krizė

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai visiškai neišmano, kaip elgtis su pinigais – toks dalykas mokyklose nedėstomas. Bet dabar jį dėsto pats gyvenimas. Pastarieji metai išmokė elementarios aritmetikos net tuos, kurie skaičiams ir jų operacijoms neturi jokių gabumų. Jau įtvirtinti įgūdžiai dėti centą prie cento niekur neprapuls ir kai sulauksime geresnių laikų. Dabar perkame apgalvotai ir taupiai iš būtinybės, bet tai pamažu tampa ir geru tonu.

Didžiulė politinė ūkinė valdžia dažnai veda prie veiksmų, kurie sukelia gilų ūkio nuosmukį. Terminas „ekonominė krizė“ paprastai siejamas su rinka ir kapitalizmu. Tuo tarpu didžiausios krizės ir ūkio nuosmukiai stebimi sistemose, kur politinė valdžia yra neribota arba mažai ribota ir, dėl to privatus ir legalus sektorius, laisvoji rinka yra visiškai ar didžia dalimi išstumti. Kraštutinis tokios sistemos atvejis yra socializmas.

Islandijos parlamentas priėmė sprendimą, kad buvęs premjeras Geiras Haarde stos prieš teismą už savo vaidmenį 2008 metų finansinėje krizėje. „Už“ balsavo 33 deputatai, „ prieš“ – 30, praneša ITAR-TASS. Pirmą kartą šalies istorijoje buvęs premjeras įtrauktas į tokią procedūrą. Parlementas žada pirmą kartą per 66 metus sukurti specialųjį teismą, kuris priims verdiktą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo 59-ių metų politikui.

Bent jau apklausos duomenimis, lietuviai mėgina būti optimistai dėl šalies ekonominių perspektyvų. Kiek daugiau nei dešimtadalis – 13 proc. – apklaustų gyventojų tikisi ekonomikos pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių. Lyginant su gyventojų atsakymais į šį klausimą lygiai prieš metus, pesimistiškai vertinančių ekonomikos ateitį Lietuvoje sumažėjo 23 procentiniais punktais.

ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių. Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.

Pavasarį pradėjusi pirmąjį išvykų turą „Už protingą Lietuvą“, Krikščionių partija aplankė pusę šalies miestų ir rajonų ir per trumpą laikotarpį narių gretas padidino 4 kartus. Per du mėnesius į partiją įstojo 4,5 tūkstančiai naujų narių, bendras skaičius jau pasiekė 6000. Per rugpjūtį į partiją naujai įstojo 2 tūkstančiai žmonių, kurių dauguma ankščiau nepriklausė jokioms partijoms.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Rugpjūčio mėnesį aštuoni iš dešimties – 80 proc. – apklaustų gyventojų atsakė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja, kiek mažau nei penktadalis – 18 proc. – Lietuvos gyventojų teigė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, 2 proc. 15–74 metų respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rugsėjo pradžioje 7 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties – 39 proc. – manė, kad ji nepasikeitė, o pusė – 50 proc. – apklaustųjų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis, jų nuomone, per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.

Didysis nuosmukis gali būti oficialiai pasibaigęs jau daugiau kaip prieš metus, tačiau vartotojai neabejotinai dar nesielgia taip, lyg niūrios dienos jau būtų praeityje, praneša CNN. Valdžios atstovai jau paskelbė apie nuo Didžiosios ekonominės krizės laikų ilgiausiai trukusio nuosmukio JAV pabaigą, tačiau vartojimo bei pardavimų tendencijos neparodo būstų pardavimų mažėjimo pabaigos.

Kodėl Paulas Krugmanas kaltina užsieniečius dėl finansinės krizės? Galbūt todėl, kad jo argumentams trūksta gilesnio nagrinėjimo. Prabėgus dviems metams po „Lehman Brothers“ kompanijos žlugimo ekonomistai vis dar aptarinėja 2008-ųjų metų krizės priežastis bei kaltininkus. Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje Paulas Krugmanas ir Robinas Wellsas pateikia savo argumentus šioje diskusijoje. Knygos „Fault Lines“ (angl.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

„Realybė tokia, kad jie geriau pasirenka sunkų gyvenimą svetur, užuot grįžę atgal į sunkų gyvenimą Lietuvoje“, — sakė praėjusį penktadienį Šiauliuose viešėjęs Chosė Luisas Solano, Ispanijos ambasadorius Lietuvoje. Ambasadoriaus interviu „Šiaulių kraštui“ — apie ispaniškos ir lietuviškos krizės ypatumus, nedarbą Ispanijoje ir ispanų lūkesčius. Sunkumai svetur kitokie — Kas šiuo metu svarbiausia Ispanijoje ir apie ką gatvėse kalba žmonės? — Pagrindinės problemos yra krizė ir nedarbas.

Buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Geirui H.Hardei (Geir H.Haarde) gresia apkalta dėl 2008 m. įvykusios pagrindinių šalies bankų griūties ir valstybę ištikusio bankroto. Beprecedentis įvykis Parlamentinis komitetas praėjusį šeštadienį rekomendavo Parlamentui skelbti apkaltą 59 m. G.H.Hardei, taip pat buvusiam užsienio reikalų ministrui Ingibjorgui Solrunui Gisladotirui, buvusiam finansų ministrui Arni M.Mathiesenui ir buvusiam verslo ministrui Bjorgvinui G.Sigurdsonui.

Krizė pasaulyje be darbo paliko 210 mln. gyventojų. Tai pats didžiausias rodiklis per visą istoriją. Apie tai byloja bendras Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) tyrimas. Praėjus porai metų nuo pasaulinės ekonominės krizės pradžios daugelyje šalių nedarbas išlieka labai aukšto lygio. TDO vertinimu, visame pasaulyje nuo 2007 m. bedarbių skaičius išaugo daugiau kaip 30 mln. Ir nėra jokių požymių, kad situacija gerėtų.

Įtampa tarp Turkijos vyriausybės ir kurdų mažumos gali ilgai netverti. Pirmi foreignpolicy.com žurnalisto pašnekovo, gerai žinomo kurdų intelektualo O.Miroglu, žodžiai kaitrią rugpjūčio dieną Stambule atsisėdus išgerti puodelio kavos buvo apie jo trijų pusbrolių žūtį jų protėvių kaime Batmane, esančiame kurdų regiono širdyje, Turkijoje. Praėjusią naktį jo pusbroliai ir ketvirtas vyras buvo išėję apžiūrėti įtartinos ugnies kaimo pakraštyje. Jiems prisiartinus sprogo mina.

Pasak Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus, pasiekti užsibrėžtą tikslą - 2011 metais sumažinti valstybės finansų „skylę“ apie 1,5 mlrd. litų įmanoma tik apkarpius socialiai jautrias sritis: biudžetininkų algas, pensijas, „Sodros“ išmokas. Norint, kad kitais metais atotrūkis tarp valstybės išlaidų ir pajamų sumažėtų nuo 8 proc. iki 6 proc. BVP, reikia sutaupyti kiek daugiau, nei 1,5 mlrd. litų, palyginus su šiais metais.

Statistikos departamentui paskelbus, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ūgtelėjo 1,2 procento ir sudarė 2055,5 lito, dar neprognozuoja visuotinio atlyginimų kilimo. „Šalies verslas labai sparčiai reagavo į ekonominės situacijos pokytį 2009 metais ir 2010 metų pradžioje. Dabar, tikėtina, kad didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnio vidutinio uždarbio augimo dar teks palaukti.

Eko­no­mi­nė kri­zė, gi­liai įlei­du­si šak­nis, trauk­tis dar ne­ža­da. Ta­čiau kai ku­rie iki šiol sun­ku­mus įvei­kę ver­sli­nin­kai ti­ki­si, kad jos vo­las jų ne­be­su­traiš­kys. Įmo­nių va­do­vai ti­ki­na ne tik pa­ty­rę nuos­to­lių, bet ir ga­vę ge­ros pa­tir­ties, dirb­da­mi eks­tre­ma­lio­mis sun­kme­čio są­ly­go­mis. UAB „Al­ju­va“ di­rek­to­rius Al­vy­das Pol­ka sa­ko, kad kri­zė drėb­te­lė­jo kaip ir vi­siems, taip ir jiems.

CNN praneša, kad po įkaitų dramos Filipinų sostinėje Maniloje, kurios metu žuvo aštuoni turistai iš Honkongo, čia kilo nepasitenkinimas ir daug klausimų apie tai, kaip Filipinų valdžia sprendė šią krizę. „Standard“ leidinys praneša, kad nepasitenkinimą išreiškė ne tik Kinijos žiniasklaida, bet ir šimtai Honkongo gyventojų, savo nuomonę išsakiusių forumuose.

