krizė

Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms. Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais.

Bankininkai iš „Deutsche Bank“ parengė specialų kovos su skolų krize Europoje planą, kurį pavadino „planu B“. Kaip pastebi „Bloomberg“, pagal šį planą siūloma, kad Europos centrinis bankas (ECB) imtų vertinti komercines finansines organizacijas kaip sąjungininkus. „Deutsche Bank“ siūlo nustatyti užstatų lengvatas komerciniams bankams, jeigu jie perka šalių, labiausiai nukentėjusių nuo skolų krizės (pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos, Portugalijos ar Airijos), obligacijas.

Viena stambiausių Joniškio rajone žemės ūkio įmonių uždaroji akcinė bendrovė „Sidabra“ paskelbė reorganizaciją, po kurios dalis darbuotojų neteks darbo. Pertvarkoma viena stambiausių rajono įmonių Tai — nerami žinia pramonės įmonių beveik neturinčiame Joniškio rajone, kur didžiausios bendrovės verčiasi žemės ūkio produkcijos auginimu arba perdirbimu. UAB „Sidabra“ su padaliniais Marijampolėje ir Šeduvoje (Radviliškio rajonas), dirba daugiau kaip 100 žmonių.

Darbas vis dažniau kelia stresą. Ir tai ne tik įspūdis, bet ir daugybės apklausų rezultatas. Kodėl taip yra? Ir kodėl visi darbuotojų sluoksniai tai išgyvena? Gyvenimas įmonėse  toli gražu nepanašus į ilgą, ramią upę, rašo doctissimo.fr Per daug spaudimo Auga nedarbas, daugėja atleidimų iš darbo, dirbantieji nebėra užtikrinti dėl stabilios savo tarnybos vietos. Darbuotojai išgyvena krizę, jau nekalbant apie nuolatinių patyčių ar kitokių erzinimo atvejų padaugėjimą.

Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, vakar pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį. Jos ir nebuvo grąžintos. Daug baubų Seimas vakar priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų. Už tai, kad būtų mokamos ikikrizinės pensijos, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 37 parlamentarai.

Didžiojoje Britanijoje iš gydytojų priimamųjų ima nykti žurnalai, kurie pacientams praskaidrina laiką laukiant, kol juos priims gydytojas. Ne todėl, kad jie yra pasenę. Taip esą siekiama užkirsti kelia bakterijoms plisti, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Dabar Britanijos gydytojai prašo pacientų ateinant atsinešti savo žurnalų. Be to, atsisakoma ir vaikiškų žaislų. Maži vaikai juos gali įsidėti į burną, o tai yra itin nesaugu dėl gausybės ant jų esančių bakterijų.

Statistika gąsdina – per 2009 metus iš gyvenimo Kupiškyje savo noru pasitraukė 17 žmonių, per dešimt šių metų mėnesių – 15. Kupiškio rajone gyvena 22 tūkst. gyventojų, tad tai didžiausias skaičius savižudžių, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje. Atsakymo neranda „Nežinau, kas gali įvardyti tikrąsias priežastis. Nuo panašios nelaimės mano šeimoje jau praėjo treji metai.

Ši trejus metus trunkanti pasaulinė krizė yra sukelta dirbtinai. Kaip ir visos kitos laisvojoje rinkoje vykusios ekonominės krizės. Krizes sukelia maža, bet labai turtinga ir įtakinga grupė bankininkų, įsikūrusių Amerikoje. Jų tikslas –okupuoti visą planetą. Ne jėga, o pasitelkus pasaulio valiutą JAV dolerį. Jau įsibėgėjusį procesą gali sustabdyti tiktai revoliucija, bet jai pritarti turi visas pasaulis.

