kt

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, va­kar su­si­ti­ku­si su So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­riu Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi, at­si­sa­kė ver­tin­ti nau­jos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­da­ry­mo ga­li­my­bes. Šian­dien ji kreip­sis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą dėl Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus neprisideda prie spaudimo Darbo partijos atžvilgiu, mano Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė. „Aš manau, kad pats kreipimasis tikrai neprisideda. Jeigu kažkas kreipiasi, nesvarbu, ar pavieniai asmenys, ar politinė jėga, Prezidentė negali pati pasakyti, ar teisėti, ar neteisėti rinkimų rezultatai - tai gali išaiškinti tik Konstitucinis Teismas.

Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Gintaro Songailos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

54 Seimo nariai savo parašais pareikalavo, kad į lapkričio 6 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas paklausimo Konstituciniam Teismui (KT) projektas dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Kad klausimas būtų privalomai svarstomas, užtenka surinkti 47 Seimo narių parašus. Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila jau spalio 30 d. Seime įregistravo patobulintą Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui projektą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Konstitucinio Teismo išvadą dėl precedento neturinčio Seimo rinkimų atvejo Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje, teigia, kad sąžiningi rinkimai - pamatinė demokratijos sąlyga, todėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių rinkimų skaidrumui užtikrinti. „Konstitucinio Teismo išaiškinimai, išryškinę Seimo rinkimų įstatymo ydas, yra labai svarbūs tolesniam demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui.

Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymas, pagal kurį  partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui sudaromos sąlygos kandidatuoti Seimo rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupės prašymą išnagrinėti, ar atitinka Konstituciją neseniai parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, KT priėmė gegužę.

Tvarkiečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) trečiadienį įteikė pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau, ar Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas juose galės dalyvauti paaiškės ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus apie jo galimybę kandidatuoti. „Taip, jie pristatė dokumentus“, – Eltai patvirtino jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Spręsdamas, ar 2008 m. lapkričio 17 d. Seimo nutarimas, kuriuo Seimo narys Arūnas Valinskas buvo patvirtintas Seimo Pirmininku, Konstitucinis Teismas (KT) nutarė nutraukti konstitucinės justicijos bylos dalį,  kadangi Seimo nutarimo, kuriuo A. Valinskas paskirtas Seimo pirmininku, galiojimas yra pasibaigęs.

Parlamentaras Arūnas Valinskas 2008 metais buvo teisėtai išrinktas Seimo Pirmininku, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT), išaiškinęs, kad Seimo statuto nuostata, pagal kurią balsuojantis Seimo narys biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, neprieštarauja Konstitucijai.

Rytoj, ketvirtadienį, balandžio 19 d., 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas rengia viešą teisminį posėdį, kuriame nagrinės Seimo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XI-1 „Dėl A. Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitiktį Konstitucijai ir Seimo statuto nuostatoms. Taip pat bus tiriamas Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies „Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini“ konstitucingumas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatos, pagal kurias motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu pašalpų gavėjai nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gauna draudžiamųjų pajamų iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, taip pat Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostata, kuria ribojama muitinės pareigūnų teisė dirbti kitą darbą, prieštarauja Konstitu...

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad dirbančių pensininkų pensijos buvo sumažintos neteisėtai. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas sausio 25 d. Seime užregistravo Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama atstatyti anksčiau galiojusią valstybinių pensijų mokėjimo tvarką, t.y. leisti valstybinių pensijų gavėjams dirbti, uždirbti ir mokėti mokesčius nemažinant jų pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Vienas esminių kompensavimo principų, išdėstytas sumažintų pensijų kompensavimo koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, iškilo tiesioginės teisinės atsakomybės klausimas.

Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai.

Seimui susirinkus į neeilinę sesiją vienas iš svarstomų klausimų – Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdantieji ir opozicija siūlo savo šios problemos sprendimo būdus. (Papildyta 11.29) Antradienį Seimas apsisprendė ypatingos skubos tvarka svarstyti švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.

Siūlymas griauti viską iš pamatų – pats radikaliausias sprendimas, kuris tik pakenktų aukštojo mokslo sistemai. Taip Lietuvos studentų sąjunga vertina socialdemokratų iniciatyvą Seime įregistruoti Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektą ir pasisako už aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumą tobulinant sistemą nuosekliai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys,   švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seime įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Opozicijos politikus papiktino Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus viešos abejonės ar Konstitucinio teismo (KT) sprendimą dėl aukštojo mokslo reformos lėmė teisėjų darbo santykiai su Vilniaus universitetu. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas teigia, kad ministras nebeturi moralinės teisės eiti pareigas.

Grupė Seimo narių įteikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kuriame prašo ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję teisėjai nesupainiojo privačių ir viešų interesų. Kreipimosi autoriams užkliuvo tai, kad šeši Konstitucinio Teismo teisėjai dėsto aukštosiose mokyklose ir galėjo būti suinteresuoti vienokiu ar kitokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl aukštojo mokslo reformos.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad nemaža dalis Aukštojo mokslo reformą reglamentuojančių teisės aktų pamina pagrindinį šalies įstatymą, iškart kilo žodžių karas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad nieko ypatingo neįvyko, bet opozicija reikalauja jo galvos. Apie įstatymų rengėjų atsakomybę prabilęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis kaltinamas politikavimu.

