krizė

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas atvyko į Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą, kur bandoma apsispręsti dėl priemonių, padėsiančių kontroliuoti finansų krizę, praneša BBC. Prieš susitikimą Briuselyje Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė tikinti, kad lyderiai iki trečiadienio sudarys planą, padėsiantį išspęsti euro zonos skolų krizę. Didžiosios Britanijos kancleris George'as Osborne'as pareiškė, kad Britanija darys spaudimą dėl krizės įveikimo.

Mažiausiai dešimt žmonių žuvo per kovas tarp vyriausybės pajėgų ir opozicijos Jemeno sostinėje Sanoje, pranešė gyventojai ir liudininkai. Jemeno vyriausybė pareiškė esanti pasiruošusi „teigiamai priimti“ rezoliuciją, kurią penktadienį patvirtino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba. Šioje rezoliucijoje reikalaujama prezidento Ali Abdula Saleho pasitraukimo iš valdžios mainais į neliečiamybę.

(Papildyta 13:30) Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur bandoma apsispręsti dėl priemonių, padėsiančių kontroliuoti finansų krizę. Lietuvos prezidentė susitiko su Prancūzijos prezidentu Nicolia Sarkozy,  Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais svarbiais politiniais asmenimis.

Penktadienį euras nusilpo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, nes mažėja viltys, kad Senojo žemyno lyderiai sekmadienį pajėgs išspręsti euro zonos skolų krizę. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,2 proc., iki 1,3742 JAV dolerio, jenos atžvilgiu - 0,2 proc., iki 105,41 jenos, o Šveicarijos franko atžvilgiu - 0,7 proc., iki 1,2235 franko.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atvyko į Pakistaną aptarti kilusią krizę stengiantis susidoroti su Talibano kovotojais, prieglobstį radusiais šalies šiaurinėje dalyje, praneša BBC. Pasak H. Clinton padėjėjo, ji asmeniškai perduos žinią iš prezidento Baracko Obamos administracijos, kad Pakistanas turi sustiprinti savo pastangas kovojant su terorizmu. H. Clinton vizito metu Kabule ragino pradėti naują bendradarbiavimą tarp JAV, Afganistano ir Pakistano kovojant su sukilėliais.

Paauglystė – nelengvas metas ne tik bręstančiam vaikui, bet ir jo tėvams. Rasti bendrą kalbą su paaugliu tikrai nėra lengva. Tačiau į vaiką numoti ranka ir dėl visų bėdų kaltinti paauglystę taip pat negalima. Taigi kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu? Paauglystėje daugelis vaikų išgyvena sunkų savęs ieškojimo laikotarpį, todėl paaugliai dažnai būna irzlūs ir pasako tai, ko nederėtų. Tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas jūsų nekenčia. Nereikalaukite iš savo paauglio per daug.

Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, numatytas sekmadienį, gali būti vėl atidėtas, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Die Welt“. Remdamasis šaltiniais Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje, laikraštis pranešė, kad susitikimas gali būti atidėtas įstrigus deryboms dėl antikrizinio fondo didinimo. Viršūnių susitikimas jau buvo nukeltas iš spalio 17 dienos.

Antrąją visuotinio streiko dieną prie Graikijos parlamento pastato vėl kilo riaušės. AFP duomenimis, šįkart policija užkirto kelią konfliktui tarp dviejų demonstrantų grupių. Ketvirtadienį tūkstančiai žmonių susibūrė centrinėje Atėnų aikštėje protestuodami prieš vyriausybės ekonominę politiką. Akciją organizavusios komunistinės profsąjungos tvarkai palaikyti sukvietė kelis šimtus aktyvistų. Vienu momentu apsaugos darbuotojus užpuolė kaukėmis užsimaskavę žmonės.

Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga ieškoti kaltųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa bankininkai ir politikai. Bankininkai nusipelno griežto žodžio dėl neatsakingo skolinimo ir spekuliacijų, kurios vos neatvedė Airijos ir Latvijos ekonomikų prie visiško žlugimo. Nereikėtų pamiršti jų neigiamos įtakos Ispanijai ir Portugalijai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šalies politikams pareiškė, kad derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo atsidūrė aklavietėje, nes Paryžius ir Berlynas nesusitaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių didinimo. Trečiadienį vakare N. Sarkozy Frankfurte susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandė rasti išeitį prieš sekmadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą. Po susitikimo N. Sarkozy ir A. Merkel atsisakė bendrauti su žurnalistais.

Ekonomistams, pasiūlysiantiems geriausią pasitraukimo iš euro zonos strategiją, siūloma 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) premija. Wolfsono ekonomikos premija atiteks ekonomistui, sugalvosiančiam geriausią būdą, kaip viena ar daugiau euro zonos narių galėtų „tvarkingai pasitraukti“ iš Europos pinigų sąjungos, praneša naujienų agentūra AFP. Teigiama, kad premija yra antra dosniausia, teikiama ekonomistams akademikams, po Nobelio ekonomikos premijos.

Prancūzija ir Vokietija nutarė padidinti euro zonos gebėjimo fondą iki 2 trilijonų eurų (6,9 trln. Lt), antradienį pranešė britų laikraštis „The Guardian“. Šis pranešimas paskatino JAV akcijų rinkos ir euro kurso augimą, nors rinkose ir abejojama tokio susitarimo realumu. Kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad bloko lyderiai neišspręs krizės problemos per vieną viršūnių sutikimą.

Nuo 2008 iki 2010 metų nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje (ES) nuolat augo, tačiau kai kurios darbo vietos nukentėjo labiau nei kitos, rašo portalas „Business Insider“. Remdamasis ES agentūros „Eurofond“ ataskaitos duomenimis, portalas sudarė darbų, kuriuose Didžiosios recesijos metu labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius, dvidešimtuką. Kai kuriose pramonės šakose darbuotojų skaičius sumažėjo dvigubai, kitose – dar daugiau.

JAV bankas „Goldman Sachs“ pranešė apie trečiojo metų ketvirčio nuostolius, kuriuos lėmė euro zonos skolų krizė ir abejonės dėl bendros pasaulio ekonomikos būklės, informuoja BBC. Grynieji trečiojo šių metų ketvirčio „Goldman Sachs“ nuostoliai siekė 393 mln. JAV dolerių. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu bankas džiaugėsi 1,9 mlrd. JAV dolerių pelnu. „Goldman“ grupės įplaukos sumažėjo 60 proc., iki 3,6 mlrd. JAV dolerių.

Antradienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, nes ją prislėgė Europos problemos. Reitingų agentūra „Moody's“ įspėjo, kad gali pakeisti Prancūzijos skolinimosi reitingą, šiuo metu siekiantį aukščiausiąjį AAA lygį, jeigu šalies vyriausybei nepavyktų sėkmingai įgyvendinti finansinių ir ekonominių reformų. Prancūzija yra antra pagal dydį euro zonos ekonomika, o Prancūzijos bankai išlieka svarbiausi Graikijos, atsidūrusios ties bankroto riba, skolos obligacijų turėtojai.

Skolų slegiama Portugalija turi išmokti nebesikliauti valstybės parama ir keisti verslo įpročius, pareiškė šalies ekonomikos ministras Alvaro Santos Pereira, kuriuo remiasi „Associated Press“. Tik tada, anot A. S. Pereiros, bus galima kalbėti apie ekonomikos augimą. Portugalija atsidūrė dviguboje recesijoje. Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet ji dar pagilės ir tai bus didžiausias nuosmukis per 30 metų. Dėl to Portugalijai bus tik sunkiau sumažinti savo skolas.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Reitingų agentūra „Moody's“ gali peržiūrėti Prancūzijos skolinimosi reitingą, šiuo metu siekiantį aukščiausiąjį AAA lygį, jeigu šalies vyriausybei nepavyktų sėkmingai įgyvendinti finansinių ir ekonominių reformų. Apie tai teigiama metinėje agentūros ataskaitoje, skirtoje Prancūzijos ekonomikai. Dokumente pabrėžiama, kad finansinis Prancūzijos stabilumas pastebimai nusilpo, kaip ir kitų euro zonos šalių, išgyvenančių ekonominės krizės padarinius. Dėl to pablogėjo Prancūzijos skolos parametrai.

