kt

Seimo narių grupė pirmadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama paankstinti bylos dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų nagrinėjimą. Anot iniciatorių, kreipimasis nagrinėti bylą skubos tvarka inicijuotas atsižvelgus į tai, kad artimiausiu metu gali būti priimti sprendimai dėl LRT generalinio direktoriaus.

Seimo opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai pirmadienio rytą pradėjo rinkti parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės teisėtumo.

Seimui sukūrus keliasdešimt papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų su prievole atidirbti regionuose, konservatorė Jurgita Sejonienė planuoja šį sprendimą skųsti Konstituciniam Teismui. „Konstitucinis Teismas turi išaiškinti, ar šitaip galima vieną profesinę grupę išskirti iš kitų“, – BNS teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė. Pasak jos, regionuose trūksta ir kitų specialybių darbuotojų, pavyzdžiui, mokytojų, inžinierių.

Valstybė turi teisę sekti ar kitaip kontroliuoti nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį jam nežinant, tačiau sekimo priemonių negalima naudoti neribotą laiką neįvertinus iš naujo, ar yra tam pagrindas, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT Tomo Davulio teigimu, kai teismo sankcionuojami veiksmai atliekami ilgą laiką, kriterijų arba sąlygų juos pratęsti nebuvimas neužtikrina galimybės teismui tinkamai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ar iš tiesų yra poreikis tęsti asmens sekimą...

33 parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Seimo statuto nuostata, leidžianti komitetų posėdžius rengti plenarinių posėdžių metu, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Parlamentarų teigimu, ši teisinė spraga tapo įrankiu valdančiajai daugumai manipuliuoti įstatymų leidybos procesu ir dirbtinai eliminuoti opozicijos atstovus iš svarbių balsavimų.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje nuteisto buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualų skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo apie privatų asmenį. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Seimas antradienį slaptu balsavimu apsispręs, ar paskirti Tomą Davulį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku.  Prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatūra parlamentarams buvo pristatyta balandžio pradžioje. Kaip tuomet teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, prezidento pasirinkimą lėmė T. Davulio turimos ir šioms pareigoms būtinos kompetencijos bei patirtis, siekis užtikrinti KT tarptautinį bendradarbiavimą.

Penktadienį paskelbus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriame teigiama, jog ribojimas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas tik susituokusiems ar partnerystės sutartį registravusiems asmenims prieštarauja svarbiausiam šalies įstatymui, naujiems pacientams jų teikimas sustabdytas. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad jos bus atnaujintos tik priėmus naująjį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

Pasibaigus Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Gintaro Godos kadencijai laikinai šiam teismui vadovaus teisėjas Vytautas Mizaras. Jis KT pirmininko pareigas pradės eiti nuo penktadienio, ketvirtadienį pranešė teismas. Pagal įstatymą, nuolatinį Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu. Gitanas Nausėda yra sakęs jau turįs kandidatą, tačiau jo pavardės kol kas neatskleidžia.

Ketvirtadienį Seime prisieks paskirtieji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės Danguolės Bublienės deleguotas Artūras Driukas, prezidento Gitano Nausėdos į šias pareigas pasiūlytas Haroldas Šinkūnas bei Seimo pirmininko Juozo Oleko teiktas Artūras Drigotas.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo A. Drigoto kandidatūrai į KT teisėjus parlamentas pritarė antradienį.

Konstituciniam Teismui (KT) nutraukus bylą dėl šalies vadovo Gitano Nausėdos dekretų, kuriais jis patvirtino ne visos sudėties Gintauto Palucko bei Ingos Ruginienės Vyriausybes, buvo užtikrinta, kad į prezidentą nebūtų žiūrima kaip į notarą, kuris privalo patvirtinti Ministrų kabineto narius, neatsižvelgdamas į jų kompetencijas, sako Lietuvos vadovas.