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo kai kurie dalykai aukštajame moksle turėtų būti koreguojami, teigia Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį išaiškinus, kad tam tikros aukštųjų mokyklų valdymą ir studentų finansavimą apibrėžiančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, šis aukštąjį mokslą reguliuojantis teisės aktas turės būti keičiamas iš esmės, teigia Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Krikščioniškų Bažnyčių atstovai dar kartą teigia, kad KT nutarimas apie šeimos koncepciją yra grėsmė valstybei. Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai Seimo narius ir visuomenę ragina dar kartą apgalvoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad šeimos siejimas išimtinai su santuoka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Jau antra savaitė, kai politikai aršiai puola Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl valstybinės šeimos koncepcijos prieštaravimo Konstitucijai. Praėjusią savaitę Premjeras įspėjo laukiantis teisingo sprendimo dėl dar tik būsimo nutarimo. Kokios politikų kalbų ir nuomonių reiškimo ribos ir atsakomybė? Buvęs KT pirmininkas profesorius Egidijus Kūris sako, kad kartais savo kaltinimais politikai griauna pasitikėjimą valstybe.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, remdamasis pranašo Izaijaus žodžiais apie Dievo mums padovanotą vynuogyną, primena, kad Dievo mums padovanotas vynuogynas yra mūsų šeima, tauta ir Bažnyčios bendruomenė. Šeima yra pats brangiausias ir artimiausias Dievo mums padovanotas vynuogynas. Joje mes augame, bręstame, mokomės pažinti pasaulį, mylėti ir daryti gera.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas sako, kad aukščiausių valdžios pareigūnų reakcija į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl šeimos sąvokos demonstruoja teisinį nihilizmą, neišprusimą ir tai varo į neviltį. „Mūsų aukštų valdžios pareigūnų reakcija buvo pakankamai įdomi ir pakankamai, sakyčiau, gatviška.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius plačiau nekomentuoja Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl šeimos sąvokos apibrėžimo ir tikisi, kad netrukus viskas stos į savo vietas. KT trečiadienį paskelbė, jog Seimo nutarime apibrėžta sąvoka, kad šeima laikomi tik santuokos ryšiais susiję asmenys, prieštarauja Konstitucijai. „Nesinorėtų galvoti, kad Lietuvoje mes nebesuprantame, kas yra šeima.

Generalinė prokuratūra prašo bylos nagrinėjimą nutraukti, Neringos Venckienės advokatas – įrodyti A. Ūso kaltę, pastarojo gynėjas reikalauja reabilituoti po mirties įtariamąjį pedofilijos byloje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 17 teisėjų kolegija nutarė skelbti sprendimą taip vadinamoje Kauno pedofilijos byloje spalio 10 dieną.

Antradienį Seime pristatomos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Administracinių bylų teisenos ir Konstitucinio Teismo įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paspartinti bylų nagrinėjimą, padaryti teisminį procesą greitesnį, ekonomiškesnį ir paprastesnį. Taip pat teikiamas siūlymas atsisakyti nelanksčios Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo tvarkos ir priimti nutarimą, kuriuo būtų sumažintas teisėjų skaičius Aukščiausiajame Teisme.

Sprendimas dėl rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai paaiškės tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, trečiadienį pakartojo Premjeras Andrius Kubilius. Seimas siūlymą dėl rentos skyrimo Prezidento našlei K. Brazauskienei kreiptis į KT buvo atmetęs. Kiek vėliau grupė parlamentarų kreipėsi į KT, kad šis išaiškintų, ar rentos skyrimas Prezidento A. M. Brazausko našlei K. Brazauskienei neprieštarautų Konstitucijai.

Ginčytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos dėl pavienių asmenų, neįrašytų į politinių partijų sąrašus, dalyvavimo rinkimuose prieštarauja Konstitucijai.

Pietų Korėjos mobiliojo ryšio operatoriai „SK Telecom“ ir „KT“ sustabdė prekybą „iPad 2“ planšetiniais kompiuteriais  internetu. Priežastis – įrenginių trūkumas: „Apple“ negali patiekti tiek planšetinių kompiuterių, kiek prašo partneriai. „SK Telecom“ savo tinklalapyje skelbia: „Mūsų „iPad 2“ atsargos baigėsi. Todėl atsiprašome, kad negalime užtikrinti pakankamo planšetinių kompiuterių kiekio dėl globalaus jų trūkumo.

Seimas pritarė Prezidentės teikimui ir Konstitucinio Teismo pirmininku paskyrė Romualdą Kęstutį Urbaitį. Slaptu balsavimu antradienio plenariniame posėdyje už šią kandidatūrą pasisakė balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 7. Prieš balsavimą su kandidatu susitikusios Seimo frakcijos teigiamai įvertino Prezidentės pasirinkimą.