Stambiausios pasaulio ekonomikos paragino Europą atsisakyti neryžtingumo ir per savaitę suderinti skolų krizės, keliančios grėsmę pasaulio ekonomikai, įveikimo planą.

Beveik pusė visų Rusijoje gyvenančių žmonių pasirengę nusižengti dorovės normoms, norėdami neprarasti darbo. Tokie apklausos rezultatai,, kuriuos atliko kompanija „HeadHunter“, rašoma Trud.ru. Norėdami išsaugoti darbą sunkmečiu šį negražų, neetišką ir net amoralų poelgį pasirengę įvykdyti 11 proc. apklaustųjų. Dar 38 proc. respondentų galėtų žengti tokį žingsnį tik kraštutiniu atveju. Likusieji tvirtina, kad  tokiam žingsniui nė už ką nesutiktų.

„Jeigu ne eksportas, būtume žlugę.“ „Pagrindinis mūsų klientas yra emigrantas.“ Taip šiuo metu apie verslą kalba Šiaulių regiono baldų gamintojai ir baldų pardavėjai. Baldininkai, kurių verslas tiesiogiai susijęs su statybomis ir įkurtuvėmis, teigia, jog šalies vidaus rinka dar tebėra krizės gniaužtuose. Pagrindiniai pirkėjai – emigrantai Nauji baldai nėra pirmojo būtinumo prekė, todėl, savaime aišku, juos ryžtasi įgyti tiktai toks vartotojas, kurio kišenėje yra atliekamų šlamančiųjų.

Ateinantys metai vis dar atrodo būsiantys nelengvi, tačiau jei norite pradėti verslą, turite eiti pirmyn. Kai kurios iš sėkmingiausių pasaulio kompanijų verslo ėmėsi būtent sunkiais laikais, rašo „CNNmoney.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Baltarusija siekia gauti 3–7 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), praneša „RIA Novosti“, remdamasi šalies ministrų taryba. Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius susitiko su Christopherio Jarviso vadovaujama TVF delegacija aptarti finansinę paramą krizės krečiamai šaliai. „Baltarusijos vyriausybė patvirtino, kad domisi nuo 3 iki 7 mlrd. JAV dolerių TVF paskola artimiausiu laikotarpiu“, – teigiama ministrų tarybos pranešime spaudai.

Graikijos premjeras šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi padėti Graikijai išvengti bankroto, jei nenori neprognozuojamų pasekmių visose ES narėse, praneša „RIA Novosti“. Graikijos vyriausybės vadovas George'as Papandreou interviu „Proto Thema“ savaitraščiui palygino Graikiją su titanu Atlantu graikų mitologijoje. Atlantas ant savo pečių turėjęs laikyti dangų. „Mes ne Atlantai, kurie gali nešti Europos problemas ant savo pečių.

(Papildyta 16:03 val.) G20 finansų ministrai susitarė paremti TVF ir vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi turėti reikalingų lėšų būtinoms funkcijoms, o pasaulinės ekonomikos šalys lyderės – vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tokias pagrindines išvadas paskelbė šeštadienį Paryžiuje Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ministrai.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), neoficialiais duomenimis, gali prireikti 350 mlrd. dolerių papildomų lėšų siekiant įgyvendinti programas, skirtas skolų krizei įveikti. Tokią nuomonę išsakė diplomatinių sferų šaltinis iš vienos besivystančių šalių per penktadienį Paryžiuje prasidėjusį dviejų dienų G20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris  teigia, kad spėjantieji, jog Graikija bus priversta palikti euro zoną, „neteisingai įvertino“ situaciją, informuoja „The Wall Street Journal“. Jis taip pat patikino esąs įsitikinęs, kad artimiausiu metu Graikija gaus naują paskolos dalį, nes kitos savaitės viduryje turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvertinta Graikijos pažanga kovojant su krize.

