„Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS sakė D. Žalimas.
„Raginu liautis kištis į nepriklausomos teisminės institucijos veiklą, kadangi, atkreipiu dėmesį, kad nei mano kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę“, – kalbėjo jis.
Valdantieji antradienį pranešė kreipęsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo kaip KT pirmininko įgaliojimai negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
„Valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio teigimu, įstatymas nenumato KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas KT pirmininkas, todėl D. Žalimas, nutrūkus jo įgaliojimams, turėjo paskirti laikinąjį teismo vadovą.
Pats D. Žalimas teigia, jog pagal tą patį Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriuo remiasi valdantieji, jo nei kaip teismo pirmininko, nei kaip teisėjo įgaliojimai nėra nutrūkę.
„Yra įgaliojimai automatiškai pratęsiami, kol nebus paskirti nauji teisėjai“, – aiškino jis.
„Pagal Seimo nutarimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas yra skiriamas visam jo kaip teisėjo įgaliojimų laikui, o kadangi mano kaip teisėjo įgaliojimai nepasibaigę, tai nepasibaigę ir pirmininko įgaliojimai. Tai derėtų įstatymus žinoti“, – sakė D. Žalimas.
Jo teigimu, paskirti laikinojo teismo pirmininko jis neprivalėjo: „Aš tą galėsiu daryti tik tada, kada aš žinosiu, kada baigsis mano įgaliojimai“.
D. Žalimas taip pat atkreipė dėmesį, kad klausimai dėl jo įgaliojimų nebuvo keliami anksčiau, iki valdantiesiems nepalankaus KT sprendimo.
Valdantieji į prezidentą dėl D. Žalimo kreipėsi po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo neteisėta buvo pripažinta Seime veikusi komisija. Jai vadovavo „valstiečių“ atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
KT įstatyme teigiama, jog teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. KT teisėjų kandidatūras teikiantys valstybės pareigūnai privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.
Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.
