krizė

Brazilijos užsienio reikalų ministras Antonio de Aguiar Patriota sekmadienį išreiškė viltį, kad Rusija bus priimta į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dar šiemet, praneša „RIA Novosti“. „Brazilija ir Rusija yra sparčiai ekonomikos prasme besivystančios šalys, jos greitai atsigavo po krizės. Šiemet tikimės ekonomikos augimo ir Rusijos įstojimo į PPO dar iki metų pabaigos“, – Brazilijos ministras teigė per susitikimą su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.

Lyginant su pernai metais, vis daugiau darbuotojų darbdaviams taria: „Viso gero“. Per krizę dažnas pervargęs ir neįvertintas darbuotojas iš savo vadovų išgirsdavo, kad šis turėtų džiaugtis, jog turi darbą. Tačiau šie laikai praeityje, skelbia CNBC. Įdarbinimo portalo „Snagajob“ neseniai atliktos apklausos rezultatai skelbia, kad per pastarąjį pusmetį 22 proc. amerikiečių pakeitė darbovietes – tai 18 proc. daugiau nei pernai. Verta pažymėti, kad žmonės darbus keičia, nes to nori.

Dėl politinės krizės Vokietijoje šalies kanclerė Angela Merkel nedalyvaus rugsėjo 7-8 dienomis Jaroslavlyje, Rusijoje, rengiamame Pasaulio politikos forume, skelbia „RIA Novosti“. Anksčiau buvo pranešta, kad susitikime dalyvaus Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Turkijos prezidentas Abdullah Gulas.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.

Nenumatytiems atvejams, kurių ekonomistai negali prognozuoti, kiekviena valstybė turi būti pasirengusi. Pasigirstant vis daugiau nuogąstavimų apie galimą naują finansų krizės bangą ,,Danske Bank” analitikai sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujos krizės neprognozuoja. Apie tai, kokioje padėtyje gali atsidurti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, kalbėjomės su banko analitike Violeta Klyviene.

Prieškrizinis pajamų lygis jau viršytas daugelyje „verslas – verslui“ (B2B) segmentų - transporto, informacinių paslaugų, konsultacinėse  įmonėse, taip pat įdarbinimo, vertimo veiklose. Daugelyje su gyventojų aptarnavimu ar su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų šakų pajamos vis dar nuo 20 iki 50 proc. mažesnės nei 2008 metų II ketvirtį.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko skirti Serbijai 18 mėnesių iki milijardo eurų vertės paskolą. Kaip praneša agentūra „Tanjug“, TVF taip pat nutarė pakeisti kai kurių šalies makroekonominių rodiklių prognozes. Kaip praneša „Bloomberg“, TVF pakėlė Serbijos biudžeto deficito „lubas“ 2011 metams nuo 4,25 iki 4,5 proc. BVP dėl šalies sumažėjusių pajamų. Be to, Serbijos BVP augimo prognozė sumažinta nuo 3 iki 2 procentų.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

„Krizė privertė permąstyti pinigų politikos principus“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pirmadienį „Swedbank“ vykusioje nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje R. Kuodis lygino pinigų politiką ikikriziniu laikotarpiu ir po sunkmečio. Pasak jo, iki krizės pasaulio centriniai bankai turėjo paprastą užduotį – pasirinkti stabilios infliacijos tikslą ir siekti šio tikslo per monetarinę politiką – palūkanų normą.

„Ne dėl nepritekliaus šiandien esame pikti ir nelaimingi“, – įsitikinusi aktorė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. – Ilgą laiką buvote beveik dingusi iš viešumos. Kas paskatino prabilti? – Jei ne mano kalba apie Sausio 13-ąją su vienos mokyklos moksleiviais, turbūt ir toliau būčiau bendravusi tik su facebookʼo draugais. Mokiniai įkėlė mano kalbą į internetą, todėl buvau užpulta su klausimais ir didžiuliu susidomėjimu.

„Spiegel Online“ kalbino Kinijos užsienio reikalų viceministrę Fu Ying. Šiame interviu politikė kaltino europiečius ir amerikiečius Šaltojo karo stereotipų saugojimu, kurie daro neigiamą įtaką Kinijai. Ji atmetė priekaištus dėl elgesio su įkalintuoju Ai Weiwei. Be to, Fu Ying abejoja teiginiais, esą Pekinas siekia valdyti visą pasaulį. Kinija šiuo metu yra labai svarbi valstybė Vakarams, tačiau ši šalis jiems kelia ir nerimą. Buvo išbandytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis.

