krizė

Lupdama paskutinį kailį nuo verslininkų, pensininkų ir kitų sunkiai besiverčiančių gyventojų, visus nuolat ragindama solidariai taupyti, valdžia nenusiteikusi veržtis diržų. Žodis „taupyti“ tapo šios Vyriausybės vienu dažniausiai tariamų žodžių. Jis skiriamas pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms, verslininkams, bet tik ne valdžios institucijoms.

Po praūžusios pasaulio ekonomikos krizės Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono šalyse yra pastebimi nedrąsūs atsigavimo ženklai. Ekonomikos augimo prognozės įvairios: vienose šalyse ekonomika augs sparčiau, kitose – lėčiau dėl rinkos svyravimų, tačiau nė viena šalis dar negalės pasigirti prieš krizę buvusiais ekonomikos augimo rodikliais.

Kokių pamokų užklupus krizei teko išmokti net sėkmingiausių įmonių vadovams? Gegužės 20 dieną Europos parke, Vilniaus rajone, vyks „Finansų direktorių konferencija 2010“. „Balsas.lt savaitei“ apie praėjusių metų patirtį pasakojo vienas konferencijos pranešėjų, prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink“ finansų vadovas Linas Obuolevičius. Racionalumas išliks − Ar galima sakyti, kad krizė palietė visas be išimties įmones? − Manau, kad taip.

Restoranų ir viešbučių valdytojai viliasi, kad šį vasaros sezoną situacija rinkoje stabilizuosis, tačiau pelno gauti dar nesitiki. Anot jų, bus puiku, jeigu paslaugų kainos šiemet nebus mažesnės nei 2009-aisiais. Tuo tarpu nekilnojamą turtą nuomojančių verslininkų nuotaikos – kiek giedresnės. Visi pašnekovai pažymi, kad jų pajamas šį sezoną gali stipriai veikti vis dar neatkurtas tiesioginis oro susisiekimas su Vilniumi bei nepatraukliai atrodantis apleistas pajūris.

Nors aplink visi veržiasi diržus, į tai ranka numoja šįmet besituokiančios poros. Vestuvių organizatoriai sako, kad ir sunkmečiu gaji tradicija į pokylį kviesti beveik šimtą svečių, nuotakos nelinkę taupyti suknelės ir vestuvinio torto sąskaita. Tiek vestuvių organizatoriai, tiek besituokiančios poros tikina, kad sunkmetis jiems netgi naudingas. Kodėl? Anksčiau kone metų pradžioje reikėjo suskubti užsisakyti kaimo sodybą, restoraną ar dvarą vestuvių pokyliui.

Latvijos ekonomika pamažu ropščiasi iš krizės – per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su trim ankstesniais mėnesiais, šalies ūkis ūgtelėjo 0,3 proc., rodo pirmadienį paskelbti preliminarūs duomenys. Įvertinusi sausio–kovo duomenis šalies statistikos tarnyba pranešė, jog Latvijos ekonomika auga pirmą kartą nuo to laiko, kai pirmąjį 2008 metų ketvirtį šalis pakliuvo į krizę, praneša naujienų agentūra AFP. Pernai Latvijos ekonomika susitraukė 18 proc.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis liepos mėnesį prognozuoja dar didesnę šalies valdymo krizę. Tokią išvadą jis padarė, vertindamas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kurias parlamentarai svarstys jau netrukus.

Keleri sparčios ekonominės konvergencijos metai, kai augimas siekė vidutiniškai 7,4 proc. per metus (2001–2008 m.), 2009 m. užleido vietą giliai ūkio recesijai (gamybos apimtys smuko 15 proc.). Spartaus augimo metu vyravęs ryškus vidaus ir išorės disbalansas galiausiai lėmė naują ekonominio ciklo fazę, prasidėjusia vidaus paklausos sumažėjimu. Smarkų vidaus paklausos mažėjimą dar paspartino pasaulinė ūkio krizė ir tirpstanti išorės paklausa.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. Tai atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“. Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus.

