krizė

Komiso parduotuvės – krizės pasekmė. Neretam tai galimybė ne tik apsipirkti, bet ir atsikratyti nereikalingų daiktų. Tačiau verslininkų teigimu, tokio verslo išlaidos neretai viršija pajamas. Verslininkų ir pirkėjų kišenėse praūžus krizei, ėmė populiarėti komiso parduotuvės. Verslininkai sako, kad jau yra susiformavęs net ir nuolatinių pirkėjų ratas.

Prezidentas Abdullah Gulas šeštadienį paneigė, kad atsistatydinus keturiems aukščiausiems kariuomenės vadams Turkijai gresia krizė, bet pripažino, kad padėtis „neįprasta“. Protestuodami prieš 250 pareigūnų suėmimą dėl tariamai rengiamo sąmokslo prieš šalies ministro pirmininko Tayyipo Erdogano vyriausybę penktadienį vakare atsistatydino Generalinio štabo vadas Isikas Kosaneris bei armijos, laivyno ir oro pajėgų vadovai. Dėl to kariuomenėje kilo sumaištis.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) analitikų nuomone, Baltarusijos vyriausybės antikrizinės priemonės gali apsunkinti ekonominę situaciją šalyje. Kaip pastebima banko medžiagoje, Baltarusija išgyvena sunkią mokėjimo balanso krizę, kurią sukėlė didelės tiesioginio kreditavimo apimtys, sparčiai augančios pensijos ir atlyginimai valstybės sektoriuje bei švelni monetarinė politika.

Kai spaudos konferencijoje pristatėme 28-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus, labiausiai dalyvius domino klausimas, kodėl Lietuvos ekonomikai augant po 5 procentus kasmet, nedarbas išlieka neįtikėtinai aukštas – beveik 15 procentų. Kaip prognozuoja rinkos dalyviai, kitais metais ekonomika ir vėl augs, tačiau nedarbas mažės lėtai ir darbo kitais metais dar neturės kone 13 procentų darbingų Lietuvos gyventojų.

Baltarusijoje prezidento Aleksandro Lukašenkos įsaku išplėstas įmonių, privalančių parduoti valiutą valstybei, sąrašas. Pagal pirmadienį pasirašytą dokumentą, panaikintos kai kurios iki šiol taikytos privalomo užsienio valiutos pardavimo lengvatos. Baltarusijoje eksportuotojai privalo parduoti valstybei 30 procentų valiutos įplaukų. Pasak ekspertų, šis valdžios sprendimas yra papildomas mechanizmas valiutai iš įmonių „išsiurbti“ krizės sąlygomis.

Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.

Vystantieji netradicinius verslus pastebi, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo norinčiųjų papildomai užsidirbti, tačiau kiek jų užsikabins naujojoje veikloje, paaiškės vėliau. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir žinių. Lietuvoje netrūksta auginančiųjų grybus, sraiges ar sliekus – ne vienam tai jau tapę įprastu verslu, kaip kad galvijininkystė ar daržininkystė. Ir tokių augintojų gretos gausėja.

Nuo E. coli bakterijų sukeltos krizės nukentėjusiems agurkų ir kitų daržovių augintojams Europos Komisija skiria 210 mln. eurų kompensacijų. Nemažų nuostolių dėl klaidingos informacijos patyrę Lietuvos augintojai nebesitiki gauti iš Briuselio tokios paramos, nes neįvykdė Europos Komisijos reglamento reikalavimų, praneša LTV „Panorama“. Šią gegužę dėl susirgimų ir žmonių mirčių Vokietijoje bei kitose šalyse kilo panika, įtarus, kad E. coli bakterijomis gali būti užteršti ispaniški agurkai ...

N. Cleggas sakė bijantis, kad euro zonos skolų krizė gali pasklisti į Didžiąją Britaniją ir turėti tiesioginės įtakos darbo vietoms. Tai pirmasis kartas, kai aukštas Didžiosios Britanijos politikas pripažino, kad Graikiją, Ispaniją ir Italiją kamuojančios bėdos gali paveikti Britaniją. Liepos 21-ąją euro zonos valstybių atstovai susirinks aptarti Graikijos skolų krizės ir tolesnės finansinės paramos skyrimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad su milžiniškomis Graikijos skolomis galima susitvarkyti, tačiau jos balansuoja ant peilio ašmenų, informuoja BBC. TVF misijos Atėnuose vadovas Paulas Thomsenas sako, kad, turint omenyje situaciją, Graikiją turi laikytis reformų programos. Tokie P. Tomseno komentarai pasirodė po to, kai Didžiosios Britanijos vicepremjeras ir Liberalų demokratų partijos lyderis Nickas Cleggas pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Graikijos skolų krizės.

