krizė

Paskolų krizės krečiamą euro zoną spaudžia reitingų agentūros, kiekvieną dieną pažeriančios blogų žinių – mažinančios prasiskolinusių valstybių ir bankų reitingus. Jų taikinyje jau atsidūrė Italija, Ispanija, Didžiosios Britanijos, Portugalijos bankai. Europos Komisija euro zonos vyriausybėms davė 10 dienų apsispręsti, kaip bus gelbėjamos finansų institucijos. Regis, reitingų agentūros įsismagino. Italijos skolinimosi reitingą nurėžė jau trečia agentūra.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dar kartą paragino Europą nedelsiant spręsti gilėjančios skolų krizės problemas. Dalyvaudamas pirmojoje spaudos konferencijoje nuo vasaros vidurio B. Obama pareiškė, kad JAV ekonomika silpnėja, ir įspėjo Europą dėl politinės aklavietės. „Jie turi veikti nedelsdami. Mūsų ekonomikai dabar labai reikia sukrėtimo. Dabar ne metas atsidurti politinėje aklavietėje“, - teigė B. Obama.

Tai tikras išsigelbėjimas tiems, kam sunku prisiversti skaityti nuobodžius ar sudėtingus verslo vadovėlius. Painių frazių ir įmantrių minčių čia nerasite. Užtat rasite tai, kas nepalyginamai vertingiau: daugybę naudingos informacijos ir skaitymo malonumą. Knyga „Argi tai neakivaizdu?“, parašyta bendradarbiaujant su dviem filmų scenaristais, išlaiko spartų veiksmo tempą, o aktualius verslo ir prekybos klausimus „aprengia“ patraukliu siužetu.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Italijos skolinimosi reitingą nuo „Aa2“ iki „A2“, palikdama neigiamą perspektyvą, informuoja BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė išaugusi euro zonos šalių rizika dėl didžiulių įsiskolinimų ir dėl to prarastas kreditorių bei investuotojų pasitikėjimas. Be to, agentūros pranešime spaudai nurodomi suprastėję makroekonomikos rodikliai tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu lygmeniu.

Savo finansinius įsipareigojimus Graikija pajėgs vykdyti dar šešias savaites, teigia šalies finansų ministras Evangelos Venizelos, informuoja „RIA Novosti“. „Aišku, kad iki lapkričio vidurio nebus problemų ir pajėgsime vykdyti savo biudžeto programą“, - spaudos konferencijoje sakė E. Venizelos.

Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklosas reikalauja, kad būtų paruoštas galimo Graikijos nemokumo planas, kurio prireiktų, jei šalis nepajėgtų vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, informuoja „EUobserver“. „Jeigu prieisime išvadą, kad Atėnai nesusidoroja su savo finansiniais įsipareigojimais, turime apgalvoti, ar esame pasiruošę galimam Graikijos bankrotui“, – teigia A. Miklošas.

Pirmadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, nes padidėjo nerimas, kad Graikijai nepavyksta kovoti su skolų krize. Baimė dėl Graikijos nustelbė naujieną apie rugsėjį netikėtai paspartėjusią JAV apdirbamosios gamybos sektoriaus plėtrą. Paaiškėjo, kad, nepaisant griežtų taupymo priemonių, Graikijai nepavyks pasiekti tikslinių 2011 ir 2012 m. biudžeto deficito rodiklių. „Dow Jones“ indeksas pirmadienį prekybos pradžioje sumažėjo 0,61 proc.

Europos Sąjungos finansų susitikimų serija, skirta euro zonos krizei, prasideda pirmadienį Liuksemburge. Pirmadienį vakare vyks euro grupės finansų ministrų posėdis, o antradienį - planinis ES Ekonomikos ir finansų tarybos susitikimas. „Liuksemburge bus svarstomi euro zonos ekonominio ir finansinio stabilizavimo klausimai, tarp jų - paramos Graikijai suteikimas ir ES instrumentinės bazės, siekiant užkirsti kelią skolų krizėms, išplėtimas, - pranešė ES Tarybos šaltinis.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Graikai pesimistiškai žvelgia į savo šalies ateitį. Remiantis nuomonių instituto „Kapa Research“ atlikta apklausa, daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, kad Graikijai nepavyks išvengti nemokumo. Tačiau 70 proc. apklaustųjų nurodė nenorintys, kad tokiu atveju šalis pasitrauktų iš euro zonos. Tik kas penktas graikas yra už senosios valiutos – drachmos – grąžinimą.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Kol atostogautojai ieškojo priedangos nuo alinančios kaitros, vienas Palermo gyventojas teigė dirbęs viršvalandžius valydamas sniegą. Salvatore Di Grazia pareikalavo, kad jam būtų sumokėta už sniego kasimą saulėtose salos gatvėse vasarą, rašo dienraštis „Repubblica“, kuriuo remiasi naujienų agentūra AFP. „Yra priežastis, kodėl Sicilija savo 17 tūkst.

