krizė

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Rolandas Raščius, kaimo turizmo sodybos šeimininkas, apie savo verslą kalba būtuoju laiku. „Nebeišsilaikėme, šiauliečiai mieliau ilsisi Graikijoje, Palangoje arba Latvijos pajūryje, o vilniečiai čia niekada neatvažiuos — jie turi savo Molėtus, Anykščius ir kitus kampelius“, — sako vyras, jau prieš kelerius metus uždaręs verslą, į kurį investavo nemažai lėšų, darbo ir laiko. Krizė tuština ir kitas kaimo turizmo sodybas.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Nedarbui šalyje sumažėjus iki 9,4 proc., Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir toliau ragina verslininkus kurti daugiau darbo vietų. Penktadienį JAV darbo departamentas pranešė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, nedarbas šalyje sumažėjo nuo 9,8 iki 9,4 proc. – tai didžiausias mėnesinis nuosmukis nuo 1998 m. balandžio. Gruodį buvo sukurta apie 103 tūkst. naujų darbo vietų, nors prognozuota 145-175 tūkst. naujų darbo vietų.

Į pabaigą artėjant 2010-iesiems viešojoje erdvėje vis dažniau buvo girdima įvairių pasvarstymų apie praėjusių metų šalies pasiekimus ekonomikoje, socialinėje politikoje, tarptautinėje scenoje.

Prancūzijos ekonomika pasaulyje yra penktoji pagal dydį – iš karto už Vokietijos – ir generuoja maždaug penktadalį visos eurozonos BVP, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje. Šios šalies ekonomika pasaulinės krizės laikotarpį išgyveno geriau nei kai kurios stipresnės ekonomikos – pagrindine to priežastimi tapo ne tokia atvira (lyginant su ta pačia Vokietija) šalies rinka. Taip pat prisidėjo ir solidus šalies valstybinis sektorius, išplėtotas viešasis sektorius bei fiskalinė stimuliacija.

Trys garsūs ekonomistai, iš kurių du yra gavę Nobelio premiją, tvirtina, kad finansinės Europos problemos 2011 metais neišnyks. Paulas Krugmanas, Josephas Stiglitzas ir Nourielis Roubini perspėja Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybes, kad jų priemonės nėra veiksmingos. Kai kurios Vidurio Europos šalys praėjusiais metais džiugino rinkas savo rezultatais. Vokietijoje, pavyzdžiui, antrąjį praėjusių metų ketvirtį užfiksuoti sparčiausi ūkio augimo tempai nuo 1990 metų.

Už nugaros dešimt trečiojo tūkstantmečio metų. Tai puiki proga atsigręžti ir pabandyti apžvelgti šio dešimtmečio rezultatus. Svarbiausia praėjusios dekados didvyre, be abejonių, tapo Kinija. Dabar tai atrodo neįtikėtina, tačiau 2000 metais nominali šalies BVP vertė buvo žemesnė už Rusijos - apie 1, 1 trl. dolerių. Po 10 metų šis skaičius išaugo 5 kartus – dabar Kinijos ekonomika siekia 5, 75 trl. dolerių ir užima antrą vietą pasaulyje.

Vokietija –  ketvirtoji pagal dydį ekonomika pasaulyje ir pirmoji Europos Sąjungoje. Šioje šalyje sukuriama apie 27 proc. eurozonos BVP, o jos ekonomika orientuota į eksportą. Vokietija yra antroji pagal dydį pasaulio eksportuotoja (pirmąją vietą šiame sąraše nuo 2009-ųjų užima Kinija), galinti džiaugtis solidžiu valstybės einamosios sąskaitos perviršiu, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Laikus, kai Naujųjų naktį nuo vaišių lūždavę stalai, alkoholis liedavosi upeliais ir švęsdavo gausios kompanijos, restoranai ir kavinės mena su nostalgija. Iš viešojo maitinimo įstaigų svečius išvaikęs sunkmetis neįveikė meno tvirtovių. Šventinį vakarą teatro ir kino salės lūžo nuo žiūrovų. Kainos neišgąsdino Švenčių tradicijas gerokai pakoregavęs keikiamas sunkmetis ištuštino restoranus, tačiau užpildė teatrų ir kino sales.

Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį pasaulio ekonomika ,,išsitempė“ nuo stabilaus augimo iki žemos infliacijos. Vadinamasis didysis santūrumas neleido daugumai politikų suvaldyti ekonomikos ir susitvarkyti su finansų krizėmis. Tačiau, kai „didysis santūrumas“ peraugo į ,,didįjį nuosmukį“, lemtingos visuotinio mąstymo klaidos iškilo į dienos šviesą. Pamatėme, kaip prastai mes suvokiame ryšį tarp finansų sistemos ir platesnio masto ekonomikos, taip pat ryšius tarp valstybių.

Yra toks anekdotas, kad  per serialus ir įvairias laidas televizijoje nebeįmanoma ramiai pasižiūrėti reklamos. Reklama tęsiasi visą dieną, o laidos prasideda ir baigiasi. Kartais atrodo, kad  ne jos, o būtent reklama televizijoje yra pagrindinė programų  sudedamoji dalis. Televizorių,  žinoma, galima įjungti ir išjungti, tačiau reklama įsisiurbs į jūsų ausis įsijungus radiją, perbėgs vartant laikraštį ir netgi pasivis jus stenduose einant gatve.

Europoje vis didesnį populiarumą įgauna privalomųjų mokesčių turistams idėja. Kaip pažymi ekspertai, biudžeto deficitas verčia vietos valdžią ieškoti vis naujų šaltinių iždui papildyti.

Komercinių bankų voratinklis vienodai sočiai maitinasi ir ekonomikos pakylėjimo, ir nuosmukio metu. Visų valstybių piliečiai lengviau atsikvėps tik tada, kai šis blogis bus pradėtas ardyti. Apie bankų sistemą, kaip viską paralyžiuojantį blogį, primetantį savo bėdas valstybių vyriausybėms, straipsnyje „Valgyti airius“ leidiniui „The New York Times“ rašo 2008 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas, amerikietis Paulas Robinas Krugmanas.

Oro linijų vadovai buvo įspėti, jog per gausaus sniego sukeltą skrydžių krizę jų elgesys su keleiviais buvo nepriimtinas ir toliau toleruojamas nebus. Civilinė aviacijos agentūra (CAA) vakar paviešino, jog tik kelios oro linijos per šią krizę sugebėjo laikytis Europos Sąjungos teisės aktais numatytų elgesio su keleiviais standartų. Į šiuos standartus, kaip žinia, įeina bilietų kainos grąžinimas, nemokamas valgis, nakvynė ir telefono skambučiai.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Artėjantys Triušio metai jau nuo pat pirmosios dienos paplonins lietuvių pinigines. Dėl padidintų akcizų 12 centų už litrą brangiau kainuos dyzelinas. Rūkaliams apie 10 centų daugiau teks pakloti už pakelį iki šiol pigesnėmis vadintų cigarečių. O panaikintas akcizas dujoms, sukančioms miesto autobusų variklius, jų keleiviams bilietų neatpigins nė vienu centu.

Baigiasi antrieji krizės metai, o jai galo nematyti ir kitąmet. Pažvelgus į valstybės biudžetą matyti, kad reikia dar labiau veržtis diržus. „Ekonomika.lt“ domisi, ką apie galimybes greičiau įveikti krizę ir kitų šalių patirtį mano į šią sritį nuolat besigilinantis socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys. Dar 2008 metų rudenį, kai Lietuvoje buvo tik kalbama apie krizės pavojų, vienoje konferencijoje diskutavo du užsienio analitikai.

Europos Sąjungos (ES) vadovų tarybos darbe dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ES sutarties pakeitimai sukuriant paramos mechanizmą nuo krizės nukentėjusioms šalims yra reikšmingi ne tik euro zonos, bet ir visos Europos Sąjungos šalims. „Lietuvai taip pat. Bet kuri valstybė narė nėra ateityje apsaugota nuo finansinių sunkumų, todėl turėti aiškiai apibrėžtą pagalbos mechanizmą yra suinteresuoti visi“, – pabrėžė prezidentė.

Neseniai grįždamas į Europą po šešias dienas trukusios kelionės į JAV, aš, laikraščiuose skaitydamas apie Airijos krizę, pirmą kartą susimąsčiau, ar euras ir Europos Sąjunga gali žlugti. Tai gali nutikti dėl to, kad ilguoju laikotarpiu ES nebus pajėgi be mirtinų nuostolių atlaikyti interesų konfliktus ir iš to kylančius „renacionalizacijos“ procesus visose valstybėse narėse.