Krizė mūsų šalies finansų rinkose baigėsi praėjusių metų viduryje – tokie mokslinio tyrimo „Finansų rinkų pokyčiai Baltijos šalyse“ rezultatai. „Finansų rinkos rodo atsigavimo ženklus. Joms atsigavus, sutvirtės ekonomika, o po to atsigavimą pajus ir žmonės“, – paaiškina VU TVM doc. dr. Stanislava Stungurienė. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad prieš prasidedant finansiniam nuosmukiui Lietuvos finansų rinka buvo pati pasyviausia, o Latvijos – aktyviausia.

Dauguma sprendimų, priimtų Europoje per paskutinius keletą metų, autorių suneramino, pvz., įvestas vienybės reikalavimas Europos Sąjungoje (ES) dėl bet kurio sprendimo užsienio politikos srityje ar ginkluotųjų pajėgų naudojimo kitokiais sumetimais nei humanitariniai. Visi turi sutarti, todėl nesutariama nieko. Dėl to Europa negali išrutulioti bendros užsienio politikos. Šie sprendimai graso politinės Europos idėjai.

Vis labiau pabostantį  terminą „krizė“ Lietuvoje turbūt jau žino ir patys mažiausieji šalies piliečiai. Tačiau kiekvienas verslus gyventojas, kaip išgalėdamas stengiasi nepasiduoti masinei depresijai ir bedarbystei. Vieni tokių – projekto Manoodontologai.lt komanda. Projekto iniciatoriai, siekdami išsiaiškinti, kokios tendencijos sunkmečiu vyrauja Lietuvos odontologijos versle, suorganizavo šios srities atstovų apklausą.

Žavioji TV laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė, rodos, išgyvena sunkius laikus. Jau kuris laikas ji pastebima be lenktynininko Dominyko Butvilo draugijos. Sklinda kalbos, jog poros santykiams atėjo sunkūs laikai, praneša klubas.lt. Pati A. Paškevičiūtė tikino, kad kalbos nėra visiška tiesa, tačiau „nėra dūmų be ugnies“. Ar pusantrų metų trukusią draugystę ištiko krizė? Na, palauksime ir sužinosim.

Europos ekonomiką siekiančios išjudinti ES institucijos ketina supaprastinti sanglaudos politikai finansuoti skirtų lėšų skyrimą. Antikriziniuose siūlymuose – didesni avansiniai mokėjimai, ilgesni lėšų įsisavinimo laikotarpiai ir paprastesni apskaitos reikalavimai. Europos Parlamentas siekia, kad naujosios taisyklės būtų pradėtos taikyti kuo skubiau. ES sanglaudos politikai 2007-2013 m. iš Socialinio, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų per 455 programas skirta beveik 350 mlrd.

Laukti, kol krizę nugalės jūsų įmonė ar visos šalies makroekonomika, nėra prasmės. Pradėkite kovą asmeniškai. Gal ir nelaimėsite, tačiau bent jau padarinius sušvelninsite. Ir tai jau nemažai. Jokių kreditų. Yra nuomonė - ir ji visiškai pagrįsta, - kad sunkmečiu verta imti paskolą ir investuoti į ką nors apčiuopiamą. Tačiau ši nuomonė žinoma ne tik eiliniam mirtingajam, bet ir bankininkams.

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti. Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams.

Gal kas pasakys, jog krizė netinkamas metas kalbėti apie aukas. Anaiptol. Šiandien kaip niekad aktualu nešti vieniems kitų naštas, pastebėti tuos, kurie stokoja. Šiandien mes suprantame ir įvertiname pagalbos prasmę tiems, kurie negali išgyventi šio sunkaus laikotarpio be mūsų paramos. Ir nesvarbu, kas tas žmogus, laukiantis tavo ištiestos pagalbos rankos: jaunas, senas, kitos religijos ar skirtingos odos spalvos.

Nuoširdžiai užjautėme ir užjaučiame kaimynus, brolius ir seses lenkus tokios žiaurios tragedijos akimirką. Manau, kad tikrai didelė mūsų tautiečių dalis šią tragediją priėmėme kaip savą. Ir tai ne protokolinė užuojauta, tai ateina iš mūsų sielos gelmių. Vadinasi, dar nesunykome, dar visiškai  nesumaterialėjome, nepasisekė mus paversti aukso veršio tarnais, nebeturinčiais jausmų.

