krizė

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidėjo iki spalio sprendimą dėl eilinės paskolos dalies skyrimo Graikijai. Apie tai penktadienį Lenkijoje pranešė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris, praneša AP. Penktadienį Vroclave prasidėjo euro zonos šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų posėdis, skirtas tolesnėms priemonėms kovoje su skolų krize.

Penktadienį Ispanija įves naują mokestį dideles metines pajamas gaunantiems asmenims kaip laikinąją kovos su skolų krize priemonę, ketvirtadienį pranešė Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado. Mokestis padės Ispanijai sumažinti biudžeto deficitą tuo metu, kai šalis mėgina išvengti skolų krizės, apėmusios euro zoną ir privertusios Graikiją, Portugaliją ir Airiją prašyti finansinės paramos. Bus apmokestinta apie 160 tūkst. žmonių, kurių pajamos siekia apie 1,08 mlrd. eurų (1,48 mlrd.

Las Vegasą užpuolė ekonominės pagirios. Per pakilimo metus nuodėmių sala Nevados dykumoje krovėsi turtus labiau nei bet kuris JAV miestas, bet sprogus kreditų burbului nusmuko į neregėtas žemumas. Las Vegasas šiandien panašėja į vietą, kur susitelkė visos JAV ekonomikos problemos – darbo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos lošimų ir pramogų sostinėje pradeda priminti kovą be taisyklių. Gresia nedarbas Augantis nedarbas daugiausia problemų kėlė tiems, kurie turėjo įsipareigojimų bankams.

Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellicas teigia, kad pasaulio ekonomika atsidūrė naujoje pavojaus zonoje ir kad Europa, Japonija ir Jungtinės Valstijos turi priimti sunkius sprendimus, kad su savimi žemyn nenusitemptų viso pasaulio ekonomikos. „Jeigu Europa, Japonija ir JAV nevykdys savo įsipareigojimų, jos žemyn nutemps ne tik save, bet ir viso pasaulio ekonomiką“, - sakydamas kalbą Džordžo Vašingtono universitete pareiškės R. Zoellicas.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Italijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį pritarė antikriziniam planui, pagal kurį numatyta sumažinti biudžeto išlaidas 54 mlrd. eurų, praneša „La Stamp“. Už įstatymo projektą balsavo 316 deputatų, prieš – 302. Aukštieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui rugsėjo 7 dieną. Pagal biudžeto deficito mažinimo planą numatoma padidinti kai kuriuos mokesčius ir sumažinti išmokas iš biudžeto.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Šiandien per vyriausybės pasitarimą buvo nutarta atkurti prieškrizines pensijas. „Mes įvykdėme savo pažadą, kad socialinės pensijos bus atstatytos po dviejų metų ir viską taip ir darome. Tai kainuoja nemažai - 500 mln. litų, tačiau pagerėjo Sodros rodikliai ir jie leidžia mums tai padaryti“, - naujienų portalui Balsas.lt komentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.

Tiriant vartotojų pasaulyje požiūrį į ekologiją, paaiškėjo, kad ekologiški verslo sprendimai turi tiesioginę įtaką vartotojų elgesiui. O klimato pokyčiai gyventojams yra svarbesni nei ekonominė krizė ar skurdas. Tai parodė pirmą kartą pasauliniu mastu vykdytas nuomonės tyrimas, nagrinėjęs, kaip vartotojų požiūris į klimato pokyčius lemia prekės ženklų pasirinkimą.

Daugiau nei du trečdaliai, arba 69 proc., ekonomiškai aktyvių Latvijos gyventojų yra įsitikinę, kad antroji pasaulio ekonomikos krizės banga artėja ir kad ji paveiks Latvijos finansinį stabilumą. Tokia gyventojų nuomonė paaiškėjo po tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ ir televizijos kanalo LNT atliktos apklausos. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad antros krizės bangos nepavyks išvengti, o 52 proc. mano, kad antroji krizės banga yra tikėtina. Kita vertus, 17 proc.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Vokietija sugriežtino savo retoriką skolose skendinčios Graikijos atžvilgiu, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris teigia, kad Graikijos bankroto galimybės nebegalima atmesti, o šalies deficito mažinimo priemonės yra neveiksmingos. „Turime apsvarstyti visus variantus, galinčius apsaugoti eurą. Tarp tokių variantų blogiausiu atveju būtų Graikijos bankrotas“, – laikraščiui „Die Welt“ sakė P. Roesleris.

Policija Egipte sulaikė 130 žmonių dėl penktadienį įvykusio Izraelio ambasados šturmo Kaire, pranešė valstybinė Egipto naujienų agentūra. Izraelis ir Egiptas šiuo metu išgyvena didžiausią krizę per 30 metų po to, kai penktadienį buvo nusiaubta Izraelio ambasada Kaire. Per savaitgalį buvo sulaikyta nemažai įtariamųjų. Iš pradžių buvo suimti 92 žmonės dėl riaušių prie Izraelio ambasados, tačiau vėliau sulaikytųjų skaičius išaugo iki 130, informavo naujienų agentūra MENA.

Sudane per susirėmimus su ginkluotomis grupuotėmis konfliktiniame Darfuro regione žuvo apie 13 policijos pareigūnų ir dar 33 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Pietų Darfūro gubernatorius Abdelis Hamidas Kasha sakė „Reuters“, jog policija stengėsi išvaduoti tris kariškius, kuriuos nežinomos ginkluotos grupuotės buvo paėmusios įkaitais, prasidėjus susirėmimams.

Darbas savaitgalį tvankiuose ofisuose ir ribotas elektroninių prietaisų naudojimas šalyje, žinomoje dėl savo prietaisų: tai yra nauja Japonijos realybė, praneša CNN. Šeši mėnesiai po kovo 11–os žemės drebėjimo, cunamio ir Fukušimos Daiichi branduolinės katastrofos, Japonija vis dar kovoja dėl sugrįžimo prie iki žemės drebėjimo buvusio energijos generavimo.

Pastaruoju metu pranašaujančiųjų naują finansų rinkų griūtį – ne vienas, tačiau dažnai jų prognozės būna paremtos emocijomis ir slogia rinkų nuotaika. Tačiau atsiribojus nuo aplinkos ir pažvelgus į sausus ekonominius rodiklius matoma visai kitokia padėtis. Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo atkreipti dėmesį į penkis rodiklius: palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčius, būklę akcijų rinkose, naujų namų statybą ir gamybos įmonių pasitikėjimą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pasaulinis turizmas išaugo beveik 5 proc., o atvykimų skaičius pasiekė rekordinius 440 milijonų.Šie Pasaulio turizmo organizacijos (WTO) duomenys rodo, kad „nepaisant daugybės iššūkių, tarptautinis turizmas ir toliau tvirtai grįžta prie augimo, prasidėjusio 2010 metais“, – ataskaitoje pažymėjo Jungtinių Tautų agentūra. „Sausio-birželio mėnesiais bendras atvykimų skaičius pasiekė 440 mln., 19 mln.

Ketvirtadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo prieštaringai ir nekantriai laukia JAV prezidento Baracko Obamos kalbos apie naujų darbo vietų kūrimo planą. JAV darbo departamento duomenimis, per savaitę iki rugsėjo 3 d. paraiškų gauti bedarbio pašalpą skaičius išaugo nuo 412 tūkst. iki 414 tūkst. Investuotojus optimistiškiau nuteikė duomenys apie liepą smarkiai sumažėjusį užsienio prekybos deficitą. „Dow Jones“ indeksas ketvirtadienį prekybos pradžioje ūgtelėjo 0,24 proc.

Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Graikijos ekonomika neišsivadavo iš krizės gniaužtų, nes jos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė, o nedarbo lygis išliko aukštas ir beveik siekė rekordą. Per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Graikijos BVP susitraukė 7,3 proc. Per pirmąjį ketvirtį Graikijos ūkis susitraukė 8,1 proc.

Netrukus Amerika minės dešimtąsias rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių metines. Foreignpolicy.com apžvelgia dešimt pastarojo dešimtmečio įvykių, kurie buvo iš tiesų svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visam pasauliui. Pastaruoju metu straipsnio autorius, rašytojas Davidas J. Rothkopfas ėmė sulaukti vis daugiau kolegų, besiruošiančių rugsėjo vienuoliktosios minėjimui, skambučių.

Alytuje nedirba nė viena fonografijos parduotuvė. Paskutinioji „sprogo“ išparduotuvė „Muzikos bomba“. Daugiau nei metus „Rimi“ prekybos centre Ūdrijos g. 1/ Naujoji g. 7E veikęs skyrius – uždarytas. Prieš tai šiose „Rimi“ patalpose dirbo alytiškių kapitalo įrašų parduotuvė „Muzika plius“, tačiau taip pat nesugebėjo išsilaikyti.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Antonio de Aguiar Patriota sekmadienį išreiškė viltį, kad Rusija bus priimta į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dar šiemet, praneša „RIA Novosti“. „Brazilija ir Rusija yra sparčiai ekonomikos prasme besivystančios šalys, jos greitai atsigavo po krizės. Šiemet tikimės ekonomikos augimo ir Rusijos įstojimo į PPO dar iki metų pabaigos“, – Brazilijos ministras teigė per susitikimą su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.

Lyginant su pernai metais, vis daugiau darbuotojų darbdaviams taria: „Viso gero“. Per krizę dažnas pervargęs ir neįvertintas darbuotojas iš savo vadovų išgirsdavo, kad šis turėtų džiaugtis, jog turi darbą. Tačiau šie laikai praeityje, skelbia CNBC. Įdarbinimo portalo „Snagajob“ neseniai atliktos apklausos rezultatai skelbia, kad per pastarąjį pusmetį 22 proc. amerikiečių pakeitė darbovietes – tai 18 proc. daugiau nei pernai. Verta pažymėti, kad žmonės darbus keičia, nes to nori.

Dėl politinės krizės Vokietijoje šalies kanclerė Angela Merkel nedalyvaus rugsėjo 7-8 dienomis Jaroslavlyje, Rusijoje, rengiamame Pasaulio politikos forume, skelbia „RIA Novosti“. Anksčiau buvo pranešta, kad susitikime dalyvaus Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Turkijos prezidentas Abdullah Gulas.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.

Nenumatytiems atvejams, kurių ekonomistai negali prognozuoti, kiekviena valstybė turi būti pasirengusi. Pasigirstant vis daugiau nuogąstavimų apie galimą naują finansų krizės bangą ,,Danske Bank” analitikai sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujos krizės neprognozuoja. Apie tai, kokioje padėtyje gali atsidurti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, kalbėjomės su banko analitike Violeta Klyviene.

Prieškrizinis pajamų lygis jau viršytas daugelyje „verslas – verslui“ (B2B) segmentų - transporto, informacinių paslaugų, konsultacinėse  įmonėse, taip pat įdarbinimo, vertimo veiklose. Daugelyje su gyventojų aptarnavimu ar su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų šakų pajamos vis dar nuo 20 iki 50 proc. mažesnės nei 2008 metų II ketvirtį.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko skirti Serbijai 18 mėnesių iki milijardo eurų vertės paskolą. Kaip praneša agentūra „Tanjug“, TVF taip pat nutarė pakeisti kai kurių šalies makroekonominių rodiklių prognozes. Kaip praneša „Bloomberg“, TVF pakėlė Serbijos biudžeto deficito „lubas“ 2011 metams nuo 4,25 iki 4,5 proc. BVP dėl šalies sumažėjusių pajamų. Be to, Serbijos BVP augimo prognozė sumažinta nuo 3 iki 2 procentų.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

„Krizė privertė permąstyti pinigų politikos principus“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pirmadienį „Swedbank“ vykusioje nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje R. Kuodis lygino pinigų politiką ikikriziniu laikotarpiu ir po sunkmečio. Pasak jo, iki krizės pasaulio centriniai bankai turėjo paprastą užduotį – pasirinkti stabilios infliacijos tikslą ir siekti šio tikslo per monetarinę politiką – palūkanų normą.

„Ne dėl nepritekliaus šiandien esame pikti ir nelaimingi“, – įsitikinusi aktorė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. – Ilgą laiką buvote beveik dingusi iš viešumos. Kas paskatino prabilti? – Jei ne mano kalba apie Sausio 13-ąją su vienos mokyklos moksleiviais, turbūt ir toliau būčiau bendravusi tik su facebookʼo draugais. Mokiniai įkėlė mano kalbą į internetą, todėl buvau užpulta su klausimais ir didžiuliu susidomėjimu.

„Spiegel Online“ kalbino Kinijos užsienio reikalų viceministrę Fu Ying. Šiame interviu politikė kaltino europiečius ir amerikiečius Šaltojo karo stereotipų saugojimu, kurie daro neigiamą įtaką Kinijai. Ji atmetė priekaištus dėl elgesio su įkalintuoju Ai Weiwei. Be to, Fu Ying abejoja teiginiais, esą Pekinas siekia valdyti visą pasaulį. Kinija šiuo metu yra labai svarbi valstybė Vakarams, tačiau ši šalis jiems kelia ir nerimą. Buvo išbandytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis.

Nobelio premijos laureatas Maiklas Spensas (Michael Spence) teigia, kad dėl sulėtėjusio Europos ir JAV ekonomikos augimo yra 50 proc. tikimybė, jog pasaulio ekonomiką ištiks dar viena krizė. „Esu ganėtinai sunerimęs. Esu beveik įsitikinęs, kad sulėtėjęs Europos ir JAV ekonomikų augimas neigiamai paveiks Kinijos augimą, o tada krizė pasklis ir po kitas besivystančias ekonomikas. Tikimybė, kad tai įvyks, siekia 50 proc.“, - „Bloomberg“ televizijai sakė M. Spensas.