Visos be išimties užsienio šalys, o kartu ir Lietuva po truputį bando atsitiesti po pasaulio finansų krizės. Nepaisant įvykusio stabilizavimo, negalime sakyti, kad finansų krizė jau baigėsi. Prasidėjusi JAV būsto paskolų rinkoje, ji išplito į daugelio išsivysčiusių šalių bankų sektorių, o po to peraugo į šalių valstybės skolų krizę. Jos nepavyksta įveikti iki šiol. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Stasys Kropas.

Premjeras jau yra aiškiai išdėstęs savo poziciją. Pasak jo, mūsų šalyje per nepriklausomybės metus dalis visuomenės narių tapo išlaikytiniais. „Per dvidešimt metų Lietuvoje atsirado per daug išlaikytinių mentaliteto: kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudoti valstybės parama – ar tai būtų nedarbo, ar socialinių išmokų atvejis“, – nuomonę dėstė premjeras Andrius Kubilius.

Pirmadienį nerimas, kad Italija gali tapti naujausia euro zonos skolų krizės auka, prislėgė Europos akcijų rinką ir euro kursą. Euro zonos finansų ministrai pirmadienį susitiks aptarti euro zonos problemų ir galimų jų sprendimo būdų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1 proc., iki 1103,71 punkto. Italija euro zonoje yra trečioji pagal dydį ekonomika ir antroji po Graikijos turinti didžiausią skolų rodiklį, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu.

Britanijai gresia „precedento neturinti“ būsto krizė, labiau nei bet kada anksčiau kelianti pavojų vidurinės klasės šeimoms likti be nuosavo stogo virš galvos, skelbia „The Independent“. Benamiams padedančios labdaros organizacijos „Chapter 1“ vadovas Geoffas Hawkinsas pareiškė, kad bręstanti problema paneigia stereotipą, kad benamiais tampa tik nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi žmonės.

Pasak ekspertų, savižudybių skaičiaus augimas Europoje „beveik neabejotinai“ yra susijęs su finansų krize, praneša BBC. Remiantis JAV ir Didžiosios Britanijos tyrėjų atliktomis analizėmis, savižudybių skaičiaus padidėjimas buvo užfiksuotas tarp darbingo amžiaus žmonių nuo 2007 metų iki 2009 metų devyniose iš dešimties tirtų šalių. Savižudybių skaičiaus padidėjimas tarp jaunesnių nei 65 metai svyruoja nuo 5 proc. iki 17 proc.

Dėl ekonomikos augimo besivystančiose šalyse įmanoma pasiekti tūkstantmečio tikslą – iki 2015 metų perpus sumažinti skurdą pasaulyje, mano Jungtinės Tautos (JT). Nepaisant ūkio ir finansų krizės, augimas besivystančiose šalyse yra pakankamai didelis, kad šis tikslas būtų pasiektas, teigiama JT ataskaitoje. Skurdžių dalis pasaulyje iki 2015-ųjų esą gali sumažėti iki 15 proc. 2000 metais JT narės susitarė dėl aštuonių plėtros tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2015-ųjų.

Krizės laikotarpį tobulinimuisi išnaudoję bedarbiai lengviau atranda vietą atsigaunančioje darbo rinkoje, sako mokymus rengiančios bendrovės „Prografika“ vadovas Dainius Dulinskas. „Tie, kurie nepasidavė depresijai, paklausė specialistų patarimų ir krizės laikotarpį išnaudojo kvalifikacijai kelti ar naujiems įgūdžiams įgyti, dabar patys pirmieji gauna viliojančius darbo pasiūlymus.

Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.

BTV tiesioginiame eteryje buvo diskutuojama apie socioekonomines šalies tendencijas. Savaitraščio „Veidas“ ir „Prime Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad 87,4 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų krizės pabaigos vis dar nemato. Krizė baigėsi tik 7 proc. respondentų. Du trečdaliai apklaustųjų sako išleidžiantys viską, ką uždirba – buvo teigiama BTV.

Kaip ir Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su nerimą keliančia valstybės skola, kuri auga sulig kiekviena diena, rašo portalas „SmartMoney“. Vis dėlto, portalo autoriai nemano, kad Graikijoje kilusi įsiskolinimų krizė gali ištikti ir JAV. Pirmasis panašumas yra tas, kad abi valstybės savo ekonomikoms yra skolingos pakankamai didelę sumą pinigų. Iki šių metų galo Graikijos skola turėtų pasiekti 150 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto.

