krizė

Dėl pasaulinės krizės visame pasaulyje prarasta 30 mln. darbo vietų, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Anot jo, užimtumas turėtų būti tolesnės globalizacijos prioritetas. „Dėl pasaulinės krizės pasaulis prarado 30 mln. darbo vietų, o artimiausiais metais šie skaičiai gali siekti 400 milijonų“, – kalbėdamas Maroke vykstančiame forume.

Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti. Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Ekstremalios gamtos bei rinkos jėgos paveikė maisto produktų kainas, nuo pomidorų iš Izraelio iki kopūstų iš Pietų Korėjos. Kopūstai Pietų Korėjoje Eiliniam žmogui tai yra tik dar viena daržovė. Tačiau Pietų Korėjos gyventojams ilgalapiai kopūstai yra dalis nacionalinio identiteto bei dažniausiai naudojamas ingredientas gaminant aštrų marinuotą daržovių patiekalą, pavadinimu kimchi, kuris yra patiekiamas prie kiekvieno valgio.

Baigusi darbo vizitą Kinijoje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. Dvi dienas posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba svarstys ekonominės politikos koordinavimo, klimato kaitos klausimus, derins pozicijas susitikimams su JAV, Rusija, Ukraina ir G20 – ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių finansų ministrų ir Centrinių bankų valdytojų – grupe.

Į Lietuvą su misija vėl užsukę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai užgiedojo seną giesmelę: kad sumažėtų valstybės skola, Lietuva turi įvesti naujus mokesčius. Apmokestinti ne tik nekilnojamąjį turtą, automobilius, bet ir pensijas. Neliečiama tik išmalda Lietuvą TVF kol kas lanko pateikdamas rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus.

Nors, anot kai kurių ekonomistų, Lietuva pasiekė krizės „dugną“ ir padėtis ėmė gerėti, statistiniam lietuviui kojų pirštais jo pasiekti dar nepavyko. Prarasto darbo, galimybių ir buvusio gyvenimo sugrąžinti nepavykus, nuotaiką bandoma taisyti kitais būdais. Tik krizei įžengus į Lietuvą, žmonės puolė stresą malšinti pirkdami gėles, sėklas, sodinukus, mat rūpinimasis kažkuo trapesniu nuima įtampą, žmogus jaučiasi atsakingas ir galintis pasirūpinti ne tik savimi. Bet, šiemet tendencijos pakito.

Dėl prasto derliaus išaugus grūdų kainoms pasaulis vėl artinasi prie naujos maisto krizės. Po ypač karštos vasaros JAV, Rusijoje ir Brazilijoje bei didžiulių liūčių Kanadoje ir Europoje grūdų derlius šiais metais buvo stebėtinai mažas, tad jų kaina labai išaugo ir sukėlė gamintojų paniką, kad pasikartos 2007–2008 metų maisto krizė. JAV Žemdirbystės departamentas prognozuoja, kad valstybės atsargos šiemet bus mažiausios per pastaruosius 14 metų.

Prie streiko prieš pensijų reformą prisijungė visos Prancūzijos naftos perdirbimo įmonės, praneša AFP, remdamasi profsąjungų pareiškimu. Kaip praneša AFP, kuro gamyba šalyje penktadienį gali būti pristabdyta. Kaip skelbia prancūzų operatorė "Trapil", nutrauktas kuro padavimas vamzdynais į svarbiausius šalies oro uostus. "Trapil" vertinimu, Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) oro uostui degalų atsargų užteks iki kitos svaitės, Orli (Orly) oro uostui - 17 dienų.

Praėjusiais metais kas penktas Lietuvos gyventojas (20,6 proc.) gyveno žemiau skurdo ribos. Per metus padaugėjo su ekonominiais sunkumais susiduriančių žmonių: 53 proc. teigė, kad negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, 20 proc. negalėjo bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies, 64 proc. negalėjo sumokėti už savaitę atostogų ne namuose. Statistikos departamento duomenimis, pernai apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Blogiausia jau praeityje, - įsitikinę SEB banko ekspertai, tačiau priduriama, jog ūkio ir darbo rinkos atsigavimas kol kas nebus toks spartus, kaip norėtume.