Pasaulio ekonomika tebėra nestabili, tačiau mažai tikėtina, kad Estiją ištiks nauja krizė, teigia šios šalies finansų ministras Jurgen Ligi. „Mes atidžiai stebime, kas vyksta pasaulio ekonomikoje, tačiau manau, kad naujos krizės tikimybė Estijoje yra maža“, - teigia J. Ligis. Anot ministro, Finansų ministerija pakeis šių metų ekonomikos augimo prognozę, nes pirmoji metų pusė buvo sėkmingesnė nei tikėtasi, o kitų metų prognozė bus mažesnė.

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika  turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. „Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai  auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.

Nestabili situacija Europos regione, taip pat euro kurso svyravimai kitų pasaulinių valiutų atžvilgiu neigiamai veikia JAV ekonomiką, pareiškė buvęs Jungtinių Valstijų federalinio rezervo banko vadovas Alanas Grinspenas (Alan Greenspan) per inovacijų forumą Vašingtone. „Euras silpsta, ir šis procesas sukelia pastebimų sunkumų Europos bankininkystės sistemai“, - kalbėjo A Grinspenas.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos pirmadienį pareiškė, kad krizės kamuojama šalies ekonomika šiemet susitrauks labiau nei anksčiau prognozuota, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. Graikijos finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet šalies ekonomika susitrauks 4,5 proc.-5,3 proc. Tai daug daugiau nei ministerija prognozavo anksčiau.

Nors daugiausia vargšų gyvena kaimuose (mažesnes nei skurdo rizikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose – 16,2 proc. gyventojų), tačiau dažniau jie matomi miestuose. Pabandykite save įsivaizduoti besirausiantį dvokiančiuose šiukšlių konteineriuose. Sunku patikėti, kad tie žmonės tai daro tik todėl, kad tingi dirbti, kaip tvirtina kai kurie politikai ir darbo biržų vadovai. Atotrūkis didėja per krizes Mažoji visuomenės dalis sparčiai braunasi į milijonierių klubą.

Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos kritikai užsipuolė jį dėl dešimties dienų atostogų Martos vynuogyno saloje šaliai sunkiu metu, rašo „telegraph.co.uk“. B. Obamos priešininkai neigiamai vertina jo atostogas Martos vynuogyno saloje, garsėjančioje kaip mėgstama turtingų elito atstovų poilsio vieta. Atostogauti B. Obama išvyko, kai nedarbo lygis JAV siekia 9,1 proc., o nerimas, kad šalį ištiks dar viena recesija, nenumaldomai auga.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pritarė naujam antikrizinių priemonių paketui, kad šalis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą sumažinti biudžeto deficitą, praneša „RIA Novosti“, remdamasi vietos žiniasklaida. Manoma, kad šis įstatymo projektas leis šalies valdžiai sutaupyti apie 5 mlrd. eurų. Kaip skelbia Ispanijos laikraštis „El Pais“, sutaupyti biudžeto lėšų tikimasi įgyvendinant pokyčius mokesčių ir sveikatos apsaugos srityse.

Kol pa­sau­lis pra­na­šau­ja ant­rą kri­zės ban­gą, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos spe­cia­lis­tai ra­miai mie­ga. Jie įsi­ti­ki­nę, kad eko­no­mi­nio kra­cho jų sri­ty­je ne­bus. Bent jau ne to­kio, koks bu­vo prieš po­rą me­tų. Kai­nos sta­bi­lios – kri­zė ne­bai­si. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, pir­mą šių me­tų ket­vir­tį sos­ti­nė­je per mė­ne­sį bu­vo par­duo­ta ar­ba pirk­ta be­veik pu­sė tūks­tan­čio būs­tų. Šiau­liuo­se – ko­ne pen­kis­kart ma­žiau.

Penktadienį nerimas dėl naujos krizės prislėgė ir Rusijos akcijų rinką. „Pagrindinės naujos panikos bangos priežastys tos pačios - prasti JAV ekonomikos duomenys, taip pat nežinia dėl Europos skolų krizės sprendimo būdų“, - teigia „Nord Capital“ atstovas Vladimiras Rožankovskis. Maskvos tarpbankinės valiutų biržos indeksas sumažėjo 2,78 proc., iki 1412,48 punkto. RTS biržos indeksas smuko 3,02 proc., iki 1536,30 punkto.

Auganti baimė dėl naujos recesijos ketvirtadienį prislėgė JAV akcijų rinką. Rinka neigiamai reagavo į sustiprėjusį nerimą dėl galimai prastos Europos bankų būklės, taip pat į nuviliančius duomenis apie JAV gamybos pramonę ir darbo rinką. „Dow Jones“ indeksas penktadienį sumažėjo 3,68 proc., iki 10990,58 punkto, „S&P 500“ sumažėjo 4,46 proc. ir sudarė 1140,65 punkto, o „Nasdaq Composite“ smuko 5,22 proc., iki 2380,43 punkto.