Pasaulinė krizė vis dar tebesitęsia. Kaip su ja kovoti? Kodėl gi neįsiklausius į astrologų rekomendacijas kiekvienam ženklui? Sunku būtų pasakyti, kurios veiklos srities krizė dar nespėjo paliesi. Ieškodami kompetentingos nuomonės, kaip galima būtų įveikti krizę, kreipiamės į įvairiausių sričių specialistus.

Užsimenama apie dainininkės C. Aguilera šeimynos krizę. Tokią, kad pakvipo skyrybomis. Kalbama, kad dainininkė ir Jordanas Bratmanas (32) nuolat vaidijasi. Aguilera net nebenešioja sutuoktuvių žiedo. Kaip teigia „Life & Style“, tai ne staigmena. Teigiama, kad pora ruošiasi skyryboms. Aguilera ir Bratmanas susituokė 2005–aisiais.

Gimtadieniai jūsų jau nebedžiugina. Dabar tai – ne tiek šventė, kiek proga apmąstymams apie nueitus gyvenimo etapus. Kaip pakeisti tokį požiūrį? Jūsų gimtadienis – puiki proga švęsti, džiaugtis gyvenimu ir susitikti su draugais. Anksčiau taip ir darydavote, bet štai jau kurį laiką pastebite, kad vis labiau nenoromis ištariate garsiai, kiek metų jums suėjo, o draugai taktiškai sveikina „eilinio 18-to gimtadienio proga“. Skamba taip, tarsi sulaukusi pilnametystės būtumėte liovusis egzistuoti.

Ekonomistai ir rinkodaros specialistai vieningai tvirtina, kad po šios krizės vartojimas jau niekada nebebus toks, koks buvo iki jos. Esą išmokę skaudžią pamoką vartotojai savo klaidų nebekartos. Tiesa, ši prognozė netaikoma naujai kartai, savo kailiu nepajutusiai, kokia yra tikroji gyvenimo skolon kaina, tad po keliolikos metų galinčiai vėl įsukti šį ratą.

 Sulaukęs rajono politikų pritarimo pateiktai mero veiklos 2009 metais ataskaitai, Kauno rajono savivaldybės vadovas Valerijus Makūnas Tarybos posėdyje išvardino, ką derėtų nuveikti artimiausiu metu. "Į rajono plėtros dokumentus siūlau įtraukti prioritetą "Ekonominės krizės padarinių likvidavimas", kurio tikslas - subalansuoti rajono ekonominę ir socialinę aplinką, - sakė V. Makūnas.

„Lehman“ bylos tyrimo komisijai pateikus savo darbo rezultatus, kasdien atsiranda neįtikėtinų ir vis įdomesnių detalių, susijusių su investicinio banko žlugimu. Vis daugiau asmenų ir institucijų yra  įtraukiami į skandalą. Tyrimo komisija nustatė, kad „Lehman Brothers“ dar mėnesius prieš bankroto paskelbimą buvo praktiškai žlugęs. Žlugimą bankas bandė nuslėpti manipuliuodamas finansines ataskaitas. Balansavimo triukais bankas nuslėpė 50 mlrd. JAV dolerių rizikos pozicijas.

Ekonominis sunkmetis atnešė naudos Lietuvos interneto rinkai, o šioje sferoje dirbančios bendrovės kur kas lengviau išgyveno recesiją nei kitų sričių įmonės, rodo Lietuvos IT ir interneto ekspertų tyrimo rezultatai. 57 proc. apklaustų nurodė, kad krizė padėjo interneto bendrovių veiklai, o 7 iš 10 teigė, jog pastarosioms recesijos metu sekėsi geriau nei daugelio kitų sferų šalies įmonėms.

Jungtinės Karalystės iždo ministras Paulas Mynersas teigia, kad bankai nepasimokė iš kreditų krizės. Jis tvirtina, kad rinkos disciplina turi eiti kartu su vyriausybės veiksmais, norint atkurti visuomenės pasitikėjimą finansinėmis institucijomis.