JAV profesorius Nasimas Nikolas Talebas pareiškė, kad investuotojai, praradę lėšas per finansų krizę, turėtų pateikti ieškinį Švedijos centriniam bankui dėl to, kad šis 1990 m. Nobelio premiją skyrė trims ekonomistams už investicijų portfelio valdymo teoriją ir modelius, kurie išderino viso pasaulio ekonomiką. „Noriu, kad Nobelio komitetas prisiimtų atsakomybę, – pareiškė N.N.Talebas antradienį žurnalistams Londone.

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis  Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja. – Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė? – Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas.

Ekonominė krizė Jungtinėje Karalystėje gali padidinti nelygybę, sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje, kuria remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Šiuo metu ketvirtadalis taksi vairuotojų Britanijoje yra pakistaniečiai vyrai, o Anglijoje ir Velse tikimybė patekti į kalėjimą juodaodžiui yra penkis kartus didesnė nei baltaodžiui. Ataskaitą parengusi Britanijos lygybės ir žmogaus teisių komisija įspėja, kad ekonominė krizė gali padidinti nelygybę.

„Nevok“ - moko septintasis Dievo įsakymas. „Jei nevogsi ir nesukčiausi - neišgyvensi“ – rodo realybė. Nesigilinsime, kuris pasakymas teisingesnis, tačiau pabrėšime, kad šiuo metu kas vienuoliktas žmogus pasaulyje – parduotuvių vagis. Lietuva nėra išimtis ir šio reiškinio neišvengia. Krizė suaktyvino vagišius Vagysčių skaičius nuolat didėja dėl taip vadinamo sunkmečio.

Porą metų gyvenę krizės nuotaikomis ir atitinkamai veikę, bankai prakalbo apie atšilimą. Po truputį vis labiau juntamais ekonomikos atsigavimas bankininkus verčia permąstyti savo strategiją. Atsargesni, bet atviresni „Mes supratome, kad buvome per daug uždari, nepakankamai arti žmonių, verslo“, – prisipažino bendrovės „Swedbank“ valdybos pirmininkas, Baltijos bankininkystės valdybos narys Antanas Danys.

Ekonominei situacijai pablogėjus naminius gyvūnus kai kurie žmonės pradeda traktuoti kaip prabangą, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys. Ypač kova dėl vietos gyvūnų globos namuose paaštrėjo šiemet.

Jeigu premjerui Kubiliui Lietuvos Respublika leido ramiai vaikščioti Lietuvos (vis dar) miestelio gatvėmis, kurios jau pavadintos ir lenkiškai, tai kodėl „Respublika“ man, savo žurnalistui, kurio gyslomis neramiai teka ir nemaža dalis lenkiško kraujo, turėtų neleisti vienintelį kartą savo rašinuką pavadinti lenkiškai? Jeigu neleistų, galėčiau pasakyti: „Tai kvailystė, ponai“. Ir toks pasakymas reikštų tą patį, ką ir šio rašinio pavadinimas.

Krizė atėjo ir sujaukė visų planus. Pirmiausia, verslininkų, o paskiau ir visų kitų mirtingųjų. Greičiausiai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje verslininkai kapitalizmo grimasas pamatė iš arti. Bendrovių pelnus staiga pakeitė nuostoliai, o suvaldyti bet kokį procesą darėsi vis sunkiau. Išgyvenant pasaulinę ekonomikos krizę protingiausi greit suprato, kad reikia rizikuoti ir priimti netradicinius sprendimus. Vienas jų – laikini vadovai, kurie įmonę išgelbėja nuo bankroto.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, antradienio rytą sakęs kalbą Azijos-Europos viršūnių susitikimo rytinėje sesijoje apie tvarią plėtrą, pabrėžė, kad labai svarbu išmokti šios krizės pamokas ir būti pasiruošusiems kitiems galimiems globaliems nemalonumams. "Ne mes, tai yra ne Lietuva, tą krizę sukėlėme, tačiau mūsų atsakomybė yra kaip įmanoma greičiau ir kiek įmanoma sėkmingiau išeiti iš dabartinės situacijos", - sakė A. Kubilius.

Nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir skurdžios šeimos pajamos vis daugiau šiauliečių priverčia su ištiesta ranka kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Nors pastarojo specialistai stengiasi kuo greičiau aptarnauti lankytojus, tačiau eilių išvengti nepavyksta. Kreipėsi pirmą kartą Prie Socialinės paramos skyriaus eilėje laukianti Danutė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kad čia atėjo pirmą kartą.