Nobelio premijos laureatas Maiklas Spensas (Michael Spence) teigia, kad dėl sulėtėjusio Europos ir JAV ekonomikos augimo yra 50 proc. tikimybė, jog pasaulio ekonomiką ištiks dar viena krizė. „Esu ganėtinai sunerimęs. Esu beveik įsitikinęs, kad sulėtėjęs Europos ir JAV ekonomikų augimas neigiamai paveiks Kinijos augimą, o tada krizė pasklis ir po kitas besivystančias ekonomikas. Tikimybė, kad tai įvyks, siekia 50 proc.“, - „Bloomberg“ televizijai sakė M. Spensas.

Pasaulio ekonomika tebėra nestabili, tačiau mažai tikėtina, kad Estiją ištiks nauja krizė, teigia šios šalies finansų ministras Jurgen Ligi. „Mes atidžiai stebime, kas vyksta pasaulio ekonomikoje, tačiau manau, kad naujos krizės tikimybė Estijoje yra maža“, - teigia J. Ligis. Anot ministro, Finansų ministerija pakeis šių metų ekonomikos augimo prognozę, nes pirmoji metų pusė buvo sėkmingesnė nei tikėtasi, o kitų metų prognozė bus mažesnė.

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika  turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. „Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai  auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.

Nestabili situacija Europos regione, taip pat euro kurso svyravimai kitų pasaulinių valiutų atžvilgiu neigiamai veikia JAV ekonomiką, pareiškė buvęs Jungtinių Valstijų federalinio rezervo banko vadovas Alanas Grinspenas (Alan Greenspan) per inovacijų forumą Vašingtone. „Euras silpsta, ir šis procesas sukelia pastebimų sunkumų Europos bankininkystės sistemai“, - kalbėjo A Grinspenas.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos pirmadienį pareiškė, kad krizės kamuojama šalies ekonomika šiemet susitrauks labiau nei anksčiau prognozuota, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. Graikijos finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet šalies ekonomika susitrauks 4,5 proc.-5,3 proc. Tai daug daugiau nei ministerija prognozavo anksčiau.

Nors daugiausia vargšų gyvena kaimuose (mažesnes nei skurdo rizikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose – 16,2 proc. gyventojų), tačiau dažniau jie matomi miestuose. Pabandykite save įsivaizduoti besirausiantį dvokiančiuose šiukšlių konteineriuose. Sunku patikėti, kad tie žmonės tai daro tik todėl, kad tingi dirbti, kaip tvirtina kai kurie politikai ir darbo biržų vadovai. Atotrūkis didėja per krizes Mažoji visuomenės dalis sparčiai braunasi į milijonierių klubą.

Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos kritikai užsipuolė jį dėl dešimties dienų atostogų Martos vynuogyno saloje šaliai sunkiu metu, rašo „telegraph.co.uk“. B. Obamos priešininkai neigiamai vertina jo atostogas Martos vynuogyno saloje, garsėjančioje kaip mėgstama turtingų elito atstovų poilsio vieta. Atostogauti B. Obama išvyko, kai nedarbo lygis JAV siekia 9,1 proc., o nerimas, kad šalį ištiks dar viena recesija, nenumaldomai auga.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pritarė naujam antikrizinių priemonių paketui, kad šalis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą sumažinti biudžeto deficitą, praneša „RIA Novosti“, remdamasi vietos žiniasklaida. Manoma, kad šis įstatymo projektas leis šalies valdžiai sutaupyti apie 5 mlrd. eurų. Kaip skelbia Ispanijos laikraštis „El Pais“, sutaupyti biudžeto lėšų tikimasi įgyvendinant pokyčius mokesčių ir sveikatos apsaugos srityse.

Kol pa­sau­lis pra­na­šau­ja ant­rą kri­zės ban­gą, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos spe­cia­lis­tai ra­miai mie­ga. Jie įsi­ti­ki­nę, kad eko­no­mi­nio kra­cho jų sri­ty­je ne­bus. Bent jau ne to­kio, koks bu­vo prieš po­rą me­tų. Kai­nos sta­bi­lios – kri­zė ne­bai­si. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, pir­mą šių me­tų ket­vir­tį sos­ti­nė­je per mė­ne­sį bu­vo par­duo­ta ar­ba pirk­ta be­veik pu­sė tūks­tan­čio būs­tų. Šiau­liuo­se – ko­ne pen­kis­kart ma­žiau.