Ar tau kada teko užeiti į parduotuvę nusiteikus įsigyti vieną smulkmeną, o išeiti iš jos su pilnutėliu pirkinių krepšiu ir tuštutėle pinigine? Jei taip – metas suvokti, kas verčia tave išleisti per daug bei užbėgti tokiai situacijai už akių! 1.    Saugokis gundančių etikečių. Moksliškai įrodyta, kad žmonės daug noriau perka prekes, prie kurių prisegtas magiškas lapelis „Išpardavimas“, „Superkaina“, „Nuolaida“ ir pan.

Žinome apie JAV recesiją, krizę Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Bet retai girdime apie tai, kad labiausiai prasiskolinusios pasaulio šalys iš tikrųjų yra Vakarų Europoje. Yra daug būdų skaičiuoti valstybių skolas. Pagal nominalią jos vertę čia pirmauja JAV, bet pagal procentą nuo metinio BVP duomenys atrodo visiškai kitaip. Taigi, 6 labiausiai pagal procentą nuo BVP prasiskolinusios šalys, su kuriomis 98 proc. skolą turinti Lietuva atrodo palyginti gerai. Airija (997 proc.

JAV ekonomikos padėtis ateityje dar labiau suprastės, nedarbo lygis išliks aukštas, o lėtas pramonės augimas darys neigiamą įtaką ekonomikos atsigavimui, teigia biudžeto analitikas Douglas Elmendorfas.Pasak analitiko, JAV nedarbo lygis nepasieks 5 proc. ribos dar mažiausiai iki 2014 m. D.Elmendorfas teigia, kad be reikšmingų pokyčių JAV mokesčių ir išlaidų įstatymuose vyriausybė nepajėgs susitvarkyti su biudžeto deficitu.

Dauguma „Reuters" apklausoje dalyvavusių analitikų mano, kad euro zonos skolų krizė dar tęsis mažiausiai metus. Vyriausybės susidurs su sunkumais mažindamos savo skolas. Didžiausias pavojus bendram Europos ūkio atsigavimui yra JAV ekonomikos šlubčiojimas. Augimą taip pat turėtų stabdyti fiskalinės politikos sugriežtinimais ir kova su išlaidavimu.

Pradžioje mums atrodė, kad krizė – reiškinys: neigiamas ir trumpalaikis. Šiandiena atrodo, kad tai yra pokytis, kuriame turime dalyvauti visi: nuo kūdikių, kurių gimdymas ir auginimas tapo pagrindiniu FNTT ir SODROS tyrimų objektu iki senjorų, kurie verčiami bibliotekose išmokti naudotis internetu ( nors net elementariam pragyvenimui pinigų nepakanka). Žmonija šiandiena stovi sankryžoje ir privalo apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau.

Šią savaitę Telšiuose po traukiniu puolė darbo netekęs 49 metų Vladas Baltrušis. Dviejų vaikų tėvas nebeturėjo vilties rasti pragyvenimo šaltinį, o būti našta šeimai nenorėjo. Šiemet tokių nedidelio miesto „nedidelių tragedijų“ vis daugėja, kaip ir bedarbių gretos. Piliečių bėdos valstybei svetimos Pirmąjį šių metų pusmetį savo gyvybės siūlą nutraukė 419 Lietuvos gyventojų. Kiek žmonių žengti drastišką žingsnį pastūmėjo nedarbas? Tokių duomenų neturi nė viena valstybės institucija.

Sėkmingai veikiantis priešnuodis prieš pasaulinę krizę. Dėl jo šalies ekonomika 2010-ųjų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo 1,1 proc. Viltis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos klestėjimo garantas ateityje.

Paskutinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų kultūrinius poreikius buvo atliktas jau išties senokai, tačiau kažin, ar šiandien jo rezultatai būtų kitokie. 2003-iaisiais lietuviai sakė, kad laisvalaikiu jie pirmiausia renkasi bendravimą su šeima ir draugais, tik po to – kultūrinę veiklą. Žinoma, abu šie dalykai gali būti kuo puikiausiai suderinami, tačiau paprastas bendravimas ir šiandien, rodos, ima viršų.

JAV nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kainos toliau krenta, o pakalnės pabaigos nematyti. Nepaisant visų vyriausybės pagalbų, dauguma amerikiečių nesugeba mokėti būsto palūkanų. Pagrindinės JAV ir viso pasaulio verslo dienraščių antraštės perspėja ir apie sprogstamą mišinį iš ilgalaikio nedarbo, recesijos pavojaus bei JAV dolerio silpnumo, „Financial Times Deutschland“ cituoja dienraštis „Verslo žinios“. Tačiau finansų krizę sukėlęs JAV būsto kainų smukimas irgi išlieka pavojingas.

