kt

Praėjusią kadenciją atlikto parlamentinio tyrimo „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“ išvados prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pareiškė, kad Seimas negali pritarti bet kokio turinio laikinosios tyrimo komisijos išvadai, tai yra tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį atmetė per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. N.Venckienė prašė jai priteisti beveik 30 tūkst. eurų neišmokėto darbo užmokesčio ir palūkanas. Ji teigė, kad Seimo valdyba neteisėtai sustabdė jai algos mokėjimą.

Vyriausybė trečiadienį spręs, kokius klausimus ministrų kabinetas gali svarstyti skubiai – praleisdamas derinimo procedūrą. Įstatymu apibrėžti tokius atvejus numatoma po Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kad Vyriausybės darbo reglamentu numatyta galimybė į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę traukti nesuderintus klausimus prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo statuto pataisas dėl sankcijų už praleistus posėdžius reikia priimti dar šią kadenciją ir kuo skubiau, nes Konstituciniam Teismui (KT) dabartinę nuostatą pripažinus prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui joje numatytos sankcijos iš viso nebegalioja, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. „Siūlau kuo skubiau, dar šios kadencijos Seime pataisyti statutą, kad atitiktų KT nutarimą.

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl Seimo nario algos leis priimti Seimo statuto pataisas ir naujame Seime bus daugiau tvarkos, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Aš laukiau to sprendimo, tai bus pagrindas Seimo nariams balsuojant dėl statuto nenaudoti (priešingos) argumentacijos, nes taip pasisakė KT. Bus daugiau tvarkos naujam Seime, daugiau atsakomybės, ko iš tiesų dabar trūko.

Koncerno „Icor“ grupės įmonės Vilniuje negali ir tiekti šilumos, ir kartu prižiūrėti šilumos ir karšto vandens sistemų. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tokios veiklos neleidžiantis Šilumos ūkio įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti pataisas dėl socialinių garantijų prezidentų sutuoktiniams – rentą siūloma keisti valstybine pensija, kuri sudarytų 15 proc. šalies vadovo darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas pataisas po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, vienas buvo prieš, 17 susilaikė. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad Seimas negali vertinti generalinio prokuroro ir kitų institucijų veiklos ataskaitų bei jų pagrindu imtis prokuratūros ar kitų institucijų vadovų atleidimų. Seimo nariai pastebi, jog iš esmės šis teismo sprendimas generalinio prokuroro kontrolės klausimų nesprendžia. Parlamentarai piktinasi, kad jie teturi tik formalią teisę pasiūlyti prezidentui atleisti iš pareigų generalinį prokurorą, į kurį šalies vadovas gali ir nusispjauti.

Konstituciniam Teismui (KT) atsisakius nagrinėti „darbiečių“ inicijuotą Seimo paklausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys viliasi, kad 2012 metų partijos rinkimų sąrašo eilės klausimas ateityje dar iškils. KT sekmadienį nusprendė nenagrinėti paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui.

Konstitucinis Teismas (KT) sekmadienį nusprendė nenagrinėti Seimo paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui. KT teigimu, šiuo kreipimusi Seimas siekė, kad būtų peržiūrėta Konstitucinio Teismo 2012 metų lapkričio 10 dienos išvada. Tačiau teismas pareiškė, kad pagal įstatymą, jis neturi įgaliojimų peržiūrėti savo išvadų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Konstitucinis Teismas ketina skelbti išvadą dėl apkaltos Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei. Seimas jo prašė pateikti išvadą, ar daugiau nei metus nelankydama Seimo posėdžių N. Venckienė nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos. Iš Lietuvos išvykusi Seimo narė Parlamente nesirodo nuo pernai balandžio, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

Grupė parlamentarų siekia, kad Konstitucinio Teismo teisėjai viešai skelbtų, kaip balsavo visuomenei aktualiais klausimais. „Piliečiai turi teisę žinoti, kaip kuris Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas balsavo“, – portalui balsas.lt sakė Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys, komentuodamas grupė parlamentarų siūlymą viešai skelbti, kaip dėl jų priimtų nutarimų bei išvadų balsavo KT teisėjai. „Dabar viskas vyksta anonimiškai.

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.

„Reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Gal jis atrastų jėgų ištaisyti savo klaidą. Gal šiek tiek ir apeliuojame į tai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis, kai buvo svarstoma galimybė kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja eilei Konstitucijos straipsnių.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kas gydymo įstaigose turi būti finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir iš valstybės biudžeto, taip pat, ar po valstybės finansuojamų studijų parengti specialistai privalo atidirbti šalies sveikatos įstaigose. Be to, ministras siekia išsiaiškinti, ar įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondą turi būti skaičiuojamos nuo visų pajamų.

 Daugumos ministerijų tarnautojai už spalio mėnesį gavo didesnius atlyginimus, tik Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) darbuotojams atkuriamoji darbo užmokesčio dalis bus išmokėta vėliau. "Dėl darbo užmokesčio lėšų trūkumo atkuriamoji darbo užmokesčio dalis Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams nebuvo mokama nuo spalio 1 d. Ją tikimasi išmokėti palaipsniui iki įstatyme nurodyto termino – 2014 m. kovo 1 d.", - BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija.

  Dėl vardo ir pavardės rašymo lenkiškai kovojanti Lietuvos pilietė ir jos gynėjas siekia, kad Konstitucinis Teismas (KT) dar kartą pasisakytų dėl asmenvardžių rašybos.

  Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kai dar praeitoje Seimo sesijoje sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis teikė Sveikatos apsaugos įstatymo pataisas, jos buvo triuškinamai atmestos, nes jų nepalaikė ne tik opozicija, bet ir koalicijos patneriai Darbo partija.

Europos Komisija sekmadienį perspėjo Portugaliją siekti uždavinių, išdėstytų šiai šaliai skirtame finansinės pagalbos plane, kai jos konstitucinis teismas atmetė kai kurias planuotas griežto taupymo priemones. "Bet koks nukrypimas nuo programos uždavinių arba pakartotinės derybos dėl jų faktiškai neutralizuotų pastangas, jau atliktas ir sudėtas Portugalijos piliečių", sakoma Komisijos pranešime.

Seimo narys, buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, jog Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl JAV pilietės dailiojo čiuožimo atstovės Izabelos Tobias (Isabella Tobias) pilietybės yra kiek per griežtas, nes išimtinių atvejų gali būti ir daugiau nei numatyta. Tokią poziciją parlamentaras išsakė antradienį Lietuvos radijo laidoje "Aktualijų studija". "Jei klaustumėte, ar visgi Konstitucinis Teismas protingai padarė, aš turėčiau kiek kitokią nuomonę.

Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad Seimo socialdemokratai, balsavę už nutarimą, kuris atvėrė kelią į Seimą Darbo partijos nariams Jonui Pinskui, Živilei Pinskuvienei bei Jolantai Gaudutienei, padarė klaidą ir todėl sieks iš naujo balsuoti dėl šio su Konstitucinio Teismo išvada susijusio sprendimo.

Darbo partijos narė Živilė Pinskuvienė, įtariama balsų pirkimu, garantuoja to nedariusi. Ji taip pat teigia, jog Konstitucinis Teismas neturi prerogatyvos anuliuoti ją palaikiusių piliečių balsus. "Iš tikrųjų jokie reitingų balsai nebuvo perkami - aš jums tai galiu garantuoti. Aš net neabejoju, kad teisingumas yra, kad tam tikros struktūros absoliučiai viską išsiaiškins ir dar kartą parodys, kad nebuvo jokio balsų pirkimo (...) Pati kaip vienmandatininkė gavau 5 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Seimo rinkimų rezultatus įvertinę Konstituciniame Teisme užsitikrinome, jog Lietuvoje perkama demokratija ir įstatymų pažeidimai nebus toleruojami. Šalies vadovės teigimu, Konstitucinio Teismo išvada dar labiau sustiprina ir įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo. Konstitucinis Teismas įvardijo, kad šiuose Seimo rinkimuose susidūrėme su šiurkščiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais bei rinkėjų papirkinėjimu.

Parlamentaras Gintaras Songaila pirmadienį užregistravo Seimo nutarmo projeką dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo  ir dėl šiurkščių pažeidimų  poveikio esminiams rinkimų rezultatams. Pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje informuodamas  žurnalistus, jis aiškino, kad viešojoje erdvėje neteisingai suvokiama situacija, susiklosčiusi po šeštadienį paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados dėl spalį vykusių Seimo rinkimų teisėtumo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Indrė Pukanasytė sako, kad šalies vadovė Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų nekomentuoja, o Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo kreipimosi į KT iniciatorius Gintaras Songaila tvirtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai po tokios KT išvados automatiškai nutrūksta.

Jei Konstitucinis teismas (KT) Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje paskelbtų negaliojančiais, nauji rinkimai valstybei kainuotų apie 17 milijonų litų. „Kadangi būtų vienas rinkimų turas, galbūt 17 milijonų litų ir užtektų. Vėl reikėtų mokėti už darbą komisijų nariams, skirti lėšų kompiuterinėms sistemoms, biuleteniams spausdinti, partijų politinei reklamai", – vakar per KT posėdžio pertrauką kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, trečiadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai. „Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, va­kar su­si­ti­ku­si su So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­riu Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi, at­si­sa­kė ver­tin­ti nau­jos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­da­ry­mo ga­li­my­bes. Šian­dien ji kreip­sis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą dėl Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus neprisideda prie spaudimo Darbo partijos atžvilgiu, mano Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė. „Aš manau, kad pats kreipimasis tikrai neprisideda. Jeigu kažkas kreipiasi, nesvarbu, ar pavieniai asmenys, ar politinė jėga, Prezidentė negali pati pasakyti, ar teisėti, ar neteisėti rinkimų rezultatai - tai gali išaiškinti tik Konstitucinis Teismas.

Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Gintaro Songailos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

54 Seimo nariai savo parašais pareikalavo, kad į lapkričio 6 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas paklausimo Konstituciniam Teismui (KT) projektas dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Kad klausimas būtų privalomai svarstomas, užtenka surinkti 47 Seimo narių parašus. Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila jau spalio 30 d. Seime įregistravo patobulintą Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui projektą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Konstitucinio Teismo išvadą dėl precedento neturinčio Seimo rinkimų atvejo Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje, teigia, kad sąžiningi rinkimai - pamatinė demokratijos sąlyga, todėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių rinkimų skaidrumui užtikrinti. „Konstitucinio Teismo išaiškinimai, išryškinę Seimo rinkimų įstatymo ydas, yra labai svarbūs tolesniam demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui.

Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymas, pagal kurį  partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui sudaromos sąlygos kandidatuoti Seimo rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupės prašymą išnagrinėti, ar atitinka Konstituciją neseniai parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, KT priėmė gegužę.

Tvarkiečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) trečiadienį įteikė pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau, ar Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas juose galės dalyvauti paaiškės ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus apie jo galimybę kandidatuoti. „Taip, jie pristatė dokumentus“, – Eltai patvirtino jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Spręsdamas, ar 2008 m. lapkričio 17 d. Seimo nutarimas, kuriuo Seimo narys Arūnas Valinskas buvo patvirtintas Seimo Pirmininku, Konstitucinis Teismas (KT) nutarė nutraukti konstitucinės justicijos bylos dalį,  kadangi Seimo nutarimo, kuriuo A. Valinskas paskirtas Seimo pirmininku, galiojimas yra pasibaigęs.

Parlamentaras Arūnas Valinskas 2008 metais buvo teisėtai išrinktas Seimo Pirmininku, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT), išaiškinęs, kad Seimo statuto nuostata, pagal kurią balsuojantis Seimo narys biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, neprieštarauja Konstitucijai.

Rytoj, ketvirtadienį, balandžio 19 d., 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas rengia viešą teisminį posėdį, kuriame nagrinės Seimo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XI-1 „Dėl A. Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitiktį Konstitucijai ir Seimo statuto nuostatoms. Taip pat bus tiriamas Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies „Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini“ konstitucingumas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatos, pagal kurias motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu pašalpų gavėjai nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gauna draudžiamųjų pajamų iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, taip pat Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostata, kuria ribojama muitinės pareigūnų teisė dirbti kitą darbą, prieštarauja Konstitu...

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad dirbančių pensininkų pensijos buvo sumažintos neteisėtai. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas sausio 25 d. Seime užregistravo Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama atstatyti anksčiau galiojusią valstybinių pensijų mokėjimo tvarką, t.y. leisti valstybinių pensijų gavėjams dirbti, uždirbti ir mokėti mokesčius nemažinant jų pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Vienas esminių kompensavimo principų, išdėstytas sumažintų pensijų kompensavimo koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, iškilo tiesioginės teisinės atsakomybės klausimas.

Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai.

Seimui susirinkus į neeilinę sesiją vienas iš svarstomų klausimų – Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdantieji ir opozicija siūlo savo šios problemos sprendimo būdus. (Papildyta 11.29) Antradienį Seimas apsisprendė ypatingos skubos tvarka svarstyti švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.

Siūlymas griauti viską iš pamatų – pats radikaliausias sprendimas, kuris tik pakenktų aukštojo mokslo sistemai. Taip Lietuvos studentų sąjunga vertina socialdemokratų iniciatyvą Seime įregistruoti Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektą ir pasisako už aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumą tobulinant sistemą nuosekliai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys,   švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seime įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Opozicijos politikus papiktino Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus viešos abejonės ar Konstitucinio teismo (KT) sprendimą dėl aukštojo mokslo reformos lėmė teisėjų darbo santykiai su Vilniaus universitetu. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas teigia, kad ministras nebeturi moralinės teisės eiti pareigas.

Grupė Seimo narių įteikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kuriame prašo ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję teisėjai nesupainiojo privačių ir viešų interesų. Kreipimosi autoriams užkliuvo tai, kad šeši Konstitucinio Teismo teisėjai dėsto aukštosiose mokyklose ir galėjo būti suinteresuoti vienokiu ar kitokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl aukštojo mokslo reformos.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad nemaža dalis Aukštojo mokslo reformą reglamentuojančių teisės aktų pamina pagrindinį šalies įstatymą, iškart kilo žodžių karas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad nieko ypatingo neįvyko, bet opozicija reikalauja jo galvos. Apie įstatymų rengėjų atsakomybę prabilęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis kaltinamas politikavimu.