krizė

Ekspertai sako, kad krizė – tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo verslą, o vartotojams – pakeisti vartojimo įpročius.Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ atliktos apklausos duomenimis, net 72 proc. vartotojų pripažįsta, kad jų įpročiai per krizę gerokai pasikeitė. Geras gyvenimas vieną dieną gali pasibaigti, todėl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas nesėkmes ir joms deramai pasirengti.

Ekspertai sako, kad krizė – tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo verslą, o vartotojams – pakeisti vartojimo įpročius. Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ atliktos apklausos duomenimis, net 72 proc. vartotojų pripažįsta, kad jų įpročiai per krizę gerokai pasikeitė. Geras gyvenimas vieną dieną gali pasibaigti, todėl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas nesėkmes ir joms deramai pasirengti.

Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija. Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje.

Viena pramoginio turinio televizijos laida žodį „krizė“ ėmė dengti net pypsėjimo signalais – lyg kokį nederamai vartojamą žodį. Iš tiesų, krizė jau išlinksniuota, apkalbėta visų ir visaip – tačiau reikėtų iš jos pasimokyti, įgyti patirties, tai ir pabaigos išlaukti bus lengviau. Šįkart sklaidėme Filip Borcov ir Juliaus Pankausko knygą „Kaip išnaudoti krizės privalumus“ ir dalijamės mūsų akimis naudingiausiais patarimais.

Europos Sąjunga paskelbė apie naujus bankų „streso“ testus, kuriais bus tikrinama finansinė kreditavimo įstaigų situacija krizės atveju, praneša AFP. Testai bus atliekami kovo 2 dieną.Pastarąjį kartą Europos bankų stresų testai buvo atliekami 2010 m. vasarą. Buvo testuojamas 91 stambiausias Europos bankas.

Savaitgalį šurmuliavusi knygų mugė sulaukė 61,8 tūkst. lankytojų. Tai beveik dviem tūkstančiais daugiau žmonių nei apsilankė pernai. Mugėje dalyvavusių leidyklų teigimu, viskas praėjo sėkmingai, knygų pardavimai taip pat nenuvylė, nors pastebėta, kad keičiasi knygų mugėje apsilankančių pirkėjų įpročiai. Bundama iš sąmonės netekimo Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka, kalbintas dar knygų mugės metu, teigė, kad pirmų dienų įspūdžiai buvo keisti.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Sėklų pardavėjai, šiemet anksčiau sulaukę didesnio pirkėjų būrio, džiaugiasi, bet ir gūžčioja pečiais: ar tokį antplūdį vis dar lėmė krizė, ar savo indėlį padarė televizijos laidos apie chemiškai užterštus produktus? Šiemet panevėžiečiai, planuojantys lysvėse ką nors auginti, suskubo anksčiau nei pernai užsukti į parduotuves, prekiaujančias sėklomis.

Ketvirtadienį Belgija pagerino anksčiau Irakui priklausiusį rekordą ir tapo ilgiausiai pasaulyje vyriausybės neturinčia šalimi.11 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje įsikūrusios svarbiausios Europos Sąjungos ir NATO institucijos, jau 249 dienas tęsiasi politinė krizė, prasidėjusi po praėjusių metų birželio 13 dieną vykusių rinkimų, praneša naujienų agentūra AFP. Belgų žiniasklaida šią datą pažymėjo šmaikščiai.

Sunkmečio egzaminą išlaikę vežėjai drąsiau galvoja apie transporto parko atnaujinimą, kreditoriai prognozuoja, jog krovininio transporto išperkamosios nuomos rinka šiemet augs 20-30 procentų. Nors iki prieškrizinio lygio dar toli, pardavimo apimtys pastaruoju metu skaičiuojamos ne procentais, bet kartais, rašo „Lietuvos žinios“. Sunkmečiui įsisiautėjus vežėjai savo transporto parko geriausiu atveju nedidino, blogiausiu - buvo priversti jį išparduoti arba grąžinti kreditoriams.

Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko nemenkas kapitalo persiskirstymas ir stambių verslo grupių restruktūrizacija – išsivaikščiojo mažmeninį prekybos tinklą „Maxima“ valdantis prieš maždaug aštuoniolika metų susibūręs vadinamasis VP dešimtukas, verslus išpardavė nuo 2000-ųjų aktyvią veiklą vykdžiusi investicinė grupė „Hermis Capital“, pusiau skilo koncernas „Rubicon Group“, kurio veiklos ištakos siekia 1990-uosius, rašo „Kauno diena“. Didžiausiose šalies verslo grupėse tyliai vyksta didžiulės perma...

Nyki realybė ir valdžia, rūsčiai raginanti „veržtis diržus“, mane, smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovą, paakino sukurti dabarties dvasią atitinkantį verslo planą. Sumaniau verstis laidojimo reikmenų, ir pirmiausia karstų... nuoma. Perskaitėte teisingai, bet piktintis dar neskubėkite. Esu tikras: mūsų nustekentoje Lietuvėlėje mano siūloma paslauga bus pigi, pelninga ir paklausi.

Dėl krizės Airijoje „Guiness“ alaus pardavimai nuo 2010-ųjų liepos iki gruodžio mėnesio, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 6 proc., praneša „lenta.ru“. Didžiosios Britanijos alkoholinių gėrimų grupės „Diageo“, kuriai priklauso „Guiness“, „Smirnoff“, „Johnnie Walker“ ir „Baileys“ ženklai, pardavimai Airijoje minėtuoju laikotarpiu sumažėjo 5 proc. Dėl prastų situacijų Airijos, Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos rinkose bendri grupės pardavimai Europoje sumažėjo 13 proc.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Pasaulyje pirmaujančios technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, pagal bendrą Baltijos šalių rinkų augimą regione, Lietuva atsilieka, tačiau informacinių technologijų (IT) rinka mūsų šalyje 2010 m. augo sparčiausiai. Pernai Lietuvoje IT prekių parduota 27,6 proc. daugiau nei 2009 m. Latvijoje ir Estijoje IT pardavimai augo atitinkamai – 13,5 proc. ir 11,5 proc.

Didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ susiduria su rimtomis problemomis, praneša BBC.Kompanijos generalinis direktorius Stephenas Elopas savo darbuotojams išsiuntė atvirą laišką, kuriame neslėpė, kad kompaniją yra ištikusi krizė. Rimti konkurentai S. Elopas apibūdino kompaniją kaip esančią ant „degančios platformos“, kurią supa novatoriškos konkurentės, stengdamosis užimti „Nokia“ rinkos dalį.

Pasaulio ekonomika toliau atsigauna, tačiau didelis nedarbas ir augančios maisto prekių kainos kelia pasaulinę riziką. Tokią nuomonę pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas. „Į rinkas vėl sugrįžta pasaulinis disbalansas, užfiksuotas dar iki krizės. Be to, augant įtampai tarp valstybių, susidursime su didėjančiu protekcionizmu.

Kompanijos „PwC“ apklausos rodo, kad pasaulyje pasitikėjimas verslu grįžta į ikikrizinį lygį, rašo BBC. Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių kompanijų vadovų teigė tikintys, kad jų verslas 2011 metais augs. Prieš metus taip optimistiškai mąstančiųjų buvo apie 30 proc. Apklausa, pasirodžiusi prieš Pasaulinio ekonomikos forumo Davose pradžią, rodo, kad dauguma vadovų tiki, jog pasaulinę ekonomiką į priekį stums Azijos rinkos. Verslo milžinai 48 proc.

Ispanija planuoja iš dalies perimti valstybės kontrolėn silpniausius taupomuosius bankus, penktadienį praneša šaltiniai. Šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, pranešė, kad vyriausybė privers skolų slegiamus taupomuosius bankus tapti paprastais bankais ir pristatyti savo akcijas akcijų biržoje, kad įrodytų investuotojams, jog jų investicijos buvo sėkmingos.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Islandijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų susitikimo Londone metu sakė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys gerai atsigauna po krizės. „Yra didelė tikimybė, kad tapsime visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo varikliu. Mes įrodėme, kad naujovės, atvirumas ir besitęsiantis dėmesys konkurencingumui atneša sėkmę“, - sakė A. Ansipas.

Naujienų agentūra Bloomberg, remdamasi Dublino ekonominių ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, prognozuoja, kad 2011 m. Airijoje bus užfiksuota padidėjusi emigracija, rašo „lenta.ru“. Pagal tyrimo rezultatus, iki 2012 m. balandžio Airiją paliks 100 tūkst. žmonių. Palyginimui, 1989 m., kai emigracija Airijoje buvo pasiekusi aukščiausią lygį, iš šalies emigravo 44 tūkst. žmonių. Per devynerius metus, iki 2008 m., į Airiją atvyko beveik 400 tūkst.

Australija – bene vienintelė valstybė, kurios nekilnojamojo turto rinkos nesupurtė krizė. Kanados bankas „Scotiabank“ pateikia informaciją apie būklę kitose šalyse. Praėjusiais metais kai kuriose nekilnojamojo turto (NT) rinkose prasidėjo gijimo procesas. Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau buvo fiksuojamas NT kainų augimas, rodantis šių rinkų atsigavimą. Japonijoje, Italijoje ir Airijoje kainos toliau krito.

Krizei atslūgstant laukiama, kada atsigaus ir darbo rinka, tačiau ekonomikos ekspertai įspėja, kad šį kartą nedarbas nėra susijęs vien su ekonomikos ciklu. Atsigavus gamybai, nebūtinai atsiras pakankamai darbo vietų – išsivysčiusiose šalyse jų mažėja dėl technologinių inovacijų ir dėl prekybos iškėlimo į pigesnę darbo jėgą turinčias šalis. Prognozuojama, kad ateityje gerai apmokamą darbo vietą rasti ir išlaikyti bus vis sunkiau.

Sunkmetis Lietuvoje paskatino naujos nišos rinkoje – išparduotuvių – įsitvirtinimą ir suklestėjimą. Prekybininkai senstelėjusias prekes gali vežti ne į sandėlius, bet į išparduotuves, o pirkėjai – pigiau jose apsipirkti. Vartotojų teisių tarnybos perspėja: pasivadinti išparduotuve kol kas gali bet kuri parduotuvė, taigi prieš perkant, reikėtų gerai įsižiūrėti į kainą. Tačiau ateityje išparduotuvių veiklą ketinama reglamentuoti.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.

Šiandien vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gyrėsi, kaip efektyviai pavyko užbaigti apskričių reformą ir kiek milijonų dėl to valstybė sutaupys. Tačiau biurokratų skaičius apskritims išnykus beveik nesumažėjo, kai kuriems padidėjo net atlyginimai, tad ir finansinė jų išlaikymo našta mokesčių mokėtojams liks. Sutaupys katino ašaras 2009 m. apskričių viršininkų įsteigtoms įstaigoms ir vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta beveik 712 mln. litų.

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Rolandas Raščius, kaimo turizmo sodybos šeimininkas, apie savo verslą kalba būtuoju laiku. „Nebeišsilaikėme, šiauliečiai mieliau ilsisi Graikijoje, Palangoje arba Latvijos pajūryje, o vilniečiai čia niekada neatvažiuos — jie turi savo Molėtus, Anykščius ir kitus kampelius“, — sako vyras, jau prieš kelerius metus uždaręs verslą, į kurį investavo nemažai lėšų, darbo ir laiko. Krizė tuština ir kitas kaimo turizmo sodybas.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Nedarbui šalyje sumažėjus iki 9,4 proc., Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir toliau ragina verslininkus kurti daugiau darbo vietų. Penktadienį JAV darbo departamentas pranešė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, nedarbas šalyje sumažėjo nuo 9,8 iki 9,4 proc. – tai didžiausias mėnesinis nuosmukis nuo 1998 m. balandžio. Gruodį buvo sukurta apie 103 tūkst. naujų darbo vietų, nors prognozuota 145-175 tūkst. naujų darbo vietų.