Šiemet sausį–birželį išsimokėtinai parduota 38 proc. mažiau naujų automobilių nei tą patį laikotarpį pernai. Tačiau nuotaikos rinkoje po truputį taisosi, nes šalies įmonės imasi atnaujinti per krizę senstelėjusius automobilių parkus. Finansinės nuomos bendrovės tikisi, kad antrasis pusmetis bus geresnis nei pirmas, o kitąmet visa Lietuvos automobilių finansavimo išsimokėtinai rinka jau paaugs 10–15 proc.

Kalbos apie galimą išlaidavimo skatinimą paprasčiausiai atidėlioja neišvengiamą įprastinį nuosmukį. Rinkai reikalingas geras, senamadiškas kainų kritimas, kuris išvalytų sistemą. „Geriausias vaistas nuo nuosmukio yra nuosmukis“, - CNBC cituoja „Diapason Commodities Management “ strategą Sean Corrigan. Anot jo, jei statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje kainos kils per greitai, tuomet galimas pakartotinis kritimas iš naujų aukštumų.

Europos Sąjungoje (ES) atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriame dalyvavo 91 bankas iš 20 ES valstybių narių, rezultatai rodo, kad „Swedbank“ yra finansiškai stiprus ir gerai pasirengęs atlaikyti net ir daug blogesnį scenarijų. Atlikto testavimo rezultatai dar kartą patvirtina „Swedbank“, Švedijos Centrinio banko (Riksbank) ir Švedijos finansų priežiūros institucijos (SFSA) jau atliktų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ankstesnius rezultatus.

Nors valstybės vadovai apie iš Lietuvos besitraukiančią krizę kalba jau nuo praėjusių metų vidurio, tarp Lietuvos gyventojų reginčiųjų krizės pabaigą nėra labai daug. Savaitraščio „Veidas" užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting" apklausa rodo, kad atsitraukiančią krizę jaučia 6,2 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 56,6 proc. – respondentų regi tik dalies sektorių atsigavimą. Tačiau 35,6 proc.

JAV bankas „Goldman Sachs“ išmokės rekordinę 550 milijonų dolerių baudą, paskirtą už melagingos informacijos teikimą. Kaip praneša AFP, bauda paskirta už tai, kad šis bankas teikė investuotojams neteisingą informaciją tuo metu, kai būsto paskolų rinka JAV smuko. „Goldman Sachs“ prisipažino, kad jis padarė klaidą ir teikė nepilną informaciją savo klientams. „Goldman Sachs“ pardavinėjo tokius vertybinius popierius, kurie buvo paremti antrinėmis paskolomis.

Kaip reikia elgtis prasidėjus krizei tiek JAV , tiek kitų turtingų didelių ar mažų valstybių vyriausybėms bei ekonomistams žinoma jau seniai – nuo 1930 metų didžiosios depresijos laikų. Norėdamas parodyti, kad tai ne mano išsigalvojimas, pasiremsiu žinomu  JAV ekonomistu P. Krugmanu (2008 m. jam skirta Nobelio premija). Jis rašo: „Kai.. prasideda recesija.

Tarptautinio valiutos fondo vadovas teigė, kad spartus Azijos ir Pietų Amerikos šalių ekonomikų augimas tikimybę, kad pasaulyje pasikartos recesija, daro labai mažą. Antradienį Tedžone, Pietų Korėjoje, konferencijos metu Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas pranešė, kad Azija per pasaulinę finansų krizę laikėsi išties gerai ir šiuo metu veda pasaulio ekonomiką iš recesijos. Tai yra puiki pamoka kitiems regionams.

Didžiojoje Britanijoje dėl recesijos ir konkurencijos duris uždaro seniausia šalies parduotuvė, kuri veikė 480 metų. Oksforde esanti parduotuvė „Gill & Co“ buvo atidaryta 1530 metais ir veikė valdant dvidešimčiai monarchų bei 76-iems ministrams pirmininkams. Parduotuvė išgyveno Anglijos pilietinį karą ir du pasaulinius kartus, skelbia „The Daily Telegraph“. Tačiau metalo dirbiniais prekiaujanti parduotuvė neatlaikė finansų krizės ir augančių prekybos centrų.