30 parlamentarų grupė, atstovaujama konservatorių, trečiadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar valdančiosios daugumos sprendimai pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti neplanuotus auditus neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas antradienį paskirtas Konstitucinio Teismo (KT) teisėju. Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 100 parlamentarų, prieš nebuvo, susilaikė du Seimo nariai, trys biuleteniai rasti sugadinti. Šiuo paskyrimu baigtas KT teisėjų korpuso sudarymas. Ketvirtadienį numatyta trijų naujų KT teisėjų – A. Drigoto ir anksčiau paskirtų Artūro Driuko bei Haroldo Šinkūno – priesaikos.

Seimui antradienį ketinant slaptu balsavimu apsispręsti dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, parlamento konservatoriai ir demokratai teigia šį kandidatą palaikysiantys.  Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas sako, kad jo frakcija kandidatūrą vertina teigiamai ir esminių pastabų neturi.

Baigiantis Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Gintaro Godos kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda dėl kandidato į KT pirmininkus žada apsispręsti naujajai teisėjų sudėčiai pradėjus darbą.  „Prezidentas apsispręs dėl Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūros, naujajai Konstitucinio Teismo teisėjų sudėčiai pradėjus darbą“, – pirmadienį Eltai nurodė Prezidentūra.  ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus siūlo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Artūrą Drigotą.  Tokį potvarkį parlamento vadovas registravo šeštadienį.  Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai Tiesa, jis taip pat atšaukė ankstesnį savo potvarkį, kuriuo į KT teisėjus buvo paskirtas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Buvusi bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė Konstitucinio Teismo (KT) prašo atsakingai pažiūrėti į jos bylą, nes daugybė žmonių gali atsidurti jos vietoje. „Man visiškai neteisingai buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą, kad jis ištaisytų savo klaidą. Prašau atsakingai pažiūrėti, daugybė žmonių atsidurs mano vietoje. Per vieną sekundę nuo pavedimo prarandama teisė į bylos peržiūrėjimą“, – per KT posėdį ketvirtadienį kalbėjo I. Tamašauskienė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, ribojančios tam tikrais atvejais galimybę pateikti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Ši byla žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama pagal individualų buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės skundą.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, prezidentas Gitanas Nausėda sprendimo detaliai nekomentavo. Tiesa, anksčiau ilgamečio Seimo nario teikimą į KT teisėjus kritikavęs šalies vadovas, šio teismo verdikto nevertino per asmeninių emocijų prizmę. „Aš nesu piktdžiugiškas žmogus“, – paklaustas, ar džiaugiasi dėl KT sprendimo, ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Parlamentaras Julius Sabatauskas sako, jog Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas jo atžvilgiu yra „Dievo pirštas“, rodantis, kad jis turi tęsti darbą Seime. „Aš vertinu tai kaip Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime. Ir ji dar nebaigta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė J. Sabatauskas. BNS rašė, kad KT ketvirtadienį užkirto kelią J. Sabatauskui tapti šio teismo teisėju, konstatuodamas, kad politikui nepakanka teisinio darbo stažo, o darbas parlamente į jį nepatenka.

Kai kurie Seimo nariai sako, kad jeigu Konstitucinis Teismas paliks galioti Seimo nutarimą dėl socialdemokrato Juliaus Sabatausko skyrimo šio teismo teisėju, atsiras daug norinčių kandidatuoti į šias pareigas, o praktinė patirtis nebebus vertybė. „Jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad neprieštarauja paskyrimas, turėsim daug kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus, įskaitant visus Seimo narių padėjėjus, kurie turi bet kokį teisinį išsilavinimą. Aš sunkiai tą situaciją įsivaizduoju.

Spalio pabaigoje prezidento Gitano Nausėdos į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus teikto Haroldo Šinkūno kandidatūrą atmetęs Seimas ketvirtadienį dėl jos balsuos dar kartą. Pirmąsyk siūlyto teisininko per slaptą balsavimą dauguma nepalaikė. Už balsavo 53 parlamentarai, prieš – 44, o susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad prieš prezidento teiktą kandidatą buvo ir dalis valdančiosios koalicijos atstovų.