Penktadienį nerimas dėl naujos krizės prislėgė ir Rusijos akcijų rinką. „Pagrindinės naujos panikos bangos priežastys tos pačios - prasti JAV ekonomikos duomenys, taip pat nežinia dėl Europos skolų krizės sprendimo būdų“, - teigia „Nord Capital“ atstovas Vladimiras Rožankovskis. Maskvos tarpbankinės valiutų biržos indeksas sumažėjo 2,78 proc., iki 1412,48 punkto. RTS biržos indeksas smuko 3,02 proc., iki 1536,30 punkto.

Auganti baimė dėl naujos recesijos ketvirtadienį prislėgė JAV akcijų rinką. Rinka neigiamai reagavo į sustiprėjusį nerimą dėl galimai prastos Europos bankų būklės, taip pat į nuviliančius duomenis apie JAV gamybos pramonę ir darbo rinką. „Dow Jones“ indeksas penktadienį sumažėjo 3,68 proc., iki 10990,58 punkto, „S&P 500“ sumažėjo 4,46 proc. ir sudarė 1140,65 punkto, o „Nasdaq Composite“ smuko 5,22 proc., iki 2380,43 punkto.

JAV žiniasklaidos reakcija į tai, kad agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino šalies kredito reitingą, primena dvejetą gavusio pirmūno rypavimą. Beveik šimtą metų Amerikos reitingas buvo aukščiausias – vadinasi, ji buvo patikima ir galinga, o dabar ją skelbia esant abejotiną, apsilpusią. Aukso medalis nesišviečia – kad tik neatimtų sidabro. Lietuviai gali prisiminti, kaip buvo griežiami dantys, kai šalis neatitiko euro įvedimo kriterijų.

Euro valiuta ir Europos Sąjunga šiandien stovi „ant bedugnės krašto“, teigia buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delors'as. J. Delors'as, vadinamas didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, jungiančios 0,5 mlrd. vartotojų, tėvu, pakomentavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymus įvesti valstybių ribas peržengiantį ekonominį valdymą, kuriuos jis pavadino beverčiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Įvairūs pastarojo meto ekonominio ir politinio turinio signalai verčia sunerimti dėl tolesnės didžiausia pasaulio ekonomika laikomų JAV ekonominės plėtros. Vienas iš šiame kontekste svarbių indikatorių, sulaukęs didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, – gerokai užtrukęs šalies ekonomikos gelbėjimo klausimo sprendimas.

Trečiadienį aukso kainos auga trečią dieną iš eilės, nes investuotojai nerimauja dėl euro zonos likimo po Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo Paryžiuje, kuris rinkų nė kiek nenuramino. Aukso kaina ūgtelėjo 0,23 proc. ir siekė 1 tūkst. 790,3 JAV dolerio už unciją.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Dėl netikėto Europos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir antros recesijos rizikos Europos centrinis bankas (ECB) gali būti priverstas šiemet nebedidinti bazinės palūkanų normos. Per antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino sukurti bendrą valdymo sistemą, turinčią padėti sutramdyti eurozonos skolų krizę. Institucijai turėtų vadovauti dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, teigė N. Sarkozy. Dviejų didžiausių valiutos sąjungos ekonomikų vadovai taip pat teigė, kad 17 eurozonos valstybių iki 2012 metų priimti subalansuoto biudžeto įstatymus, kad pavyktų stabilizuoti pertemptus viešuosius finansus.

Somalio piliečiai be nuolatinės nacionalinės valdžios gyvena nuo 1991 metų sausio 26-osios, kai nuo valdžios buvo nuverstas karinis šalies lyderis Siadas Barre. Ką Somaliui ir jo žmonėms davė dvidešimt metų pilietinio karo ir nestabilumo? Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį konfliktai Somalyje kilo tarp konkuruojančių vietos karo vadų ir į klanus susiskaldžiusių kovotojų.

Netylant kalboms apie Italijos ir Ispanijos finansų problemas greičiau už šias šalis į prarają gali kristi mokesčių rojumi vadinamas Kipras. Kiprui netrukus gali prireikti tarptautinės pagalbos. Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja kritusia euro zonos valstybe, kurią turės gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie tai praėjusią savaitę prabilo „Bank of Cyprus“. „Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos.