Dėl šalį ištikusio ekonominio nuosmukio Lietuvoje šiek tiek sumenko regioniniai Lietuvos ekonomikos skirtumai, teigia SEB banko ekspertai. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui 2007 m. sudarė 157 proc. šalies vidurkio, tuo tarpu 2009 m. − 153 proc. Atvirkščiai, paskutiniame pagal ekonominį potencialą Tauragės regione atsilikimas sumažėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. šalies vidurkio.

Lietuva po krizės neatsigaus taip greitai, kaip trimituoja valdžioje esantys politikai. Ko iš tikrųjų tikimasi ekonomikoje, atskleidžia nelinksmos „Sodros“ deficito prognozės. Ne veltui dėl menkiausio ūkio atsigavimo požymio viešųjų ryšių akcijas rengiantis premjeras Andrius Kubilius piestu stoja prieš nusavintų pensijų grąžinimą. Neužlopomos skylės Šiemet „Sodros“ deficitas iki metų pabaigos pasieks 2,7 mlrd. litų. Seimo jau paliamintame kitų metų „Sodros“ biudžete žiojės beveik 2,6 mlrd.

Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms. Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais.

Bankininkai iš „Deutsche Bank“ parengė specialų kovos su skolų krize Europoje planą, kurį pavadino „planu B“. Kaip pastebi „Bloomberg“, pagal šį planą siūloma, kad Europos centrinis bankas (ECB) imtų vertinti komercines finansines organizacijas kaip sąjungininkus. „Deutsche Bank“ siūlo nustatyti užstatų lengvatas komerciniams bankams, jeigu jie perka šalių, labiausiai nukentėjusių nuo skolų krizės (pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos, Portugalijos ar Airijos), obligacijas.

Viena stambiausių Joniškio rajone žemės ūkio įmonių uždaroji akcinė bendrovė „Sidabra“ paskelbė reorganizaciją, po kurios dalis darbuotojų neteks darbo. Pertvarkoma viena stambiausių rajono įmonių Tai — nerami žinia pramonės įmonių beveik neturinčiame Joniškio rajone, kur didžiausios bendrovės verčiasi žemės ūkio produkcijos auginimu arba perdirbimu. UAB „Sidabra“ su padaliniais Marijampolėje ir Šeduvoje (Radviliškio rajonas), dirba daugiau kaip 100 žmonių.

Darbas vis dažniau kelia stresą. Ir tai ne tik įspūdis, bet ir daugybės apklausų rezultatas. Kodėl taip yra? Ir kodėl visi darbuotojų sluoksniai tai išgyvena? Gyvenimas įmonėse  toli gražu nepanašus į ilgą, ramią upę, rašo doctissimo.fr Per daug spaudimo Auga nedarbas, daugėja atleidimų iš darbo, dirbantieji nebėra užtikrinti dėl stabilios savo tarnybos vietos. Darbuotojai išgyvena krizę, jau nekalbant apie nuolatinių patyčių ar kitokių erzinimo atvejų padaugėjimą.

Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, vakar pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį. Jos ir nebuvo grąžintos. Daug baubų Seimas vakar priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų. Už tai, kad būtų mokamos ikikrizinės pensijos, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 37 parlamentarai.

Didžiojoje Britanijoje iš gydytojų priimamųjų ima nykti žurnalai, kurie pacientams praskaidrina laiką laukiant, kol juos priims gydytojas. Ne todėl, kad jie yra pasenę. Taip esą siekiama užkirsti kelia bakterijoms plisti, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Dabar Britanijos gydytojai prašo pacientų ateinant atsinešti savo žurnalų. Be to, atsisakoma ir vaikiškų žaislų. Maži vaikai juos gali įsidėti į burną, o tai yra itin nesaugu dėl gausybės ant jų esančių bakterijų.

Statistika gąsdina – per 2009 metus iš gyvenimo Kupiškyje savo noru pasitraukė 17 žmonių, per dešimt šių metų mėnesių – 15. Kupiškio rajone gyvena 22 tūkst. gyventojų, tad tai didžiausias skaičius savižudžių, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje. Atsakymo neranda „Nežinau, kas gali įvardyti tikrąsias priežastis. Nuo panašios nelaimės mano šeimoje jau praėjo treji metai.

Ši trejus metus trunkanti pasaulinė krizė yra sukelta dirbtinai. Kaip ir visos kitos laisvojoje rinkoje vykusios ekonominės krizės. Krizes sukelia maža, bet labai turtinga ir įtakinga grupė bankininkų, įsikūrusių Amerikoje. Jų tikslas –okupuoti visą planetą. Ne jėga, o pasitelkus pasaulio valiutą JAV dolerį. Jau įsibėgėjusį procesą gali sustabdyti tiktai revoliucija, bet jai pritarti turi visas pasaulis.

Atsigavimą rinkose fiksuojantys, Klaipėdoje veikiantys PET granulių gamintojai šiemet jau išnaudoja beveik visą turimą pajėgumą, rašo „Verslo žinios“. Pripažįstama, kad apyvarta grįžta į prieškrizinį laikotarpį, o šiųmetis pelningumas pranoks ir jį. Šių metų devynių mėnesių UAB „Neo group“ pradavimai siekė 856 mln. litų ir 84 proc. viršijo to paties laikotarpio praėjusių metų rezultatą. Pasak Lino Bulzgio, UAB „Neo group“ generalinio direktoriaus, įmonės apyvarta šiemet pasieks 2007 m. lygį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas teigia, kad skolų krizė Europoje vis dar rimta, bet pažymėjo, jog Airija atsigaus po finansinės pagalbos.Sekmadienį Europos Sąjunga (ES) ir TVF pranešė apie 85 mlrd. eurų (111 mlrd. dolerių) pagalbos paketą Airijai, kuris sutvirtintų jos bankų sektorių ir leistų šaliai vykdyti skolų įsipareigojimus. „Krizė Europoje vis dar stipri“, – sakė TVF direktorius Dominique'as Strauss-Kahnas kalboje verslo lyderiams ir ambasadoriams.

yla prieš audrą, - taip būtų galima pavadinti grupės BM sugrįžimą į pramogų pasaulio karuselę. „BM – tai iš pagrindų atsinaujinusi merginų grupė „Blogos mergaitės“. Taip sakant, mes grupę išleisime iš naujo. Nuo senojo pavadinimo norime atsiriboti. Naujoji merginų grupė bus žinoma trumpu, skambiu vardu – BM, ir čia dainuos jau nebe trys, o keturios merginos“, – apie pokyčius pasakojo grupės prodiuseris Žilvinas Žvagulis.

Kaip įveikti pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius Europoje ir Afrikoje, bus tariamasi ateinančios savaitės pradžioje Libijos sostinėje Tripolyje vyksiančiame dviejų žemynų vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus ūkio ir užsienio reikalų ministerijų delegacija, vadovaujama ūkio ministro Dainiaus Kreivio.

Slovakijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Dušanas Krištofikas P. Višinskio bibliotekos galerijoje atidarė parodą „Aksominė revoliucija: Slovakija po 1989-tųjų“. Ambasadorius, pasakodamas apie savo šalį, leido įsitikinti, kad Slovakija išgyveno ne tik aksominę revoliuciją, bet ir aksominę krizę. Ką per 20 metų nuveikė slovakai D. Krištofikas susirinkusiuosius į parodos atidarymą trumpai supažindino su savo šalies keliu, atgavus nepriklausomybę.

Valdžia nuolat kalba apie diržų veržimosi politiką, bet valdininkų kabinetams remontuoti atrandama dešimtys tūkstančių litų. Toks remontas šią savaitę pradėtas buvusiame Šiaulių apskrities administracijos pastate. Maža to, nors administracija panaikinta, pastate tuščių kabinetų nėra. Pastate įsikūrusios aštuonios institucijos. „Kosmetinis remontas“ Pirmajame pastato aukšte patalpas dailina čia įsikūręs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius.

Šių metų 2 ketvirtis buvo pirmasis po 6 ketvirčių pertraukos, kai Lietuvos įmonių pardavimai augo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Labiausiai stiebėsi pramonės ir transporto įmonių pardavimai. Geriau sekėsi didžiosioms įmonėms ir tai nulėmė bendrą teigiamą rezultatą. Tai atsispindi ir CR reitinge. Pavyzdžiui: - iš 224 stambiausių pramonės įmonių net 60 proc. yra mažai rizikingos, 32 proc. – vidutinės, o 7 proc. – didelės rizikos CR reitingo grupėse.