Seimui dar spalį atmetus prezidento Gitano Nausėdos veto su „čekiukų“ skandalu susijusioms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, opozicija dėl šio klausimo kreipiasi į Konstitucinį Teismą (KT).  Tokiai iniciatyvai surinkti 35 Seimo narių parašai, ją palaikė visos opozicinės frakcijos ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Kaip teigiame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, daugiausia klausimų parlamentarams kelia, ar nebuvo pažeista BK pataisų priėmimo tvarka.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo sprendimas nepaskirti jo siūlyto kandidato Haroldo Šinkūno į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus jį nustebino. Anot G. Nausėdos, tai buvo valdančiųjų kerštas jam.  „Mes kartais painiojame asmeninius santykius ir vienų ar kitų frakcijų sprendimus Seime. Iš tikrųjų, mane smarkiai nustebino, neslėpsiu šito, vieno iš kompetentingiausių Lietuvos teisininkų nepatvirtinimas KT teisėju.

Seimas antradienį apsispręs dėl Juliaus Sabatausko, Haroldo Šinkūno bei Artūro Driuko skyrimo į Konstitucinį Teismą (KT). Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną H. Šinkūną pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką A. Driuką – šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.  Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą pateikė Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos veto su „čekiukų“ skandalu susijusioms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė sako, kad opozicija per kelias savaites paruoš kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).  „Per porą savaičių mes parašysime tekstą ir surinksime parašus (...). Su kolegomis iš opozicijos apsitarėme ir matome, kad surinkti tam parašus tikrai turėtų pavykti, nes ir opozicinės frakcijos tam pritaria“, – Eltai penktadienį ...

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė Haroldo Šinkūno, Artūro Driuko ir Juliaus Sabatausko kandidatūroms į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus. „Visoms trims kandidatūroms pritarta ir nuoširdžiai jums linkime sėkmės“, – trečiadienį TTK posėdyje teigė komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl Pilietybės įstatymo normos konstitucingumo, pagal kurią atimta Lietuvos pilietybė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Šią byla pagal Regionų administracinio teismo kreipimąsi KT nagrinėjo rašytine tvarka.

Kitą savaitę Seimas rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį, kurio metu parlamentarams bus pristatytos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Seimo valdyba. „Kaip žinote, kolegos, yra pateiktos kandidatūros į Konstitucinį Teismą.

Seimo pirmininkui į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius parlamentarą Julių Sabatauską, prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis nesiima spėlioti, ar dar vieno buvusio politiko paskyrimas į šią instituciją trukdytų teismo darbui. Pasak jo, tai priklausys nuo to, kaip organizuojama KT veikla.  „Jeigu dar vienas (buvęs politikas – ELTA) bus teisme, ar tai sužlugdys teismo darbą? Sunku pasakyti, greičiausiai, ne.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis nesutinka su parlamento opozicijos teiginiais, kad į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius socialdemokratą Julių Sabatauską, kyla minėto teismo politizavimo grėsmė.  „Nedrįsčiau teigti tokių dalykų, kadangi, būdamas teisininku, aš žinau, ko iš Konstitucinio Teismo teisėjų reikalauja Konstitucija.

Siūlymas suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas, nepaisant kitų jiems jau mokamų pensijų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Tokią išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas, įvertinęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus kartu su kitais parlamentarais birželio mėnesį įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

Seime priėmus kitąmet įsigaliosiančią mokesčių reformą, dalis verslo bendruomenės dar sprendžia, ar parlamento sprendimus ginčys teisme, ir neatmeta galimybės Seimo narių prašyti kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, šiuo metu ieškinys dar nėra parengtas.

Buvęs žvalgybos vadovas Darius Jauniškis teigiamai vertina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos ir vėliau jos patvirtintos išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Visgi, D. Jauniškis kol kas neatmeta, jog dėl galimo šmeižto šios komisijos išvadose, jis kreipsis į teisėsaugą. „Aš dar neatsisakau, stebiu įvykius, kaip viskas toliau vystysis.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ribojimo. Ši byla nagrinėta pagal individualų skundą. Asmuo į KT kreipėsi dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų, kad paramą gaunantys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, o jeigu to nedaro jiems gali būti nutrauktas pašalpos mokėjimas.

