kt

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį išaiškinus, kad tam tikros aukštųjų mokyklų valdymą ir studentų finansavimą apibrėžiančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, šis aukštąjį mokslą reguliuojantis teisės aktas turės būti keičiamas iš esmės, teigia Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Krikščioniškų Bažnyčių atstovai dar kartą teigia, kad KT nutarimas apie šeimos koncepciją yra grėsmė valstybei. Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai Seimo narius ir visuomenę ragina dar kartą apgalvoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad šeimos siejimas išimtinai su santuoka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Jau antra savaitė, kai politikai aršiai puola Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl valstybinės šeimos koncepcijos prieštaravimo Konstitucijai. Praėjusią savaitę Premjeras įspėjo laukiantis teisingo sprendimo dėl dar tik būsimo nutarimo. Kokios politikų kalbų ir nuomonių reiškimo ribos ir atsakomybė? Buvęs KT pirmininkas profesorius Egidijus Kūris sako, kad kartais savo kaltinimais politikai griauna pasitikėjimą valstybe.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, remdamasis pranašo Izaijaus žodžiais apie Dievo mums padovanotą vynuogyną, primena, kad Dievo mums padovanotas vynuogynas yra mūsų šeima, tauta ir Bažnyčios bendruomenė. Šeima yra pats brangiausias ir artimiausias Dievo mums padovanotas vynuogynas. Joje mes augame, bręstame, mokomės pažinti pasaulį, mylėti ir daryti gera.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas sako, kad aukščiausių valdžios pareigūnų reakcija į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl šeimos sąvokos demonstruoja teisinį nihilizmą, neišprusimą ir tai varo į neviltį. „Mūsų aukštų valdžios pareigūnų reakcija buvo pakankamai įdomi ir pakankamai, sakyčiau, gatviška.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius plačiau nekomentuoja Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl šeimos sąvokos apibrėžimo ir tikisi, kad netrukus viskas stos į savo vietas. KT trečiadienį paskelbė, jog Seimo nutarime apibrėžta sąvoka, kad šeima laikomi tik santuokos ryšiais susiję asmenys, prieštarauja Konstitucijai. „Nesinorėtų galvoti, kad Lietuvoje mes nebesuprantame, kas yra šeima.

Generalinė prokuratūra prašo bylos nagrinėjimą nutraukti, Neringos Venckienės advokatas – įrodyti A. Ūso kaltę, pastarojo gynėjas reikalauja reabilituoti po mirties įtariamąjį pedofilijos byloje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 17 teisėjų kolegija nutarė skelbti sprendimą taip vadinamoje Kauno pedofilijos byloje spalio 10 dieną.

Antradienį Seime pristatomos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Administracinių bylų teisenos ir Konstitucinio Teismo įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paspartinti bylų nagrinėjimą, padaryti teisminį procesą greitesnį, ekonomiškesnį ir paprastesnį. Taip pat teikiamas siūlymas atsisakyti nelanksčios Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo tvarkos ir priimti nutarimą, kuriuo būtų sumažintas teisėjų skaičius Aukščiausiajame Teisme.

Sprendimas dėl rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai paaiškės tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, trečiadienį pakartojo Premjeras Andrius Kubilius. Seimas siūlymą dėl rentos skyrimo Prezidento našlei K. Brazauskienei kreiptis į KT buvo atmetęs. Kiek vėliau grupė parlamentarų kreipėsi į KT, kad šis išaiškintų, ar rentos skyrimas Prezidento A. M. Brazausko našlei K. Brazauskienei neprieštarautų Konstitucijai.

Ginčytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos dėl pavienių asmenų, neįrašytų į politinių partijų sąrašus, dalyvavimo rinkimuose prieštarauja Konstitucijai.