Europos akcijų ir euro vertė padidėjo, nes rinkos sureagavo į finansinę pagalbą Airijai. Po sekmadienio susitarimo euras sustiprėjo iki 1,376 JAV dolerio. Europos Sąjungos (ES) pasiūlymų Airijai paketas, jo tiksli apimtis ir sąlygos bus aptartos ateinančiomis dienomis, praneša BBC. Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas teigia, kad jo vyriausybė turėtų gauti mažiau nei 100 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė ir Švedija taip pat pasiūlė tiesiogines paskolas.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, dar per anksti džiaugtis pasigirstančiais žodžiais apie krizės atoslūgį. Jos teigimu, kelias atgal į ekonominę gerovę ir ūkio stabilumą neįmanomas kokioje nors vienoje atskirai paimtoje šalyje, o įmanomas tik bendromis, integraliomis pastangomis.

Graikija biudžeto skyles kamšys parduodama keturis „Airbus“ lėktuvus ir valstybės valdomų įmonių akcijas, pranešė šalies finansų ministerija. Įmonių, kurias ketinama parduoti, sąraše – valstybės valdomi 49 proc. akcijų viename geriausių Graikijos kazino ir neskelbiamos akcijų dalys valstybinėse gynybos, geležinkelių ir kalnų pramonės įmonėse, pranešė finansų ministerija. Kitąmet taip pat ketinama atnaujinti Atėnų tarptautinio oro uosto valdymo koncesiją. Oro uosto, kurio 55 proc.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, krizės Lietuvai reikėjo, kad ji pagaliau susirūpintų savo finansais. ,,Man kasdien iš ryto norisi pramiegoti ir neiti į darbą, nes dabartinė veikla labai sudėtinga.

Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, jog galima drąsiai konstatuoti, kad pernai buvome kritikuojami ir mokomi, kaip turėtumėm elgtis krizės akivaizdoje, o šiandien kiti turėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Ministras Pirmininkas prisiminė, jog prieš metus visas pasaulis laikraščiuose skaitė, kad esame ties žlugimo riba. „Pavyko viską išspręsti, kas priklausė nuo mūsų. Įgyvendinome tai, ką buvome užsibrėžę.

Auga mieste vaikai, kurių gimdytojai seniai apleido namus. Juose auga seneliams, kaimynėms paliekami, o kartais ir be jokio suaugusiojo priežiūros likę vaikai. Šiauliečiui Juozui Kazlauskui, bebaigiančiam 84–erius metus, tenka galvoti ne tik kaip savimi pasirūpinti, bet ir kaip išlaikyti dukters dukterį. Nerami žmogaus senatvė: prieš trejus metus amputuota koja.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Savaitgalį posėdžiavusi Krikščionių partijos taryba siūlo antikrizinius veiksmus ir reikalauja pokyčių Vyriausybėje. Sekmadienį išplėstiniame partijos tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje „Dėl Vyriausybės neveiklumo ir antikrizinių veiksmų“ Krikščionių partija pateikė dešimt svarbiausių šalies vidaus politikos keitimo nuostatų.

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie valdžios bejėgiškumą ir nenorą pažaboti bankus, ekonomistai atskleidžia kortas: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia. Mat žmones varydami į gatvę paskolų piršėjai net sunkmečiu sugebėjo susižerti milijardinį pelną. Tačiau dabar jie vaidina esantys didžiausios aukos.

Globali krizė turi susilaukti ir globalaus atsako, todėl pasaulio valstybės, tarptautinės organizacijos privalo imtis bendrų priemonių, kad įveiktų ekonomikos iššūkius, teigė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kolumbijos universitete pirmadienį skaičiusi paskaitą apie pasaulio ekonomikos gaivinimo priemones ir Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis.

Kai kam vestuvės gali asocijuotis su gausybe bereikalingų išlaidų, kitiems – su prašmatnia puota, kurioje dalyvauja gausybė svečių, o dėmesio centre – žavi nuotaka. Kiekviena maža mergaitė svajoja apie tą dieną, kai pasipuoši sniego baltumo suknele sulauks savojo pasakų princo. Deja, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, pasibaigė pasakos, o princai ėmė dar atidžiau skaičiuoti kišenėje žvangančias monetas.