krizė

„Krizė toli gražu dar nesibaigė. Jos įtaka vis dar jaučiama. Krizės laikotarpiu Lietuva labai stipriai priklausė nuo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Suprantama, kad ta parama per krizę mažėjo, todėl problemų kilo vis daugiau ir jos gilėjo“, – pareiškė Švedijos Linkopingo universiteto profesorius Charlesas Woolfsonas. Anot jo, tai reiškia, kad buvo susidariusi tam tikra socialinė situacija, kuri leido susiformuoti nuo ES struktūrinių fondų priklausomai nomenklatūrai.

Perrinktas Italijos prezidentas Giorgio Napolitano antradienį pradėjo konsultacijas su politiniais lyderiais dėl vyriausybės formavimo - tai naujas bandymas užbaigti du mėnesius trunkančią politinę aklavietę. 87 metų G.Napolitano iš pradžių susitiko su Senato pirmininku Pietro Grasso, o vėliau antradienį turi susitikti su visais pagrindiniais parlamento frakcijų lyderiais.

Akcijų rinkos abiejose Atlanto pusėse ramiai sureagavo į tarptautinių kreditorių sprendimą suteikti Kiprui 10 mlrd. eurų paramą ir pareikalauti nacionalizuoti dalį indėlių. 

Vis dėlto naujausioje banko „Citi“ prognozėje teigiama, kad ilgainiui Kipras ir Graikija paliks vieningosios valiutos sąjungą, nes abi šalys bus priverstos restruktūrizuoti savo skolas.

Acheno pramonės ir prekybos rūmuose balandžio 16 dieną surengtame Lietuvos pristatyme ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis supažindino su šalies ekonomikos perspektyvomis ir verslo sąlygomis. Ambasadorius pristatė Lietuvos patirtį kovoje su ekonomikos krize, pastangas užtikrinti stabilumą nepaisant didelio šalies ekonomikos atvirumo.

Didžiajai daliai įmonių Ūkio banko ir kredito unijų veiklos sustabdymas turėjo mažą įtaką. Tai paaiškėjo šių metų kovą bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus 500 nefinansinių įmonių vadovų ir finansininkų apklausą. Tai, kad kredito unijų ir Ūkio banko veiklos nutraukimas mažai paveikė jų veiklą, teigia 83,4 % apklausoje dalyvavusių įmonių, 3,4 % respondenčių sako, kad šio veiksnio įtaka joms buvo vidutinė, 3,6 % – didelė.

Kreditorių trejeto teigimu, Graikija ūkio augimo gali tikėtis jau kitais metais, praneša BBC. Šiuo metu Graikijos valstybės skola siekia 160 proc. BVP. Tarptautinio valiutos fondo teigimu, siekiant stabilizuoti padėtį būtina šį skaičių sumažinti bent iki 120 proc. Kreditorių trejetas, įvertinęs šalies finansinę būklę ir pažangą vykdant reformas, patvirtino planus artimiausiu metu suteikti šaliai dar vieną 8,8 mlrd. eurų paramos paketą.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) sekmadienį pareiškė, kad bankų sąskaitų jo šalyje turintiems užsieniečiams, kurie prarado bent 3 mln. eurų (10,4 mln. litų) įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) suteikto finansinio gelbėjimo paketo sąlygas, bus išduoti Kipro pasai. Saloje "negyvenantys investuotojai, kurie turėjo indėlių prieš" tarptautiniams skolintojams suteikiant finansinės pagalbos paketą, ir praradę "bent 3 mln.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį susirinko Dubline, tikėdamiesi užbaigti derybas dėl nesutarimus kurstančio Kipro finansinio gelbėjimo programos, kai Nikosija pareiškė, jog jos kaina padidėjo iki 23 mlrd. eurų (79,4 mlrd. litų). Šis šuolis reiškia, kad Kiprui teks sukrapštyti dar 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų), papildant ankstesnę 7 mlrd. eurų (24,2 mlrd. litų) sumą, minimą preliminariame susitarime, sudarytame kovo 25 dieną, kad šalis gautų 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd.

Kipro prezidento Nicoso Anastasiadeso dukra ir buvęs finansų ministras Michalis Sarris pervedė pinigus iš respublikos bankų prieš pat ES sprendimą kovo mėnesį „nukirpti“ stambius indėlius, viršijančius 100 tūkst. eurų. Apie tai pranešė Kipro televizija „Mega“, praneša ITAR-TASS. Abu šie asmenys figūruoja 6000 fizinių ir juridinių asmenų sąraše, kurie kovo 1-15 dienomis iš Kipro bankų pervedė dešimtis milijonų eurų, tai yra prieš pat Kipro sutarimą su ES dėl mokesčių indėliams įvedimo.

 Vasarį Ispanijos pramonės gamybos apimtys palyginti su tuo pačiu 2012 metų mėnesiu susitraukė 6,5 procento. Sausį pramonės gamybos apimčių nuosmukis siekė 4,9 proc, rašo BBC. Pramonės sektoriaus nuosmukis Ispanijoje prasidėjo 2011 metų rugpjūtį. Ketvirtoje pagal dydį euro zonos valstybėje recesija tęsiasi nuo 2011 metų antro pusmečio. Nedarbo lygis išaugo iki 26 proc.

Būti ar nebūti euro zonoje – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – kaip vykdoma vidaus ekonomikos politika, teigė specialistai diskusijoje „Nordic and Baltic states in post-crisis economy“, kuri ketvirtadienį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad krizės įkarštyje niekas netikėjo Lietuvos pasirinktu ekonomikos gelbėjimo keliu.

 Generalinis prokuroras Darius Valys sako, jog kol kas nėra pagrindo pareikšti įtarimus didžiausiam žlugusio Ūkio banko akcininkui Vladimirui Romanovui. "Šiuo klausimu kol kas mes pagrindo svarstyti apie įtarimus V.Romanovui neturime", - antradienį Seime žurnalistų klausiamas, ar neketinama dėl banko turto švaistymo pateikti įtarimų V.Romanovui, atsakė D.Valys. Jis taip pat sakė, jog kol kas per anksti kalbėti apie ikiteisminio tyrimo dėl Ūkio banko veiklos perspektyvas.

 Nepaisant pastarųjų reformų, Slovėnija žengia link sunkios bankų krizės ir gilios recesijos, rodo naujausia šalyje atlikta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apklausa. Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.

 Pokrizinė ekonomika atneša didelių ekonominių ir finansinių iššūkių visoms Europos valstybėms įskaitant ir Lietuvą. Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, svarbiausia pasiruošti kitai ekonominei krizei, kuri tikrais ateis.

Kiprui pasišalinus iš pirmųjų spaudos antračių atsirado naujas taikinys – Slovėnija. Naujų euro zonos aukų paieška tapo savotišku azartiniu žaidimu. Kas kitas? Šį klausimą uždavinėjo politikai, ekonomistai ir žiniasklaidos atstovai. Netrukus buvos sudaryta visa kandidatų rikiuotė. Į sąrašą pateko ir Slovėnija. Slovėnijos bankininkai, politikai ir verslo atstovai ėmė garsiai reikšti savo nepasitenkinimą dėl palyginimų su Kipru.

Penktadienį Portugalijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuris gali sujaukti tarptautinių kreditorių planus stabilizuoti padėtį skolų kamuojamose valstybėse, praneša QZ. Anot teismo, įstatymai, kuriais siekiama sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, valstybines pensijas, nedarbo bei neįgalumo pašalpas prieštarauja Konstitucijai.

Europos Komisija sekmadienį perspėjo Portugaliją siekti uždavinių, išdėstytų šiai šaliai skirtame finansinės pagalbos plane, kai jos konstitucinis teismas atmetė kai kurias planuotas griežto taupymo priemones. "Bet koks nukrypimas nuo programos uždavinių arba pakartotinės derybos dėl jų faktiškai neutralizuotų pastangas, jau atliktas ir sudėtas Portugalijos piliečių", sakoma Komisijos pranešime.

Pasak naujausio vartotojų įpročių ir vertybių tyrimo „Lietuvos anatomija“, net 47 proc. gyventojų atsilaikė prieš finansinę krizę, o 9 proc. respondentų nepatyrė jokių jos padarinių. Skaičiuojama, kad krizė pažeidė 25 proc. visuomenės, 19 proc. apklaustųjų jaučiasi sutriuškinti. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei šalies gyventojų (54 proc.) mėnesio pabaigoje sunku sumokėti sąskaitas.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Ši krizė susiusi su naujais milžiniškais kūdikio laimėjimais – gebėjimu vaikščioti ir kalbėti. Nesvarbu, kad tas gebėjimas – tai neretai tik pirmieji nedrąsūs žingsneliai ir aplinkiniams dar nesuprantamos frazės, tariamos marsiečių dialektu. Svarbiausia yra tai, kad mažylis pats ima suvokti: AŠ GALIU! Ką jis tikrai suvokia galįs? • Savarankiškai pajudėti nuo taško A iki taško B. Vieni – drąsiai pėstute, kiti – dar drąsiau ropomis. Mažyliui prieš akis atsiveria naujas pasaulis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė griežtą Airijos ekonominių problemų vertinimą, praneša BBC. Vertindami Airijos finansinio gelbėjimo planą, atstovai negaili kritikos „neadekvačiam“ Airijos bankų procesui. Buvo atsižvelgta į tai, kad bankai sunkiai kovoja su blogosiomis paskolomis. TVF yra susirūpinę, kad bankai praranda pinigus dar prieš padengdami blogasias paskolas.

Trečdalis Lietuvos gyventojų per sunkmetį nuo 2008 m. ir po jo nemažino savo išlaidų ir pirkimo tempų. Likę gyventojai buvo priversti pakoreguoti savo pirkimo įpročius – kas penktas (21 proc.) lietuvis atsisakė dalies didelių pirkinių bei dalies kasdienių pirkinių, 19 proc. „apkarpė“ visus didelius pirkinius. Kas ketvirtas lietuvis ir šiandien stengiasi kasdienes vartojimo prekes įsigyti įvairių akcijų metu. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas apklausa.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Nikosija, balandžio 3 d. (AFP-BNS). Kipro naujasis finansų ministras Haris Georgiadis (Haris Georgiades) buvo prisaikdintas trečiadienį, jo pirmtakui atsistatydinus praėjus kelioms valandoms po to, kai Nikosija pradėjo tyrimą, aiškinantis, kodėl sala buvo pastūmėta prie bankroto ribos.

Pradžioje buvo tik „graikų krizė“. Tada rinkos suprato, kad Portugalija, Airija, Italija ir Ispanija taip pat turi problemų ir tada gimė teriminas PIIGS (angl. Portugal, Italy, Ireland, Greece, Spain). Bet dabar, kai į problemas įsivėlė ir Graikija su Slovėnija, atsirado arkonimas SIC(K) PIGS. Baiminamasi, kad gali prireikti dar vienos balsės, jei ir Estija pareikalaus gelbėjimosi plano.

Nikosija, balandžio 2 d. (AFP-BNS). Kipro pareigūnai antradienį pradėjo teisinį tyrimą, aiškinantis, kodėl sala buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, kol susitarė su euro zona dėl gelbėjimo paketo griežtomis sąlygomis.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, kuriai teikiama tarptautinė finansinė pagalba. Tačiau Kipro atvejis išskirtinis – finansinę naštą turi prisiimti didieji bankų indėlininkai. Vokietija kalba apie atsakomybę ir teisingumą, Rusija, laikanti Kipro bankuose dideles sumas, – apie vagystę. Tuo metu Afroditės sala vadinamo Kipro gyventojai dėl susidariusios padėties pyksta ant daug ko, kartu ir ant savęs.

 Pernai Estijos nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokio reiškinio kaltininkas – Europos finansinio stabilumo mechanizmas (EFSM), kuris yra skirtas gelbėti euro zonos nares, patiriančias finansinių sunkumų, praneša AFP.

 2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

 Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Kipro ekonominė krizė Lietuvai jokio poveikio neturės, kadangi šios salos vystomos ekonomikos apimtys nėra didelės, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. "Trumpai atsakant, galima sakyti, kad neatsilieps, nes Kipro ekonomika yra nedidelė. 2012 m. Lietuvos BVP buvo daugiau nei pusantro karto didesnis už Kipro.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Krizė, nuo kurios vis dar neatsitokėjo mūsų ekonomika, buvo dramatiška, tačiau tikrai ne išskirtinė. Vienu momentu buvo madinga sudarinėti garsiausių pasaulio krizių dešimtukus. Tie dešimtukai beveik vienodi, o pirmoje jų vietoje visada puikuojasi „tulpių krizė“, kurią olandai vadina „tulpenmanie“. Paprastai apie šią beveik 400 metų senumo krizę parašoma keliais žodžiais, bet tulpių istorija tikrai įdomi, tad ją verta pristatyti šiek tiek plačiau, juolab kad ji susijusi su nerealiais skaičiais.

Streso testai – vaistas nuo bankų ligų. Juos vykdantys kontrolieriai užsimojo išgydyti bankus nuo finansų sektoriuje tykančių virusų. Pirmieji sveikatingumo požymiai jau matomi. Po 2008 metai kilusios pasaulinės finansų krizės, kurios epicentre atsidūrė pernelyg rizikingą skolinimo praktiką vykdę bankai, iškilo būtinybė griežčiau prižiūrėti finansinių institucijų veiklą.

Kuomet Kipro parlamentas atšaukė TVF ir ES 10 mlrd. eurų gelbėjimo planą Kiprui, dėl kurio šalies bankų indėlininkai būtų turėję paaukoti 5,8 mlrd. eurų, finansinė krizė įžengė į naują etapą. Jei Nikosija nesugalvos alternatyvaus būdo paskirstyti lėšas arba ES ir TVF nesušvelnins gelbėjimo sąlygų, šalies bankų sistema negaus pigių paskolų iš centrinio banko, kuris mėnesius leido bankams gyvuoti. Be šio finansavimo Kipro laukia bankų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos perspektyva.

Galimas Kipro indėlių apmokestinimas – gera pamoka Lietuvos verslininkams, kad neverta laikyti daug laisvų lėšų rizikingose vietose, mano banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų. „Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose.

Euro grupė ir tarptautinė valiutų rinka paskelbė Kipro vyriausybei ultimatumą: jeigu norite sulaukti pagalbos, Jūs turite apmokestinti bankinius depozitus. Ir kol kas Kipro vyriausybė žada įvykdyti ''didžiosios trijulės'' reikalavimą.

Prieš savaitę praneštas aukso,kaip nemadingos ir nepelningos investicijos „titulas” gali nebetekti prasmės. Tačiau pirmadienį atsirado priešingų argumentų. Aukso kainos pakilo daugiausiai per 2,5 savaitės iki 1 608,3 JAV dolerių už unciją šį pirmadienį. Kontroversiška finansinė pagalba Kiprui, paskatino investuotojus pirkti saugų investicijoms metalą, praneša CNBC. Vis dėlto, lieka abejonių dėl staiga šoktelėjusio tauriojo metalo populiarumo, kurio kaina šiais metais krito 4 procentais.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Paklausk bet kurio vyruko, kada jam su savo mergina ar žmona būna nejaukiausia, ir jis neabejotinai atsakys – kartą per mėnesį, kai ją apsėda PMS. Moterys tada išties gali elgtis neprognozuojamai: čia juokiasi, čia verkia, čia nei iš šio nei iš to įtūžta, kad yra nemylima. Visai nesvarbu, kad vienintelis tos "nemeilės" įkaltis – tai noras ramiai pažiūrėti krepšinio rungtynes užuot kartu su mylimąja ant sofos verkšlenus meksikietiškos melodramos fone.

Vokietija ir Europos centrinis bankas (ECB) sugebėjo įtikinti rinkas, kad euro zona, bent kol kas, išgyvens. Vienos euro zonos narės kapanojasi krizės duobėje, tuo tarpu kiti pademonstravo esančios pajėgios susidoroti su sunkumais, rašo „The Guardian“. Ispanijoje darbo jėgos kaštai sumažėjo, o eksportas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas. Tuo pat metu jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., o būsto kainos smuko 30-40 proc. Nepaisant to žmonių gyvenimas tęsiasi.

„Poltizinė rizika, kelianti grėsmę euro zonai sumenko, ir jeigu valstybės narės toliau vykdys atsakingą politiką euro krizė iš esmės galėtų baigtis dar šiemet“, - sako „Berenberg“ banko vyriausias ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Anot ekonomisto, euro žlugimo rizika šiuo metu yra itin maža, rašo CNBC. Prieš metus, kuomet vyko rinkimai Graikijoje, euro zonos subyrėjimo grėsmė buvo pasiekusi savo piką.

Antradienį Vokietijos centrinis bankas pareiškė, kad euro zonos krizė dar nesibaigė, Prancūzijos reformos stringa, o Vokietijos "Bundesbank" atidėjo milijardus naujų finansinių atsargų dėl rizikingų Europos centrinio banko (ECB) veiksmų, praneša "Reuters". Pristatydamas 2012 m. rezultatus, kuriuose matyti labai padidėję banko atidėjimai rizikai padengti, Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas ragino šalių vyriausybes grumtis su finansinių reformų problemų šaknimis.

 Apyvartinių lėšų stoka ir beveik trečdaliu išaugusios televizorių detalių kainos vienintelius Lietuvoje televizorių gamintojus – bendrovę „Šiaulių tauro televizoriai“ – privedė prie bankroto slenksčio, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak bendrovės vadovo Rimantas Žukausko, šiuo metu pagrindinės bendrovės tikslai – susitarti su kreditoriais dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, keisti įmonės veiklą ekonomiškai efektyvesne kryptimi ir užtikrinti normalų įmonės darbą.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Europai trūksta alkanumo, kuriuo pasižymi kylančios Azijos bei Afrikos rinkos, o Lietuvai trūksta stabilumo politikoje bei investicijų į regionus, sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje ateityje gyventojų mažės. O tokių regionų kaip Afrika bei Azija populiacija sparčiai augs. „Alkanumo“ stokojanti Europa gali neturėti, ką pasiūlyti šioms augančioms rinkoms.

 Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.