Dėl šalyje kilusios ekonomikos krizės 81,2 procento Baltarusijos gyventojų kaltina šalies valdžią. Šių metų birželį Nepriklausomas ekonominių, socialinių ir politinių tyrimų institutas (NESPTI) surengė visuomenės apklausą, skirtą svarbiausioms baltarusių gyvenimo problemoms.

Kur ir kaip Aliaksandras Lukašenka ruošiasi išleisti paskolas ir pinigus, gautus už parduotą valstybės turtą? Baltarusiją apėmusi karšligė tęsiasi. Net skubios administracinio reguliavimo priemonės ir prekių eksporto draudimas nepadeda atkurti pasitikėjimo baltarusišku rubliu. Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. — iki 3,55 mlrd. dolerių.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Rusijos kompanija „Inter RAO“ iki pirmadienio, birželio 27-osios, atidėjo elektros energijos tiekimo Baltarusijai nutraukimą. Tai pranešė oficialus kompanijos atstovas. Kaip anksčiau informavo interneto portalas „Telegraf“, Rusijos energetikai ketino nuo birželio 22-osios visiškai nutraukti elektros tiekimą Baltarusijai, kadangi oficialusis Minskas atsisako padengti dar nuo kovo mėnesio susidariusį įsiskolinimą.

Laikraščių, ir ne tik vokiškųjų, vedamųjų straipsnių orientacija per savaitgalį kiek pakito. Užuot tik būgštavę, kad Graikija stovi ant bedugnės krašto, ir patarinėję Vakarams, ką daryti, kai kurie vis labiau ėmė kritikuoti pačius graikus ir ypač jų „politinę klasę“. Pasak Švedijos Geteburgo dienraščio „Göteborgs-Posten “, „iš tiesų Graikijos ūkio ir politikos krizė pareikalautų suvienytų pastangų, drąsos ir brandos, bet viso to, matyti, trūksta.

Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną. „Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee. „Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.

„Situacija Graikijoje – dramatiška. Kol šalį paralyžiuoja trečiasis nuo metų pradžios generalinis streikas, žmonės sostinėje leidžiasi į gatvės kovas. O ką daro Europos Sąjunga? Ji vis dar laukia.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad „mokame ir galime suvaldyti krizę“. „Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį.

Penktadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Minske surengė didelę, iš anksto planuotą spaudos konferenciją, kurios vyksta kas pusę metų. Pasak A. Lukašenkos, jo patarėjai siūlę spaudos konferencijos atsisakyti, nes dėl sudėtingos padėties šalyje galį būti daug nemalonių klausimų, tačiau jis norįs per žiniasklaidą pateikti išsamų šalies vaizdą.

Su skolų krize kovojančios Portugalijos, pasak naujojo premjero Pedro Passos Coelho, laukia „dveji siaubingi metai“. Prieš grįždama prie ekonomikos augimo šalis turi nusiteikti giliai recesijai ir rekordiniam nedarbui, pareiškė vyriausybės vadovas laikraščiui „Financial Times“. Trečiadienį konservatorius P. Passos Coelho buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Nors atlyginimai statybų sektoriuje jau pajudėjo iš įšalo zonos, bet kvalifikuotų darbininkų trūksta, be to, kol kas apie prieš penketą metų gautas algas jie gali tik pasvajoti, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak įmonės „Skirnuva“ atstovo Darjušo Tadarovskio, atlyginimai darbuotojams didinami maždaug 2 proc. per mėnesį, tačiau kvalifikuotų darbininkų labai trūksta, ypač stinga apdailininkų, gerų stalių, betonuotojų, mūrininkų.

Padėtis Baltarusijoje blogėja kiekvieną dieną ir akivaizdu, kad Baltarusijos politikai nelabai išmano, kaip kovoti su valiutinės krizės ir ekonominės suirutės pasekmėmis. Devalvacija esminių šalies problemų neišsprendė, o tik parodė, kad ekonomikos reformos - neišvengiamos. Baltarusija yra Lietuvos kaimynė ir prekybos partnerė - eksporto dalis į šia šalį sudaro apie 6-7 proc. viso Lietuvos eksporto, tad akivaizdu, kad mums svarbu tai, kokios permainos vyksta ir vyks šioje šalyje.

Nuo pirmadienio pasienio su Baltarusija ir Rusija zonos gyventojams ribojamas degalų įvežimas. Už nešiojamose talpose vežamus degalus gyvenantys pasienyje turės mokėti mokesčius. Baltarusijos ar Rusijos pasienyje prisipylus papildomus 10 litrų, teks mokėti nuo 16 iki 22 litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ne visiems, grįžtantis iš Kaliningrado srities, ši diena buvo sėkminga.

