krizė

Sėkmingai veikiantis priešnuodis prieš pasaulinę krizę. Dėl jo šalies ekonomika 2010-ųjų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo 1,1 proc. Viltis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos klestėjimo garantas ateityje.

Paskutinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų kultūrinius poreikius buvo atliktas jau išties senokai, tačiau kažin, ar šiandien jo rezultatai būtų kitokie. 2003-iaisiais lietuviai sakė, kad laisvalaikiu jie pirmiausia renkasi bendravimą su šeima ir draugais, tik po to – kultūrinę veiklą. Žinoma, abu šie dalykai gali būti kuo puikiausiai suderinami, tačiau paprastas bendravimas ir šiandien, rodos, ima viršų.

JAV nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kainos toliau krenta, o pakalnės pabaigos nematyti. Nepaisant visų vyriausybės pagalbų, dauguma amerikiečių nesugeba mokėti būsto palūkanų. Pagrindinės JAV ir viso pasaulio verslo dienraščių antraštės perspėja ir apie sprogstamą mišinį iš ilgalaikio nedarbo, recesijos pavojaus bei JAV dolerio silpnumo, „Financial Times Deutschland“ cituoja dienraštis „Verslo žinios“. Tačiau finansų krizę sukėlęs JAV būsto kainų smukimas irgi išlieka pavojingas.

Šiemet sausį–birželį išsimokėtinai parduota 38 proc. mažiau naujų automobilių nei tą patį laikotarpį pernai. Tačiau nuotaikos rinkoje po truputį taisosi, nes šalies įmonės imasi atnaujinti per krizę senstelėjusius automobilių parkus. Finansinės nuomos bendrovės tikisi, kad antrasis pusmetis bus geresnis nei pirmas, o kitąmet visa Lietuvos automobilių finansavimo išsimokėtinai rinka jau paaugs 10–15 proc.

Kalbos apie galimą išlaidavimo skatinimą paprasčiausiai atidėlioja neišvengiamą įprastinį nuosmukį. Rinkai reikalingas geras, senamadiškas kainų kritimas, kuris išvalytų sistemą. „Geriausias vaistas nuo nuosmukio yra nuosmukis“, - CNBC cituoja „Diapason Commodities Management “ strategą Sean Corrigan. Anot jo, jei statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje kainos kils per greitai, tuomet galimas pakartotinis kritimas iš naujų aukštumų.

Europos Sąjungoje (ES) atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriame dalyvavo 91 bankas iš 20 ES valstybių narių, rezultatai rodo, kad „Swedbank“ yra finansiškai stiprus ir gerai pasirengęs atlaikyti net ir daug blogesnį scenarijų. Atlikto testavimo rezultatai dar kartą patvirtina „Swedbank“, Švedijos Centrinio banko (Riksbank) ir Švedijos finansų priežiūros institucijos (SFSA) jau atliktų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ankstesnius rezultatus.

Nors valstybės vadovai apie iš Lietuvos besitraukiančią krizę kalba jau nuo praėjusių metų vidurio, tarp Lietuvos gyventojų reginčiųjų krizės pabaigą nėra labai daug. Savaitraščio „Veidas" užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting" apklausa rodo, kad atsitraukiančią krizę jaučia 6,2 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 56,6 proc. – respondentų regi tik dalies sektorių atsigavimą. Tačiau 35,6 proc.

JAV bankas „Goldman Sachs“ išmokės rekordinę 550 milijonų dolerių baudą, paskirtą už melagingos informacijos teikimą. Kaip praneša AFP, bauda paskirta už tai, kad šis bankas teikė investuotojams neteisingą informaciją tuo metu, kai būsto paskolų rinka JAV smuko. „Goldman Sachs“ prisipažino, kad jis padarė klaidą ir teikė nepilną informaciją savo klientams. „Goldman Sachs“ pardavinėjo tokius vertybinius popierius, kurie buvo paremti antrinėmis paskolomis.

Kaip reikia elgtis prasidėjus krizei tiek JAV , tiek kitų turtingų didelių ar mažų valstybių vyriausybėms bei ekonomistams žinoma jau seniai – nuo 1930 metų didžiosios depresijos laikų. Norėdamas parodyti, kad tai ne mano išsigalvojimas, pasiremsiu žinomu  JAV ekonomistu P. Krugmanu (2008 m. jam skirta Nobelio premija). Jis rašo: „Kai.. prasideda recesija.

