krizė

„Situacija Graikijoje – dramatiška. Kol šalį paralyžiuoja trečiasis nuo metų pradžios generalinis streikas, žmonės sostinėje leidžiasi į gatvės kovas. O ką daro Europos Sąjunga? Ji vis dar laukia.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad „mokame ir galime suvaldyti krizę“. „Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį.

Penktadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Minske surengė didelę, iš anksto planuotą spaudos konferenciją, kurios vyksta kas pusę metų. Pasak A. Lukašenkos, jo patarėjai siūlę spaudos konferencijos atsisakyti, nes dėl sudėtingos padėties šalyje galį būti daug nemalonių klausimų, tačiau jis norįs per žiniasklaidą pateikti išsamų šalies vaizdą.

Su skolų krize kovojančios Portugalijos, pasak naujojo premjero Pedro Passos Coelho, laukia „dveji siaubingi metai“. Prieš grįždama prie ekonomikos augimo šalis turi nusiteikti giliai recesijai ir rekordiniam nedarbui, pareiškė vyriausybės vadovas laikraščiui „Financial Times“. Trečiadienį konservatorius P. Passos Coelho buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Nors atlyginimai statybų sektoriuje jau pajudėjo iš įšalo zonos, bet kvalifikuotų darbininkų trūksta, be to, kol kas apie prieš penketą metų gautas algas jie gali tik pasvajoti, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak įmonės „Skirnuva“ atstovo Darjušo Tadarovskio, atlyginimai darbuotojams didinami maždaug 2 proc. per mėnesį, tačiau kvalifikuotų darbininkų labai trūksta, ypač stinga apdailininkų, gerų stalių, betonuotojų, mūrininkų.

Padėtis Baltarusijoje blogėja kiekvieną dieną ir akivaizdu, kad Baltarusijos politikai nelabai išmano, kaip kovoti su valiutinės krizės ir ekonominės suirutės pasekmėmis. Devalvacija esminių šalies problemų neišsprendė, o tik parodė, kad ekonomikos reformos - neišvengiamos. Baltarusija yra Lietuvos kaimynė ir prekybos partnerė - eksporto dalis į šia šalį sudaro apie 6-7 proc. viso Lietuvos eksporto, tad akivaizdu, kad mums svarbu tai, kokios permainos vyksta ir vyks šioje šalyje.

Nuo pirmadienio pasienio su Baltarusija ir Rusija zonos gyventojams ribojamas degalų įvežimas. Už nešiojamose talpose vežamus degalus gyvenantys pasienyje turės mokėti mokesčius. Baltarusijos ar Rusijos pasienyje prisipylus papildomus 10 litrų, teks mokėti nuo 16 iki 22 litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ne visiems, grįžtantis iš Kaliningrado srities, ši diena buvo sėkminga.

Nekilnojamojo turto kainos visuomet gana tiksliai atspindi šalies ekonomikos būklę. Kylant visuomenės pragyvenimo lygiui, žmonės daugiau perka ir įvairaus nekilnojamojo turto, ima kilti jo kaina. Šie procesai ypač suintensyvėja vasarą. Tad pasidomėjome, ar ir mes jau gyvename geriau, ar daug yra norinčių įsigyti savo būstą, už kiek Kupiškyje galima nusipirkti butą, sodybą, garažą. Butų kainos Norintieji mūsų krašte įsigyti butą ar sodybą šiuo metu tikrai turi iš ko pasirinkti.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus.Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.

Žmonės turi suprasti, kad nors Latvija ir atsigavo po finansų krizės, ekonominė krizė dar nesibaigė. Ji tęsis tol, kol mes galėsime įrodyti, jog sugebame valdyti finansinius ir ekonominius procesus savo šalies viduje, dienraščiui „Diena“ teigė Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

Ekonomistas, politologas, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, JAV demokratų partijos politikas, daugelio knygų autorius Robertas Reichas savo tinklaraštyje ir Londono dienraštyje „Financial Times“ mąsto apie Amerikos ekonomiką ir kodėl ji dar vis tik vos vos atsigauna. Tai turi pasekmių ir Europai. Problema, anot R. Reicho, „ glūdi ne pasiūloje. Bendrovių pelnas vis dar nemažas.

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“. L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

Nuvertėję pinigai ir beprotiška infliacija skaudžiausiai smogė nedideles pajamas gaunantiems baltarusiams. O kai kuriose degalinėse jau trūksta kuro. Baltarusijos ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad kreditai iš Tarptautinio valiutos fondo ar Maskvos šalies ekonomiką stabilizuotų tik laikinai, o po pusmečio padėtis tik blogės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kasdien kylant kainoms, Baltarusijos vyriausybė tegali padėti vienu būdu: iki liepos įšaldytos socialiai jautrių prekių – cukra...

Kas ten kalba apie kažkokią krizę Baltarusijoje? Valiutos keityklų šturmus, tuščias parduotuves, šuoliuojančias kainas, užsidarinėjančias gamyklas, tapetais virstančius pinigus? Tik blogi, pavydūs žmonės, nežiūrintys nacionalinės Baltarusijos TV.  O ji viską paaiškina, išaiškina ir nuaiškina taip, kad paprasti žmonės suprastų pagrindinį  dalyką: „Batka" viskuo pasirūpins. Net ir krize, kurios TV tikrovėje nėra.

Viešajame sektoriuje atlyginimų didėjimas nenumatomas, tačiau kai kurie mažai uždirbantieji, išlaikant tą patį darbo užmokesčio fondą, gali tikėtis atlyginimų augimo, antradienį po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais dėl bazinės mėnesinės algos didinimo pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Bazinis mėnesinis atlyginimas pagal Nacionalinį susitarimą 2009–aisiais buvo sumažintas nuo 128 iki 122 litų. Profsąjungų atstovai jį siekia sugrąžinti į prieškrizinį lygį.

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareikalavo šalį „pastatyti ant karinių bėgių“, praneša Rusijos verslo portalas Kommersant.ru. Pasitarime, skirtame Baltarusijos ekonomikos krizei, jis pareiškė, kad krizę sukėlė išoriniai veiksniai, pirmiausia „nesuvaldomos“ užsienio (tarp jų ir Rusijos) masinės informacinės priemonės, ir faktiškai pareikalavo išvyti užsienio žurnalistus iš šalies.

Kinija, stebinusi pasaulį įspūdingomis inovacijomis, šiandien grįžta su didele jėga. Ne vienas žymus mokslininkas tikino, kad Kinija susidurs su „vidutinių pajamų problema“, kas išgąsdino didelę dalį šalies tautos. Neaišku, kiek tiesos yra tokiuose apmąstymuose, bet žemiau įvardyti veiksniai nepaliks nė vieno abejojančio Kinijos ekonomika ir jos galybe. Strategija. Nuo 1953 metų Kinija buvo parengusi makro tikslus penkeriems metams į priekį su aiškiais rezultatais ir būdais tikslams pasiekti.

Po serijos problemų, susijusių daugiausia su stringančiais aksceleratoriaus pedalais, „Toyota" prezidentas Akio Toyoda 2010 m. sukūrė specialią patarėjų komisiją situacijai analizuoti. Po metų darbo ši komisija paskelbė ataskaitą. Ataskaitoje sakoma, kad tarp probleminės situacijos priežasčių buvo  per daug centralizuota struktūra, skeptiškas požiūris į kritiką iš išorės, taip pat atsakingos už saugumą struktūros nebuvimas.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.

Kai kurie Lietuvos parlamentarai, ministerijų darbuotojai, numoję ranka į visas krizes, lyg olimpiadoje varžosi, kas daugiau dienų praleis įvairiose komandiruotėse ir kelionėse. Atrodo, kad premjeras Andrius Kubilius teisus. Ekonomikos krizė valstybės institucijoms iš tikrųjų baigėsi, nes šiais metais ministerijos ir Seimas vidutiniškai 5 proc. didina išlaidas komandiruotėms, kurioms bus išleista per 14 mln. litų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsitikinęs, kad šalis pajėgs įveikti ekonominę krizę. Apie tai, kaip praneša agentūra BELTA, Baltarusijos valstybės vadovas pareiškė Astanoje per susitikimą su Euroazijos nacionalinio L. N. Gumiliovo universiteto dėstytojais ir studentais, praneša „RIA Novosti“. Nuo kovo pradžios Baltarusijos ekonomika patyrė krizę - gyventojai masiškai supirkinėjo valiutą, prekes. Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Gegužės 18 d. vyriausybė posėdyje nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui bei įvairių bažnyčių ir vienuolynų remontui. Informacija tikrai nei „karšta“, nei nauja: daugelis dar prisimename, kaip prieš beveik 18 metų laukėme Jo Šventenybės Lietuvoje, ir tik džiaugtis reikia, kad pagaliau radome galimybių deramai įamžinti jo viešnagę mūsų šalyje.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Kūrybinė krizė gali ištikti ne tik menininkus, bet ir buhalterius ar administratorius. Kas tai yra kūrybinė krizė, žino kiekvienas, kuriam yra tekę įstrigti kuriame nors darbo etape. Pamėginkime išsiaiškinti, ar galima šiai krizei užbėgti už akių ir ar įmanoma ją išprašyti už savo darbo kabineto durų jei ji čia jau įsibrovė?Manoma, kad kūrybinė krizė ištinka netikėtai, tarsi cunamis, aptemdydama net ir pačias kūrybingiausias, vaisingiausias ir sėkmingiausias idėjas.

Galbūt tada, kai skirtumas tarp jūsų viršininko ir jūsų paties kabineto darosi fiziškai nebepakeliamas. Net ir krizės metu....

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad, siekiant įveikti krizę Libijoje, turi būti pasitelktos visos šalies politinės pajėgos. „Norint išspręsti konfliktą Libijoje, reikia sudaryti sąrašą visų svarbių asmenų, kurie atstovaus visoms politinėms pajėgoms Libijoje“, – pirmadienį sakė S. Lavrovas prieš susitikimą su Libijos opozicijos atstovais Maskvoje.

Baltarusiško rublio nuvertėjimas – ne tik proga lietuviams kaimyninėje šalyje nusipirkti kai kurių prekių bei degalų, bet ir santaupų leidimo metas patiems baltarusiams. Lietuvoje jie perka drabužių, automobilių, dairosi nekilnojamojo turto, o kirsdami Lietuvos sieną, sako nevengiantys atvežti degalų. Eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje pastarosiomis dienomis tik ilgėja, praneša LTV „Panorama“. Pasienyje – gausu į Lietuvą važiuojančių baltarusių.

Aukštaitijos sostinė intensyviai ieško investuotojų – ypač norinčių kurtis pramonės parke. Tačiau tuo pat metu vyksta ir atvirkštinis procesas: ieškodamas, kur geriau, verslas iš Panevėžio keliasi į kitus miestus. Reiškinys, kai vietos verslas keliasi į Vilnių ar kitą didesnį miestą, tikriausiai visada verčia pasvarstyti, kokios priežastys tai lėmė. Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama apie atsigaunantį verslą, gerėjančius ekonominius rodiklius ir drąsesnes investicijas.

D. Britanijos psichologai atskleidžia naujų tyrimų išvadas, kuriomis remiantis teigiama, kad išsilavinę dvidešimtmečiai ir vyresni,yra linkę pasinerti į depresiją, jie patiria jaunimo krizę. Tai pats gražiausias žmogaus amžius, kuris turėtų būti siejamas su naujais tikslais, galimybėmis ir nuotykiais, tačiau psichologai iš Britanijos tai įvardija kaip „jaunimo krizės“ laikotarpį. Nesėkmės darbe, krizė santykiuose bei skolos gali išvesti žmogų iš pusiausvyros.

Šiais metais logistikos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms. Tokias išvadas padarė įmonių mokumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, atlikusi 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. Statistikos departamento duomenimis, logistika užsiimančios įmonės sudaro 20 proc. visų įmonių, dirbančių transporto srityje, skaičiaus ir uždirba 36 proc. pajamų. Jei transporto įmonės per metus uždirbo 28 proc.

Krizė JAV baigėsi. Bent jau taip atrodo pasižiūrėjus į akivaizdžiai padidėjusias didžiųjų Amerikos korporacijų vadovų pajamas. Premijomis ir dividendais lepinamų didžiausių JAV kompanijų vykdomųjų direktorių algos pernai smarkiai išaugo, rodo „Wall Street Journal“ ir konsultacijų įmonės „Hay Group“ atliktas tyrimas. Augo 11 proc. Į tyrimą įtrauktų 350 vadovų algos, įskaitant premijas, per metus pasistiebė 11 proc. ir vidutiniškai siekė 9,3 mln. dolerių.

Penktadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad nepaisant to, jog suteikė pagalbą Graikijai, Airijai ir Portugalijai, Europos Sąjungos (ES) įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į pagrindines euro zonos ir besivystančias Rytų Europos šalis. „Išlieka rizika, kad įsiskolinimų krizė gali pasklisti į pagrindines euro zonos šalis, o po to ir į besivystančias Europos šalis“, - teigiama naujausioje TVF ataskaitoje apie Europos ekonominę padėtį.