Į pabaigą artėjant 2010-iesiems viešojoje erdvėje vis dažniau buvo girdima įvairių pasvarstymų apie praėjusių metų šalies pasiekimus ekonomikoje, socialinėje politikoje, tarptautinėje scenoje.

Prancūzijos ekonomika pasaulyje yra penktoji pagal dydį – iš karto už Vokietijos – ir generuoja maždaug penktadalį visos eurozonos BVP, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje. Šios šalies ekonomika pasaulinės krizės laikotarpį išgyveno geriau nei kai kurios stipresnės ekonomikos – pagrindine to priežastimi tapo ne tokia atvira (lyginant su ta pačia Vokietija) šalies rinka. Taip pat prisidėjo ir solidus šalies valstybinis sektorius, išplėtotas viešasis sektorius bei fiskalinė stimuliacija.

Trys garsūs ekonomistai, iš kurių du yra gavę Nobelio premiją, tvirtina, kad finansinės Europos problemos 2011 metais neišnyks. Paulas Krugmanas, Josephas Stiglitzas ir Nourielis Roubini perspėja Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybes, kad jų priemonės nėra veiksmingos. Kai kurios Vidurio Europos šalys praėjusiais metais džiugino rinkas savo rezultatais. Vokietijoje, pavyzdžiui, antrąjį praėjusių metų ketvirtį užfiksuoti sparčiausi ūkio augimo tempai nuo 1990 metų.

Už nugaros dešimt trečiojo tūkstantmečio metų. Tai puiki proga atsigręžti ir pabandyti apžvelgti šio dešimtmečio rezultatus. Svarbiausia praėjusios dekados didvyre, be abejonių, tapo Kinija. Dabar tai atrodo neįtikėtina, tačiau 2000 metais nominali šalies BVP vertė buvo žemesnė už Rusijos - apie 1, 1 trl. dolerių. Po 10 metų šis skaičius išaugo 5 kartus – dabar Kinijos ekonomika siekia 5, 75 trl. dolerių ir užima antrą vietą pasaulyje.

Vokietija –  ketvirtoji pagal dydį ekonomika pasaulyje ir pirmoji Europos Sąjungoje. Šioje šalyje sukuriama apie 27 proc. eurozonos BVP, o jos ekonomika orientuota į eksportą. Vokietija yra antroji pagal dydį pasaulio eksportuotoja (pirmąją vietą šiame sąraše nuo 2009-ųjų užima Kinija), galinti džiaugtis solidžiu valstybės einamosios sąskaitos perviršiu, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Laikus, kai Naujųjų naktį nuo vaišių lūždavę stalai, alkoholis liedavosi upeliais ir švęsdavo gausios kompanijos, restoranai ir kavinės mena su nostalgija. Iš viešojo maitinimo įstaigų svečius išvaikęs sunkmetis neįveikė meno tvirtovių. Šventinį vakarą teatro ir kino salės lūžo nuo žiūrovų. Kainos neišgąsdino Švenčių tradicijas gerokai pakoregavęs keikiamas sunkmetis ištuštino restoranus, tačiau užpildė teatrų ir kino sales.

Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį pasaulio ekonomika ,,išsitempė“ nuo stabilaus augimo iki žemos infliacijos. Vadinamasis didysis santūrumas neleido daugumai politikų suvaldyti ekonomikos ir susitvarkyti su finansų krizėmis. Tačiau, kai „didysis santūrumas“ peraugo į ,,didįjį nuosmukį“, lemtingos visuotinio mąstymo klaidos iškilo į dienos šviesą. Pamatėme, kaip prastai mes suvokiame ryšį tarp finansų sistemos ir platesnio masto ekonomikos, taip pat ryšius tarp valstybių.

Yra toks anekdotas, kad  per serialus ir įvairias laidas televizijoje nebeįmanoma ramiai pasižiūrėti reklamos. Reklama tęsiasi visą dieną, o laidos prasideda ir baigiasi. Kartais atrodo, kad  ne jos, o būtent reklama televizijoje yra pagrindinė programų  sudedamoji dalis. Televizorių,  žinoma, galima įjungti ir išjungti, tačiau reklama įsisiurbs į jūsų ausis įsijungus radiją, perbėgs vartant laikraštį ir netgi pasivis jus stenduose einant gatve.

