskirstėme lėšas nuo kitų projektų, vien dėl to, kad buvusios Europos Sąjungos perspektyvos lėšas išnaudotume maksimaliai“, – teigia M. Skuodis.
Gilindami įplaukos kanalą, uostininkai net 180 tūkst. kubinių metrų iškasto smėlingo grunto supylė šalia Klaipėdos paplūdimio. Susidarytas pylimas neleidžia jūrai pliažo pasigrobti. 2026-aisiais įplaukos kanalas vėl bus gilinamas. Šį kartą iki 17 metrų.