Pietų Korėjos mobiliojo ryšio operatoriai „SK Telecom“ ir „KT“ sustabdė prekybą „iPad 2“ planšetiniais kompiuteriais  internetu. Priežastis – įrenginių trūkumas: „Apple“ negali patiekti tiek planšetinių kompiuterių, kiek prašo partneriai. „SK Telecom“ savo tinklalapyje skelbia: „Mūsų „iPad 2“ atsargos baigėsi. Todėl atsiprašome, kad negalime užtikrinti pakankamo planšetinių kompiuterių kiekio dėl globalaus jų trūkumo.

Seimas pritarė Prezidentės teikimui ir Konstitucinio Teismo pirmininku paskyrė Romualdą Kęstutį Urbaitį. Slaptu balsavimu antradienio plenariniame posėdyje už šią kandidatūrą pasisakė balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 7. Prieš balsavimą su kandidatu susitikusios Seimo frakcijos teigiamai įvertino Prezidentės pasirinkimą.

Prezidentūra siūlo tobulinti Konstitucinio Teismo (KT) įstatymą ir nustatyti, kad tam tikrais atvejais bylos šiame teisme būtų nagrinėjamos ir rašytinio proceso tvarka. Antradienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėdama Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sakė, kad šiuo metu galiojančiame KT įstatyme nustatyta, jog, kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, tol KT neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

Seime pristatytas Romualdas Kęstutis Urbaitis – kandidatas vadovauti Konstituciniam Teismui. Jo kandidatūrą ketvirtadienio plenariniame posėdyje pristatė Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė. Pasak Prezidentės atstovės, R. K. Urbaitis Konstitucinio Teismo teisėju dirba jau 6 metus. Šis faktas suponuoja, kad kandidatas gerai žino Konstitucinio Teismo veiklos specifiką, susiformavusias darbo tradicijas įvairiose srityse, Konstitucinio Teismo suformuotą Konstitucinę doktriną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuo šių metų pradžios iki kovo 22 dienos gavo ir išnagrinėjo 44 bylas, susijusias su Savivaldybių tarybų rinkimais. Keturios bylos yra sustabdytos, nes nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje susiduriama su problema, jog per dažnai priimti įstatymai yra apskundžiami Konstituciniam Teismui (KT), teigia kandidatas į šio teismo teisėjus, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis.„Lietuvoje dar turbūt nėra įstatymo, kuris nebūtų apskųstas Konstituciniame Teisme. Tarp kitko, tai yra problema.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama bet kokia su darbu nesusijusi veikla. Pasirodo, Seimo nariui neleistinas darbas apima bet kokią veiklą privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba jai atstovaujant, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu.

A. Salamakinas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo narių galimybės užsiimti papildoma veikla. KT jau artimiausiu metu imsis prašymo išaiškinti šį klausimą. A. Salamakinas teigė, kad jis nori išaiškinimo, ar draudimas parlamentarui dirbti papildomai apima ir veiklą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

Vyriausybė neskuba svarstyti rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai klausimo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, netikslinga šiuo metu Ministrų Kabinetui būtų priimti kokį nors sprendimą prieš Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą. Dar prieš Naujuosius metus socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žadėjo, kad dėl rentos skyrimo K. Brazauskienei Vyriausybė apsispręs iš karto po švenčių, klausimas bus prioritetinis Vyriausybės darbotvarkėje.

Nors praėjo vos savaitėlė, Lietuvos spaudoje jau pasirodė dešimtys nuomonių dėl šios bylos sprendimo pasekmių ir dešimtys siūlymų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Neminėsiu originaliausių asmeninių politologų ar teisininkų pareiškimų, kurie veikiausiai gimė jų autoriams net neperskaičius viso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir teisėjų atskirųjų nuomonių tekstų.