Turbūt daugiausia nesusipratimų kapitalizme sukelia finansinės krizės, t.y., tokios, kurios kyla finansų sektoriuje ir per tam tikrus mechanizmus paliečia visas kitas tos šalies ūkio sritis. O jeigu pagal bendrąją produkciją ši šalis yra svarbi ekonomiškai (JAV), tai tos krizės paliečia – nors ir su nevienoda jėga – taip pat ir likusią pasaulio dalį. Tuomet turime reikalų su pasauline finansine ekonomine krize.

Premjeras Andrius Kubilius džiūgauja, kad dar randa iš ko skolintis naujus milijardus, nors Lietuva uždirba perpus mažiau, nei išleidžia. Olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis laikydamasis Vyriausybės vadovo taktikos jau būtų seniai pražudęs savo verslą. – Kaip galėtumėte apibūdinti situaciją jau daugiau nei 33 mlrd. litų skolingoje mūsų valstybėje, kurios valdžia toliau karštligiškai skolinasi? – „Respublika“ paklausė Š.Marčiulionio.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai visiškai neišmano, kaip elgtis su pinigais – toks dalykas mokyklose nedėstomas. Bet dabar jį dėsto pats gyvenimas. Pastarieji metai išmokė elementarios aritmetikos net tuos, kurie skaičiams ir jų operacijoms neturi jokių gabumų. Jau įtvirtinti įgūdžiai dėti centą prie cento niekur neprapuls ir kai sulauksime geresnių laikų. Dabar perkame apgalvotai ir taupiai iš būtinybės, bet tai pamažu tampa ir geru tonu.

Didžiulė politinė ūkinė valdžia dažnai veda prie veiksmų, kurie sukelia gilų ūkio nuosmukį. Terminas „ekonominė krizė“ paprastai siejamas su rinka ir kapitalizmu. Tuo tarpu didžiausios krizės ir ūkio nuosmukiai stebimi sistemose, kur politinė valdžia yra neribota arba mažai ribota ir, dėl to privatus ir legalus sektorius, laisvoji rinka yra visiškai ar didžia dalimi išstumti. Kraštutinis tokios sistemos atvejis yra socializmas.

Islandijos parlamentas priėmė sprendimą, kad buvęs premjeras Geiras Haarde stos prieš teismą už savo vaidmenį 2008 metų finansinėje krizėje. „Už“ balsavo 33 deputatai, „ prieš“ – 30, praneša ITAR-TASS. Pirmą kartą šalies istorijoje buvęs premjeras įtrauktas į tokią procedūrą. Parlementas žada pirmą kartą per 66 metus sukurti specialųjį teismą, kuris priims verdiktą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo 59-ių metų politikui.

Bent jau apklausos duomenimis, lietuviai mėgina būti optimistai dėl šalies ekonominių perspektyvų. Kiek daugiau nei dešimtadalis – 13 proc. – apklaustų gyventojų tikisi ekonomikos pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių. Lyginant su gyventojų atsakymais į šį klausimą lygiai prieš metus, pesimistiškai vertinančių ekonomikos ateitį Lietuvoje sumažėjo 23 procentiniais punktais.

ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių. Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.

Pavasarį pradėjusi pirmąjį išvykų turą „Už protingą Lietuvą“, Krikščionių partija aplankė pusę šalies miestų ir rajonų ir per trumpą laikotarpį narių gretas padidino 4 kartus. Per du mėnesius į partiją įstojo 4,5 tūkstančiai naujų narių, bendras skaičius jau pasiekė 6000. Per rugpjūtį į partiją naujai įstojo 2 tūkstančiai žmonių, kurių dauguma ankščiau nepriklausė jokioms partijoms.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Rugpjūčio mėnesį aštuoni iš dešimties – 80 proc. – apklaustų gyventojų atsakė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja, kiek mažau nei penktadalis – 18 proc. – Lietuvos gyventojų teigė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, 2 proc. 15–74 metų respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rugsėjo pradžioje 7 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties – 39 proc. – manė, kad ji nepasikeitė, o pusė – 50 proc. – apklaustųjų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis, jų nuomone, per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.

