krizė

Euro valiuta ir Europos Sąjunga šiandien stovi „ant bedugnės krašto“, teigia buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delors'as. J. Delors'as, vadinamas didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, jungiančios 0,5 mlrd. vartotojų, tėvu, pakomentavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymus įvesti valstybių ribas peržengiantį ekonominį valdymą, kuriuos jis pavadino beverčiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Įvairūs pastarojo meto ekonominio ir politinio turinio signalai verčia sunerimti dėl tolesnės didžiausia pasaulio ekonomika laikomų JAV ekonominės plėtros. Vienas iš šiame kontekste svarbių indikatorių, sulaukęs didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, – gerokai užtrukęs šalies ekonomikos gelbėjimo klausimo sprendimas.

Trečiadienį aukso kainos auga trečią dieną iš eilės, nes investuotojai nerimauja dėl euro zonos likimo po Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo Paryžiuje, kuris rinkų nė kiek nenuramino. Aukso kaina ūgtelėjo 0,23 proc. ir siekė 1 tūkst. 790,3 JAV dolerio už unciją.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Dėl netikėto Europos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir antros recesijos rizikos Europos centrinis bankas (ECB) gali būti priverstas šiemet nebedidinti bazinės palūkanų normos. Per antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino sukurti bendrą valdymo sistemą, turinčią padėti sutramdyti eurozonos skolų krizę. Institucijai turėtų vadovauti dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, teigė N. Sarkozy. Dviejų didžiausių valiutos sąjungos ekonomikų vadovai taip pat teigė, kad 17 eurozonos valstybių iki 2012 metų priimti subalansuoto biudžeto įstatymus, kad pavyktų stabilizuoti pertemptus viešuosius finansus.

Somalio piliečiai be nuolatinės nacionalinės valdžios gyvena nuo 1991 metų sausio 26-osios, kai nuo valdžios buvo nuverstas karinis šalies lyderis Siadas Barre. Ką Somaliui ir jo žmonėms davė dvidešimt metų pilietinio karo ir nestabilumo? Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį konfliktai Somalyje kilo tarp konkuruojančių vietos karo vadų ir į klanus susiskaldžiusių kovotojų.

Netylant kalboms apie Italijos ir Ispanijos finansų problemas greičiau už šias šalis į prarają gali kristi mokesčių rojumi vadinamas Kipras. Kiprui netrukus gali prireikti tarptautinės pagalbos. Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja kritusia euro zonos valstybe, kurią turės gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie tai praėjusią savaitę prabilo „Bank of Cyprus“. „Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos.

Šiaurės Korėjos vadovybė griežtai atmeta raginimus imtis reformų ar atverti tarptautiniu mastu izoliuotą šalį. Tai nėra būdas valstybei įveikti ekonomines problemas, rašo partinis laikraštis „Rodong Sinmun“. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad Šiaurės Korėjos ekonomiką yra ištikę sunkumai. Dar prieš kelis dešimtmečius komunistinės Šiaurės planinė ekonomika buvo stipresnė nei Pietų Korėjos. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo ekonominės problemos paaštrėjo.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Antradienį Europos akcijų rinka prekybą pradėjo ženkliu smukimu, nes baiminamasi dėl pakartotinės recesijos stambiausiose ekonomikose ir abejojama, ar priežiūros tarnybos pajėgs sustabdyti paniką. Akcijos pinga aštuntą dieną iš eilės. Vokietijos akcijų indeksas DAX neteko daugiau nei 6 procentų, kol galiausiai kiek atsigavo. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1,02 proc., iki 926,54 punkto.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje  nuspręsta kreiptis į Lietuvos vyriausybę, kad būtų atšaukta birželio mėnesį paskelbta ekstremali padėtis dėl Lietuvoje besikaupiančių medicinos atliekų. Po posėdžio VESK vadovaujantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakė, kad nuspręsta atliekų Lietuvoje toliau nekaupti. Jos bus išvežamos ir utilizuojamos užsienyje.

JAV Prezidentas Barackas Obama penktadienį, rugpjūčio 5-ąją paskelbė, kad „buvo audringi metai“, pradedant Arabų revoliucija, žemės drebėjimu Japonijoje ir baigiant krize Europoje bei partinių kovomis Vašingtone. Daugelis populiarių pasaulio lyderių, įvardytų žemiau, jau laikomi „atpirkimo ožiais“, rašo foreignpolicy.com.

Didžiausių pasaulio ekonomikų finansų ministrai surengė virtinę skubių derybų telefonu dėl to, kaip įveikti didžiulę finansų krizę, kuri gresia Europai ir visam pasauliui. Jie ketino pateikti suderintų siūlymų iki to, kai šiandien bus atidarytos rinkos. Kol kas oficialiai nepraneša, kas konkrečiai dalyvavo derybose ir kokių priemonių bus imtasis.

Galingiausių šalių finansų vadovai dėl skubios padėties telefonu aptars, kaip nuraminti sąmyšį, kilusį dėl pasaulinės finansų rinkos krizės, praneša BBC. Sąmyšis kilo dėl įsiskolinimo krizės Euro zonoje ir JAV. Viena didžiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ penktadienį sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo aukščiausiojo AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

Garsusis Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas šiomis dienomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būtinas išvadas ir eina teisingu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo nemalonumų išgelbėti eurą. Tokiu keliu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilumas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.

Sirijos vyriausybė atsakinga už daugiau nei 2000 žuvusiųjų malšinant protestus, teigia JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton.Skelbiama, kad Chamos mieste yra šaudoma į civilius gyventojus. Mieste senka maisto ir vaistų atsargos, praneša bbc.co.uk. Aktyvistai Sirijoje nepripažino prezidento Basharo al Assado paskelbto dekreto, įteisinančio daugiapartinę sistemą šalyje, po dešimtmečius trukusio partijos „Baath“ valdymo.

Šiuo metu pastebimas nestabilumas tarptautinėse finansinėse rinkose kol kas nedaro neigiamos įtakos Latvijai, nes iš finansinės krizės ji pasitraukė daug stipresnė. Apie tai interviu portalui „Nozare.lv“ pareiškė Latvijos banko valdybos Monetarinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Uldis Rutkastė. Jo nuomone, šiandien Latvija daug stipresnė nei 2008-2009 m. laikotarpiu, kai kilo krizė.

Įdarbinimo verslo vingrybių neperpratusiems krizės iškamuotiems bedarbiams net ir solidžiai sumokėjus legaliai veikiančiai agentūrai vietoj pažadėtosios aukso gyslos gresia likti prie suskilusios geldos. Pasirašyta sutartis su įdarbinimo agentais ir sumokėti pinigai dar negarantuoja, kad lagaminus kelionei susikrovęs būsimasis emigrantas paskutinę minutę nesulauks agentūros skambučio: atsiprašome, bet jums žadėtojo darbo nebėra, mainais galime pasiūlyti kitą, tik – už keliskart mažesnį atlygį.

Įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, skaičius pagaliau nusileido į prieškrizinį lygį. Per š.m. liepą 699 įmonėms buvo įregistruota 815 turto areštų (2008 m. liepą –  968 įmonėms įregistruoti 1297 areštai). Įmonių rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę, pastebi, kad nors naujų turto areštų skaičiaus lūžio taškas pasiektas, bet prekybos ir paslaugų šakose dar vyrauja permainingos tendencijos.

Sirijos saugumo pajėgos sprogdino Chamos miestą ir per pirmąją musulmonų pasninko – Ramadano – mėnesio dieną, praneša BBC. Pasak žmogaus teisių grupių, nuo sekmadienio žuvo apie 130 žmonių, daugiausia Chamos mieste, kurį nuo birželio mėnesio kontroliuoja prezidento Basharo al–Assado opozicija. Pranešama apie smurtinius išpuolius ir sostinėje Damaske. Pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba aptarė krizę Sirijoje. JAV ir Europos šalys siekia, kad būtų pasmerktas smurtas Sirijoje.

Komiso parduotuvės – krizės pasekmė. Neretam tai galimybė ne tik apsipirkti, bet ir atsikratyti nereikalingų daiktų. Tačiau verslininkų teigimu, tokio verslo išlaidos neretai viršija pajamas. Verslininkų ir pirkėjų kišenėse praūžus krizei, ėmė populiarėti komiso parduotuvės. Verslininkai sako, kad jau yra susiformavęs net ir nuolatinių pirkėjų ratas.

Prezidentas Abdullah Gulas šeštadienį paneigė, kad atsistatydinus keturiems aukščiausiems kariuomenės vadams Turkijai gresia krizė, bet pripažino, kad padėtis „neįprasta“. Protestuodami prieš 250 pareigūnų suėmimą dėl tariamai rengiamo sąmokslo prieš šalies ministro pirmininko Tayyipo Erdogano vyriausybę penktadienį vakare atsistatydino Generalinio štabo vadas Isikas Kosaneris bei armijos, laivyno ir oro pajėgų vadovai. Dėl to kariuomenėje kilo sumaištis.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) analitikų nuomone, Baltarusijos vyriausybės antikrizinės priemonės gali apsunkinti ekonominę situaciją šalyje. Kaip pastebima banko medžiagoje, Baltarusija išgyvena sunkią mokėjimo balanso krizę, kurią sukėlė didelės tiesioginio kreditavimo apimtys, sparčiai augančios pensijos ir atlyginimai valstybės sektoriuje bei švelni monetarinė politika.