Tarptautinio valiutos fondo vadovas teigė, kad spartus Azijos ir Pietų Amerikos šalių ekonomikų augimas tikimybę, kad pasaulyje pasikartos recesija, daro labai mažą. Antradienį Tedžone, Pietų Korėjoje, konferencijos metu Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas pranešė, kad Azija per pasaulinę finansų krizę laikėsi išties gerai ir šiuo metu veda pasaulio ekonomiką iš recesijos. Tai yra puiki pamoka kitiems regionams.

Didžiojoje Britanijoje dėl recesijos ir konkurencijos duris uždaro seniausia šalies parduotuvė, kuri veikė 480 metų. Oksforde esanti parduotuvė „Gill & Co“ buvo atidaryta 1530 metais ir veikė valdant dvidešimčiai monarchų bei 76-iems ministrams pirmininkams. Parduotuvė išgyveno Anglijos pilietinį karą ir du pasaulinius kartus, skelbia „The Daily Telegraph“. Tačiau metalo dirbiniais prekiaujanti parduotuvė neatlaikė finansų krizės ir augančių prekybos centrų.

Dėl pasaulinės finansų krizės poveikio Šventojo Sosto biudžete trečius metus iš eilės žioji skylė, teigiama Vatikano pranešime.Šventasis Sostas 2009 metus baigė turėdamas 4,1 mln. eurų nuostolių. 2008 metais nuostoliai siekė 911,5 tūkst. eurų, 2007-aisiais – 9 mln. eurų. Per metus Vatikanas išleido 254,2 mln., o surinko 250,1 mln. eurų. Šventajam sostui iš viso pasaulio bažnyčių suplaukiančios aukos išaugo iki 82,5 mln. dolerių, palyginti su 75,8 mln. dolerių, surinktais 2008 metais.

Jie yra pakankamai dideli, jog pasaulį maišytų vieni, tačiau vis daugiau 16-25 metų britų renkasi atostogas su tėvais, rašo „dailymail.co.uk“. Pernai metais vieni atostogavo tik 2 proc. šios amžiaus kategorijos jaunuolių. Per du metus jų skaičius sumažėjo net tris kartus. Tai primena „bumerango kartos“: šiek tiek vyresnių nei 20 metų jaunuolių norą grįžti gyventi su tėvais ir mėgautis nemokamu butu, pietumis ir skalbimo paslaugomis.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

Tai, ką šiandien vadiname Europos integracija, tai, kuo šiandien pelnytai didžiuojamės, buvo dešiniosios politikos produktas. Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas ir kiti didieji to meto politikai kildino save iš dešiniųjų. Lyderiai – dešinieji Vadinamasis 1989 metų „tautų ruduo“ turėjo ypatingas politines pasekmes Europos politikai.

Nuosmukiai yra dažni, o depresijos – retos, Guardian.co.uk publikuotame straipsnyje, į kurį teisės priklauso „The New York Times“, rašo ekonomistas Paulas Krugmanas. Galima prisiminti dvi ekonomikos epochas, kurios plačiai vadinamos „depresijomis“: nestabilumo ir defliacijos metai po 1873-ųjų „panikos“ iki 1896-ųjų ir finansų krizės sukeltos masinės bedarbystės laikotarpis 1929-1933 metais.

Naujausia „Eurostato“ ataskaita rodo, kad dėl krizės sumažėjo kai kurie mokesčiai. Ataskaitoje remiamasi 2008 metų mokesčių įmokomis, tad visas krizės poveikis dar nėra aiškus. Kad vaizdas būtų išsamesnis, taip pat nagrinėjama, kaip dėl krizės pakito mokesčių politika, atsižvelgiama jau ir į šį pavasarį įvestas priemones.

Nepaisant pernai siautusios didžiausios krizės per pastaruosius dešimtmečius, pasaulio turtuoliai dar labiau praturtėjo, praneša CNBC. Akcijų rinkos atsigavimas pasaulio milijonierių gretas padidino 17 proc. iki 10 mln., o jų valdomas turtas išaugo 19 proc. iki 39 trln. JAV dolerių, tokia suma beveik atpirktų visus krizės nuostolius, skelbiama naujausiose „Merrill Lynch-Capgemini“ pasaulio turtų ataskaitoje.

1991 m. sausio mėn. 12d Lietuvos Respublikos AT nutarimo "Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti" 3 punkte buvo nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir krašto apsaugos padaliniai svarbiausiųjų valstybinių objektų užpuolimo atvejais turi teisę priešintis bet kuriam užpuolikui: Šis nutarimas buvo išplatintas 1991 m. sausio mėn.

Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, remdamasis tarptautinės spaudos publikacijomis apie Kinijos problemas bei gegužės mėnesį pasirodžiusia Tarptautinio valiutos fondo analitikų analize apie kreditinį bumą naujose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, prognozuoja, jog į Lietuvą gali ateiti dar viena krizė - tik šįkart ne iš Vakarų, o iš Rytų.