Atsigavimą rinkose fiksuojantys, Klaipėdoje veikiantys PET granulių gamintojai šiemet jau išnaudoja beveik visą turimą pajėgumą, rašo „Verslo žinios“. Pripažįstama, kad apyvarta grįžta į prieškrizinį laikotarpį, o šiųmetis pelningumas pranoks ir jį. Šių metų devynių mėnesių UAB „Neo group“ pradavimai siekė 856 mln. litų ir 84 proc. viršijo to paties laikotarpio praėjusių metų rezultatą. Pasak Lino Bulzgio, UAB „Neo group“ generalinio direktoriaus, įmonės apyvarta šiemet pasieks 2007 m. lygį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas teigia, kad skolų krizė Europoje vis dar rimta, bet pažymėjo, jog Airija atsigaus po finansinės pagalbos.Sekmadienį Europos Sąjunga (ES) ir TVF pranešė apie 85 mlrd. eurų (111 mlrd. dolerių) pagalbos paketą Airijai, kuris sutvirtintų jos bankų sektorių ir leistų šaliai vykdyti skolų įsipareigojimus. „Krizė Europoje vis dar stipri“, – sakė TVF direktorius Dominique'as Strauss-Kahnas kalboje verslo lyderiams ir ambasadoriams.

yla prieš audrą, - taip būtų galima pavadinti grupės BM sugrįžimą į pramogų pasaulio karuselę. „BM – tai iš pagrindų atsinaujinusi merginų grupė „Blogos mergaitės“. Taip sakant, mes grupę išleisime iš naujo. Nuo senojo pavadinimo norime atsiriboti. Naujoji merginų grupė bus žinoma trumpu, skambiu vardu – BM, ir čia dainuos jau nebe trys, o keturios merginos“, – apie pokyčius pasakojo grupės prodiuseris Žilvinas Žvagulis.

Kaip įveikti pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius Europoje ir Afrikoje, bus tariamasi ateinančios savaitės pradžioje Libijos sostinėje Tripolyje vyksiančiame dviejų žemynų vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus ūkio ir užsienio reikalų ministerijų delegacija, vadovaujama ūkio ministro Dainiaus Kreivio.

Slovakijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Dušanas Krištofikas P. Višinskio bibliotekos galerijoje atidarė parodą „Aksominė revoliucija: Slovakija po 1989-tųjų“. Ambasadorius, pasakodamas apie savo šalį, leido įsitikinti, kad Slovakija išgyveno ne tik aksominę revoliuciją, bet ir aksominę krizę. Ką per 20 metų nuveikė slovakai D. Krištofikas susirinkusiuosius į parodos atidarymą trumpai supažindino su savo šalies keliu, atgavus nepriklausomybę.

Valdžia nuolat kalba apie diržų veržimosi politiką, bet valdininkų kabinetams remontuoti atrandama dešimtys tūkstančių litų. Toks remontas šią savaitę pradėtas buvusiame Šiaulių apskrities administracijos pastate. Maža to, nors administracija panaikinta, pastate tuščių kabinetų nėra. Pastate įsikūrusios aštuonios institucijos. „Kosmetinis remontas“ Pirmajame pastato aukšte patalpas dailina čia įsikūręs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius.

Šių metų 2 ketvirtis buvo pirmasis po 6 ketvirčių pertraukos, kai Lietuvos įmonių pardavimai augo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Labiausiai stiebėsi pramonės ir transporto įmonių pardavimai. Geriau sekėsi didžiosioms įmonėms ir tai nulėmė bendrą teigiamą rezultatą. Tai atsispindi ir CR reitinge. Pavyzdžiui: - iš 224 stambiausių pramonės įmonių net 60 proc. yra mažai rizikingos, 32 proc. – vidutinės, o 7 proc. – didelės rizikos CR reitingo grupėse.

Europos akcijų ir euro vertė padidėjo, nes rinkos sureagavo į finansinę pagalbą Airijai. Po sekmadienio susitarimo euras sustiprėjo iki 1,376 JAV dolerio. Europos Sąjungos (ES) pasiūlymų Airijai paketas, jo tiksli apimtis ir sąlygos bus aptartos ateinančiomis dienomis, praneša BBC. Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas teigia, kad jo vyriausybė turėtų gauti mažiau nei 100 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė ir Švedija taip pat pasiūlė tiesiogines paskolas.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, dar per anksti džiaugtis pasigirstančiais žodžiais apie krizės atoslūgį. Jos teigimu, kelias atgal į ekonominę gerovę ir ūkio stabilumą neįmanomas kokioje nors vienoje atskirai paimtoje šalyje, o įmanomas tik bendromis, integraliomis pastangomis.