Nekilnojamojo turto kainos visuomet gana tiksliai atspindi šalies ekonomikos būklę. Kylant visuomenės pragyvenimo lygiui, žmonės daugiau perka ir įvairaus nekilnojamojo turto, ima kilti jo kaina. Šie procesai ypač suintensyvėja vasarą. Tad pasidomėjome, ar ir mes jau gyvename geriau, ar daug yra norinčių įsigyti savo būstą, už kiek Kupiškyje galima nusipirkti butą, sodybą, garažą. Butų kainos Norintieji mūsų krašte įsigyti butą ar sodybą šiuo metu tikrai turi iš ko pasirinkti.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus.Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.

Žmonės turi suprasti, kad nors Latvija ir atsigavo po finansų krizės, ekonominė krizė dar nesibaigė. Ji tęsis tol, kol mes galėsime įrodyti, jog sugebame valdyti finansinius ir ekonominius procesus savo šalies viduje, dienraščiui „Diena“ teigė Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

Ekonomistas, politologas, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, JAV demokratų partijos politikas, daugelio knygų autorius Robertas Reichas savo tinklaraštyje ir Londono dienraštyje „Financial Times“ mąsto apie Amerikos ekonomiką ir kodėl ji dar vis tik vos vos atsigauna. Tai turi pasekmių ir Europai. Problema, anot R. Reicho, „ glūdi ne pasiūloje. Bendrovių pelnas vis dar nemažas.

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“. L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

Nuvertėję pinigai ir beprotiška infliacija skaudžiausiai smogė nedideles pajamas gaunantiems baltarusiams. O kai kuriose degalinėse jau trūksta kuro. Baltarusijos ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad kreditai iš Tarptautinio valiutos fondo ar Maskvos šalies ekonomiką stabilizuotų tik laikinai, o po pusmečio padėtis tik blogės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kasdien kylant kainoms, Baltarusijos vyriausybė tegali padėti vienu būdu: iki liepos įšaldytos socialiai jautrių prekių – cukra...

Kas ten kalba apie kažkokią krizę Baltarusijoje? Valiutos keityklų šturmus, tuščias parduotuves, šuoliuojančias kainas, užsidarinėjančias gamyklas, tapetais virstančius pinigus? Tik blogi, pavydūs žmonės, nežiūrintys nacionalinės Baltarusijos TV.  O ji viską paaiškina, išaiškina ir nuaiškina taip, kad paprasti žmonės suprastų pagrindinį  dalyką: „Batka" viskuo pasirūpins. Net ir krize, kurios TV tikrovėje nėra.

Viešajame sektoriuje atlyginimų didėjimas nenumatomas, tačiau kai kurie mažai uždirbantieji, išlaikant tą patį darbo užmokesčio fondą, gali tikėtis atlyginimų augimo, antradienį po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais dėl bazinės mėnesinės algos didinimo pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Bazinis mėnesinis atlyginimas pagal Nacionalinį susitarimą 2009–aisiais buvo sumažintas nuo 128 iki 122 litų. Profsąjungų atstovai jį siekia sugrąžinti į prieškrizinį lygį.

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareikalavo šalį „pastatyti ant karinių bėgių“, praneša Rusijos verslo portalas Kommersant.ru. Pasitarime, skirtame Baltarusijos ekonomikos krizei, jis pareiškė, kad krizę sukėlė išoriniai veiksniai, pirmiausia „nesuvaldomos“ užsienio (tarp jų ir Rusijos) masinės informacinės priemonės, ir faktiškai pareikalavo išvyti užsienio žurnalistus iš šalies.

Kinija, stebinusi pasaulį įspūdingomis inovacijomis, šiandien grįžta su didele jėga. Ne vienas žymus mokslininkas tikino, kad Kinija susidurs su „vidutinių pajamų problema“, kas išgąsdino didelę dalį šalies tautos. Neaišku, kiek tiesos yra tokiuose apmąstymuose, bet žemiau įvardyti veiksniai nepaliks nė vieno abejojančio Kinijos ekonomika ir jos galybe. Strategija. Nuo 1953 metų Kinija buvo parengusi makro tikslus penkeriems metams į priekį su aiškiais rezultatais ir būdais tikslams pasiekti.

Po serijos problemų, susijusių daugiausia su stringančiais aksceleratoriaus pedalais, „Toyota" prezidentas Akio Toyoda 2010 m. sukūrė specialią patarėjų komisiją situacijai analizuoti. Po metų darbo ši komisija paskelbė ataskaitą. Ataskaitoje sakoma, kad tarp probleminės situacijos priežasčių buvo  per daug centralizuota struktūra, skeptiškas požiūris į kritiką iš išorės, taip pat atsakingos už saugumą struktūros nebuvimas.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.