2011 metų sausio 10 dieną išplatintas Konstitucinio teismo (jeigu tai visų Konstitucinio teismo teisėjų nuomonė) pareiškimas nuoširdžiai stebina. Jame kalbama apie Europos žmogaus teisių teismo 2011 metų sausio 6 dienos sprendimo įgyvendinimą. Paprastai ilgai ir skrupulingai nagrinėjantis kiekvieną savo pasakytą žodį ar sprendimą šiuo atveju Konstitucinis teismas reagavo žaibiškai. Pareiškimo esmė tvirta ir vienareikšmė.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostata, kurioje numatyta, kokį kompensacijos dydį turi sumokėti pažeidėjas, prieštarauja Konstitucijai. Anot teismo, pagal Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, o tokia įstatymo nuostata apriboja teismo galimybę atsižvelgti į kitas aplinkybes.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Algirdas Sysas stebėjosi Vyriausybės bejėgiškumu, kai atidengus konfidencialumo skraistę nuo Lietuvos energetikos politikos, paaiškėjo, jog patirtas visiškas fiasko: prarastas laikas ir milžiniški nuostoliai. V.P.Andriukaitis piktinosi, kad bet kuris politikas, pasidomėjęs būsimosios atominės elektrinės statyba, netrukus gaudavo „rusų agento“ etiketę.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį teismą dėl balsavimo per apkaltą L. Karaliui ir A. Sacharukui. V. Andriukaičio teigimu, kai kurie balsavimo komisijos nariai yra pareiškę, jog balsavimo procesas galimai buvo neskaidrus. „Kolega K. Masiulis teigia, jog balsavimo metu galėjo būti padaryta pažeidimų, todėl manau tikslinga išsiaiškinti, ar nereikia rengti naujo balsavimo" – sakė politikos veteranas.

Seimui neatėmus mandato iš parlamentaro Aleksandro Sacharuko, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). „Aš bandysiu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasiaiškinti situaciją, kuri susiklostė po to, kai Seimas priėmė sprendimą neatimti mandato“, – penktadienį žurnalistams sakė I. Degutienė.

Trečiadienį, spalio 27 d., 16.30 val. Konstitucinis Teismas skelbs išvadą dėl pareiškėjo – Seimo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimuose išdėstytų paklausimų. Seimas prašo pateikti išvadą, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų dėl apkaltos Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui išvadose, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstituciniame Teisme šiandien priimti nagrinėti trys nauji pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai. Prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, jame nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, atitiktį Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymo 7...

Antradienį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 2002 m. prezidentas Valdas Adamkus neteisėtai apdovanojo Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Papildyta (16val.40min.) Teismas nusprendė, kad dekretas dėl apdovanojimo prieštarauja Konstitucijai bei prieštaravo tuo metu galiojusiam Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymui.

Tautos Ateities Forumas išreikšdamas nemažos dalies Lietuvos žmonių nuomonę išplatina šį pareiškimą: mes visi esame liudininkai jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančios mūsų teisinės sistemos agonijos. Sistemos, kuri vietoj to, kad vykdytų teisingumą ir gintų daugumos Lietuvos gyventojų prigimtines teises dirbti ir oriai gyventi, paskendo savo grupinių interesų sprendimo liūne.

Penktadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas turėtų padėti užbaigti žemės suteikimo Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams procedūras. KT, 2006 m. gegužės 12 d. vertinęs Žemės reformos įstatymo nuostatą, pagal kurią žemė neatlygintinai suteikiama Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, konstitucingumą, pripažino, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Nutarimą antradienį paskelbęs Konstitucinis Teismas (KT) šio teismo teisėjams pažėrė gerų žinių dėl pensijų. Teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai. Nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas - taip pat prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo.

Konstituciniame Teisme šiandien priimtas prašymas ištirti, ar įstatymų nuostatos, kuriose, pasak pareiškėjo, nustatyti pertekliniai, galbūt konstituciškai nepagrįsti apribojimai pasyviajai ir aktyviajai rinkimų teisei įgyvendinti, neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui ir dėl jų veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Nutarimą, kuriuo kreipiamasi į KT dėl už savo išvykusį kolegą L. Karalių balsavusio A. Sacharuko, parėmė 77 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 14 parlamentarų. Už kitą nutarimą, kuriuo prašoma KT įvertinti per pratęstą sesiją keliavusį Seimo narį L. Karalių, balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 16 parlamentarų.