Graikija biudžeto skyles kamšys parduodama keturis „Airbus“ lėktuvus ir valstybės valdomų įmonių akcijas, pranešė šalies finansų ministerija. Įmonių, kurias ketinama parduoti, sąraše – valstybės valdomi 49 proc. akcijų viename geriausių Graikijos kazino ir neskelbiamos akcijų dalys valstybinėse gynybos, geležinkelių ir kalnų pramonės įmonėse, pranešė finansų ministerija. Kitąmet taip pat ketinama atnaujinti Atėnų tarptautinio oro uosto valdymo koncesiją. Oro uosto, kurio 55 proc.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, krizės Lietuvai reikėjo, kad ji pagaliau susirūpintų savo finansais. ,,Man kasdien iš ryto norisi pramiegoti ir neiti į darbą, nes dabartinė veikla labai sudėtinga.

Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, jog galima drąsiai konstatuoti, kad pernai buvome kritikuojami ir mokomi, kaip turėtumėm elgtis krizės akivaizdoje, o šiandien kiti turėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Ministras Pirmininkas prisiminė, jog prieš metus visas pasaulis laikraščiuose skaitė, kad esame ties žlugimo riba. „Pavyko viską išspręsti, kas priklausė nuo mūsų. Įgyvendinome tai, ką buvome užsibrėžę.

Auga mieste vaikai, kurių gimdytojai seniai apleido namus. Juose auga seneliams, kaimynėms paliekami, o kartais ir be jokio suaugusiojo priežiūros likę vaikai. Šiauliečiui Juozui Kazlauskui, bebaigiančiam 84–erius metus, tenka galvoti ne tik kaip savimi pasirūpinti, bet ir kaip išlaikyti dukters dukterį. Nerami žmogaus senatvė: prieš trejus metus amputuota koja.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Savaitgalį posėdžiavusi Krikščionių partijos taryba siūlo antikrizinius veiksmus ir reikalauja pokyčių Vyriausybėje. Sekmadienį išplėstiniame partijos tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje „Dėl Vyriausybės neveiklumo ir antikrizinių veiksmų“ Krikščionių partija pateikė dešimt svarbiausių šalies vidaus politikos keitimo nuostatų.

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie valdžios bejėgiškumą ir nenorą pažaboti bankus, ekonomistai atskleidžia kortas: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia. Mat žmones varydami į gatvę paskolų piršėjai net sunkmečiu sugebėjo susižerti milijardinį pelną. Tačiau dabar jie vaidina esantys didžiausios aukos.

Globali krizė turi susilaukti ir globalaus atsako, todėl pasaulio valstybės, tarptautinės organizacijos privalo imtis bendrų priemonių, kad įveiktų ekonomikos iššūkius, teigė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kolumbijos universitete pirmadienį skaičiusi paskaitą apie pasaulio ekonomikos gaivinimo priemones ir Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis.

Kai kam vestuvės gali asocijuotis su gausybe bereikalingų išlaidų, kitiems – su prašmatnia puota, kurioje dalyvauja gausybė svečių, o dėmesio centre – žavi nuotaka. Kiekviena maža mergaitė svajoja apie tą dieną, kai pasipuoši sniego baltumo suknele sulauks savojo pasakų princo. Deja, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, pasibaigė pasakos, o princai ėmė dar atidžiau skaičiuoti kišenėje žvangančias monetas.

Neapolyję tęsiasi neramumai dėl vadinamosios „šiukšlių“ krizės, miesto gatvėse susikaupus 2200 tonų atliekų, rašo „travel.ru“. Įniršę neapoliečiai gatvėse rengia protestus, mat pirmadienį suėjo terminas, iki kurio gatvės turėjo būti išvalytos. Dar spalio 22-ąją premjeras Silvio Berlusconis pažadėjo, jog tas bus padaryta per 10 dienų. Vien praėjusią naktį gaisrininkai užgesino 40 gaisrų, kilusių padegus gatvėse susikaupusias šiukšlių krūvas.

Dėl pasaulinės krizės visame pasaulyje prarasta 30 mln. darbo vietų, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Anot jo, užimtumas turėtų būti tolesnės globalizacijos prioritetas. „Dėl pasaulinės krizės pasaulis prarado 30 mln. darbo vietų, o artimiausiais metais šie skaičiai gali siekti 400 milijonų“, – kalbėdamas Maroke vykstančiame forume.

Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti. Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Ekstremalios gamtos bei rinkos jėgos paveikė maisto produktų kainas, nuo pomidorų iš Izraelio iki kopūstų iš Pietų Korėjos. Kopūstai Pietų Korėjoje Eiliniam žmogui tai yra tik dar viena daržovė. Tačiau Pietų Korėjos gyventojams ilgalapiai kopūstai yra dalis nacionalinio identiteto bei dažniausiai naudojamas ingredientas gaminant aštrų marinuotą daržovių patiekalą, pavadinimu kimchi, kuris yra patiekiamas prie kiekvieno valgio.

Baigusi darbo vizitą Kinijoje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. Dvi dienas posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba svarstys ekonominės politikos koordinavimo, klimato kaitos klausimus, derins pozicijas susitikimams su JAV, Rusija, Ukraina ir G20 – ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių finansų ministrų ir Centrinių bankų valdytojų – grupe.

Į Lietuvą su misija vėl užsukę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai užgiedojo seną giesmelę: kad sumažėtų valstybės skola, Lietuva turi įvesti naujus mokesčius. Apmokestinti ne tik nekilnojamąjį turtą, automobilius, bet ir pensijas. Neliečiama tik išmalda Lietuvą TVF kol kas lanko pateikdamas rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus.

Nors, anot kai kurių ekonomistų, Lietuva pasiekė krizės „dugną“ ir padėtis ėmė gerėti, statistiniam lietuviui kojų pirštais jo pasiekti dar nepavyko. Prarasto darbo, galimybių ir buvusio gyvenimo sugrąžinti nepavykus, nuotaiką bandoma taisyti kitais būdais. Tik krizei įžengus į Lietuvą, žmonės puolė stresą malšinti pirkdami gėles, sėklas, sodinukus, mat rūpinimasis kažkuo trapesniu nuima įtampą, žmogus jaučiasi atsakingas ir galintis pasirūpinti ne tik savimi. Bet, šiemet tendencijos pakito.

Dėl prasto derliaus išaugus grūdų kainoms pasaulis vėl artinasi prie naujos maisto krizės. Po ypač karštos vasaros JAV, Rusijoje ir Brazilijoje bei didžiulių liūčių Kanadoje ir Europoje grūdų derlius šiais metais buvo stebėtinai mažas, tad jų kaina labai išaugo ir sukėlė gamintojų paniką, kad pasikartos 2007–2008 metų maisto krizė. JAV Žemdirbystės departamentas prognozuoja, kad valstybės atsargos šiemet bus mažiausios per pastaruosius 14 metų.

Prie streiko prieš pensijų reformą prisijungė visos Prancūzijos naftos perdirbimo įmonės, praneša AFP, remdamasi profsąjungų pareiškimu. Kaip praneša AFP, kuro gamyba šalyje penktadienį gali būti pristabdyta. Kaip skelbia prancūzų operatorė "Trapil", nutrauktas kuro padavimas vamzdynais į svarbiausius šalies oro uostus. "Trapil" vertinimu, Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) oro uostui degalų atsargų užteks iki kitos svaitės, Orli (Orly) oro uostui - 17 dienų.

Praėjusiais metais kas penktas Lietuvos gyventojas (20,6 proc.) gyveno žemiau skurdo ribos. Per metus padaugėjo su ekonominiais sunkumais susiduriančių žmonių: 53 proc. teigė, kad negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, 20 proc. negalėjo bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies, 64 proc. negalėjo sumokėti už savaitę atostogų ne namuose. Statistikos departamento duomenimis, pernai apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Blogiausia jau praeityje, - įsitikinę SEB banko ekspertai, tačiau priduriama, jog ūkio ir darbo rinkos atsigavimas kol kas nebus toks spartus, kaip norėtume.

JAV profesorius Nasimas Nikolas Talebas pareiškė, kad investuotojai, praradę lėšas per finansų krizę, turėtų pateikti ieškinį Švedijos centriniam bankui dėl to, kad šis 1990 m. Nobelio premiją skyrė trims ekonomistams už investicijų portfelio valdymo teoriją ir modelius, kurie išderino viso pasaulio ekonomiką. „Noriu, kad Nobelio komitetas prisiimtų atsakomybę, – pareiškė N.N.Talebas antradienį žurnalistams Londone.

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis  Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja. – Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė? – Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas.