Europos bankams reiktų pritraukti apie 200 mlrd. eurų kapitalą, kad papildytų savo rezervus krizės atveju. Tokį pasiūlymą pateikė Europos bankų priežiūros agentūra (EBA), skelbia BBC. EBA nori, kad bankai padidintų savo kapitalo rezervą iki 9-10 proc. nuo viso turto. Pagal Bazelio sutartis bankai įsipareigoja, kad jų kapitalas sudarytų 8 proc. nuo turto, tačiau iš tikrųjų daugelis kreditinių institucijų šios normos nesilaiko.

Mokslininkės Lisos Kramer teigimu, nėra nieko nuostabaus, kad finansinės krizės ir nuosmukiai neretai kyla arba suintensyvėja būtent rudenį, rašo „Science Daily“. Jos naujausiame tyrime nagrinėjama metų laikų įtaka priimamiems finansiniams sprendimams. Paaiškėjo, kad žmonės tamsiuoju sezonu yra linkę vengti rizikingų finansinių sprendimų, tuo tarpu pavasarį ir vasarą jie daug mieliau neria į rizikingas investicijas.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasiūlė planą, kaip palaikyti euro zoną ir jos bankus, praneša BBC. Savo kalboje J. M. Barroso pabrėžė, kad bankai turi stiprinti savo pozicijas didindami likvidžių aktyvų atsargas. Pasak jo, bet kuriam bankui, gaunančiam paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), turėtų būti neleista mokėti dividendus ar premijas.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Dešimtys tūkstančių sirų susirinko Damasko centre pareikšti paramą prezidentui Basharui al–Assadui, kuris stengiasi įveikti šešis mėnesius trunkantį sukilimą prieš jo režimą. Tai buvo viena didžiausių demonstracijų per kelis mėnesius sostinės centre, kurios nepaveikė protestai Damasko priemiestyje ir kitose šalies teritorijose.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Britanijos gyventojai turės susitaikyti su dideliu išlaidų sumažinimu viešųjų paslaugų srityje bent jau iki 2015 metų, kuomet įvyks visuotiniai rinkimai, skelbia „London Evening Standard“. Fiskalinių studijų instituto ekonomistai įspėjo, kad valstybės išlaidų karpymai dar tik prasidėjo, ir toliau jie bus dar skausmingesni. Savivaldybės ir mokymo įstaigos jau pajuto sumažinimus, tačiau savo eilės dar laukia transporto sistema, policija bei krašto apsauga.

Panašu, kad istorija kartojasi. Krizės pradžią 2008 metais žymėjo ,,Lehman Brothers”, dabar jo keliu gali pasukti europietiškasis ,,Dexia”. Parodydamas, kad euro zonos valstybių skolų krizė pereina į naują – finansų sektoriaus krizės etapą, jau netrukus gali žlugti Prancūzijos ir Belgijos bankas ,,Dexia”. Tokios praėjusią savaitę po reitingų agentūros ,,Moody’s” įspėjimo prasidėjusios kalbos stipriai nusmukdė banko akcijas.

Netylant kalboms apie artėjančią recesijos bangą, reklamos pardavėjai kol kas tarp savo klientų pesimistinių nuotaikų neįžvelgia. Viena didžiausių reklamos agentūrų šalyje prognozuoja, kad reklamai skiriamos lėšos gali net didėti. „Pagal pirmų trijų ketvirčių turimus rezultatus, metai yra geresni nei pernai.