Dėl pasaulinės finansų krizės poveikio Šventojo Sosto biudžete trečius metus iš eilės žioji skylė, teigiama Vatikano pranešime.Šventasis Sostas 2009 metus baigė turėdamas 4,1 mln. eurų nuostolių. 2008 metais nuostoliai siekė 911,5 tūkst. eurų, 2007-aisiais – 9 mln. eurų. Per metus Vatikanas išleido 254,2 mln., o surinko 250,1 mln. eurų. Šventajam sostui iš viso pasaulio bažnyčių suplaukiančios aukos išaugo iki 82,5 mln. dolerių, palyginti su 75,8 mln. dolerių, surinktais 2008 metais.

Jie yra pakankamai dideli, jog pasaulį maišytų vieni, tačiau vis daugiau 16-25 metų britų renkasi atostogas su tėvais, rašo „dailymail.co.uk“. Pernai metais vieni atostogavo tik 2 proc. šios amžiaus kategorijos jaunuolių. Per du metus jų skaičius sumažėjo net tris kartus. Tai primena „bumerango kartos“: šiek tiek vyresnių nei 20 metų jaunuolių norą grįžti gyventi su tėvais ir mėgautis nemokamu butu, pietumis ir skalbimo paslaugomis.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

Tai, ką šiandien vadiname Europos integracija, tai, kuo šiandien pelnytai didžiuojamės, buvo dešiniosios politikos produktas. Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas ir kiti didieji to meto politikai kildino save iš dešiniųjų. Lyderiai – dešinieji Vadinamasis 1989 metų „tautų ruduo“ turėjo ypatingas politines pasekmes Europos politikai.

Nuosmukiai yra dažni, o depresijos – retos, Guardian.co.uk publikuotame straipsnyje, į kurį teisės priklauso „The New York Times“, rašo ekonomistas Paulas Krugmanas. Galima prisiminti dvi ekonomikos epochas, kurios plačiai vadinamos „depresijomis“: nestabilumo ir defliacijos metai po 1873-ųjų „panikos“ iki 1896-ųjų ir finansų krizės sukeltos masinės bedarbystės laikotarpis 1929-1933 metais.

Naujausia „Eurostato“ ataskaita rodo, kad dėl krizės sumažėjo kai kurie mokesčiai. Ataskaitoje remiamasi 2008 metų mokesčių įmokomis, tad visas krizės poveikis dar nėra aiškus. Kad vaizdas būtų išsamesnis, taip pat nagrinėjama, kaip dėl krizės pakito mokesčių politika, atsižvelgiama jau ir į šį pavasarį įvestas priemones.

Nepaisant pernai siautusios didžiausios krizės per pastaruosius dešimtmečius, pasaulio turtuoliai dar labiau praturtėjo, praneša CNBC. Akcijų rinkos atsigavimas pasaulio milijonierių gretas padidino 17 proc. iki 10 mln., o jų valdomas turtas išaugo 19 proc. iki 39 trln. JAV dolerių, tokia suma beveik atpirktų visus krizės nuostolius, skelbiama naujausiose „Merrill Lynch-Capgemini“ pasaulio turtų ataskaitoje.

1991 m. sausio mėn. 12d Lietuvos Respublikos AT nutarimo "Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti" 3 punkte buvo nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir krašto apsaugos padaliniai svarbiausiųjų valstybinių objektų užpuolimo atvejais turi teisę priešintis bet kuriam užpuolikui: Šis nutarimas buvo išplatintas 1991 m. sausio mėn.

Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, remdamasis tarptautinės spaudos publikacijomis apie Kinijos problemas bei gegužės mėnesį pasirodžiusia Tarptautinio valiutos fondo analitikų analize apie kreditinį bumą naujose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, prognozuoja, jog į Lietuvą gali ateiti dar viena krizė - tik šįkart ne iš Vakarų, o iš Rytų.

Ekonominė krizė smogė tautinius amatus puoselėjantiems kūrėjams ir jų kuriamoms vertybėms. Pinigų neturintys žmonės perka tai, ką įperka, arba... neperka nieko. Pasak kūrėjų, meno krizė truks ilgiau nei ekonominė ir atsilieps ilgus metus, nes kertamos vertybių šaknys. Kūrėjai apgailestauja į amatininkų šventes važiuojantys lyg į parodas. Visi apžiūrinėja, čiupinėja, bet niekas neperka.

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv. Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo. Darbiniame TVF dokumente ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Beckeris rašo, jog vakarų bankų plėtra Rytų Europoje čia sukėlė dar didesnį disbalansą, nei tas, kuris buvo fiksuotas prieš Azijos krizę 1997-aisiais.