kt

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų išsklaidė abejones, kaip reikėtų spręsti teisėjų skyrimo į aukštesnes pareigas klausimą, teigia prezidentas. „Dabar neturėsime jokių abejonių, kaip ateityje reikia šitą klausimą spręsti“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda. Jis nevertino KT nutarimo, sakydamas, kad jį priima kaip duotybę.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, jog valdančiųjų kreipimasis į prezidentą dėl jo įgaliojimų yra neleistinas kišimasis į šio teismo veiklą ir sieja jį su penktadienį priimtu valdantiesiems nepalankiu sprendimu. „Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS sakė D. Žalimas.

Seimo komisijos tyrimo metu nustatytų faktų niekas nepaneigė, nors Konstitucinis Teismas pačią komisiją ir pripažino sudarytą neteisėtai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Vienas dalykas, kurį visi supranta, kad visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė ragina valstietę Agnę Širinskienę trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovės pareigų Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad jos vadovauta tyrimo komisija buvo sudaryta neteisėtai. „Šiandien Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad Seimo narė A. Širinskienė daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, o jos išvados yra neteisėtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo, Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis valdančiųjų paramos neturės. „Aš norėčiau Teisės departamento vadovui A. Kabišaičiui pasakyt, kad jo pavardė su dauguma nebuvo derinta jokiais būdais, nes Seimo pirmininkas su valdančiąja dauguma nebendrauja, jis tariasi tik su G. Landsbergiu.

Jeigu prezidentas Seimui teiks tuos pačius kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus, parlamentarai kreipsis į KT, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis. Antradienį Ramūnas Karbauskis Seime žurnalistams sakė abejojantis, kad valstybės vadovas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.  Anot jo, pagal Seimo statutą, atmetus įstatymo projektą tokį patį pasiūlymą parlamentui galima teikti tik po pusės metų.

Pirmąją bylą pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad skųstas Baudžiamojo kodekso straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, esą kodekse numatytas draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už labai sunkius nusikaltimus nepagrįstai riboja teismo teisę individualizuoti bausmę.

35 opozicijos parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar kartu su 2020 metų biudžetu priimti mokesčių įstatymai yra teisėti. Juos inicijavo Vyriausybė ir valdantieji.  Anot parlamentarų, tvarka, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą su biudžetu priimamiems mokesčių pakeitimams netaikomas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas, gali prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad palaiko koalicijos partnerio socialdarbiečio Juozo Bernatonio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, tačiau abejoja, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ją pateiks. „Aš pats asmeniškai palaikau šitą kandidatūrą. Frakcijoje dar nesvarstėme, manau, kad svarstysim kitą savaitę. Siūlysiu frakcijai pritarti šiai kandidatūrai“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

  Opozicijos politikai antradienį pranešė, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisinio Vyriausybės atnaujinimo scenarijaus.   Valdantieji aiškina, kad vienas Seimo statuto straipsnis leidžia grąžinti įgaliojimus Ministrų kabinetui vienu balsavimu, jeigu nekeičiama Vyriausybės programa. Opozicija teigia, kad šis straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje numatyta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami balsuojant dėl jos programos.

Individualius skundus Konstituciniam Teismui (KT) galės rašyti visi piliečiai, ne tik teisinį išsilavinimą turintieji, antradienį nusprendė Seimas. Parlamentarai priėmė Konstitucinio Teismo pataisas, kurios įgyvendina Konstitucijos pataisą dėl individualaus konstitucinio skundo. Už jas balsavo 91 Seimo narys, 13 susilaikė. Advokatūra siekė, kad individualų konstitucinį skundą galėtų surašyti tik advokatas.

Dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT vertino įstatymą, kuris koeficientus merų ir vicemerų atlyginimams skaičiuoti numato pagal tai, ar jų vadovaujamoje savivaldybėje yra 100 tūkst. gyventojų, ar mažiau. Pasak Teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar rugsėjį Seime pradėtas politinės korupcijos tyrimas neprieštarauja Konstitucijai. KT pirmadienį pranešė, kad priėmė nagrinėti dalį grupės Seimo narių prašymo ištirti nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo kai kurių dalių atitiktį Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad karo prievolininkams teikiama pirmenybė konkursuose į darbą valstybės tarnyboje prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta tvarka, kai keliems pretendentams konkurse į valstybės tarnautojo pareigas surinkus vienodus rezultatus, pirmenybė teikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar alternatyvią tarnybą.

Dvasininkus siūloma ne atleisti nuo karo prievolės, o tik atidėti jų karinį mokymą iki mobilizacijos. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, mobilizacijos atveju dvasininkai būtų šaukiami į karo tarnybą ir skiriami į karo kapelionų pareigas.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Kaip pranešime pažymi Teismas, Seimas prašo atsakymo, ar nepakeitus Konstitucijos galima nustatyti tokį reguliavimą, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykusieji galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

Seimas antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Šimtas Seimo narių balsavo už kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė priimantis nagrinėti seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. KT pažymi, kad Seimo paklausimus dėl apkaltos Teismas nagrinėja skubos tvarka, tačiau posėdis bus šaukiamas, kai bus atliktas bylos aplinkybių tyrimas ir pasirengta teisminiam posėdžiui. Tikėtina, kad toks posėdis įvyks rudenį, nurodoma Konstitucinio Teismo pranešime.

Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar yra pagrindo skirti nemokamą būstą prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei. „Vyriausybės pasitarime pritarta, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą“, - BNS ketvirtadienį sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, ar apkaltos procedūra galima tik už einant pareigas padarytus veiksmus. Apkaltą apibrėžiančių Seimo statuto nuostatų atitikimą Konstitucijai KT nagrinėjo grupės opozicijai opozicijai priklausančių konservatorių bei liberalų prašymu.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo naikinamos vadinamosios „lubos“ motinystės išmokai. Tiesa, „lubos“, taikomos per vaiko priežiūros atostogas, liks ir toliau. Išplėstas ir vaiko išmokas gaunančių šeimų ratas. Tokios šeimos turėtų suskubti kreiptis į socialinės paramos skyrius. Bene labiausiai nuo Naujųjų metų pasisekė šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Gaus po 15 eurų Nuo sausio visos tokios šeimos, nesvarbu, kokios jų pajamos, už kiekvieną atžalą iš biudžeto gaus po 15 eurų.

Praėjusią kadenciją atlikto parlamentinio tyrimo „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“ išvados prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pareiškė, kad Seimas negali pritarti bet kokio turinio laikinosios tyrimo komisijos išvadai, tai yra tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį atmetė per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. N.Venckienė prašė jai priteisti beveik 30 tūkst. eurų neišmokėto darbo užmokesčio ir palūkanas. Ji teigė, kad Seimo valdyba neteisėtai sustabdė jai algos mokėjimą.

Vyriausybė trečiadienį spręs, kokius klausimus ministrų kabinetas gali svarstyti skubiai – praleisdamas derinimo procedūrą. Įstatymu apibrėžti tokius atvejus numatoma po Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kad Vyriausybės darbo reglamentu numatyta galimybė į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę traukti nesuderintus klausimus prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo statuto pataisas dėl sankcijų už praleistus posėdžius reikia priimti dar šią kadenciją ir kuo skubiau, nes Konstituciniam Teismui (KT) dabartinę nuostatą pripažinus prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui joje numatytos sankcijos iš viso nebegalioja, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. „Siūlau kuo skubiau, dar šios kadencijos Seime pataisyti statutą, kad atitiktų KT nutarimą.

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl Seimo nario algos leis priimti Seimo statuto pataisas ir naujame Seime bus daugiau tvarkos, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Aš laukiau to sprendimo, tai bus pagrindas Seimo nariams balsuojant dėl statuto nenaudoti (priešingos) argumentacijos, nes taip pasisakė KT. Bus daugiau tvarkos naujam Seime, daugiau atsakomybės, ko iš tiesų dabar trūko.