Konstituciniam Teismui (KT) atvėrus galimybę teismams registruoti lyčiai neutralią partnerystę, parlamentarai antradienį planuoja pradėti svarstyti pataisą, kuria metams būtų užkirsta tokia galimybė. Keliasdešimties Seimo narių grupė siūlo į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Keliasdešimčiai parlamentarų siūlant metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą taip užkertant kelią partneriams savo santykius registruoti teismuose, teisės specialistai tai vadina proceso Seime vilkinimu nepaisant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo. „Čia nėra sureguliavimas, čia yra eilinis bandymas nespręsti klausimo“, – BNS ketvirtadienį sakė buvusi KT teisėja, Mykolo Romerio universiteto garbės profesorė Toma Birmontienė.

Keliasdešimt parlamentarų siūlo pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas. Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos ir vėliau jos patvirtintos išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, konservatorių frakcijos parlamente seniūnas Mindaugas Lingė tikina – tyrimo metu surinka informacija nebuvo paneigta. „Prieštaravimas Konstitucijai kilo iš per plačiai apibrėžtų klausimų laikinajai tyrimų komisijai.

Premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas parodė, jog praėjusios kadencijos valdantieji, pažeisdami įstatymus, bandė pakenkti prezidentui Gitanui Nausėdai.

Konstituciniam Teismui (KT) penktadienį pripažinus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo parlamentinės komisijos veikla prieštaravo Konstitucijai, pats pranešėjas Tomas Gailius įžvelgia institucijų, tarp jų – ir parlamento – negebėjimą tinkamai atlikti savo darbo. „Bėda, kad mūsų valstybėje institucijos tinkamai neatlieka savo darbo, ir viskas. Ar tai Seimas būtų, ar teisėsauga, ar prokuratūra, ar teismai“, – BNS penktadienį sakė T. Gailius.

Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šiose išvadose teigiama, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus, kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių val...

Už 150 eurų pasisavinimą 7,5 tūkst. eurų bauda nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indra Tamašauskienė su individualiu skundu kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Šio žingsnio jos advokatas ėmėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė nepriimti skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neatnaujinti I. Tamašauskienės bylos, motyvuodamas, kad nuteistoji jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą ...

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį išnagrinėjo parlamento narių grupės prašymą įvertinti praėjusios kadencijos Seime dirbusios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sudarymo konstitucingumą. Sprendimą šioje byloje KT planuoja paskelbti po mėnesio. Praėjusios kadencijos Seimo narių grupės skunde KT teigiama, jog minėta komisija, kuri analizavo galimą neteisėtą poveikį 2019 m. prezidento rinkimams, buvo sudaryta, pažeidžiant Konstituciją.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį žodiniame posėdyje pradeda nagrinėti grupės Seimo narių prašymą įvertinti laikinosios Seimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, sudarymo konstitucingumą. Į teismo posėdį kviečiamos pareiškėjos Seimo narės socialdemokratė Rasa Budbergytė ir demokratė Agnė Širinskienė, parlamento Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) rekomendaciją nesuteikti leidimo „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo politikas pripažintas sulaužęs priesaiką. Kaip nurodoma Seimo pirmininkui antradienį pateiktoje žvalgybos išvadoje, kurią matė ir BNS, praradusiam valstybės pasitikėjimą asmeniui teisė dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija negali būti suteikiama.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog klausimas – per daug reikšmingas, kad jis būtų sprendžiamas individualiomis inciatyvomis, todėl tai reglamentuojantis įstatymas turėtų būti priimtas Seimo. „Jeigu Seimas priims tokį nutarimą, be jokios abejonės Vyriausybė parengs reikalingą projektą. Na, šiandien Vyriausybės programoje tokio klausimo sprendimo nėra numatyta, todėl Seimo pirmininkas yra teisus.

Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos. Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters. „Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad Seimas turės išspręsti šį klausimą. Visgi, Vyriausybės vadovas neatmeta, kad šio nutarimo realizavimas gali užtrukti. Pasak jo, iš pradžių Seimas turės apsispręsti, kokia apimti ir formatu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.