Netylant diskusijoms apie galimą antrąją krizės bangą, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prieš ketverius-penkerius metus pasaulį sukrėtusios problemos niekur nedingo. Ir vis dar turi būti sprendžiamos. Vis dėlto šiuo metu Lietuva krizei yra pasirengusi geriau nei 2008-aisiais. Visą interviu su Finansų ministre skaitykite pirmadienį savaitraštyje Ekonomika.

„Kapital bank“ tarybos pirmininkas, bendrovės „Prime investment“ valdybos narys Arturas Feiferas, žvelgdamas į investavimo perspektyvas, mato pozityvių dalykų. Į kokias šiuo metu saugias investicijų sritis reikėtų investuoti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė bankininko A. Feifero. Diversifikacija yra saugios investicijos pagrindas. Investicijos likvidavimas laiku ir perėjimas į kitą investiciją gali užtikrinti geresnę grąžą trumpuoju laikotarpiu.

JAV ir Kiniją galėtume laikyti dviem pasaulio galiūnėmis, tik viena jų kovoja su finansinės krizės sukeltomis problemomis ir siekia išsaugoti savo dominavimą pasaulio politinėje arenoje, o kita toliau vykdo sėkmingą ekonominę plėtrą, kartu stiprindama ir savo karinius pajėgumus. Iš esmės tokią nuomonę buvo galima susidaryti stebint vasarą vykusias demokratų ir respublikonų diskusijas JAV Atstovų rūmuose ir Senate, kai buvo sprendžiamas šalies biudžeto deficito klausimas.

Dėdama eurą prie euro Vokietija jau metus traukia Graikiją iš duobės, bet jos entuziazmas blėsta. Kodėl vokiečiai nebenori šelpti Europos? Naujos finansų krizės baimė kūlversčiais ritasi per Europą – vyriausybės įgyvendina taupymo programas, įšaldo pensijas. Bet viena valstybė lieka nuošalyje – tai Vokietija.

„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas. Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas  tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažoms valstybėms. Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio? Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia.

Dauguma išsivysčiusių ekonomikų pamažu grimzta atgal į recesiją, tuo tarpu Jungtines Valstijas jau skendi krizėje, teigia Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini. „Manau, kad dauguma išsivysčiusių ekonomikų ir vėl grimzta recesiją. Pagal ekonominius duomenis sprendžiu, kad JAV joje jau skendi, tas pats yra su dauguma euro zonos valstybių ir Didžiąja Britanija“, - sako N. Roubini.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.

Leopoldas Kohras prieš penkiasdešimt metų perspėjo dėl milžiniškos pasaulinės ekonomikos sistemos keliamų pavojų. Galbūt mums vertėjo jo paklausyti, rašo Paulas Kingsnorthas iš „The Guardian“. Gyvenimas griuvimo akivaizdoje suteikia įdomios patirties. Matyt, įdomiausia yra tai, kad niekas nenori pripažinti, jog žlugimas jau atėjo. Pusę amžiaus skolos sąskaita vykęs ekonominis augimas užstrigo.

„Dabar tikrai ne metas galvoti, kad vyriausybės išspręs susidariusią situaciją“, – pirmadienį duodamas interviu BBC sakė A. Rastanis. „Pasaulį valdo ne vyriausybės, o „Goldman Sachs“, – šis A. Rastanio pareiškimas nuskambėjo interviu pabaigoje, kurio metu makleris įspėjo žiūrovus būti pasiruošusiems naujiems sukrėtimams, mat metų bėgyje daugelio žmonių investicijos ir santaupos tiesiog pražus. Pastarosiomis savaitėmis baimės dėl Europos finansų sitemos stabilumo itin sustiprėjo.