Ekonominė krizė smogė tautinius amatus puoselėjantiems kūrėjams ir jų kuriamoms vertybėms. Pinigų neturintys žmonės perka tai, ką įperka, arba... neperka nieko. Pasak kūrėjų, meno krizė truks ilgiau nei ekonominė ir atsilieps ilgus metus, nes kertamos vertybių šaknys. Kūrėjai apgailestauja į amatininkų šventes važiuojantys lyg į parodas. Visi apžiūrinėja, čiupinėja, bet niekas neperka.

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv. Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo. Darbiniame TVF dokumente ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Beckeris rašo, jog vakarų bankų plėtra Rytų Europoje čia sukėlė dar didesnį disbalansą, nei tas, kuris buvo fiksuotas prieš Azijos krizę 1997-aisiais.

Gyvenimas turint mažesnes pajamas: kaip turėtų keistis mūsų elgsena ir mąstymas tiek visuotinio, tiek privataus taupymo metu? Susidarykite planą − Kaip žmonės, gyvenantys nuo algos iki algos, turėtų planuoti išlaidas, kad nesikauptų skolos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento privataus bankininko Andrejaus Romanovskio. − Kiekvienas mūsų, o ypač žmonės, kurių pajamos verčia gyventi „nuo algos iki algos“, turėtų skaičiuoti.

Lupdama paskutinį kailį nuo verslininkų, pensininkų ir kitų sunkiai besiverčiančių gyventojų, visus nuolat ragindama solidariai taupyti, valdžia nenusiteikusi veržtis diržų. Žodis „taupyti“ tapo šios Vyriausybės vienu dažniausiai tariamų žodžių. Jis skiriamas pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms, verslininkams, bet tik ne valdžios institucijoms.

Po praūžusios pasaulio ekonomikos krizės Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono šalyse yra pastebimi nedrąsūs atsigavimo ženklai. Ekonomikos augimo prognozės įvairios: vienose šalyse ekonomika augs sparčiau, kitose – lėčiau dėl rinkos svyravimų, tačiau nė viena šalis dar negalės pasigirti prieš krizę buvusiais ekonomikos augimo rodikliais.

Kokių pamokų užklupus krizei teko išmokti net sėkmingiausių įmonių vadovams? Gegužės 20 dieną Europos parke, Vilniaus rajone, vyks „Finansų direktorių konferencija 2010“. „Balsas.lt savaitei“ apie praėjusių metų patirtį pasakojo vienas konferencijos pranešėjų, prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink“ finansų vadovas Linas Obuolevičius. Racionalumas išliks − Ar galima sakyti, kad krizė palietė visas be išimties įmones? − Manau, kad taip.

Restoranų ir viešbučių valdytojai viliasi, kad šį vasaros sezoną situacija rinkoje stabilizuosis, tačiau pelno gauti dar nesitiki. Anot jų, bus puiku, jeigu paslaugų kainos šiemet nebus mažesnės nei 2009-aisiais. Tuo tarpu nekilnojamą turtą nuomojančių verslininkų nuotaikos – kiek giedresnės. Visi pašnekovai pažymi, kad jų pajamas šį sezoną gali stipriai veikti vis dar neatkurtas tiesioginis oro susisiekimas su Vilniumi bei nepatraukliai atrodantis apleistas pajūris.

Nors aplink visi veržiasi diržus, į tai ranka numoja šįmet besituokiančios poros. Vestuvių organizatoriai sako, kad ir sunkmečiu gaji tradicija į pokylį kviesti beveik šimtą svečių, nuotakos nelinkę taupyti suknelės ir vestuvinio torto sąskaita. Tiek vestuvių organizatoriai, tiek besituokiančios poros tikina, kad sunkmetis jiems netgi naudingas. Kodėl? Anksčiau kone metų pradžioje reikėjo suskubti užsisakyti kaimo sodybą, restoraną ar dvarą vestuvių pokyliui.

Latvijos ekonomika pamažu ropščiasi iš krizės – per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su trim ankstesniais mėnesiais, šalies ūkis ūgtelėjo 0,3 proc., rodo pirmadienį paskelbti preliminarūs duomenys. Įvertinusi sausio–kovo duomenis šalies statistikos tarnyba pranešė, jog Latvijos ekonomika auga pirmą kartą nuo to laiko, kai pirmąjį 2008 metų ketvirtį šalis pakliuvo į krizę, praneša naujienų agentūra AFP. Pernai Latvijos ekonomika susitraukė 18 proc.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis liepos mėnesį prognozuoja dar didesnę šalies valdymo krizę. Tokią išvadą jis padarė, vertindamas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kurias parlamentarai svarstys jau netrukus.