Prezidentūra siūlo tobulinti Konstitucinio Teismo (KT) įstatymą ir nustatyti, kad tam tikrais atvejais bylos šiame teisme būtų nagrinėjamos ir rašytinio proceso tvarka. Antradienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėdama Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sakė, kad šiuo metu galiojančiame KT įstatyme nustatyta, jog, kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, tol KT neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

Seime pristatytas Romualdas Kęstutis Urbaitis – kandidatas vadovauti Konstituciniam Teismui. Jo kandidatūrą ketvirtadienio plenariniame posėdyje pristatė Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė. Pasak Prezidentės atstovės, R. K. Urbaitis Konstitucinio Teismo teisėju dirba jau 6 metus. Šis faktas suponuoja, kad kandidatas gerai žino Konstitucinio Teismo veiklos specifiką, susiformavusias darbo tradicijas įvairiose srityse, Konstitucinio Teismo suformuotą Konstitucinę doktriną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuo šių metų pradžios iki kovo 22 dienos gavo ir išnagrinėjo 44 bylas, susijusias su Savivaldybių tarybų rinkimais. Keturios bylos yra sustabdytos, nes nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje susiduriama su problema, jog per dažnai priimti įstatymai yra apskundžiami Konstituciniam Teismui (KT), teigia kandidatas į šio teismo teisėjus, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis.„Lietuvoje dar turbūt nėra įstatymo, kuris nebūtų apskųstas Konstituciniame Teisme. Tarp kitko, tai yra problema.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama bet kokia su darbu nesusijusi veikla. Pasirodo, Seimo nariui neleistinas darbas apima bet kokią veiklą privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba jai atstovaujant, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu.

A. Salamakinas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo narių galimybės užsiimti papildoma veikla. KT jau artimiausiu metu imsis prašymo išaiškinti šį klausimą. A. Salamakinas teigė, kad jis nori išaiškinimo, ar draudimas parlamentarui dirbti papildomai apima ir veiklą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

Vyriausybė neskuba svarstyti rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai klausimo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, netikslinga šiuo metu Ministrų Kabinetui būtų priimti kokį nors sprendimą prieš Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą. Dar prieš Naujuosius metus socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žadėjo, kad dėl rentos skyrimo K. Brazauskienei Vyriausybė apsispręs iš karto po švenčių, klausimas bus prioritetinis Vyriausybės darbotvarkėje.

Nors praėjo vos savaitėlė, Lietuvos spaudoje jau pasirodė dešimtys nuomonių dėl šios bylos sprendimo pasekmių ir dešimtys siūlymų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Neminėsiu originaliausių asmeninių politologų ar teisininkų pareiškimų, kurie veikiausiai gimė jų autoriams net neperskaičius viso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir teisėjų atskirųjų nuomonių tekstų.

2011 metų sausio 10 dieną išplatintas Konstitucinio teismo (jeigu tai visų Konstitucinio teismo teisėjų nuomonė) pareiškimas nuoširdžiai stebina. Jame kalbama apie Europos žmogaus teisių teismo 2011 metų sausio 6 dienos sprendimo įgyvendinimą. Paprastai ilgai ir skrupulingai nagrinėjantis kiekvieną savo pasakytą žodį ar sprendimą šiuo atveju Konstitucinis teismas reagavo žaibiškai. Pareiškimo esmė tvirta ir vienareikšmė.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostata, kurioje numatyta, kokį kompensacijos dydį turi sumokėti pažeidėjas, prieštarauja Konstitucijai. Anot teismo, pagal Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, o tokia įstatymo nuostata apriboja teismo galimybę atsižvelgti į kitas aplinkybes.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Algirdas Sysas stebėjosi Vyriausybės bejėgiškumu, kai atidengus konfidencialumo skraistę nuo Lietuvos energetikos politikos, paaiškėjo, jog patirtas visiškas fiasko: prarastas laikas ir milžiniški nuostoliai. V.P.Andriukaitis piktinosi, kad bet kuris politikas, pasidomėjęs būsimosios atominės elektrinės statyba, netrukus gaudavo „rusų agento“ etiketę.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį teismą dėl balsavimo per apkaltą L. Karaliui ir A. Sacharukui. V. Andriukaičio teigimu, kai kurie balsavimo komisijos nariai yra pareiškę, jog balsavimo procesas galimai buvo neskaidrus. „Kolega K. Masiulis teigia, jog balsavimo metu galėjo būti padaryta pažeidimų, todėl manau tikslinga išsiaiškinti, ar nereikia rengti naujo balsavimo" – sakė politikos veteranas.

Seimui neatėmus mandato iš parlamentaro Aleksandro Sacharuko, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). „Aš bandysiu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasiaiškinti situaciją, kuri susiklostė po to, kai Seimas priėmė sprendimą neatimti mandato“, – penktadienį žurnalistams sakė I. Degutienė.

Trečiadienį, spalio 27 d., 16.30 val. Konstitucinis Teismas skelbs išvadą dėl pareiškėjo – Seimo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimuose išdėstytų paklausimų. Seimas prašo pateikti išvadą, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų dėl apkaltos Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui išvadose, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstituciniame Teisme šiandien priimti nagrinėti trys nauji pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai. Prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, jame nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, atitiktį Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymo 7...