Vokietija nepasirengusi sudarinėti naujų paramos Graikijai programų, bet padarys viską, kad padėtų šaliai įveikti finansų krizę, antradienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mes nepasirengę tolesnėms konjunktūrinėms programoms, - sakė A. Merkel Vokietijos federalinės pramonės sąjungos (BDI) posėdyje Berlyne.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Įklimpusi į skolas Italija greičiausiai bus priversta skelbti bankrotą, tuo tarpu Ispanija dar gali jo išvengti. Prie tokios išvados priėjo įtakingo britų Ekonominių ir verslo tyrimų centro ekonomistai, skelbia BBC. Sudarę įvykių modelius abiejose šalyse pagal "blogąjį" ir "gerąjį" scenarijus, ekonomistai padarė išvadą, kad Italijai nepavyks išvengti nemokumo, jeigu šalies ekonomikoje nebus smarkaus šuolio aukštyn, o tai dabartinėmis sąlygomis vargu ar tai įmanoma.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pažadėjo imtis ryžtingų veiksmų, padėsiančių išspręsti euro zonos skolų krizę ir sustiprinti pasaulio ekonomiką, informuoja BBC. Šeštadienį surengto posėdžio metu TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) sakė, kad fondas peržiūrės turimas lėšas, kurios gali būti panaudotos sprendžiant krizę, ir patikino, kad euro zonos valstybės narės „padarys viską, kas yra būtina“, kad išspręstų regioną slegiančias problemas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) teigia, kad euro zonos narės turi imtis ryžtingų veiksmų, kad išspręstų regiono skolų krizę ir sustiprintų Europos bankus, informuoja „Associated Press“. Sakydamas kalbą Kanados parlamente D. Kameronas pažymėjo, kad problemos Europoje yra tokios didelės, kad kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikos stabilumui. „Dar neatsidūrėme itin pavojingoje situacijoje, bet einame tuo keliu.

Septynių šalių lyderiai kreipėsi laišku į Didįjį dvidešimtuką (G20), kuriam pirmininkauja Prancūzija, ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl skolų krizės euro zonoje. Laišką pasirašė Australijos, Kanados, Indonezijos, Didžiosios Britanijos, Meksikos, PAR ir Pietų Korėjos vadovai. Septynių valstybių vadovai paragino Europą imtis efektyvesnių kovos su skolų krize priemonių. Laiško autoriai perspėjo, kad euro zonos krizė gali peraugti į pasaulinę.

Pasaulis įžengė į ketvirtuosius krizės metus. Prasidėjusi nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo per trejus metus krizė pakeitė pasaulio finansų veidą. Nacionalizacija yra blogis? Tik ne sunkmečiu. Prieš dešimtmetį nacionalizacija buvo laikoma pūliniu ant sveiko laisvosios rinkos ekonomikos kūno. Rinkos dalyvių bendra nuomone, efektyviausia turto valdymo forma buvo pripažinta privati nuosavybė.

2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.

Kitais metais Europos ir Jungtinių Valstijų ekonomikas ir vėl gali ištikti krizė, jeigu greitai nebus išspręstos problemos, galinčios pasklisti po visą pasaulį, antradienį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF savo naujausioje ataskaitoje apie pasaulio ekonomikos perspektyvas teigia, kad Europos ir JAV ekonomikos kelia didžiausią grėsmę viso pasaulio ekonomikos augimui, ir įspėja, kad politinės aklavietės gali užkirsti kelią korekciniams veiksmams.

Nors pensijos kitąmet bus sugrąžintos į prieškrizinį lygį, įvertinus infliaciją, jos šiandien bus vertos 15 proc. mažiau. „Pensininkas, kuris gaus tą pačią pinigų sumą 2012 metais, kaip ir gavo prieš krizę, perkamosios galios prasme turės 15 proc. mažiau“, – spaudos konferencijoje aiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Mat pastarąjį dešimtmetį pensijos didėjo sparčiau nei infliacija ir gana sparčiai, tačiau 2010–2011 metais realus pensijų dydis smuko apie 12 procentų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Nors nepaliaujamai augo žaliavų kainos, Lietuvos įmonių pajamos jau keturis ketvirčius iš eilės kyla greičiau nei išlaidos. Ženkliai pagerėjo apyvartumo rodikliai ir apyvartinio kapitalo finansavimo struktūra, prasidėjo investavimas į ilgalaikį turtą.