Didysis nuosmukis gali būti oficialiai pasibaigęs jau daugiau kaip prieš metus, tačiau vartotojai neabejotinai dar nesielgia taip, lyg niūrios dienos jau būtų praeityje, praneša CNN. Valdžios atstovai jau paskelbė apie nuo Didžiosios ekonominės krizės laikų ilgiausiai trukusio nuosmukio JAV pabaigą, tačiau vartojimo bei pardavimų tendencijos neparodo būstų pardavimų mažėjimo pabaigos.

Kodėl Paulas Krugmanas kaltina užsieniečius dėl finansinės krizės? Galbūt todėl, kad jo argumentams trūksta gilesnio nagrinėjimo. Prabėgus dviems metams po „Lehman Brothers“ kompanijos žlugimo ekonomistai vis dar aptarinėja 2008-ųjų metų krizės priežastis bei kaltininkus. Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje Paulas Krugmanas ir Robinas Wellsas pateikia savo argumentus šioje diskusijoje. Knygos „Fault Lines“ (angl.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

„Realybė tokia, kad jie geriau pasirenka sunkų gyvenimą svetur, užuot grįžę atgal į sunkų gyvenimą Lietuvoje“, — sakė praėjusį penktadienį Šiauliuose viešėjęs Chosė Luisas Solano, Ispanijos ambasadorius Lietuvoje. Ambasadoriaus interviu „Šiaulių kraštui“ — apie ispaniškos ir lietuviškos krizės ypatumus, nedarbą Ispanijoje ir ispanų lūkesčius. Sunkumai svetur kitokie — Kas šiuo metu svarbiausia Ispanijoje ir apie ką gatvėse kalba žmonės? — Pagrindinės problemos yra krizė ir nedarbas.

Buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Geirui H.Hardei (Geir H.Haarde) gresia apkalta dėl 2008 m. įvykusios pagrindinių šalies bankų griūties ir valstybę ištikusio bankroto. Beprecedentis įvykis Parlamentinis komitetas praėjusį šeštadienį rekomendavo Parlamentui skelbti apkaltą 59 m. G.H.Hardei, taip pat buvusiam užsienio reikalų ministrui Ingibjorgui Solrunui Gisladotirui, buvusiam finansų ministrui Arni M.Mathiesenui ir buvusiam verslo ministrui Bjorgvinui G.Sigurdsonui.

Krizė pasaulyje be darbo paliko 210 mln. gyventojų. Tai pats didžiausias rodiklis per visą istoriją. Apie tai byloja bendras Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) tyrimas. Praėjus porai metų nuo pasaulinės ekonominės krizės pradžios daugelyje šalių nedarbas išlieka labai aukšto lygio. TDO vertinimu, visame pasaulyje nuo 2007 m. bedarbių skaičius išaugo daugiau kaip 30 mln. Ir nėra jokių požymių, kad situacija gerėtų.

Įtampa tarp Turkijos vyriausybės ir kurdų mažumos gali ilgai netverti. Pirmi foreignpolicy.com žurnalisto pašnekovo, gerai žinomo kurdų intelektualo O.Miroglu, žodžiai kaitrią rugpjūčio dieną Stambule atsisėdus išgerti puodelio kavos buvo apie jo trijų pusbrolių žūtį jų protėvių kaime Batmane, esančiame kurdų regiono širdyje, Turkijoje. Praėjusią naktį jo pusbroliai ir ketvirtas vyras buvo išėję apžiūrėti įtartinos ugnies kaimo pakraštyje. Jiems prisiartinus sprogo mina.

Pasak Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus, pasiekti užsibrėžtą tikslą - 2011 metais sumažinti valstybės finansų „skylę“ apie 1,5 mlrd. litų įmanoma tik apkarpius socialiai jautrias sritis: biudžetininkų algas, pensijas, „Sodros“ išmokas. Norint, kad kitais metais atotrūkis tarp valstybės išlaidų ir pajamų sumažėtų nuo 8 proc. iki 6 proc. BVP, reikia sutaupyti kiek daugiau, nei 1,5 mlrd. litų, palyginus su šiais metais.

