krizė

Pasaulio banko vadovas perspėja, kad pasaulis yra „per vieną smūgį nuo įsisiautėjusios krizės“, praneša BBC. Pasak Roberto Zeliko, kylančios maisto produktų kainos yra pagrindinė grėsmė besivystančioms šalims, kurios rizikuoja „netekti kartos“. Tai Pasaulio banko vadovas pareiškė Vašingtone, besibaigiant Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario sesijai.

Dvigubo nuosmukio pasaulio ekonomikoje grėsmė nepasitvirtino, žurnalistams pirmadienį teigė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Oliver Blanchardas per spaudos konferenciją pristatydamas naują TVF ataskaitą, pranešė "RIA Novosti".O. Blanchardas perspėjo, kad pasaulio ekonomikos atsigavimo procesas po krizės tebėra nesubalansuotas, tačiau jis stiprėja. TVF prognozėmis, pasaulio ekonomika 2011 ir 2012 metais augs atitinkamai po maždaug 4,5 proc., o tai didelis rodiklis.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius skelbia krizės pabaigą, o anksčiau yra deklaravęs galįs pabaigti ištisas epochas. Tikėti ar ne – kiekvieno reikalas, bet akivaizdu, kad krizė baigėsi netikėtai. Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) priešrinkiminėje programoje buvo parašyta daug svarbių ir įdomių dalykų. Dokumento, kuriuo mojuodami TS-LKD politikai šturmavo Seimą, apimtis siekė 270 puslapių.

Portugalija jau skambina pavojaus varpais ir prašo pasaulio padėti. Ekonominė krizė – kurią daugelis ekspertų jau spėjo „nurašyti“ – atrodo nė neketina trauktis. Juo labiau krizė neketina trauktis Lietuvoje. Impotentiška Andriaus Kubiliaus politika negali padėti išlipti iš duobės.

Šalies politinių sluoksnių, verslo atstovų, kai kurių ekonomistų pastaruoju metu nuolat girdimi entuziastingi pareiškimai apie finansinio nuosmukio pabaigą greičiausia gali reikšti tik gyventojų lūkesčių, optimizmo bei vidaus vartojimo skatinimą, kadangi realios krizės priežastys niekur nedingo, su jomis nekovojama, o tik stengiamasi užgožti realią situaciją, mano kai kurie analitikai.

„Gyventojų nekilnojamojo turto mokestis iš esmės būtų teisingas, solidarus ir naudingas, tačiau šiuo metu jo įvesti negalima dėl dviejų labai svarbių priežasčių“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Anot parlamentaro, sunkmečiu smuko vartojimas, kol kas Vyriausybė nedaro nieko, kad jį skatintų. „Per ekonominę krizę sumažėjo mūsų gyventojų pajamos, jie nebeįperka net kai kurių būtinų prekių.

Apie ekonominės krizės pabaigą kalbantys šalies vadovai nemeluoja, bet ir nepasako visos tiesos. Sudurti galams Lietuvoje reikia uždirbti 1400–1500 litų, atskaičius mokesčius, tačiau net 48 proc. žmonių verčiasi iš mažiau nei 1000 litų atlyginimo. Sumokėjo varguoliai „Kai ekonomistai profesionaliai kalba apie krizės pabaigą, jie praneša labai paprastą žinią: mažų mažiausiai jau pusmetį ekonomika auga.

Dėl besitęsiančios įsiskolinimų krizės Europoje gali ateiti pabaiga bendrai Europos Sąjungos (ES) valiutai – eurui. Ekonominės informacijos padalinio (Economist Intelligence Unit – EIU) atstovai skaičiuoja, kad tikimybė, jog nutrūks pinigų sąjungos egzistavimas, prilygsta vienai septintajai.

Nors daugelį verslo rūšių sunkmetis sukaustęs jau maždaug trejus metus, kruizinei laivybai, anot turizmo specialistų, smogė tik dabar. Ypač tai esą pajus mažesni uostai, tokie, kaip Klaipėdos. Prognozuojama, kad būsimas kruizų sezonas uostamiesčiui bus toks pats prastas, kaip buvo 2003 m., tik atidarius šių lainerių terminalą, praneša LTV Naujienų tarnyba. Kruizuose poilsiaujančių žmonių visame pasaulyje – dešimtys milijonų. Tačiau norą atsipūsti kruizuose apmalšino sunkmetis.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Vakar baigėsi krizė. Gerąją naujieną paskelbė Premjeras ir Prezidentė – kur dėsies, reikia tikėti, nors savo kailiu Lietuvos gyventojai to nepajuto. Darbo biržos giriasi mažesniu įregistruotų bedarbių skaičiumi, nors šis demonstruoja ne tikrąją padėtį, bet sugebėjimą dirbtinai mažinti nedarbo rodiklius. Galima sutikti, kad eksportas auga, tačiau paanalizavę eksporto struktūrą džiaugsimės mažiau. Didžiausią eksporto dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių (40,7 proc.

Metiniai Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimai ketvirtajame praėjusių metų ketvirtyje augo net 21,6 proc. Tai gerokai daugiau nei ankstesniais ketvirčiais. Matyt, augančios pajamos pagaliau kiek atšildė sunkmetyje įšalusius atlyginimus. Išlaidos darbuotojų algoms augo pirmą kartą nuo krizės pradžios. Tačiau tik 54,5 proc. įmonių paskutinius tris 2010 m. mėnesius dirbo pelningai, o į plėtrą investavo tik vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo įmonės.

Beveik šeši iš dešimties (56 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog po trejų metų būsto kainos Lietuvoje padidės. Tarp taip manančiųjų – daugiausia 5–10 proc. augimą prognozuojančių gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu vasario 11–18 dienomis rinkos tyrimų bendrovės Socialinės informacijos centras (SIC) atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, 18 proc. gyventojų tikisi, kad būsto kainos ateityje dar sumažės. Labiausia, gyventojų nuomone, tikėtinas 5 proc.

Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai. Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.

Kodėl šios ūkio krizės metu ekonomikos nuosmukis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje buvo bene didžiausias Europoje ir, ko gero, pasaulyje? Kodėl šiuo metu Estijoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ didesnis negu Lietuvoje trečdaliu arba maždaug 700 litų? (Statistikos duomenimis vidutinis estas 2010 m. III ketvirtyje uždirbo per mėnesį 660, o lietuvis – 460 eurų.

Europos ekonomikos atsigavimas po krizės prasidėjo, tačiau jis dar labai trapus. Apie tai pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso po tradicinio susitikimo su darbdavių organizacijomis ir profsąjungomis. „Mūsų ekonomika šiandien geresnė nei praėjusiais metais, tačiau jos atsigavimas dar labai trapus ir netolygus“, - pabrėžė jis. Savo ruožtu Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy patikino, kad ekonomika atsigauna sparčiau, nei buvo prognozuota.

Pasaulio krizės poveikis Baltijos valstybėms yra toks stiprus, kad jo suvokimui reikia skirti ypatingą dėmesį, parodant regiono specifiką ir tolimesnę perspektyvą.

Dosniomis išmokomis visuomenę lepinusi Švedija taiso praeities klaidas ir kuria verslios visuomenės viziją. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Švedijos premjeras Frederikas Reinfeldtas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susirinkusiems diplomatams, studentams ir dėstytojams diktavo švedišką krizių valdymo receptą. Kelias į žlugimą Centro dešiniųjų Vyriausybės vadovas tikino apie krizių valdymą per pastaruosius metus sužinojęs labai daug.

„Volkswagen„ ieško būdų, kaip pagerinti vienos iš savo valdomų markių „SEAT“ pardavimus ir įvaizdį. Kol kas ispanų kompanija kitų broliškų markių tarpe atrodo visai prastai. „SEAT„ nuostoliai didžiausi tarp visų „VW“ valdomų kompanijų. Kaip išsigelbėjimo priemonė įvardijami du keliai – nauji modeliai bei naujos rinkos. Dabar net 65 proc. „SEAT" pardavimų sudaro tik vienas modelis „Ibiza“, šis faktas aiškiai parodo esamą nenormalią situaciją.

Anglijai gresia 750 tūkst. namų trūkumas 2025 metais. Prognozuojama, kad didžiausias pasiūlos ir paklausos disbalansas bus sostinėje Londone, teigia šalies Viešosios politikos tyrimų instituto (Institute for Public Policy Research) ekspertai, kuriais remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Anot nekilnojamojo turto specialistų, Londone trūks 325 tūkst. namų, o Jorkšyro (Yorkshire) ir Hambersaido (Humberside) grafystėse – 151 tūkst.

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška – bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. „Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas.

Augančios šildymo, maisto ir degalų kainos gali būti dar ne viskas, dėl ko artimiausiu metu teks nukraujuoti lietuvių namų biudžetams. Europos centrinis bankas (ECB) rengia smūgį būsto paskolų turėtojams - pranešta, kad banko nustatoma bazinė palūkanų norma gali išaugti nuo 1 proc. iki 1,75 proc. Finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, dėl to vidutinį būsto kreditą turinčiai mūsų šalies šeimai paskolos tvarkymas gali išaugti maždaug 100 litų.

Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės. Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų.

Ekspertai sako, kad krizė – tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo verslą, o vartotojams – pakeisti vartojimo įpročius.Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ atliktos apklausos duomenimis, net 72 proc. vartotojų pripažįsta, kad jų įpročiai per krizę gerokai pasikeitė. Geras gyvenimas vieną dieną gali pasibaigti, todėl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas nesėkmes ir joms deramai pasirengti.

Ekspertai sako, kad krizė – tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo verslą, o vartotojams – pakeisti vartojimo įpročius. Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ atliktos apklausos duomenimis, net 72 proc. vartotojų pripažįsta, kad jų įpročiai per krizę gerokai pasikeitė. Geras gyvenimas vieną dieną gali pasibaigti, todėl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas nesėkmes ir joms deramai pasirengti.

Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija. Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje.

Viena pramoginio turinio televizijos laida žodį „krizė“ ėmė dengti net pypsėjimo signalais – lyg kokį nederamai vartojamą žodį. Iš tiesų, krizė jau išlinksniuota, apkalbėta visų ir visaip – tačiau reikėtų iš jos pasimokyti, įgyti patirties, tai ir pabaigos išlaukti bus lengviau. Šįkart sklaidėme Filip Borcov ir Juliaus Pankausko knygą „Kaip išnaudoti krizės privalumus“ ir dalijamės mūsų akimis naudingiausiais patarimais.

Europos Sąjunga paskelbė apie naujus bankų „streso“ testus, kuriais bus tikrinama finansinė kreditavimo įstaigų situacija krizės atveju, praneša AFP. Testai bus atliekami kovo 2 dieną.Pastarąjį kartą Europos bankų stresų testai buvo atliekami 2010 m. vasarą. Buvo testuojamas 91 stambiausias Europos bankas.

Savaitgalį šurmuliavusi knygų mugė sulaukė 61,8 tūkst. lankytojų. Tai beveik dviem tūkstančiais daugiau žmonių nei apsilankė pernai. Mugėje dalyvavusių leidyklų teigimu, viskas praėjo sėkmingai, knygų pardavimai taip pat nenuvylė, nors pastebėta, kad keičiasi knygų mugėje apsilankančių pirkėjų įpročiai. Bundama iš sąmonės netekimo Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka, kalbintas dar knygų mugės metu, teigė, kad pirmų dienų įspūdžiai buvo keisti.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Sėklų pardavėjai, šiemet anksčiau sulaukę didesnio pirkėjų būrio, džiaugiasi, bet ir gūžčioja pečiais: ar tokį antplūdį vis dar lėmė krizė, ar savo indėlį padarė televizijos laidos apie chemiškai užterštus produktus? Šiemet panevėžiečiai, planuojantys lysvėse ką nors auginti, suskubo anksčiau nei pernai užsukti į parduotuves, prekiaujančias sėklomis.

Ketvirtadienį Belgija pagerino anksčiau Irakui priklausiusį rekordą ir tapo ilgiausiai pasaulyje vyriausybės neturinčia šalimi.11 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje įsikūrusios svarbiausios Europos Sąjungos ir NATO institucijos, jau 249 dienas tęsiasi politinė krizė, prasidėjusi po praėjusių metų birželio 13 dieną vykusių rinkimų, praneša naujienų agentūra AFP. Belgų žiniasklaida šią datą pažymėjo šmaikščiai.

Sunkmečio egzaminą išlaikę vežėjai drąsiau galvoja apie transporto parko atnaujinimą, kreditoriai prognozuoja, jog krovininio transporto išperkamosios nuomos rinka šiemet augs 20-30 procentų. Nors iki prieškrizinio lygio dar toli, pardavimo apimtys pastaruoju metu skaičiuojamos ne procentais, bet kartais, rašo „Lietuvos žinios“. Sunkmečiui įsisiautėjus vežėjai savo transporto parko geriausiu atveju nedidino, blogiausiu - buvo priversti jį išparduoti arba grąžinti kreditoriams.

Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko nemenkas kapitalo persiskirstymas ir stambių verslo grupių restruktūrizacija – išsivaikščiojo mažmeninį prekybos tinklą „Maxima“ valdantis prieš maždaug aštuoniolika metų susibūręs vadinamasis VP dešimtukas, verslus išpardavė nuo 2000-ųjų aktyvią veiklą vykdžiusi investicinė grupė „Hermis Capital“, pusiau skilo koncernas „Rubicon Group“, kurio veiklos ištakos siekia 1990-uosius, rašo „Kauno diena“. Didžiausiose šalies verslo grupėse tyliai vyksta didžiulės perma...

Nyki realybė ir valdžia, rūsčiai raginanti „veržtis diržus“, mane, smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovą, paakino sukurti dabarties dvasią atitinkantį verslo planą. Sumaniau verstis laidojimo reikmenų, ir pirmiausia karstų... nuoma. Perskaitėte teisingai, bet piktintis dar neskubėkite. Esu tikras: mūsų nustekentoje Lietuvėlėje mano siūloma paslauga bus pigi, pelninga ir paklausi.

Dėl krizės Airijoje „Guiness“ alaus pardavimai nuo 2010-ųjų liepos iki gruodžio mėnesio, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 6 proc., praneša „lenta.ru“. Didžiosios Britanijos alkoholinių gėrimų grupės „Diageo“, kuriai priklauso „Guiness“, „Smirnoff“, „Johnnie Walker“ ir „Baileys“ ženklai, pardavimai Airijoje minėtuoju laikotarpiu sumažėjo 5 proc. Dėl prastų situacijų Airijos, Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos rinkose bendri grupės pardavimai Europoje sumažėjo 13 proc.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Pasaulyje pirmaujančios technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, pagal bendrą Baltijos šalių rinkų augimą regione, Lietuva atsilieka, tačiau informacinių technologijų (IT) rinka mūsų šalyje 2010 m. augo sparčiausiai. Pernai Lietuvoje IT prekių parduota 27,6 proc. daugiau nei 2009 m. Latvijoje ir Estijoje IT pardavimai augo atitinkamai – 13,5 proc. ir 11,5 proc.

Didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ susiduria su rimtomis problemomis, praneša BBC.Kompanijos generalinis direktorius Stephenas Elopas savo darbuotojams išsiuntė atvirą laišką, kuriame neslėpė, kad kompaniją yra ištikusi krizė. Rimti konkurentai S. Elopas apibūdino kompaniją kaip esančią ant „degančios platformos“, kurią supa novatoriškos konkurentės, stengdamosis užimti „Nokia“ rinkos dalį.

Pasaulio ekonomika toliau atsigauna, tačiau didelis nedarbas ir augančios maisto prekių kainos kelia pasaulinę riziką. Tokią nuomonę pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas. „Į rinkas vėl sugrįžta pasaulinis disbalansas, užfiksuotas dar iki krizės. Be to, augant įtampai tarp valstybių, susidursime su didėjančiu protekcionizmu.

Kompanijos „PwC“ apklausos rodo, kad pasaulyje pasitikėjimas verslu grįžta į ikikrizinį lygį, rašo BBC. Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių kompanijų vadovų teigė tikintys, kad jų verslas 2011 metais augs. Prieš metus taip optimistiškai mąstančiųjų buvo apie 30 proc. Apklausa, pasirodžiusi prieš Pasaulinio ekonomikos forumo Davose pradžią, rodo, kad dauguma vadovų tiki, jog pasaulinę ekonomiką į priekį stums Azijos rinkos. Verslo milžinai 48 proc.

Ispanija planuoja iš dalies perimti valstybės kontrolėn silpniausius taupomuosius bankus, penktadienį praneša šaltiniai. Šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, pranešė, kad vyriausybė privers skolų slegiamus taupomuosius bankus tapti paprastais bankais ir pristatyti savo akcijas akcijų biržoje, kad įrodytų investuotojams, jog jų investicijos buvo sėkmingos.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Islandijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų susitikimo Londone metu sakė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys gerai atsigauna po krizės. „Yra didelė tikimybė, kad tapsime visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo varikliu. Mes įrodėme, kad naujovės, atvirumas ir besitęsiantis dėmesys konkurencingumui atneša sėkmę“, - sakė A. Ansipas.

Naujienų agentūra Bloomberg, remdamasi Dublino ekonominių ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, prognozuoja, kad 2011 m. Airijoje bus užfiksuota padidėjusi emigracija, rašo „lenta.ru“. Pagal tyrimo rezultatus, iki 2012 m. balandžio Airiją paliks 100 tūkst. žmonių. Palyginimui, 1989 m., kai emigracija Airijoje buvo pasiekusi aukščiausią lygį, iš šalies emigravo 44 tūkst. žmonių. Per devynerius metus, iki 2008 m., į Airiją atvyko beveik 400 tūkst.

Australija – bene vienintelė valstybė, kurios nekilnojamojo turto rinkos nesupurtė krizė. Kanados bankas „Scotiabank“ pateikia informaciją apie būklę kitose šalyse. Praėjusiais metais kai kuriose nekilnojamojo turto (NT) rinkose prasidėjo gijimo procesas. Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau buvo fiksuojamas NT kainų augimas, rodantis šių rinkų atsigavimą. Japonijoje, Italijoje ir Airijoje kainos toliau krito.

Krizei atslūgstant laukiama, kada atsigaus ir darbo rinka, tačiau ekonomikos ekspertai įspėja, kad šį kartą nedarbas nėra susijęs vien su ekonomikos ciklu. Atsigavus gamybai, nebūtinai atsiras pakankamai darbo vietų – išsivysčiusiose šalyse jų mažėja dėl technologinių inovacijų ir dėl prekybos iškėlimo į pigesnę darbo jėgą turinčias šalis. Prognozuojama, kad ateityje gerai apmokamą darbo vietą rasti ir išlaikyti bus vis sunkiau.

Sunkmetis Lietuvoje paskatino naujos nišos rinkoje – išparduotuvių – įsitvirtinimą ir suklestėjimą. Prekybininkai senstelėjusias prekes gali vežti ne į sandėlius, bet į išparduotuves, o pirkėjai – pigiau jose apsipirkti. Vartotojų teisių tarnybos perspėja: pasivadinti išparduotuve kol kas gali bet kuri parduotuvė, taigi prieš perkant, reikėtų gerai įsižiūrėti į kainą. Tačiau ateityje išparduotuvių veiklą ketinama reglamentuoti.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.