Niekas su automatu rankose neverčia merginų atsiduoti keliems vyrams per dieną už atlygį, jos pačios pasirinko tokį kelią. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, merginų, siūlančių mokamą „meilę“, apstu internete, jos skelbiasi laikraščiuose ir net ant sienų. Visi vyrai žino, kur galima rasti „pigių“ laisvo elgesio merginų, parsiduodančių už dozę narkotikams bei pietus restorane ar kavinėje.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Graikija sekmadienį pažadėjo priimti sudėtingus sprendimus, kad užkirstų kelią bankrotui, bet nepaskelbė naujų griežto taupymo priemonių. Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as atšaukė vizitą į Jungtines Valstijas, kad galėtų sušaukti sekmadienį skubų vyriausybės posėdį likus dienai iki ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) inspektorių susitikimo su Graikijos finansų ministru Evangelosu Veniselosu.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Graikija turi pasiskelbti bankrutavusi ir palikti euro zoną, teigia Slovakijos parlamento pirmininkas ir partijos „Laisvė ir solidarumas“ lyderis Richardas Sulikas. Partija „Laisvė ir solidarumas“ priklauso valdančiajai vyriausybinei koalicijai. Slovakijos parlamento vadovo manymu, dabartinėje kritinėje situacijoje euro zonos narės turi griežtai laikytis euro funkcionavimo taisyklių ir pradėti taupyti. „Pirmas žingsnis – Graikija turi paskelbti bankrotą.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidėjo iki spalio sprendimą dėl eilinės paskolos dalies skyrimo Graikijai. Apie tai penktadienį Lenkijoje pranešė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris, praneša AP. Penktadienį Vroclave prasidėjo euro zonos šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų posėdis, skirtas tolesnėms priemonėms kovoje su skolų krize.

Penktadienį Ispanija įves naują mokestį dideles metines pajamas gaunantiems asmenims kaip laikinąją kovos su skolų krize priemonę, ketvirtadienį pranešė Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado. Mokestis padės Ispanijai sumažinti biudžeto deficitą tuo metu, kai šalis mėgina išvengti skolų krizės, apėmusios euro zoną ir privertusios Graikiją, Portugaliją ir Airiją prašyti finansinės paramos. Bus apmokestinta apie 160 tūkst. žmonių, kurių pajamos siekia apie 1,08 mlrd. eurų (1,48 mlrd.

Las Vegasą užpuolė ekonominės pagirios. Per pakilimo metus nuodėmių sala Nevados dykumoje krovėsi turtus labiau nei bet kuris JAV miestas, bet sprogus kreditų burbului nusmuko į neregėtas žemumas. Las Vegasas šiandien panašėja į vietą, kur susitelkė visos JAV ekonomikos problemos – darbo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos lošimų ir pramogų sostinėje pradeda priminti kovą be taisyklių. Gresia nedarbas Augantis nedarbas daugiausia problemų kėlė tiems, kurie turėjo įsipareigojimų bankams.

Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellicas teigia, kad pasaulio ekonomika atsidūrė naujoje pavojaus zonoje ir kad Europa, Japonija ir Jungtinės Valstijos turi priimti sunkius sprendimus, kad su savimi žemyn nenusitemptų viso pasaulio ekonomikos. „Jeigu Europa, Japonija ir JAV nevykdys savo įsipareigojimų, jos žemyn nutemps ne tik save, bet ir viso pasaulio ekonomiką“, - sakydamas kalbą Džordžo Vašingtono universitete pareiškės R. Zoellicas.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Italijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį pritarė antikriziniam planui, pagal kurį numatyta sumažinti biudžeto išlaidas 54 mlrd. eurų, praneša „La Stamp“. Už įstatymo projektą balsavo 316 deputatų, prieš – 302. Aukštieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui rugsėjo 7 dieną. Pagal biudžeto deficito mažinimo planą numatoma padidinti kai kuriuos mokesčius ir sumažinti išmokas iš biudžeto.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Šiandien per vyriausybės pasitarimą buvo nutarta atkurti prieškrizines pensijas. „Mes įvykdėme savo pažadą, kad socialinės pensijos bus atstatytos po dviejų metų ir viską taip ir darome. Tai kainuoja nemažai - 500 mln. litų, tačiau pagerėjo Sodros rodikliai ir jie leidžia mums tai padaryti“, - naujienų portalui Balsas.lt komentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.