Šiaurės Korėjos vadovybė griežtai atmeta raginimus imtis reformų ar atverti tarptautiniu mastu izoliuotą šalį. Tai nėra būdas valstybei įveikti ekonomines problemas, rašo partinis laikraštis „Rodong Sinmun“. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad Šiaurės Korėjos ekonomiką yra ištikę sunkumai. Dar prieš kelis dešimtmečius komunistinės Šiaurės planinė ekonomika buvo stipresnė nei Pietų Korėjos. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo ekonominės problemos paaštrėjo.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Antradienį Europos akcijų rinka prekybą pradėjo ženkliu smukimu, nes baiminamasi dėl pakartotinės recesijos stambiausiose ekonomikose ir abejojama, ar priežiūros tarnybos pajėgs sustabdyti paniką. Akcijos pinga aštuntą dieną iš eilės. Vokietijos akcijų indeksas DAX neteko daugiau nei 6 procentų, kol galiausiai kiek atsigavo. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1,02 proc., iki 926,54 punkto.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje  nuspręsta kreiptis į Lietuvos vyriausybę, kad būtų atšaukta birželio mėnesį paskelbta ekstremali padėtis dėl Lietuvoje besikaupiančių medicinos atliekų. Po posėdžio VESK vadovaujantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakė, kad nuspręsta atliekų Lietuvoje toliau nekaupti. Jos bus išvežamos ir utilizuojamos užsienyje.

JAV Prezidentas Barackas Obama penktadienį, rugpjūčio 5-ąją paskelbė, kad „buvo audringi metai“, pradedant Arabų revoliucija, žemės drebėjimu Japonijoje ir baigiant krize Europoje bei partinių kovomis Vašingtone. Daugelis populiarių pasaulio lyderių, įvardytų žemiau, jau laikomi „atpirkimo ožiais“, rašo foreignpolicy.com.

Didžiausių pasaulio ekonomikų finansų ministrai surengė virtinę skubių derybų telefonu dėl to, kaip įveikti didžiulę finansų krizę, kuri gresia Europai ir visam pasauliui. Jie ketino pateikti suderintų siūlymų iki to, kai šiandien bus atidarytos rinkos. Kol kas oficialiai nepraneša, kas konkrečiai dalyvavo derybose ir kokių priemonių bus imtasis.

Galingiausių šalių finansų vadovai dėl skubios padėties telefonu aptars, kaip nuraminti sąmyšį, kilusį dėl pasaulinės finansų rinkos krizės, praneša BBC. Sąmyšis kilo dėl įsiskolinimo krizės Euro zonoje ir JAV. Viena didžiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ penktadienį sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo aukščiausiojo AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

Garsusis Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas šiomis dienomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būtinas išvadas ir eina teisingu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo nemalonumų išgelbėti eurą. Tokiu keliu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilumas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.

Sirijos vyriausybė atsakinga už daugiau nei 2000 žuvusiųjų malšinant protestus, teigia JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton.Skelbiama, kad Chamos mieste yra šaudoma į civilius gyventojus. Mieste senka maisto ir vaistų atsargos, praneša bbc.co.uk. Aktyvistai Sirijoje nepripažino prezidento Basharo al Assado paskelbto dekreto, įteisinančio daugiapartinę sistemą šalyje, po dešimtmečius trukusio partijos „Baath“ valdymo.

Šiuo metu pastebimas nestabilumas tarptautinėse finansinėse rinkose kol kas nedaro neigiamos įtakos Latvijai, nes iš finansinės krizės ji pasitraukė daug stipresnė. Apie tai interviu portalui „Nozare.lv“ pareiškė Latvijos banko valdybos Monetarinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Uldis Rutkastė. Jo nuomone, šiandien Latvija daug stipresnė nei 2008-2009 m. laikotarpiu, kai kilo krizė.

Įdarbinimo verslo vingrybių neperpratusiems krizės iškamuotiems bedarbiams net ir solidžiai sumokėjus legaliai veikiančiai agentūrai vietoj pažadėtosios aukso gyslos gresia likti prie suskilusios geldos. Pasirašyta sutartis su įdarbinimo agentais ir sumokėti pinigai dar negarantuoja, kad lagaminus kelionei susikrovęs būsimasis emigrantas paskutinę minutę nesulauks agentūros skambučio: atsiprašome, bet jums žadėtojo darbo nebėra, mainais galime pasiūlyti kitą, tik – už keliskart mažesnį atlygį.

Įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, skaičius pagaliau nusileido į prieškrizinį lygį. Per š.m. liepą 699 įmonėms buvo įregistruota 815 turto areštų (2008 m. liepą –  968 įmonėms įregistruoti 1297 areštai). Įmonių rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę, pastebi, kad nors naujų turto areštų skaičiaus lūžio taškas pasiektas, bet prekybos ir paslaugų šakose dar vyrauja permainingos tendencijos.