Statistikos departamentui paskelbus, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ūgtelėjo 1,2 procento ir sudarė 2055,5 lito, dar neprognozuoja visuotinio atlyginimų kilimo. „Šalies verslas labai sparčiai reagavo į ekonominės situacijos pokytį 2009 metais ir 2010 metų pradžioje. Dabar, tikėtina, kad didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnio vidutinio uždarbio augimo dar teks palaukti.

Eko­no­mi­nė kri­zė, gi­liai įlei­du­si šak­nis, trauk­tis dar ne­ža­da. Ta­čiau kai ku­rie iki šiol sun­ku­mus įvei­kę ver­sli­nin­kai ti­ki­si, kad jos vo­las jų ne­be­su­traiš­kys. Įmo­nių va­do­vai ti­ki­na ne tik pa­ty­rę nuos­to­lių, bet ir ga­vę ge­ros pa­tir­ties, dirb­da­mi eks­tre­ma­lio­mis sun­kme­čio są­ly­go­mis. UAB „Al­ju­va“ di­rek­to­rius Al­vy­das Pol­ka sa­ko, kad kri­zė drėb­te­lė­jo kaip ir vi­siems, taip ir jiems.

CNN praneša, kad po įkaitų dramos Filipinų sostinėje Maniloje, kurios metu žuvo aštuoni turistai iš Honkongo, čia kilo nepasitenkinimas ir daug klausimų apie tai, kaip Filipinų valdžia sprendė šią krizę. „Standard“ leidinys praneša, kad nepasitenkinimą išreiškė ne tik Kinijos žiniasklaida, bet ir šimtai Honkongo gyventojų, savo nuomonę išsakiusių forumuose.

Ar tau kada teko užeiti į parduotuvę nusiteikus įsigyti vieną smulkmeną, o išeiti iš jos su pilnutėliu pirkinių krepšiu ir tuštutėle pinigine? Jei taip – metas suvokti, kas verčia tave išleisti per daug bei užbėgti tokiai situacijai už akių! 1.    Saugokis gundančių etikečių. Moksliškai įrodyta, kad žmonės daug noriau perka prekes, prie kurių prisegtas magiškas lapelis „Išpardavimas“, „Superkaina“, „Nuolaida“ ir pan.

Žinome apie JAV recesiją, krizę Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Bet retai girdime apie tai, kad labiausiai prasiskolinusios pasaulio šalys iš tikrųjų yra Vakarų Europoje. Yra daug būdų skaičiuoti valstybių skolas. Pagal nominalią jos vertę čia pirmauja JAV, bet pagal procentą nuo metinio BVP duomenys atrodo visiškai kitaip. Taigi, 6 labiausiai pagal procentą nuo BVP prasiskolinusios šalys, su kuriomis 98 proc. skolą turinti Lietuva atrodo palyginti gerai. Airija (997 proc.

JAV ekonomikos padėtis ateityje dar labiau suprastės, nedarbo lygis išliks aukštas, o lėtas pramonės augimas darys neigiamą įtaką ekonomikos atsigavimui, teigia biudžeto analitikas Douglas Elmendorfas.Pasak analitiko, JAV nedarbo lygis nepasieks 5 proc. ribos dar mažiausiai iki 2014 m. D.Elmendorfas teigia, kad be reikšmingų pokyčių JAV mokesčių ir išlaidų įstatymuose vyriausybė nepajėgs susitvarkyti su biudžeto deficitu.

Dauguma „Reuters" apklausoje dalyvavusių analitikų mano, kad euro zonos skolų krizė dar tęsis mažiausiai metus. Vyriausybės susidurs su sunkumais mažindamos savo skolas. Didžiausias pavojus bendram Europos ūkio atsigavimui yra JAV ekonomikos šlubčiojimas. Augimą taip pat turėtų stabdyti fiskalinės politikos sugriežtinimais ir kova su išlaidavimu.

Pradžioje mums atrodė, kad krizė – reiškinys: neigiamas ir trumpalaikis. Šiandiena atrodo, kad tai yra pokytis, kuriame turime dalyvauti visi: nuo kūdikių, kurių gimdymas ir auginimas tapo pagrindiniu FNTT ir SODROS tyrimų objektu iki senjorų, kurie verčiami bibliotekose išmokti naudotis internetu ( nors net elementariam pragyvenimui pinigų nepakanka). Žmonija šiandiena stovi sankryžoje ir privalo apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau.