kt

Vyriausybės sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šioje byloje pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl "Lietuvos dujų" bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui "Gazprom". Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį padėjo tašką dėl daugiau kaip trejus metus - nuo 2004 m. kovo 5 d. iki 2007 m. gegužės 17 d. - galiojusio ginčytino teisinio reguliavimo nustatant maksimalų 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos dydį vienam eismo įvykiui. KT paskelbė, kad tokia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris ragina neseniai pagimdžiusias ar greitai gimdysiančias mamas, kurios nukentės dėl neseniai priimto Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinojo įstatymo, nenuleisti rankų ir rengti skundus teismui.

Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis apgailestauja, kad ketvirtadienį parlamentarai 4 balsų persvara nepritarė Seimo nutarimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. V. P. Andriukaičio teigimu, norint apginti akademinės visuomenės interesus, lieka vienintelis kelias - į KT kreiptis Seimo narių grupei. "Jau 50 Seimo narių pasirašė po kreipimusi į KT.

Seimas atmetė siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo. Prieš porą dienų nepritarus projektui po pateikimo, 52 parlamentarų balsais nutarta Seimo narės Dangutės Mikutienės Seimo nutarimo projektą atmesti. Už siūlymą grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti nebalsavo nė vienas Seimo narys.

Seimo opozicija bando stabdyti aukštojo mokslo pertvarką. Anot studentų atstovų, tai gali virsti tragedija šiuo metu studijuojantiems ir Lietuvoje siekti aukštojo mokslo planuojantiems žmonėms. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) neigiamai vertina grupės Seimo opozicijos narių iniciatyvą priimti specialų nutarimą, kuriuo Konstitucinio Teismo (KT) būtų prašoma patikrinti, ar Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Konstituciją.

„Skubotai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ) sukėlė ne tik daug diskusijų, bet ir nesutarimų, tikros painiavos“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas.

Jeigu ir priimant naująjį Visuomenės informavimo įstatymą išliks Konstitucijai galimai prieštaraujančios nuostatos, kartu su priimamu įstatymu turėtų būti priimamas sprendimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Tai penktadienį, po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio, turėjusio preliminariai vertinti, ar Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Ir opozicijai, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl būsimos ligoninių pertvarkos teisėtumo. Kreipimąsi inicijavo Darbo partijos narė Dangutė Mikutienė. Iniciatyvos rėmėjų teigimu, restruktūrizavus 12 rajoninių ligoninių gali reikėti atleisti kelis šimtus gydytojų, po ligoninių tinklų optimizavimo šalyje liks 24 gydymo įstaigomis mažiau. Gydymo įstaigų reformai praėjusių metų gruodį pritarė Vyriausybė.

2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo išvados patvirtino reformos eigoje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) išsakytus trūkumus naujam LR Mokslo ir studijų įstatymui.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Algirdas Sysas mano, kad neseniai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą gali tekti kurti iš naujo, kadangi kai kurie jo straipsniai buvo pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Konstitucijai. Socialdemokratai sieks, kad pavasarį įsigaliojusi įstatymo redakcija nustotų galioti, todėl siūlys Seimui nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl viso įstatymo konstitucingumo.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus.

Nereikia aiškinti, kokį svorį ir kokią įtaką Lietuvoje įgijęs Konstitucinis Teismas (KT). Iš esmės KT gali vetuoti net Seimo sprendimus, nors Konstitucijoje apie tai nekalbama. Kas tie 9 KT teisėjai, kurie yra pakilę virš Seimo ir net Konstitucijos? "Konstitucinės teisės doktrina yra gyvas organizmas. Sakoma, kad ji auga kaip koralas. Rytoj tos teisės bus daugiau negu šiandien. Svarbiausia, statant šitą didžiulį pastatą - konstitucinę jurisprudenciją, - negriauti pamatų.

Pareigūnai iki šiol nežino, ar gaus pinigų už viršvalandžius, dirbtus šešerius metus. Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą, kad priedus ribojantis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tačiau net ir teismams nusprendus pareigūnų naudai neaišku, iš kur paimti lėšų. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai šeštadienį vyko į mitingą Vilniuje, prie Sporto rūmų. Čia rinkosi teisininko Kęstučio Čilinsko vadovaujamo Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) dalyviai.