Paskolų krizės krečiamą euro zoną spaudžia reitingų agentūros, kiekvieną dieną pažeriančios blogų žinių – mažinančios prasiskolinusių valstybių ir bankų reitingus. Jų taikinyje jau atsidūrė Italija, Ispanija, Didžiosios Britanijos, Portugalijos bankai. Europos Komisija euro zonos vyriausybėms davė 10 dienų apsispręsti, kaip bus gelbėjamos finansų institucijos. Regis, reitingų agentūros įsismagino. Italijos skolinimosi reitingą nurėžė jau trečia agentūra.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dar kartą paragino Europą nedelsiant spręsti gilėjančios skolų krizės problemas. Dalyvaudamas pirmojoje spaudos konferencijoje nuo vasaros vidurio B. Obama pareiškė, kad JAV ekonomika silpnėja, ir įspėjo Europą dėl politinės aklavietės. „Jie turi veikti nedelsdami. Mūsų ekonomikai dabar labai reikia sukrėtimo. Dabar ne metas atsidurti politinėje aklavietėje“, - teigė B. Obama.

Tai tikras išsigelbėjimas tiems, kam sunku prisiversti skaityti nuobodžius ar sudėtingus verslo vadovėlius. Painių frazių ir įmantrių minčių čia nerasite. Užtat rasite tai, kas nepalyginamai vertingiau: daugybę naudingos informacijos ir skaitymo malonumą. Knyga „Argi tai neakivaizdu?“, parašyta bendradarbiaujant su dviem filmų scenaristais, išlaiko spartų veiksmo tempą, o aktualius verslo ir prekybos klausimus „aprengia“ patraukliu siužetu.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Italijos skolinimosi reitingą nuo „Aa2“ iki „A2“, palikdama neigiamą perspektyvą, informuoja BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė išaugusi euro zonos šalių rizika dėl didžiulių įsiskolinimų ir dėl to prarastas kreditorių bei investuotojų pasitikėjimas. Be to, agentūros pranešime spaudai nurodomi suprastėję makroekonomikos rodikliai tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu lygmeniu.

Savo finansinius įsipareigojimus Graikija pajėgs vykdyti dar šešias savaites, teigia šalies finansų ministras Evangelos Venizelos, informuoja „RIA Novosti“. „Aišku, kad iki lapkričio vidurio nebus problemų ir pajėgsime vykdyti savo biudžeto programą“, - spaudos konferencijoje sakė E. Venizelos.

Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklosas reikalauja, kad būtų paruoštas galimo Graikijos nemokumo planas, kurio prireiktų, jei šalis nepajėgtų vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, informuoja „EUobserver“. „Jeigu prieisime išvadą, kad Atėnai nesusidoroja su savo finansiniais įsipareigojimais, turime apgalvoti, ar esame pasiruošę galimam Graikijos bankrotui“, – teigia A. Miklošas.

Pirmadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, nes padidėjo nerimas, kad Graikijai nepavyksta kovoti su skolų krize. Baimė dėl Graikijos nustelbė naujieną apie rugsėjį netikėtai paspartėjusią JAV apdirbamosios gamybos sektoriaus plėtrą. Paaiškėjo, kad, nepaisant griežtų taupymo priemonių, Graikijai nepavyks pasiekti tikslinių 2011 ir 2012 m. biudžeto deficito rodiklių. „Dow Jones“ indeksas pirmadienį prekybos pradžioje sumažėjo 0,61 proc.

Europos Sąjungos finansų susitikimų serija, skirta euro zonos krizei, prasideda pirmadienį Liuksemburge. Pirmadienį vakare vyks euro grupės finansų ministrų posėdis, o antradienį - planinis ES Ekonomikos ir finansų tarybos susitikimas. „Liuksemburge bus svarstomi euro zonos ekonominio ir finansinio stabilizavimo klausimai, tarp jų - paramos Graikijai suteikimas ir ES instrumentinės bazės, siekiant užkirsti kelią skolų krizėms, išplėtimas, - pranešė ES Tarybos šaltinis.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Graikai pesimistiškai žvelgia į savo šalies ateitį. Remiantis nuomonių instituto „Kapa Research“ atlikta apklausa, daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, kad Graikijai nepavyks išvengti nemokumo. Tačiau 70 proc. apklaustųjų nurodė nenorintys, kad tokiu atveju šalis pasitrauktų iš euro zonos. Tik kas penktas graikas yra už senosios valiutos – drachmos – grąžinimą.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.