Vyriausybė iki šių metų liepos 1 dienos turės parengti ir Seimui pateikti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Gali būti, kad mechanizmą Vyriausybė tvirtins ne savo sprendimu, bet įstatymu, priimtu parlamente.

Notariato įstatymo dalis, kurioje nustatyta, kad "notaro įgaliojimai gali būti pratęsti teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks 70 metų", prieštarauja Konstitucijai. Tokį nutarimą pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas abejojo, ar įtvirtinus galimybę pratęsti notaro įgaliojimus, tačiau nenumačius šio pratęsimo kriterijų, nėra sudaromos prielaidos pažeisti notarų nepriklausomumo principą.

Seimas ir po pakartotinio balsavimo atmetė siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo. Sausio 21 dieną Seimo posėdžiui pirmininkavusiam liberalcentristui Raimondui Šukiui neleidus perbalsuoti dėl šio nutarimo opozicinės partijos paliko posėdžių salę.

Aukščiausiasis Teismas (AT), nagrinėdamas į važiuojantį automobilį šovusio ir taip vairuotojo sveikatą sunkiai sutrikdžiusio pareigūno bylą, trečiadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Bylą nagrinėjusi AT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija prašo išaiškinti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normos neprieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybės sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šioje byloje pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl "Lietuvos dujų" bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui "Gazprom". Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį padėjo tašką dėl daugiau kaip trejus metus - nuo 2004 m. kovo 5 d. iki 2007 m. gegužės 17 d. - galiojusio ginčytino teisinio reguliavimo nustatant maksimalų 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos dydį vienam eismo įvykiui. KT paskelbė, kad tokia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris ragina neseniai pagimdžiusias ar greitai gimdysiančias mamas, kurios nukentės dėl neseniai priimto Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinojo įstatymo, nenuleisti rankų ir rengti skundus teismui.

Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis apgailestauja, kad ketvirtadienį parlamentarai 4 balsų persvara nepritarė Seimo nutarimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. V. P. Andriukaičio teigimu, norint apginti akademinės visuomenės interesus, lieka vienintelis kelias - į KT kreiptis Seimo narių grupei. "Jau 50 Seimo narių pasirašė po kreipimusi į KT.

Seimas atmetė siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo. Prieš porą dienų nepritarus projektui po pateikimo, 52 parlamentarų balsais nutarta Seimo narės Dangutės Mikutienės Seimo nutarimo projektą atmesti. Už siūlymą grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti nebalsavo nė vienas Seimo narys.

Seimo opozicija bando stabdyti aukštojo mokslo pertvarką. Anot studentų atstovų, tai gali virsti tragedija šiuo metu studijuojantiems ir Lietuvoje siekti aukštojo mokslo planuojantiems žmonėms. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) neigiamai vertina grupės Seimo opozicijos narių iniciatyvą priimti specialų nutarimą, kuriuo Konstitucinio Teismo (KT) būtų prašoma patikrinti, ar Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Konstituciją.

„Skubotai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ) sukėlė ne tik daug diskusijų, bet ir nesutarimų, tikros painiavos“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas.

Jeigu ir priimant naująjį Visuomenės informavimo įstatymą išliks Konstitucijai galimai prieštaraujančios nuostatos, kartu su priimamu įstatymu turėtų būti priimamas sprendimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Tai penktadienį, po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio, turėjusio preliminariai vertinti, ar Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Ir opozicijai, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl būsimos ligoninių pertvarkos teisėtumo. Kreipimąsi inicijavo Darbo partijos narė Dangutė Mikutienė. Iniciatyvos rėmėjų teigimu, restruktūrizavus 12 rajoninių ligoninių gali reikėti atleisti kelis šimtus gydytojų, po ligoninių tinklų optimizavimo šalyje liks 24 gydymo įstaigomis mažiau. Gydymo įstaigų reformai praėjusių metų gruodį pritarė Vyriausybė.

2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo išvados patvirtino reformos eigoje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) išsakytus trūkumus naujam LR Mokslo ir studijų įstatymui.