Keleri sparčios ekonominės konvergencijos metai, kai augimas siekė vidutiniškai 7,4 proc. per metus (2001–2008 m.), 2009 m. užleido vietą giliai ūkio recesijai (gamybos apimtys smuko 15 proc.). Spartaus augimo metu vyravęs ryškus vidaus ir išorės disbalansas galiausiai lėmė naują ekonominio ciklo fazę, prasidėjusia vidaus paklausos sumažėjimu. Smarkų vidaus paklausos mažėjimą dar paspartino pasaulinė ūkio krizė ir tirpstanti išorės paklausa.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. Tai atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“. Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus.

Krizė mūsų šalies finansų rinkose baigėsi praėjusių metų viduryje – tokie mokslinio tyrimo „Finansų rinkų pokyčiai Baltijos šalyse“ rezultatai. „Finansų rinkos rodo atsigavimo ženklus. Joms atsigavus, sutvirtės ekonomika, o po to atsigavimą pajus ir žmonės“, – paaiškina VU TVM doc. dr. Stanislava Stungurienė. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad prieš prasidedant finansiniam nuosmukiui Lietuvos finansų rinka buvo pati pasyviausia, o Latvijos – aktyviausia.

Dauguma sprendimų, priimtų Europoje per paskutinius keletą metų, autorių suneramino, pvz., įvestas vienybės reikalavimas Europos Sąjungoje (ES) dėl bet kurio sprendimo užsienio politikos srityje ar ginkluotųjų pajėgų naudojimo kitokiais sumetimais nei humanitariniai. Visi turi sutarti, todėl nesutariama nieko. Dėl to Europa negali išrutulioti bendros užsienio politikos. Šie sprendimai graso politinės Europos idėjai.

Vis labiau pabostantį  terminą „krizė“ Lietuvoje turbūt jau žino ir patys mažiausieji šalies piliečiai. Tačiau kiekvienas verslus gyventojas, kaip išgalėdamas stengiasi nepasiduoti masinei depresijai ir bedarbystei. Vieni tokių – projekto Manoodontologai.lt komanda. Projekto iniciatoriai, siekdami išsiaiškinti, kokios tendencijos sunkmečiu vyrauja Lietuvos odontologijos versle, suorganizavo šios srities atstovų apklausą.

Žavioji TV laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė, rodos, išgyvena sunkius laikus. Jau kuris laikas ji pastebima be lenktynininko Dominyko Butvilo draugijos. Sklinda kalbos, jog poros santykiams atėjo sunkūs laikai, praneša klubas.lt. Pati A. Paškevičiūtė tikino, kad kalbos nėra visiška tiesa, tačiau „nėra dūmų be ugnies“. Ar pusantrų metų trukusią draugystę ištiko krizė? Na, palauksime ir sužinosim.

Europos ekonomiką siekiančios išjudinti ES institucijos ketina supaprastinti sanglaudos politikai finansuoti skirtų lėšų skyrimą. Antikriziniuose siūlymuose – didesni avansiniai mokėjimai, ilgesni lėšų įsisavinimo laikotarpiai ir paprastesni apskaitos reikalavimai. Europos Parlamentas siekia, kad naujosios taisyklės būtų pradėtos taikyti kuo skubiau. ES sanglaudos politikai 2007-2013 m. iš Socialinio, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų per 455 programas skirta beveik 350 mlrd.

Laukti, kol krizę nugalės jūsų įmonė ar visos šalies makroekonomika, nėra prasmės. Pradėkite kovą asmeniškai. Gal ir nelaimėsite, tačiau bent jau padarinius sušvelninsite. Ir tai jau nemažai. Jokių kreditų. Yra nuomonė - ir ji visiškai pagrįsta, - kad sunkmečiu verta imti paskolą ir investuoti į ką nors apčiuopiamą. Tačiau ši nuomonė žinoma ne tik eiliniam mirtingajam, bet ir bankininkams.

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti. Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams.

Gal kas pasakys, jog krizė netinkamas metas kalbėti apie aukas. Anaiptol. Šiandien kaip niekad aktualu nešti vieniems kitų naštas, pastebėti tuos, kurie stokoja. Šiandien mes suprantame ir įvertiname pagalbos prasmę tiems, kurie negali išgyventi šio sunkaus laikotarpio be mūsų paramos. Ir nesvarbu, kas tas žmogus, laukiantis tavo ištiestos pagalbos rankos: jaunas, senas, kitos religijos ar skirtingos odos spalvos.