Koncerno „Icor“ grupės įmonės Vilniuje negali ir tiekti šilumos, ir kartu prižiūrėti šilumos ir karšto vandens sistemų. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tokios veiklos neleidžiantis Šilumos ūkio įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti pataisas dėl socialinių garantijų prezidentų sutuoktiniams – rentą siūloma keisti valstybine pensija, kuri sudarytų 15 proc. šalies vadovo darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas pataisas po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, vienas buvo prieš, 17 susilaikė. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad Seimas negali vertinti generalinio prokuroro ir kitų institucijų veiklos ataskaitų bei jų pagrindu imtis prokuratūros ar kitų institucijų vadovų atleidimų. Seimo nariai pastebi, jog iš esmės šis teismo sprendimas generalinio prokuroro kontrolės klausimų nesprendžia. Parlamentarai piktinasi, kad jie teturi tik formalią teisę pasiūlyti prezidentui atleisti iš pareigų generalinį prokurorą, į kurį šalies vadovas gali ir nusispjauti.

Konstituciniam Teismui (KT) atsisakius nagrinėti „darbiečių“ inicijuotą Seimo paklausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys viliasi, kad 2012 metų partijos rinkimų sąrašo eilės klausimas ateityje dar iškils. KT sekmadienį nusprendė nenagrinėti paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui.

Konstitucinis Teismas (KT) sekmadienį nusprendė nenagrinėti Seimo paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui. KT teigimu, šiuo kreipimusi Seimas siekė, kad būtų peržiūrėta Konstitucinio Teismo 2012 metų lapkričio 10 dienos išvada. Tačiau teismas pareiškė, kad pagal įstatymą, jis neturi įgaliojimų peržiūrėti savo išvadų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Konstitucinis Teismas ketina skelbti išvadą dėl apkaltos Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei. Seimas jo prašė pateikti išvadą, ar daugiau nei metus nelankydama Seimo posėdžių N. Venckienė nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos. Iš Lietuvos išvykusi Seimo narė Parlamente nesirodo nuo pernai balandžio, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

Grupė parlamentarų siekia, kad Konstitucinio Teismo teisėjai viešai skelbtų, kaip balsavo visuomenei aktualiais klausimais. „Piliečiai turi teisę žinoti, kaip kuris Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas balsavo“, – portalui balsas.lt sakė Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys, komentuodamas grupė parlamentarų siūlymą viešai skelbti, kaip dėl jų priimtų nutarimų bei išvadų balsavo KT teisėjai. „Dabar viskas vyksta anonimiškai.

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.

„Reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Gal jis atrastų jėgų ištaisyti savo klaidą. Gal šiek tiek ir apeliuojame į tai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis, kai buvo svarstoma galimybė kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja eilei Konstitucijos straipsnių.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kas gydymo įstaigose turi būti finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir iš valstybės biudžeto, taip pat, ar po valstybės finansuojamų studijų parengti specialistai privalo atidirbti šalies sveikatos įstaigose. Be to, ministras siekia išsiaiškinti, ar įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondą turi būti skaičiuojamos nuo visų pajamų.

 Daugumos ministerijų tarnautojai už spalio mėnesį gavo didesnius atlyginimus, tik Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) darbuotojams atkuriamoji darbo užmokesčio dalis bus išmokėta vėliau. "Dėl darbo užmokesčio lėšų trūkumo atkuriamoji darbo užmokesčio dalis Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams nebuvo mokama nuo spalio 1 d. Ją tikimasi išmokėti palaipsniui iki įstatyme nurodyto termino – 2014 m. kovo 1 d.", - BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija.

  Dėl vardo ir pavardės rašymo lenkiškai kovojanti Lietuvos pilietė ir jos gynėjas siekia, kad Konstitucinis Teismas (KT) dar kartą pasisakytų dėl asmenvardžių rašybos.

  Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kai dar praeitoje Seimo sesijoje sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis teikė Sveikatos apsaugos įstatymo pataisas, jos buvo triuškinamai atmestos, nes jų nepalaikė ne tik opozicija, bet ir koalicijos patneriai Darbo partija.

Europos Komisija sekmadienį perspėjo Portugaliją siekti uždavinių, išdėstytų šiai šaliai skirtame finansinės pagalbos plane, kai jos konstitucinis teismas atmetė kai kurias planuotas griežto taupymo priemones. "Bet koks nukrypimas nuo programos uždavinių arba pakartotinės derybos dėl jų faktiškai neutralizuotų pastangas, jau atliktas ir sudėtas Portugalijos piliečių", sakoma Komisijos pranešime.

Seimo narys, buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, jog Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl JAV pilietės dailiojo čiuožimo atstovės Izabelos Tobias (Isabella Tobias) pilietybės yra kiek per griežtas, nes išimtinių atvejų gali būti ir daugiau nei numatyta. Tokią poziciją parlamentaras išsakė antradienį Lietuvos radijo laidoje "Aktualijų studija". "Jei klaustumėte, ar visgi Konstitucinis Teismas protingai padarė, aš turėčiau kiek kitokią nuomonę.

Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad Seimo socialdemokratai, balsavę už nutarimą, kuris atvėrė kelią į Seimą Darbo partijos nariams Jonui Pinskui, Živilei Pinskuvienei bei Jolantai Gaudutienei, padarė klaidą ir todėl sieks iš naujo balsuoti dėl šio su Konstitucinio Teismo išvada susijusio sprendimo.

Darbo partijos narė Živilė Pinskuvienė, įtariama balsų pirkimu, garantuoja to nedariusi. Ji taip pat teigia, jog Konstitucinis Teismas neturi prerogatyvos anuliuoti ją palaikiusių piliečių balsus. "Iš tikrųjų jokie reitingų balsai nebuvo perkami - aš jums tai galiu garantuoti. Aš net neabejoju, kad teisingumas yra, kad tam tikros struktūros absoliučiai viską išsiaiškins ir dar kartą parodys, kad nebuvo jokio balsų pirkimo (...) Pati kaip vienmandatininkė gavau 5 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Seimo rinkimų rezultatus įvertinę Konstituciniame Teisme užsitikrinome, jog Lietuvoje perkama demokratija ir įstatymų pažeidimai nebus toleruojami. Šalies vadovės teigimu, Konstitucinio Teismo išvada dar labiau sustiprina ir įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo. Konstitucinis Teismas įvardijo, kad šiuose Seimo rinkimuose susidūrėme su šiurkščiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais bei rinkėjų papirkinėjimu.

Parlamentaras Gintaras Songaila pirmadienį užregistravo Seimo nutarmo projeką dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo  ir dėl šiurkščių pažeidimų  poveikio esminiams rinkimų rezultatams. Pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje informuodamas  žurnalistus, jis aiškino, kad viešojoje erdvėje neteisingai suvokiama situacija, susiklosčiusi po šeštadienį paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados dėl spalį vykusių Seimo rinkimų teisėtumo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Indrė Pukanasytė sako, kad šalies vadovė Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų nekomentuoja, o Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo kreipimosi į KT iniciatorius Gintaras Songaila tvirtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai po tokios KT išvados automatiškai nutrūksta.

Jei Konstitucinis teismas (KT) Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje paskelbtų negaliojančiais, nauji rinkimai valstybei kainuotų apie 17 milijonų litų. „Kadangi būtų vienas rinkimų turas, galbūt 17 milijonų litų ir užtektų. Vėl reikėtų mokėti už darbą komisijų nariams, skirti lėšų kompiuterinėms sistemoms, biuleteniams spausdinti, partijų politinei reklamai", – vakar per KT posėdžio pertrauką kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.