Kai spaudos konferencijoje pristatėme 28-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus, labiausiai dalyvius domino klausimas, kodėl Lietuvos ekonomikai augant po 5 procentus kasmet, nedarbas išlieka neįtikėtinai aukštas – beveik 15 procentų. Kaip prognozuoja rinkos dalyviai, kitais metais ekonomika ir vėl augs, tačiau nedarbas mažės lėtai ir darbo kitais metais dar neturės kone 13 procentų darbingų Lietuvos gyventojų.

Baltarusijoje prezidento Aleksandro Lukašenkos įsaku išplėstas įmonių, privalančių parduoti valiutą valstybei, sąrašas. Pagal pirmadienį pasirašytą dokumentą, panaikintos kai kurios iki šiol taikytos privalomo užsienio valiutos pardavimo lengvatos. Baltarusijoje eksportuotojai privalo parduoti valstybei 30 procentų valiutos įplaukų. Pasak ekspertų, šis valdžios sprendimas yra papildomas mechanizmas valiutai iš įmonių „išsiurbti“ krizės sąlygomis.

Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.

Vystantieji netradicinius verslus pastebi, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo norinčiųjų papildomai užsidirbti, tačiau kiek jų užsikabins naujojoje veikloje, paaiškės vėliau. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir žinių. Lietuvoje netrūksta auginančiųjų grybus, sraiges ar sliekus – ne vienam tai jau tapę įprastu verslu, kaip kad galvijininkystė ar daržininkystė. Ir tokių augintojų gretos gausėja.

Nuo E. coli bakterijų sukeltos krizės nukentėjusiems agurkų ir kitų daržovių augintojams Europos Komisija skiria 210 mln. eurų kompensacijų. Nemažų nuostolių dėl klaidingos informacijos patyrę Lietuvos augintojai nebesitiki gauti iš Briuselio tokios paramos, nes neįvykdė Europos Komisijos reglamento reikalavimų, praneša LTV „Panorama“. Šią gegužę dėl susirgimų ir žmonių mirčių Vokietijoje bei kitose šalyse kilo panika, įtarus, kad E. coli bakterijomis gali būti užteršti ispaniški agurkai ...

N. Cleggas sakė bijantis, kad euro zonos skolų krizė gali pasklisti į Didžiąją Britaniją ir turėti tiesioginės įtakos darbo vietoms. Tai pirmasis kartas, kai aukštas Didžiosios Britanijos politikas pripažino, kad Graikiją, Ispaniją ir Italiją kamuojančios bėdos gali paveikti Britaniją. Liepos 21-ąją euro zonos valstybių atstovai susirinks aptarti Graikijos skolų krizės ir tolesnės finansinės paramos skyrimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad su milžiniškomis Graikijos skolomis galima susitvarkyti, tačiau jos balansuoja ant peilio ašmenų, informuoja BBC. TVF misijos Atėnuose vadovas Paulas Thomsenas sako, kad, turint omenyje situaciją, Graikiją turi laikytis reformų programos. Tokie P. Tomseno komentarai pasirodė po to, kai Didžiosios Britanijos vicepremjeras ir Liberalų demokratų partijos lyderis Nickas Cleggas pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Graikijos skolų krizės.

Visos be išimties užsienio šalys, o kartu ir Lietuva po truputį bando atsitiesti po pasaulio finansų krizės. Nepaisant įvykusio stabilizavimo, negalime sakyti, kad finansų krizė jau baigėsi. Prasidėjusi JAV būsto paskolų rinkoje, ji išplito į daugelio išsivysčiusių šalių bankų sektorių, o po to peraugo į šalių valstybės skolų krizę. Jos nepavyksta įveikti iki šiol. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Stasys Kropas.

Premjeras jau yra aiškiai išdėstęs savo poziciją. Pasak jo, mūsų šalyje per nepriklausomybės metus dalis visuomenės narių tapo išlaikytiniais. „Per dvidešimt metų Lietuvoje atsirado per daug išlaikytinių mentaliteto: kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudoti valstybės parama – ar tai būtų nedarbo, ar socialinių išmokų atvejis“, – nuomonę dėstė premjeras Andrius Kubilius.

Pirmadienį nerimas, kad Italija gali tapti naujausia euro zonos skolų krizės auka, prislėgė Europos akcijų rinką ir euro kursą. Euro zonos finansų ministrai pirmadienį susitiks aptarti euro zonos problemų ir galimų jų sprendimo būdų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1 proc., iki 1103,71 punkto. Italija euro zonoje yra trečioji pagal dydį ekonomika ir antroji po Graikijos turinti didžiausią skolų rodiklį, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu.