Nuoširdžiai užjautėme ir užjaučiame kaimynus, brolius ir seses lenkus tokios žiaurios tragedijos akimirką. Manau, kad tikrai didelė mūsų tautiečių dalis šią tragediją priėmėme kaip savą. Ir tai ne protokolinė užuojauta, tai ateina iš mūsų sielos gelmių. Vadinasi, dar nesunykome, dar visiškai  nesumaterialėjome, nepasisekė mus paversti aukso veršio tarnais, nebeturinčiais jausmų.

Pasaulinė krizė vis dar tebesitęsia. Kaip su ja kovoti? Kodėl gi neįsiklausius į astrologų rekomendacijas kiekvienam ženklui? Sunku būtų pasakyti, kurios veiklos srities krizė dar nespėjo paliesi. Ieškodami kompetentingos nuomonės, kaip galima būtų įveikti krizę, kreipiamės į įvairiausių sričių specialistus.

Užsimenama apie dainininkės C. Aguilera šeimynos krizę. Tokią, kad pakvipo skyrybomis. Kalbama, kad dainininkė ir Jordanas Bratmanas (32) nuolat vaidijasi. Aguilera net nebenešioja sutuoktuvių žiedo. Kaip teigia „Life & Style“, tai ne staigmena. Teigiama, kad pora ruošiasi skyryboms. Aguilera ir Bratmanas susituokė 2005–aisiais.

Gimtadieniai jūsų jau nebedžiugina. Dabar tai – ne tiek šventė, kiek proga apmąstymams apie nueitus gyvenimo etapus. Kaip pakeisti tokį požiūrį? Jūsų gimtadienis – puiki proga švęsti, džiaugtis gyvenimu ir susitikti su draugais. Anksčiau taip ir darydavote, bet štai jau kurį laiką pastebite, kad vis labiau nenoromis ištariate garsiai, kiek metų jums suėjo, o draugai taktiškai sveikina „eilinio 18-to gimtadienio proga“. Skamba taip, tarsi sulaukusi pilnametystės būtumėte liovusis egzistuoti.

Ekonomistai ir rinkodaros specialistai vieningai tvirtina, kad po šios krizės vartojimas jau niekada nebebus toks, koks buvo iki jos. Esą išmokę skaudžią pamoką vartotojai savo klaidų nebekartos. Tiesa, ši prognozė netaikoma naujai kartai, savo kailiu nepajutusiai, kokia yra tikroji gyvenimo skolon kaina, tad po keliolikos metų galinčiai vėl įsukti šį ratą.

 Sulaukęs rajono politikų pritarimo pateiktai mero veiklos 2009 metais ataskaitai, Kauno rajono savivaldybės vadovas Valerijus Makūnas Tarybos posėdyje išvardino, ką derėtų nuveikti artimiausiu metu. "Į rajono plėtros dokumentus siūlau įtraukti prioritetą "Ekonominės krizės padarinių likvidavimas", kurio tikslas - subalansuoti rajono ekonominę ir socialinę aplinką, - sakė V. Makūnas.

„Lehman“ bylos tyrimo komisijai pateikus savo darbo rezultatus, kasdien atsiranda neįtikėtinų ir vis įdomesnių detalių, susijusių su investicinio banko žlugimu. Vis daugiau asmenų ir institucijų yra  įtraukiami į skandalą. Tyrimo komisija nustatė, kad „Lehman Brothers“ dar mėnesius prieš bankroto paskelbimą buvo praktiškai žlugęs. Žlugimą bankas bandė nuslėpti manipuliuodamas finansines ataskaitas. Balansavimo triukais bankas nuslėpė 50 mlrd. JAV dolerių rizikos pozicijas.

Ekonominis sunkmetis atnešė naudos Lietuvos interneto rinkai, o šioje sferoje dirbančios bendrovės kur kas lengviau išgyveno recesiją nei kitų sričių įmonės, rodo Lietuvos IT ir interneto ekspertų tyrimo rezultatai. 57 proc. apklaustų nurodė, kad krizė padėjo interneto bendrovių veiklai, o 7 iš 10 teigė, jog pastarosioms recesijos metu sekėsi geriau nei daugelio kitų sferų šalies įmonėms.

Jungtinės Karalystės iždo ministras Paulas Mynersas teigia, kad bankai nepasimokė iš kreditų krizės. Jis tvirtina, kad rinkos disciplina turi eiti kartu su vyriausybės veiksmais, norint atkurti visuomenės pasitikėjimą finansinėmis institucijomis.