krizė

„Samsung“ vadovas Lee Kun-hee nori didžiausioje pasaulyje technologijų bendrovėje įvesti krizės mentalitetą, skelbia CNBC. Tai gali pasirodyti keista, žinant, kad „Samsung“ šią savaitę aplenkė „Apple“ pelningiausio išmaniųjų telefonų gamintojo lenktynėse. Nepaisant sėkmės, „Samsung“ vadovas siekia, kad jo įmonė nuolat liktų permainų stadijoje.

Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

AprIndiją užpuolė svogūnų krizėašymas

 Europoje pilna atskirčių: Šiaurė prieš Pietus, periferija prieš branduolį, Rytai prieš Vakarus. Tačiau viena atskirtis pranoksta visas kitas ir vis blogėja – tai praraja tarp jaunimo ir senosios kartos, rašo CNBC. Apie 23,8 proc. jaunimo euro zonoje gegužės mėnesį neturėjo darbo. Tai sudaro apie 3,5 mln. žmonių. Prastos Europos jaunimo darbo galimybės didina atsiskyrimą tarp kartos Y – žmonių gimusių po 1980-ųjų – bei pokario „kūdikio bumo“ kartos.

Krizės akivaizdoje, Ispanijos sostinės valdžia stengiasi surinkti taip trūkstamų lėšų bei paversti miestą kuo patrauklesniu investuotojams. Bandydami sukaupti kiekvieną įmanomą centą, ispanai nusprendė parduoti metro stotelių pavadinimus, rašo spiegel.de. Žodis „sol“ ispanų kalboje reiškia saulę. Būtent toks pavadinimas suteiktas vienai svarbiausių aikščių visoje Ispanijoje. Aikštė, kur kadaise stovėjo vadinamieji „Saulės vartai“ (isp. Puerta de sol), žymi geografinį Ispanijos centrą.

Automobilių gamintojai „Fiat“, „Peugeot-Citroen“ ir „General Motors“ labiausiai nukentėjo nuo aukšto nedarbo lygio ir dėl to sumažėjusio vartojimo. Per metus naujų automobilių pardavimas Europoje smuko 5,6 proc., praneša „The Financial Times“. Tai yra staigiausias birželio pardavimo nuosmukis nuo 1996 metų. Gegužę šis rodiklis siekė 5,9 proc. ir buvo didžiausias per 20 metų. Dėl sukeltų milijardinių nuostolių gamintojams jau uždaromos gamyklos.

Šoko terapija Lisabonojo privertė atsistatydinti valdžią, Vilniuje – greičiau įsilieti į Europą. Prancūzų dienraštis „Le Monde“ atskleidžia kokių pamokų gali pasimokyti Europa iš šių pavyzdžių. Portugalija ir Lietuva šią vasarą europiečiams skirtingai priminė apie save. Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungoje, o Portugalijoje po ilgai trukusios finansinės ir ekonominės krizės atsistatydino finansų ministras Vitoras Gasparas.

Šalis, kurią taip gausiai lanko turistai, išgyvena didžiulę ekonomikos krizę. Gyventojų streikai, prarastos darbo vietos, karpomi atlyginimai, didinami mokesčiai, į užsienį emigruojantis jaunimas ir nežinomybė dėl ateities – visa tai portugalams kasdienybė. Nesugebėję pakeisti situacijos, vienas po kito atsistatydino užsienio reikalų ir finansų ministrai. Nedaug trūksta, kad žlugtų ir visa Portugalijos vyriausybė.

Didžiausia jakudzos – Japonijos organizuoto nusikalstamo pasaulio – grupuotė išleido žurnalą savo nariams, kuriame yra poezijai skirtas puslapis, taip pat skelbiami vieno iš vadeivų žvejybos dienoraščiai, trečiadienį pranešė žiniasklaida. Šis aštuonių puslapių leidinys platinamas maždaug 27,7 tūkst.

Augant konkurencijai visame pasaulyje, aukščiausio lygio vadovai stengiasi užtikrinti įmonių augimą kurdami ir diegdami inovacijas versle bei ieškodami naujų verslo plėtros būdų ir krypčių. „PwC“ atlikta „Pulse“ apklausa, kurioje dalyvavo 246 įmonių vadovai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos, Ramiojo vandenyno regiono ir Vidurio rytų šalių, parodė, kad 97 proc. vadovų inovacijas versle nurodo kaip aukščiausią prioritetą. Skirtinguose pasaulio regionuose inovacijos nevienodai svarbios.

Graikija ir toliau teikė klaidinančius ekonominius duomenis, net kai Europos centrinis bankas (ECB), Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bandė padėti, pirmadienį pareiškė ECB vadovas Mario Draghi. Pasak jo, 2010 metais, kai Graikijai pirmą kartą buvo bandoma padėti, ekonominiai duomenys dėl tos šalies buvo nepilni ar netikslūs.

Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų.

Daugybei sukaktuvininkų trisdešimtas gimtadienis užmena neišsprendžiamą galvosūkį: džiaugtis ar liūdėti? Jaunystė nesibaigė, bet vis dėlto gražiausia jos dalis – jau praeityje. Brandus amžius dar nepasiektas, bet kai kurie gyvenimo tikslai jau turėtų būti pasiekti.

ES palaidojo idėją steigti bankų sąjungą. Šis sprendimas turės rimtų pasekmių visai euro zonai. Tai galutinai sužlugdė galimybę užbaigti euro zonos krizę periferijoje. Tokiu atveju visa rizika atiteks bankų kreditoriams ir šalims, kuriose įsteigti šie bankai, rašo Wolfgangas Munchau „The Financial Times“. Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Šiandien Kauno apygardos teismas priėmė nutartį patenkinti bankrutuojančio Ūkio banko bankroto administratoriaus prašymą pratęsti finansinių reikalavimų pateikimo terminą vienam mėnesiui iki rugpjūčio 7 dienos. BAB Ūkio bankas bankroto administratorius teismui nurodė, kad bankas turi labai daug kreditorių (11 871), dalis jų gyvena užsienyje arba yra užsienio šalių piliečiai, be to, papildomų trikdžių sukelia pačios bankrutuojančios bendrovės specifika.

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Šį savaitgalį jie pristatys savo nacionalinį superautomobilį „Korres Project 4“. Panašu, tai bus superautomobilis su visureigio-bagio ambicijomis.

Naujausi duomenys rodo, kad didėja migrantų iš Pietų Europos, ieškančių geresnės ateities žemyno šiaurėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ketvirtadienį pateiktoje ataskaitoje apžvelgta, kad graikai ir ispanai, vejami recesijos ir aukšto nedarbo lygio, plūsta į Vokietiją.

Gimtadieniai jūsų jau nebedžiugina. Dabar tai – ne tiek šventė, kiek proga apmąstymams apie nueitus gyvenimo etapus. Kaip pakeisti tokį požiūrį?   Jūsų gimtadienis – puiki proga švęsti, džiaugtis gyvenimu ir susitikti su draugais.

Aukštas įsiskolinimo lygis padidino tikimybę, kad per ateinančius 3–5 metus pasaulį sukrės ekonominė krizė, iki 60 procentų, teigia kompanijos „Pimco“ atstovai, rašo CNBC. Pasaulio ekonomika smunka maždaug kas šešerius metus, o nuosmukio padažnėjimą sukelia aukštas įsiskolinimo lygis, ypač kai jis krinta, palyginti su žemu ir kylančiu įsiskolinimu. JAV skolos ir BVP santykis 2012 metais sudarė 101,6 procento. 2011 metais šis rodiklis siekė 99,4 procento.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Prabėgo metai, dveji, ant torto jau užpūstos 4 žvakutės, o apie krizę ėmiau ir pamiršau. Gal ji tiesiog neatėjo? O gal ją apskritai tik psichologai ir pedagogai išsigalvojo? Pirmieji – tam, kad nepritrūktų darbo, o antrieji – kad pateisintų savo darbo trūkumus.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Vilniaus miesto savivaldybės taryboje opozicija sudaro nedidelę kuopelę. Jos kritika – o taip pat ir balsavimas posėdžių metu – menkai tepaveikia mero Artūro Zuoko iniciatyvas palaiminančius miesto valdančiuosius. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti opozicijos atstovai sako, kad, nors ir nedaug demokratijos savivaldybėje, ji turi šansą per savivaldos rinkimus. Esą jeigu vilniečiai nebetiki šio mero idėjomis – pasirinks kitą.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.

Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.

Profesorius, Europos parlamentaras, Sąjūdžio patriarchas Vytautas Landsbergis viena iš Lietuvos Sąjūdžio, kurio įkūrimo 25 metinės šiandien minimos, veiklos tolesnių prasmių nurodė esant kovą su civilizacijos krize, galimai „ant bedugnės krašto šokančiame pasaulyje“. Tai, Anot V. Landsbergio, būtų savivokos bandymas, kuris liestų ne tik Lietuvą. „Matome civilizacijos krizę.

Geriau dirbti už dyką gerai valdomoje bendrovėje, nei už didelius pinigus – blogai valdomoje, mano „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. Su P. Dambrausku susitinkame vos prieš pusmetį įrengtame naujame interneto ir televizijos tiekėjo „Cgates“ biure, kur laukiamasis panašesnis į tipinę amerikietišką kavinę su odinėmis sofomis nei į 200 darbuotojų turinčio interneto ir televizijos tiekėjo patalpas. Jaunas, šnekus ir optimistiškas – tokį pirmą įspūdį palieka pašnekovas.

Jei pažįstate ką nors, kas iš tiesų tiki tuo, kad amerikiečių ekonomika šiuo metu yra geros formos, tiesiog parodykite šiam žmogui šiame straipsnyje pateiktą statistiką. Jei pažvelgsime į ilgalaikes tendencijas, tampa nebeįmanoma neigti tai, kas vyksta. Tai yra siaubingo ekonomikos nuopuolio įkarštis, dešimtmečius priiminėtų labai blogų sprendimų padarinys, rašoma mixednews.ru. Štai 40 statistinių faktų, liudijančių apie JAV ekonomikos saulėlydį.

Europos krizė – ypač Kipre – leidžia užduoti klausimą, kuris kažkada buvo tabu: ar didiesiems bankams leidžiama sugriūti? Žvelgiant į ne tokią seną finansinę praeitį, sunku rasti pavyzdžių, kai griūna dideli bankai klientų sąskaita. Atvirkščiai – gausu pavyzdžių, kai bankai buvo išgelbėti su arba be visuomenės pagalbos.

Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas. Ant JAV dolerio užrašyta: „Tai legali atsiskaitymo priemonė už visas viešas ar privačias skolas.“ Šis užrašas parodo, kad pinigai tėra skolos rašteliai – ir žmonės mano, kad pateikus juos skola bus grąžinta. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl veikia šiandieniniai pinigai.

 „Citi“ banko ekonomistas Willemas Buiteris drauge su kolega iš „Citigroup“ Ebrahimu Rahbari 2012 metų vasarį pristatė terminą „Grexit“. Tų metų liepą ekonomistai prognozavo, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė per artimiausius 12-18 mėnesių siekia 90 proc., rašo CNBC. 

Šiandien W. Buiterio teigimu Graikijos pasitraukimo rizika ženkliai sumažėjo.

 Mažėjantis gimstamumas ir senėjančios visuomenės, ūkio nuosmukis, deficitiniai socialinio draudimo biudžetai ir rezervinių lėšų poreikis, alternatyvūs pensijų finansavimo šaltiniai ir su tuo susijusios rizikos. Šie ir daugelis kitų aktualių socialinio draudimo klausimų iki penktadienio bus aptariami XXI tarptautinėje Baltijos jūros šalių konferencijoje dėl socialinės apsaugos.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

 Šalyje trūksta ne tik tualetinio popieriaus, tačiau ir miltų, pieno bei cukraus, praneša „La Stampa“. „Tualetinis popierius, kaip politinio suokalbio metodas? Būtent tokios nuomonės laikosi naujasis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, kuris įsakė į šalį importuoti 50 mln. tualetinio popieriaus rulonų. Kol kas neaišku, kas tieks šią gyvybiškai reikalingą prekę, kurios poreikis yra apie 125 mln. rulonų per mėnesį“, - rašoma straipsnyje.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

,,Aš neturiu sprendimo. Tas dvigubas gyvenimas egzistuoja“, – kalbėdama apie ,,klajoklius“ vyrus ir ,,klajokles“ moteris, sakė J. Matulaičio parapijos šeimos centro atstovė Nijolė Kukuraitienė Seime Tarptautinės šeimos dienos proga pirmadienį surengtoje diskusijoje ,,Šeimos politika – ką gali ir ko negali pačios šeimos“. Kalbėdama apie išdavystės ženklu pažymėtas ,,dvigubas“ šeimas, kuriose vienas iš sutuoktinių turi ,,antrą šeimą iš šalies“, ji aiškino, kad tokioms šeimoms dažnai reikia nemokam...

Ieva Lauraitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Užsienio žiniasklaidoje pasirodo straipsnių, kuriuose teigiama, kad Slovėniją ištiko didžiausia ekonomikos krizė nuo nepriklausomybės laikų. Kai kurie užsienio ekspertai Slovėnijos ekonomikos padėtį lygina su Kipru, Graikija ir neatmeta galimybės, kad ateityje Slovėnija vis dėlto bus priversta prašyti Europos Sąjungos (ES) pagalbos. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody“ ir vėl sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingus.

Nuolat judantis ir besikeičiantis bankų sektorius ne veltui patraukė banko „Danske Bank“ filialo Lietuvoje generalinį direktorių Gintautą Galvanauską. Vadovas pripažįsta, kad svarbiausia jam – nustatyti judėjimo kryptį ir jokiais būdais neatsilikti nuo nenumaldomai besikeičiančios aplinkos. Kaip keitėsi Lietuvos bankų aplinka, G. Galvanauskas matė nuo pat pradžių ir iš arti.

Už klaidas reikia mokėti, sako liaudis ir bankų prižiūrėtojai. Pastarieji ketina neleisti įvykti antrai klaidai – finansų krizei – ir ruošia bankų priežiūros revoliuciją. Amerikiečiai jau atkreipė dėmesį, kad paskutinė finansų krizė įvyko, kai ilgą laiką buvo švelninamos bankų priežiūros taisyklės, tad šiuo metu JAV institucijos gniaužia bankus į kumštį.

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas? Prie suskilusios geldos Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst.

Krizė, nuo kurios vis dar neatsitokėjo mūsų ekonomika, buvo dramatiška, tačiau tikrai ne išskirtinė. Vienu momentu buvo madinga sudarinėti garsiausių pasaulio krizių dešimtukus. Tie dešimtukai beveik vienodi, o pirmoje jų vietoje visada puikuojasi „tulpių krizė“, kurią olandai vadina „tulpenmanie“. Paprastai apie šią beveik 400 metų senumo krizę parašoma keliais žodžiais, bet tulpių istorija tikrai įdomi, tad ją verta pristatyti šiek tiek plačiau, juolab kad ji susijusi su nerealiais skaičiais.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

I dalyje apžvelgėme, kiek padidėjo skola nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 m. pabaigos ir kur ji „pasidėjo“. Tęskime dainos apie „praskolintą“ Lietuvą nagrinėjimą toliau.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Vokietijos žiniasklaidai gyrė kanclerės Angelos Merkel pastangas kovojant su krize, ir teigė, kad Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas pagalbos prašančioms Europos šalims. "Turime suprasti vokiečių situaciją. Jie daug moka už gelbėjimą. Neįsivaizduoju vadovo tos šalies, kuri už kažką moka, kuris nereikalauja tam tikrų sąlygų. Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas", - penktadienį paskelbtame interviu naujienų portalui "Spiegel Online" sakė prezidentė.

Šiandien BAB banko Snoras bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtina, kad prasideda 34% „Lietuvos ryto“, vienos didžiausių Lietuvoje žiniasklaidos grupių, akcijų paketo pardavimo procesas. Akcijos priklauso „Snoras Media“. „Pradedame aktyvų „Lietuvos ryto“ akcijų paketo pardavimo procesą, – sakė bankroto administratorius N. Cooperis.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kurio partija veikiausiai dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, kurios kontūrai turėtų išryškėti penktadienį, pareiškė, kad naujoji vyriausybė turėtų "priešintis" Europai dėl griežto taupymo vajaus ir nustatytos 3 proc. biudžeto deficito ribos. "Galėtume pagalvoti apie priešinimąsi Europai, paaiškinant, kad 3 proc.