Europoje vis didesnį populiarumą įgauna privalomųjų mokesčių turistams idėja. Kaip pažymi ekspertai, biudžeto deficitas verčia vietos valdžią ieškoti vis naujų šaltinių iždui papildyti.

Komercinių bankų voratinklis vienodai sočiai maitinasi ir ekonomikos pakylėjimo, ir nuosmukio metu. Visų valstybių piliečiai lengviau atsikvėps tik tada, kai šis blogis bus pradėtas ardyti. Apie bankų sistemą, kaip viską paralyžiuojantį blogį, primetantį savo bėdas valstybių vyriausybėms, straipsnyje „Valgyti airius“ leidiniui „The New York Times“ rašo 2008 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas, amerikietis Paulas Robinas Krugmanas.

Oro linijų vadovai buvo įspėti, jog per gausaus sniego sukeltą skrydžių krizę jų elgesys su keleiviais buvo nepriimtinas ir toliau toleruojamas nebus. Civilinė aviacijos agentūra (CAA) vakar paviešino, jog tik kelios oro linijos per šią krizę sugebėjo laikytis Europos Sąjungos teisės aktais numatytų elgesio su keleiviais standartų. Į šiuos standartus, kaip žinia, įeina bilietų kainos grąžinimas, nemokamas valgis, nakvynė ir telefono skambučiai.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Artėjantys Triušio metai jau nuo pat pirmosios dienos paplonins lietuvių pinigines. Dėl padidintų akcizų 12 centų už litrą brangiau kainuos dyzelinas. Rūkaliams apie 10 centų daugiau teks pakloti už pakelį iki šiol pigesnėmis vadintų cigarečių. O panaikintas akcizas dujoms, sukančioms miesto autobusų variklius, jų keleiviams bilietų neatpigins nė vienu centu.

Baigiasi antrieji krizės metai, o jai galo nematyti ir kitąmet. Pažvelgus į valstybės biudžetą matyti, kad reikia dar labiau veržtis diržus. „Ekonomika.lt“ domisi, ką apie galimybes greičiau įveikti krizę ir kitų šalių patirtį mano į šią sritį nuolat besigilinantis socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys. Dar 2008 metų rudenį, kai Lietuvoje buvo tik kalbama apie krizės pavojų, vienoje konferencijoje diskutavo du užsienio analitikai.

Europos Sąjungos (ES) vadovų tarybos darbe dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ES sutarties pakeitimai sukuriant paramos mechanizmą nuo krizės nukentėjusioms šalims yra reikšmingi ne tik euro zonos, bet ir visos Europos Sąjungos šalims. „Lietuvai taip pat. Bet kuri valstybė narė nėra ateityje apsaugota nuo finansinių sunkumų, todėl turėti aiškiai apibrėžtą pagalbos mechanizmą yra suinteresuoti visi“, – pabrėžė prezidentė.

Neseniai grįždamas į Europą po šešias dienas trukusios kelionės į JAV, aš, laikraščiuose skaitydamas apie Airijos krizę, pirmą kartą susimąsčiau, ar euras ir Europos Sąjunga gali žlugti. Tai gali nutikti dėl to, kad ilguoju laikotarpiu ES nebus pajėgi be mirtinų nuostolių atlaikyti interesų konfliktus ir iš to kylančius „renacionalizacijos“ procesus visose valstybėse narėse.

Dėl šalį ištikusio ekonominio nuosmukio Lietuvoje šiek tiek sumenko regioniniai Lietuvos ekonomikos skirtumai, teigia SEB banko ekspertai. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui 2007 m. sudarė 157 proc. šalies vidurkio, tuo tarpu 2009 m. − 153 proc. Atvirkščiai, paskutiniame pagal ekonominį potencialą Tauragės regione atsilikimas sumažėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. šalies vidurkio.