Neatskiriama autotransporto sudedamoji dalis, o gal net ir viena iš svarbesnių, yra vairuotojai.  Apie vairuotojus P. Alicija (UAB „Visla“) pastebi, jog „nors gerų vairuotojų trūko tiek verslo piko, tiek ir krizės metu, tačiau šiuo metu tokį darbuotoją rasti yra lengviau, nei 2006–2007 m. Tuo metu  teko nemažai samdyti vairuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Tarptautinių keleivių pervežimo autobusais bendrovės „LuxExpress“ pajamos 2009 metais išaugo 22 proc. ir pasiekė 7,05 mln. eurų (24,34 mln. litų). Bendrovės paslaugomis pernai naudojosi 368 tūkst. keleivių – 18 proc. daugiau nei 2008 metais, praneša bendrovė. „LuxExpress“ prekės ženklą valdanti Estijos bendrovė „MootorReisi AS“ ir jos dukterinės įmonės 2009 metais uždirbo 200 tūkst. eurų (0,69 mln.

Nejučia, žingsnis po žingsnio, perėjome į antruosius taip vadinamos „krizės“ metus, nors, kaip sakė viena pažįstama: „Krizę sukelia tik tuščios galvos ir širdys“. Šį posakį gana tiksliai patvirtina ir kalbintos moterys, vadovaujančios nedidelėms transporto įmonėms. Apie verslo pradžią Solidžią patirtį šiame versle turinti Alicija Monkevič (UAB „Visla“) transporto–ekspedicinę veiklą su vyru Viktoru pradėjo dar 1987 m., pagauti pirmosios kooperatyvų bangos. Įsteigė kooperatyvą Nr.

D. Britanijos visuomeninė transliuotoja korporacija BBC dvigubai sumažins savo interneto svetainės turinio apimtis ir uždarys dvi jai priklausančias radijo stotis, pranešė dienraštis „Times“. „Times“ remiasi BBC strateginės plėtros planu, kurį korporacijos vadovybė planuoja pristatyti kovo mėnesį. Numatyta, kad BBC interneto portalo tinklalapių skaičius bus sumažintas dvigubai, tačiau jos biudžetas sumažės 25 proc. Darbuotojų skaičių taip pat planuojama sumažinti ketvirtadaliu.

Jei perkamosios galios mažėjimas jau palietė kone visas sritis, tai prezervatyvų gamintojai teigia, kad prezervatyvai yra atsparūs recesijai ir skaičiuoja šios prekės pardavimų augimą. Remiantis tyrimų kompanijos „Informacijos resursai“ duomenimis, 2008 metais prezervatyvų pardavimai augo (+2,3 proc.) ne tokiu mastu kaip, pavyzdžiui, prieš tris metus, tačiau žmonių, galinčių ir perkančių šią prekę šiandien ne tik kad išliko tiek pat, bet dar ir padaugėjo.

Lietuvos reklamos agentūrų asociacijos (KOMAA) duomenimis praėjusias metais šalies reklamos paslaugas teikiančios įmonės išgyveno sunkiausią laikotarpį per paskutinį dešimtmetį. Anot KOMAA valdybos pirmininko Gintaro Šepučio, asociacijos narių metinis rinkos tyrimas parodė, jog reklamos rinka patyrė beveik  40 proc. kritimą. Didžiausias vienos iš kūrybinių agentūrų apyvartos smukimas, lyginant su 2008 metais, siekia net 67 proc.

Šiemet 23 milijonai žmonių Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje gali atsidurti prie skurdo slenksčio. Tokią prognozę 2010-iesiems pateikė Pasaulio bankas. Didžiausiais iššūkiais, su kuriais susidurs Rytų Europos regiono gyventojai, šiais metais laikomi nedarbas ir užimtumo problemos, kylančios kainos ir sunkiai atsigaunanti paskolų rinka. Bankininkų teigimu, gerėjančių vidaus paklausos tendencijų tikėtis sunku – nedarbas ir maži atlyginimai neleis vartojimo kreivei šauti aukštyn.

„Tūsai“, „plotai“, vakarėliai ir fiestos... Žodžiai, kurie yra gerai pažįstami, ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio studentams.  Tačiau ar visas laisvalaikis studentiškais laikais asocijuojasi tik su linksmybėmis iki paryčių ir alaus bokalu rankoje? Negi studentija taip greitai ritasi žemyn ir po keletos metų mes turėsime tik puikią alkoholio degustuotojų kompaniją? Galiu nuraminti – taip tikrai nėra.

Šeiminis eksperimentas. Vakarieniaudamas namie su šeima ir žiūrėdamas per televiziją žinias, kur vis buvo minima krizė, apsimečiau kvaileliu ir vaikų paklausiau: „Kas gali man paaiškinti, kas yra ta krizė?“  Buvo įdomu sužinoti, kaip jie ją supranta. Vaikų lūpomis Pirmasis prabilo vyresnėlis – dešimties metų šeimos vyras. Prieš tai atidžiai pažiūrėjęs į mane, ar nejuokauju. „Na, nesupranta… Krizė būna tada, kai tu manęs prašai paskolinti 20 litų, o aš tikrai nenoriu.

Kadangi užsitęsusi recesija kartu su blogiausiomis baimėmis jau liko praeityje, aukščiausio lygio vadovų dar prieš metus buvusį tikėjimą niūriomis perspektyvomis pakeitė tikėjimas ekonomikos augimu. Tai rodo 13-oji kasmetinė pasaulinė aukščiausio lygio įmonių vadovų apklausa, kuri buvo pristatyta sausio 27 d. kasmetiniame Pasaulio Ekonomikos Forume Davose. Šis augantis pasitikėjimas virto suplanuotu aktyviu naujų darbuotojų samdymu, ir beveik 40 proc.

2009 metų vasarį prasidėjęs žymus pramonės produkcijos nuosmukis, vasario–rugsėjo mėnesiais vidutiniškai siekęs daugiau kaip 17 proc., spalį pradėjo mažėti ir ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, jau siekė tik 8,3 proc. 2009 metų gruodį., palyginti su 2008 metų gruodžiu, visos pramonės produkcijos mastas sumažėjo 7,3 proc.

Nors garsiosios Natalijos Zvonkės vardą šiandieną žino ir senas, ir jaunas, o  apie  asmeninio Zvonkų gyvenimo permainas Lietuva informuojama  kone kiekvieną savaitę, akivaizdu, kad ši  garsenybė  nustebinti dar tikrai turi kuo. Ne vienerius metus itin atvirą moteriškumą scenoje demonstravusi dainininkė   visai neseniai „Žvaigždžių duetuose“ sužibo naujame amplua.

Mokslininkų teigimu, Vakarų šalyse pasiekta pažanga sveikatos apsaugos srityje, gerėjantis išsilavinimas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė vadinamąją „vidurinio amžiaus krizę“ jau pavertė praeities dalyku. Žurnale „Harvard Business Review“ paskelbtame straipsnyje Tel Avivo (Izraelis) universiteto psichologijos daktaras Carlo Strengeris teigia, kad „tikrasis“ gyvenimas iš tikrųjų gali prasidėti sulaukus 40-ies.

„Krizė“ – pastaruoju metu vienas populiariausių žodžių viešojoje erdvėje. Ekonominis sunkmetis, prasidėjęs JAV, palietė visą pasaulį. Žinoma, kai kurių šalių ekonomikai pavyko išvengti jos įtakos – pavyzdžiui, uždarai totalitarinei Šiaurės Korėjai. Tiesa, Pchenjanui dėl to nėra lengviau. Ko gero, ekonominis sunkmetis, kuris šiuo metu purto pasaulį, daugumai Šiaurės Korėjos gyventojų pasirodytų visiškai nebaisus. Kur kas sunkesnė ir gilesnė krizė šioje šalyje tęsiasi jau seniai.

Jei žmonija neatsikratys godumo ir vartojimo kulto, bandymai sustabdyti klimato kaitą patirs nesėkmę, o dabartinė civilizacija žlugs, perspėja JAV tyrimų centro „Worldwatch Institute“ ekspertai. Šios organizacijos specialistų parengtame metiniame pranešime apie dabartinę padėtį pasaulyje („State of the World 2010 Report“) teigiama, kad žmonija ir toliau beatodairiškai eikvoja planetos resursus: pernai jų sunaudota maždaug 28 proc. daugiau, nei ankstesniais metais.