Ekonominė krizė Jungtinėje Karalystėje gali padidinti nelygybę, sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje, kuria remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Šiuo metu ketvirtadalis taksi vairuotojų Britanijoje yra pakistaniečiai vyrai, o Anglijoje ir Velse tikimybė patekti į kalėjimą juodaodžiui yra penkis kartus didesnė nei baltaodžiui. Ataskaitą parengusi Britanijos lygybės ir žmogaus teisių komisija įspėja, kad ekonominė krizė gali padidinti nelygybę.

„Nevok“ - moko septintasis Dievo įsakymas. „Jei nevogsi ir nesukčiausi - neišgyvensi“ – rodo realybė. Nesigilinsime, kuris pasakymas teisingesnis, tačiau pabrėšime, kad šiuo metu kas vienuoliktas žmogus pasaulyje – parduotuvių vagis. Lietuva nėra išimtis ir šio reiškinio neišvengia. Krizė suaktyvino vagišius Vagysčių skaičius nuolat didėja dėl taip vadinamo sunkmečio.

Porą metų gyvenę krizės nuotaikomis ir atitinkamai veikę, bankai prakalbo apie atšilimą. Po truputį vis labiau juntamais ekonomikos atsigavimas bankininkus verčia permąstyti savo strategiją. Atsargesni, bet atviresni „Mes supratome, kad buvome per daug uždari, nepakankamai arti žmonių, verslo“, – prisipažino bendrovės „Swedbank“ valdybos pirmininkas, Baltijos bankininkystės valdybos narys Antanas Danys.

Ekonominei situacijai pablogėjus naminius gyvūnus kai kurie žmonės pradeda traktuoti kaip prabangą, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys. Ypač kova dėl vietos gyvūnų globos namuose paaštrėjo šiemet.

Jeigu premjerui Kubiliui Lietuvos Respublika leido ramiai vaikščioti Lietuvos (vis dar) miestelio gatvėmis, kurios jau pavadintos ir lenkiškai, tai kodėl „Respublika“ man, savo žurnalistui, kurio gyslomis neramiai teka ir nemaža dalis lenkiško kraujo, turėtų neleisti vienintelį kartą savo rašinuką pavadinti lenkiškai? Jeigu neleistų, galėčiau pasakyti: „Tai kvailystė, ponai“. Ir toks pasakymas reikštų tą patį, ką ir šio rašinio pavadinimas.

Krizė atėjo ir sujaukė visų planus. Pirmiausia, verslininkų, o paskiau ir visų kitų mirtingųjų. Greičiausiai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje verslininkai kapitalizmo grimasas pamatė iš arti. Bendrovių pelnus staiga pakeitė nuostoliai, o suvaldyti bet kokį procesą darėsi vis sunkiau. Išgyvenant pasaulinę ekonomikos krizę protingiausi greit suprato, kad reikia rizikuoti ir priimti netradicinius sprendimus. Vienas jų – laikini vadovai, kurie įmonę išgelbėja nuo bankroto.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, antradienio rytą sakęs kalbą Azijos-Europos viršūnių susitikimo rytinėje sesijoje apie tvarią plėtrą, pabrėžė, kad labai svarbu išmokti šios krizės pamokas ir būti pasiruošusiems kitiems galimiems globaliems nemalonumams. "Ne mes, tai yra ne Lietuva, tą krizę sukėlėme, tačiau mūsų atsakomybė yra kaip įmanoma greičiau ir kiek įmanoma sėkmingiau išeiti iš dabartinės situacijos", - sakė A. Kubilius.

Nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir skurdžios šeimos pajamos vis daugiau šiauliečių priverčia su ištiesta ranka kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Nors pastarojo specialistai stengiasi kuo greičiau aptarnauti lankytojus, tačiau eilių išvengti nepavyksta. Kreipėsi pirmą kartą Prie Socialinės paramos skyriaus eilėje laukianti Danutė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kad čia atėjo pirmą kartą.

Turbūt daugiausia nesusipratimų kapitalizme sukelia finansinės krizės, t.y., tokios, kurios kyla finansų sektoriuje ir per tam tikrus mechanizmus paliečia visas kitas tos šalies ūkio sritis. O jeigu pagal bendrąją produkciją ši šalis yra svarbi ekonomiškai (JAV), tai tos krizės paliečia – nors ir su nevienoda jėga – taip pat ir likusią pasaulio dalį. Tuomet turime reikalų su pasauline finansine ekonomine krize.