Baltarusijos sostinėje Minske padėtis yra įtempta, ypač po daugelio politinių ir ekonominių įvykių. Nors tai ir neįprasta, A. Lukašenkos režimas pajuto spaudimą. Tai ir teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, ir naujos griežtos priemonės siekiant susilpninti opoziciją, 20 proc. pakilusios kainos bei daugiau negu 28 milijardų dolerių užsienio skola.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy teigia, kad jeigu Europa nori išlikti svarbi kaip novatoriška ekonomika, žmonės turi būti pozityvesni, verslesni ir nebūti per daug prislėgti dėl ekonominės krizės ir dėl jos taikomų ekonomikos griežtinimo priemonių.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Stambiausios Latvijos interneto parduotuvės net krizės metu nesiskundė klientų trūkumu, o šiuo metu pastebi dar didesnį pirkėjų antplūdį. Internetu perka viską: nuo maisto produktų iki stambios virtuvinės technikos. „Mūsų parduotuvė veikia nuo 2002 m., tuo metu labai retas pirkėjas buvo vyresnis, nei 30-ies metų, vyresni žmonės į pirkimą internetu žiūrėjo skeptiškai. Šiuo metu vidutinis pirkėjų amžius peržengė 40 metų,“ – pasakojo www.1a.lv direktorius Marekas Zuika.

Rusijos centrinis bankas perspėjo, kad vietiniai bankai gali prarasti daugiau nei pusę savo turimo turto po to kai šių metų pradžioje buvo atlikti bankų streso testai, rašo naujienų portalas „Reuters“. Analitikai teigia, kad kai kuriems iš jų gali prireikti finansinės paramos. Remiantis daugiau kaip 1000 Rusijos bankų finansine ataskaita, trečdalis šių bankų nevykdo net minimalių 10 proc. kapitalo reikalavimų.

Baltarusijos valdžia uždraudė valstybinei žiniasklaidai rašyti apie ekonominę krizę šalyje. Laikraštis „Komersant“ tvirtina, kad žurnalistams draudžiama rašyti apie situaciją, susijusią su valiuta, augančiomis kainomis, nedarbu. Laikraštis tvirtina, kad Baltarusijos prezidento administracija surengė specialų ideologinį seminarą valstybinių leidinių vyriausiesiems redaktoriams. Seminare žurnalistams buvo rekomenduojama nerašyti apie valiutos kursą, jos apimtis keityklose ir augančias kainas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį toliau mažėjo bankrutuojančių statybos ir pramonės įmonių. Tačiau statybininkų asociacija džiūgauti neskuba. Esą bankrotų mažėja, nes itin daug įmonių jau bankrutavo per pastaruosius porą metų, o bankroto administratoriai prognozuoja, kad į prieškrizinį lygį bankrotų skaičius grįš labai pamažu, praneša LTV „Panorama“. Po bankrotų cunamio pernai ir užpernai, verslo nemokumo banga slūgsta.

Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys vis daugiau importuoja lietuviškos kalakutienos produktų. Tą rodo išaugęs  „Arvi kalakutai“  eksportas. 2010 m. bendrovė eksportavo 20 proc. daugiau produkcijos ir gavo 25 proc. daugiau pajamų iš eksporto nei 2009 m. „Praėjusių metų eksporto mąstai yra didesni nei geriausiu prieškriziniu laikotarpiu.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Visuotinai manoma, kad naujos įmonės yra rizikingesnės, tačiau dalyje veiklos rūšių sunkmetis stipriau kirto rinkos senbuvėms. Tarp bankrutavusių didesnių įmonių dominavo būtent anksčiau įsteigtos įmonės. Įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko 63,5 tūkst. įmonių, veikusių 2009-2010 metais, rizikos analizę, siekdama nustatyti kiek atsparumą ekonominiam sunkmečiui skirtingose veiklose veikia įmonės amžius ir dydis. Per šią krizę bankrutavo 4,9 proc.

Prieš kelerius metus Lietuvoje veikusios dešimtys stručių fermų dabar arba išvis bankrutavusios, arba persiorientavusios į kitas veiklas. Sėkmingai gyvuojantys stručių augintojai sako, kad juos tiek per krizę, tiek iki jos gelbėjo paukščių eksportas į Rytų Europos šalis, praneša LTV „Šiandien“. Velykos pirkėjams puiki proga ir šiuos paukščius, ir jų kiaušinius apžiūrėti. Per šventes margučiais prekiavęs ūkininkas paklausa nesiskundžia.

Krizės metu skolas 26 mlrd. litų išauginusi dabartinė Vyriausybė paskelbė planus sukurti iki 40 mlrd. litų vertės fondą, kuris galbūt padės pragyventi galimą kitą sunkmetį. „Reikia pasirengti atsitiktiniams įvykiams, kurių anksčiau ar vėliau vargu ar išvengsime.