JAV prezidentas Barackas Obama ketina paskelbti apie Baltųjų rūmų planuojamą įvesti specialiąją rinkliavą, kuri bus taikoma 50 didžiausių šalyje finansinių bendrovių, pranešė „Business Week“. Naująjį „bankų mokestį“ turės mokėti visi šalies bankai ir finansinės bendrovės, kurių aktyvai viršija 50 milijardų dolerių. Manoma, kad toks prezidento siūlymas bus įtrauktas JAV vyriausybės rengiamą 2011 m. biudžeto projektą.

Nedarbo lygis Latvijoje ir toliau auga: šių metų pradžioje šalyje buvo įregistruota beveik 180 000 darbo ieškančių žmonių, pranešė „Db.lv“. Šiuo metu oficialus bedarbių kiekis sudaro 16 proc. visų šalyje esančių darbingo amžiaus žmonių skaičiaus. Latvijos valstybinės užimtumo agentūros duomenimis, 2009 m. gruodžio pradžioje Latvijoje buvo 169 200 bedarbių, o mėnesio pabaigoje – jau 179 200. Mažiausias nedarbo lygis yra Rygoje (12,1 proc.), Tukumo (12,2 proc.) ir Ventspilio (12,5 proc.

Skurdas yra veiksnys, blogiausiai iš visų paveikiantis gyvenimo trukmę. Tik paskui jį seka žalingi įpročiai, kaip antai rūkymas. Trečioje vietoje – nepakankamas išsilavinimas. Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrė faktorius, kurie veikia žmogaus gyvenimo trukmę. Jie naudojo daugybę duomenų bazių. Tyrimo duomenys publikuoti „American Journal of Public Health“ gruodžio mėnesio numeryje.

Šmaikštuoliai iš Kanados Globe and Mail savo straipsnyje iškalbingu pavadinimu Recesinis turizmas surado galimybių smagiai paturistauti krizės metu. Pasidžiaugę, kad Islandijoje bokalą alaus jau galima išlenkti už porą eurų, o ne septynis, kiek buvo dar prieš porą metų, jie patalpino dešimtuką pigių šalių, kurios yra prisirpusios apsilankymui. Mes treti. Irgi perspektyva. Drąsi šalis, Baltijos širdis… Pigi šalis ir tiek.

Į didžiąją politiką sugrįžtantis ekspremjeras Gediminas Vagnorius neatsisakytų tapti ministru, tačiau valdantieji, siekiantys sustiprinti koaliciją jo atstovaujama politine jėga, kol kas baidosi tokios minties. Portalui „Balsas.lt“ G. Vagnorius teigė, jog kitaip nei teigia oponentai, jis visiškai sėkmingai susidorojo su 1998 m. Rusijos krizės padariniais. „Buvome dar tų metų viduryje sukūrę 42 punktų antikrizinę programą, prognozavome nuostolius ir jų beveik išvengėme.

Ką tik tapęs tėvu, žinomas atlikėjas, rašytojas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano prakalbo ne tik apie džiaugsmingiausią pasaulyje žinią, bet ir apie menininko gyvenimą finansinio sunkmečio metu. Per savo dar gana trumpą gyvenimą spėjai daug ką nuveikti: ir knygas rašei, ir albumus kepei, dabar prodiusuoji kitus atlikėjus. Ar esi neišsemiamas? Neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, kad nekurčiau.

Galingieji JAV bankai, išleidžiantys milžiniškas pinigų sumas lobizmui, dažniausiai elgiasi neapgalvotai: skolina perdėm rizikingai bei uždirba mažiau. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) užsakymu atlikta studija, pavadinta „Sauja dolerių: lobizmas ir finansinė krizė“ (angl. „A Fistful of Dollars: Lobbying and the Financial Crisis“) atskleidžia aiškų ryšį tarp skolintojų lobizmo ir rizikingų paskolų.

Manau neapsiriksiu sakydamas ,kad vis tik didesnė tautos dalis nesutinka su pono premjero A.Kubiliaus pasamprotavimais,kad krizė pasaulinė ir Lietuvos valdžia nieko dėta.Tiesa bet tik dalinė.Taip pasulinė krizė palietė ir mus,bet kodėl kitose šalyse ji realiai traukiasi,o pas mus tik įsibėgėja? A.Kubiliaus argumentas dėl G.Kirkilo blogo darbo teisus,bet vėl gi tik dalinai.