Britanijai gresia „precedento neturinti“ būsto krizė, labiau nei bet kada anksčiau kelianti pavojų vidurinės klasės šeimoms likti be nuosavo stogo virš galvos, skelbia „The Independent“. Benamiams padedančios labdaros organizacijos „Chapter 1“ vadovas Geoffas Hawkinsas pareiškė, kad bręstanti problema paneigia stereotipą, kad benamiais tampa tik nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi žmonės.

Pasak ekspertų, savižudybių skaičiaus augimas Europoje „beveik neabejotinai“ yra susijęs su finansų krize, praneša BBC. Remiantis JAV ir Didžiosios Britanijos tyrėjų atliktomis analizėmis, savižudybių skaičiaus padidėjimas buvo užfiksuotas tarp darbingo amžiaus žmonių nuo 2007 metų iki 2009 metų devyniose iš dešimties tirtų šalių. Savižudybių skaičiaus padidėjimas tarp jaunesnių nei 65 metai svyruoja nuo 5 proc. iki 17 proc.

Dėl ekonomikos augimo besivystančiose šalyse įmanoma pasiekti tūkstantmečio tikslą – iki 2015 metų perpus sumažinti skurdą pasaulyje, mano Jungtinės Tautos (JT). Nepaisant ūkio ir finansų krizės, augimas besivystančiose šalyse yra pakankamai didelis, kad šis tikslas būtų pasiektas, teigiama JT ataskaitoje. Skurdžių dalis pasaulyje iki 2015-ųjų esą gali sumažėti iki 15 proc. 2000 metais JT narės susitarė dėl aštuonių plėtros tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2015-ųjų.

Krizės laikotarpį tobulinimuisi išnaudoję bedarbiai lengviau atranda vietą atsigaunančioje darbo rinkoje, sako mokymus rengiančios bendrovės „Prografika“ vadovas Dainius Dulinskas. „Tie, kurie nepasidavė depresijai, paklausė specialistų patarimų ir krizės laikotarpį išnaudojo kvalifikacijai kelti ar naujiems įgūdžiams įgyti, dabar patys pirmieji gauna viliojančius darbo pasiūlymus.

Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.

BTV tiesioginiame eteryje buvo diskutuojama apie socioekonomines šalies tendencijas. Savaitraščio „Veidas“ ir „Prime Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad 87,4 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų krizės pabaigos vis dar nemato. Krizė baigėsi tik 7 proc. respondentų. Du trečdaliai apklaustųjų sako išleidžiantys viską, ką uždirba – buvo teigiama BTV.

Kaip ir Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su nerimą keliančia valstybės skola, kuri auga sulig kiekviena diena, rašo portalas „SmartMoney“. Vis dėlto, portalo autoriai nemano, kad Graikijoje kilusi įsiskolinimų krizė gali ištikti ir JAV. Pirmasis panašumas yra tas, kad abi valstybės savo ekonomikoms yra skolingos pakankamai didelę sumą pinigų. Iki šių metų galo Graikijos skola turėtų pasiekti 150 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto.

Dėl šalyje kilusios ekonomikos krizės 81,2 procento Baltarusijos gyventojų kaltina šalies valdžią. Šių metų birželį Nepriklausomas ekonominių, socialinių ir politinių tyrimų institutas (NESPTI) surengė visuomenės apklausą, skirtą svarbiausioms baltarusių gyvenimo problemoms.

Kur ir kaip Aliaksandras Lukašenka ruošiasi išleisti paskolas ir pinigus, gautus už parduotą valstybės turtą? Baltarusiją apėmusi karšligė tęsiasi. Net skubios administracinio reguliavimo priemonės ir prekių eksporto draudimas nepadeda atkurti pasitikėjimo baltarusišku rubliu. Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. — iki 3,55 mlrd. dolerių.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Rusijos kompanija „Inter RAO“ iki pirmadienio, birželio 27-osios, atidėjo elektros energijos tiekimo Baltarusijai nutraukimą. Tai pranešė oficialus kompanijos atstovas. Kaip anksčiau informavo interneto portalas „Telegraf“, Rusijos energetikai ketino nuo birželio 22-osios visiškai nutraukti elektros tiekimą Baltarusijai, kadangi oficialusis Minskas atsisako padengti dar nuo kovo mėnesio susidariusį įsiskolinimą.

Laikraščių, ir ne tik vokiškųjų, vedamųjų straipsnių orientacija per savaitgalį kiek pakito. Užuot tik būgštavę, kad Graikija stovi ant bedugnės krašto, ir patarinėję Vakarams, ką daryti, kai kurie vis labiau ėmė kritikuoti pačius graikus ir ypač jų „politinę klasę“. Pasak Švedijos Geteburgo dienraščio „Göteborgs-Posten “, „iš tiesų Graikijos ūkio ir politikos krizė pareikalautų suvienytų pastangų, drąsos ir brandos, bet viso to, matyti, trūksta.