• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkės Lisos Kramer teigimu, nėra nieko nuostabaus, kad finansinės krizės ir nuosmukiai neretai kyla arba suintensyvėja būtent rudenį, rašo „Science Daily“. Jos naujausiame tyrime nagrinėjama metų laikų įtaka priimamiems finansiniams sprendimams. Paaiškėjo, kad žmonės tamsiuoju sezonu yra linkę vengti rizikingų finansinių sprendimų, tuo tarpu pavasarį ir vasarą jie daug mieliau neria į rizikingas investicijas.

REKLAMA
REKLAMA

Darbe remiamasi ankstesniais tyrimais, kuriuose bandoma ieškoti tarpusavio ryšių tarp sezoninės depresijos ir nuosmukių finansų rinkose.

REKLAMA

„Iki šiol niekada nebandėme susieti sezoninių pokyčių rinkoje su individualiomis investuotojų emocijomis“, - sako profesorė L. Kramer, kuri darbuojasi Toronto universiteto Rotmano vadybos mokykloje.

Savo tyrimo išvadas mokslininkai pagrindė nagrinėdami Šiaurės Amerikos studentų ir dėstytojų emocijas. Eksperimento dalyviams buvo mokamas atlyginimas už tyrimus, kurių metu jie turėdavo priiminėti investicinius sprendimus. Šių investicijų sąlygos labai paprastos. Buvo galima rinktis iš dviejų finansinių produktų, vienas jų rizikingesnis, tačiau suteikiantis galimybę gauti didesnę grąžą, tuo tarpu kitas saugesnis, tačiau ne toks pelningas. Tyrimo dalyviai, kurie jautė sezoninę depresiją, buvo linkę rinktis saugesnes investicijas, tačiau prasidėjus šiltajam metų sezonui jų rizikos toleravimo laipsnis išaugdavo.

REKLAMA
REKLAMA

Apytikriai 10 proc. JAV gyventojų kenčia nuo sunkios sezoninės depresijos. Vis dėlto net ir tie asmenys, kuriems nėra diagnozuotas šis sutrikimas, keičiantis metų laikams patiria tam tikrą nuotaikų šuolį. Tyrimo metu buvo atskleistos finansinių investicijų grąžos sumažėjimo rudens ir žiemos sezono metu priežastys.

„Iki šiol nemažai teorijų yra grindžiamos tikėjimu, kad finansiniai sprendimai yra priimami daugiau ar mažiau remiantis racionaliu protu, tačiau duomenys rodo, jog nemažą įtaką tokiems veiksmams turi ir emocinis faktorius“, – teigia L. Kramer.

Šios išvados turėtų priversti susimąstyti finansų pasaulio dalyvius. Prieš priimant spendimus jiems derėtų įvertinti savo emocinės būklės įtaką racionaliam mąstymui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų