krizė

Pastarąjį amžių žmoniją krėtusios ekonominės krizės didžiąja dalimi buvo susijusios su vieno ar kito sektoriaus ekonominiais burbulais. Businessinsider.com teigimu, pastarieji susiformuoja žmogaus naivumo dėka – juk šiandien galima permokėti, o rytoj parduoti brangiau. Apie naują išlaidavimo bangą liudija ir tai, kad iki krizės godumu garsėjusius finansų maklerius keičia kita kasta – programuotojai.

Prieš pradedant kalbėti krizinius periodus privalu apsibrėžti skirtumą tarp tikrosios ir finansų ekonomikos, teigia žymus šveicarų investuotojas Marcas Faberis. Pasak jo, tikrojoje ekonomikoje skolos ir akcijų rinka, lyginant su BVP, yra pakankamai nedidelė, o pagrindinė jos paskirtis – santaupas nukreipti į investicijas, rašo businessinsider.

Finansų rinkų reguliatorių gyvenimas niekada nebebus toks kaip anksčiau, teigia “Deutsche Bank" Recearch ekonomistai. Dėl gilios ekonomikos recesijos centriniai bankai visame pasaulyje turės atsisakyti patogaus infliacijos kontroliuotojo vaidmens ir tapti vieninteliais ant bedugnės krašto balansuojančiais kovotojais su krize. Pasak vyriausiojo „Deutsche Bank“ grupės ekonomisto Dr. Thomas Meyer, centrinių bankų gyvenimas radikaliai pasikeitė 2007 metais prasidėjus finansų krizei.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Per krizę aimanavę, ir valdžioje buvusius dešiniuosius vanoję opoziciniai kairieji žadėjo socialinį teisingumą, o po rinkimų vos atėję į valdžią pažėrė pažadų apie atlyginimų kėlimą. Dosniai buvo pažadėta ir statutiniams pareigūnams, ir kultūros darbuotojams, ir kitiems iš biudžeto darbo užmokestį gaunantiems. Deja, realybė ta, kad kitų metų biudžete pažadai gerokai aptrupėjo arba pavirto miražu.

Kokias pasekmes šiandienos Lietuvos ekonomikai sukels blogėjanti ekonominė situacija Rusijoje? Kartą Lietuva jau buvo su tuo skausmingai susidūrusi: 1998-aisiais Rusijos krizė mūsų šaliai smogė itin skausmingai. Apie tai šį sekmadienį primins laida „Mūsų laisvės metai. 1998-ieji“. 1998-aisiais Rusijoje, nesukontroliavus didelės valstybės skolos, dėl sumažėjusios žaliavų kainos, nusilpusio ūkio prasidėjo ekonomikos nuosmukis.

Rūta Kupetytė, LRT radijas, LRT.lt Europos Sąjunga skelbia, kad ekonominė krizė labiausiai paveikė Baltijos šalis, Graikiją, Airiją ir Ispaniją. Europos Komisijos (EK) pirmininko teigimu, krizė jau baigėsi. Tačiau kol kad negalima sakyti, kad ji įveikta. Pasak EK pirmininko Jose Manuel Barroso, pasaulis po ekonominės krizės nebebus toks, kaip buvo, todėl šalys turi išmokti prisitaikyti prie naujų realijų.

Nors atrodo, kad gerais laikais žmonės turėtų gyventi ilgiau, iš tikrųjų taip nėra, teigiama naujoje studijoje, kurioje daroma išvada, jog išsivysčiusiose šalyse mirtingumas padidėja suklestėjus ekonomikai. Tokie rezultatai glumina netgi pačius tyrimo autorius. Ši išvada buvo „labai netikėta“, Nyderlanduose veikiančios Leideno gyvybingumo ir senėjimo akademijos mokslininkas Herbertas Roldenas sakė naujienų agentūrai AFP.

JAV vyriausybinės institucijos nuo Laisvės statulos Niujorke iki Denalio nacionalinio parko Aliaskoje užvėrė duris, kai Vašingtone įsiplieskus įnirtingai kovai dėl biudžeto šimtai tūkstančių federalinių darbuotojų buvo priversti išeiti atostogų, o valstybinės tarnybos, išskyrus pačias svarbiausias, sustabdė darbą pirmąkart per beveik du dešimtmečius.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prieš penkerius metus buvo pramintas Daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonominė krizė. Pirmadienį jis pasidalijo savo pastebėjimais apie JAV ir pasaulio ekonomiką. Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat ryžtingesnė šalies monetarinė politika ir dolerio stiprinimas gali turėti labai didelės įtakos prekių kainoms. Ypač, kai JAV ekonomika ateinančius penkerius metus spartės.

Ar iš tiesų žmonės praleidžia daugiau laiko miegamuosiuose, kai turi mažiau pinigų? „The Guardian“ žurnalistė Mona Chalabi surinko statistinius duomenis, kad atsakytų į šį klausimą. Kai ekonomika krenta, auga nedarbas, ir žmonės turi daugiau laisvo laiko. Turint mažiau pinigų vienas pramogų būdas tampa dar patrauklesnis – seksas. Ar iš tiesų? Graikija pranešė, kad krizės metu 10 proc. sumažėjo gimstamumas.

Prieš penkerius metus pasaulį sukrėtusi investicinio banko „Lehman Brothers“ griūtis buvo privedusi JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) bankus prie žlugimo ribos, BBC pasakojo tuo metu JK ekonomikos ir finansų kanclerio pareigas ėjęs Alistairas Darlingas. JAV purtėsi naštos Banko žlugimas laikomas didžiausios amžiaus finansų krizės flagmanu.

Neformalaus ES finansų ministro susitikimo Vilniuje metu Lietuvoje viešėjęs Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras Ekonomika.lt pasakojo tikintis, kad jo šalis jau kitąmet galės džiaugtis teigiamu BVP pokyčiu.

Birželį Ispanijos vyriausybės skola, anot centrinio banko, išaugo iki 942,8 mlrd. eurų. Ši suma siekia 92,2 proc. BVP, rašo BBC. Per metus šalies skola išaugo 15 proc. Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą šalies skolos lygį išlaikyti ties 91,4 proc. BVP žyma. Taupymo priemonėmis nepavyko įgyvendinti šio tikslo. Tuo tarpu nedarbas šalyje išaugo iki 26 proc. ir sukėlė ne vieną protesto bangą. Bankų teigimu, šalies skola per artimiausius tris metus perkops 100 proc.

JAV ir Rusijos sutartis dėl Sirijos cheminių ginklų pašalinimo leido išvengti karo ir yra „pergalė Sirijai“, sekmadienį pareiškė nacionalinio susitaikymo reikalų ministras Ali Haidaras. „Visų pirma, tai padeda sirams pakilti iš krizės; be to, tai leido išvengti karo prieš Siriją...“ – A.Haidaras sakė duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai „Ria Novosti“. „Tai pergalė Sirijai, kuri buvo pasiekta mūsų draugų rusų dėka“, – pridūrė jis.

Viena pagrindinių krizės Europoje priežasčių – duomenų apie bankų būklę stoka, sako Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Jörgas Asmussenas. ,,Dabar turime atgaivinti kreditų teikimo sąlygas, nes kitu atveju negalėsime kalbėti apie tvarų ūkio augimą.

Tai, kad realių sprendimų dėl euro zonos krizės galima tikėtis tik po Vokietijos rinkimų, jau tampa kliše ir atitraukia dėmesį nuo esminių krizės elementų, rašoma CNBC. Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo.

Svogūnai – viena iš svarbiausių indų patiekalų sudedamųjų dalių. Kaip rašo kolegos iš ekonomikos skyriaus, kaina už svogūnus – tai pats paprasčiausias ir suprantamiausias indijos ekonomikos rodiklis ir netgi politinio spaudimo instrumentas. Tai va, ekonomikos rodikliai blogi: dėl nepastovaus tiekimo vien per rugpjūtį daržovės kaina išaugo nuo 27 iki 55 rupijų už kilogramą, o rugsėjo pradžioje šoktelėjo iki 100 rupijų – to nebuvo nuo 1999 metų, praneša slon.ru.

LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ „Žmogus, kuris nesupranta situacijos ir neigia teismo sprendimą, toliau negali eiti užimamų pareigų. Tai yra ne tik Seimo autoriteto ar valstybės kompromitavimo klausimas – tai parodo, kuo realiai Seimas užsiims artimiausią sesiją“, – komentuodamas Seimo nario Vytauto Gapšio užmojį tapti Seimo pirmininku LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pabrėžia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Rugsėjo 5 d. antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos (ES) kovinėje grupėje budinčių penkių šalių gynybos ministrai Vilniuje aptarė šios ES greitojo reagavimo priemonės veiksmingesnio panaudojimo klausimą. „Krizės akivaizdoje bet kuri kovinė grupė kaip daugianacionalinis junginys atstovauja visai Europos Sąjungai, o ne tik kelioms valstybėms narėms, tuo metu savo karius skiriančioms budėti kovinės grupės sudėtyje.

Blogėjant ekonominei situacijai Indijoje, t.y. augant deficitui ir krentant Indijos piniginio vieneto, rupijos, vertei, Indijos politikai ryžtasi drastiškiems veiksmams, rašo Qz.com. JAV dar praėjusiais metais nutarė apriboti Indijos žaliavos pirkimą iš Irano tam, kad būtų smažinta priklausomybė nuo Irano naftos. Indija, kaip rašo naujienų portalas, sumažino importą iš Iranu 27 proc. iki 13,1 mln. tonų.

Rugpjūčio 20 dieną Europolas pristatė savo 2012 metų ataskaitą, kurios tikslas – supažindinti su pastarųjų metų Europolo veikla ir naujausiais pokyčiais agentūroje. Kadangi nacionaliniai parlamentai kartu su Europos Parlamentu atlieka Europolo veiklos priežiūrą, Europolo ataskaita bus svarstoma ir Lietuvos Respublikos Seime. Gaujų nemažėja Leidinyje apžvelgiama agentūros misija, vizija ir prioritetai.

Ekonomikos krizė Italijoje sparčiai keičia šalies gyventojų požiūrį į santuokinę neištikimybę, rašo „The Daily Beast“. Pasirodo, daugeliui italų ji jau tapo nepakeliama prabanga. Šio reiškinio priežastys kelios, sakoma pranešime. Pirma, kad galėtų padėti šeimai nešti finansinę naštą, daugelis Italijos moterų buvo priverstos susirasti darbą ir dabar visą vasarą praleidžia mieste, o ne užmiestyje su vaikais. Taip jos apsunkina savo vyrų galimybes netrukdomiems susitikinėti su meilužėmis.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

Liepa Lietuvos bankininkystėje paprastai nebūna kuo nors išskirtinis mėnuo – atostogų laikotarpis ir turi būti toks. Daugiau vartojama, mažiau taupoma, verslas vengia pradėti didesnius projektus, todėl ir bankų rodikliai primena tingaus poilsiautojo piniginę. Šiųmetė liepa tvarkingai telpa į įprastus vasaros rėmus. Paskolų portfelis truputi mažėjo, indėlių – taip pat.

Kada bobučių paštas atnešė man šį dokumentą, jo turinys buvo toks sensacingas, toks iškreiptas ir kraupus, kad aš tiesiog negalėjau tuo patikėti, rašo Gregas Palastas (Greg Palast) leidinyje „vice.com“. Raštelis patvirtina kiekvieno sąmokslo teorijų mėgėjo pačias beprotiškiausias fantazijas: praėjusio amžiaus pačioje pabaigoje patys aukščiausi FED (Federalinės rezervų sistemos – Centrinio JAV banko – Balsas.

 Rugpjūtį Euro zonos verslo aktyvumas augo sparčiausiai per pastaruosius 26 mėnesius, rašo BBC. Bendras „Markit“ pirkimo vadybininkų indeksas per mėnesį išaugo nuo 50,5 ik 51,7 punkto. Aukštesnis nei 50 punktų „Markit“ indeksas žymi verslo augimo perspektyvas. Ši žinia įkvėpė Europos akcijų rinkas, kurios kilo, nepaisant nerimo dėl galimos finansų krizės Azijoje. Paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas per mėnesį išaugo nuo 49,8 ir 51 punkto.

Daugelis šios akimirkos laukė ilgus metus. Po ilgiausios recesijos nuo pat euro zonos įkūrimo ekonominis blokas praėjusią savaitę pagaliau galėjo pasigirti ketvirtiniu augimu. Ar džiuginantys vieno ketvirčio rezultatai suteikia pagrindą tikėtis stabilaus ir ilgalaikio augimo, klausia „Der Spiegel“. Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.

Kol didžioji dalis Senojo Žemyno valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija džiaugiasi nemažai uždirbusi iš savo, palyginus, sveikos ekonomikos. Vokietijos finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad Angelos Merkel vadovaujama valstybė skolos administravimui 2010-2014 metais išleis net 41 mlrd. eurų (141 mlrd. litų) mažiau nei buvo tikėtasi, rašo qz.com.

Indija rieda link finansinės krizės. Per pastaruosius dvejus metus rupijos vertė nukrito 44 proc. ir pirmadienį pasiekė rekordiškai žemą kursą JAV dolerio atžvilgiu. Šalies akcijų rinka išgyvena nuosmukį, obligacijų pelninigumas išaugo iki 10 proc., o kapitalas traukiasi į saugesnes šalis, rašo „The Guardian“. Šiandien Indijos ekonominė padėtis primena 1997-1998 metų Pietryčių Azijos krizę.

Praėjusią savaitę spaudos antraštės mirgėjo pranešimais apie recesijos pabaigą euro zonoje. Taupymo šalininkai pagaliau gavo progą pademonstruoti teigiamus biudžeto karpymo ir išlaidų mažinimo rezultatus. Iš pirmo žvilgsnio euro zonos šalių augimo rodikliai tik dar kartą patvirtino gajus stereotipus apie Šiaurę ir Pietus, centrą ir periferiją. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į dvi vidutinio dydžio euro zonos nares verčia suklusti.

Mėgstantiems niurzgėti, kad Lietuvoje negaminama nieko išskirtinio, vertėtų praverti Vilniuje įsikūrusio laikrodžių gamintojo „Vostok–Europe“ duris. Visame pasaulyje platinami laikrodžiai spėjo pabuvoti ir kosmose, ir 2 km po žeme. Retas lietuvis žino, kad Vilniuje įsikūrusi vienintelė Rytų Europos laikrodžių gamintoja pajėgi pristatyti savo produkciją tarptautinėje gaminių parodoje Bazelyje.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuo belaikytume tai, kas vyksta Egipte, – kariniu perversmu, ar tautos sukilimo tęsiniu, ir viena, ir kita baido turistus, nors faraonų šalis viena iš tų, kurios labiausiai traukia keliautojus. Iš turizmo gyvenantiems egiptiečiams kartais tenka kovoti dėl kelių turistų. „Jie bijo, sako, kad bijo“, – turistų trūkumą aiškina kupranugario šeimininkas Atris.

Graikijoje nedarbo lygis gegužės mėnesį siekė 27,6 proc., rašo BBC. Tuo tarpu praėjusių metų gegužės mėnesį nedarbo lygis šioje šalyje buvo 23,8 proc. Tarp nedirbančiųjų – ypač daug, net 64,9 proc. sudaro jaunimas, kurių amžius svyruoja nuo 15 iki 24 metų. Graikijai išgyvena šeštus metus trunkančią recesija. Verta paminėti, kad šie duomenys gauti dar prieš Graikijos premjero Antonio Samario susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone.

  Benidorme (Ispanija) didingai stūksantis dangoraižis „Intempo“ buvo suprojektuotas kaip įspūdingas vilties ir klestėjimo simbolis, siunčiantis žinią visam pasauliui, kad miestas įveikė finansinę krizę. Bėda tik, kad ekonominės krizės įveikimo džiaugsmo apimti statybininkai pamiršo dangoraižyje įrengti... liftus.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Sakoma, jog geriau mokytis ne iš savų, bet svetimų klaidų. Deja, vis tiek pasitaiko tokių, kurie nesiaiškindami, kaip sekėsi kitiems, viską nori išbandyti savo kailiu. Kai taip daro eilinis žmogelis – blogiau tik jam. Kada taip bando elgtis valstybės vyrai – tenka susirūpinti, nes nuo tokios jų veiklos galime nukentėti visi.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

Audito kompanijos KPMG duomenimis liepą Jungtinėje Karalystėje  daugėjo laisvų darbo vietų, rašo CNBC. Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Anglijos centrinio banko vadovas Markas Carney pareiškė, kad bazinės palūkanų normos šalyje bus žemos, kol nepradės mažėti nedarbo lygis. Laisvų darbo vietų skaičius liepą augo sparčiausiai per šešerius metus. Laisvų laikino darbo vietų kiekis gausėjo didžiausiu tempu nuo 2010 metų kovo. Pradiniai atlyginimai taip pat augo sparčiausiai per 26 mėnesius.

Nuo didžiausios amžiaus finansų krizės prabėgo penkmetis, o Vakarų pasaulį vis dar krečia recesija ir nedarbu pasireiškiančios finansinės pagirios. Po dešimtmetį trukusio skolų vakarėlio pabudusios pasaulio vyriausybės susizgribo, kad finansų sektoriaus liberalizacija nėra tokia patraukli, kaip buvo žadėta. Uostuose dykai stovintys laivai, 11 mln. bedarbių, ketverius metus trunkanti recesija ir niūriausias prognozes pranokęs biudžeto deficitas.

Rosso McEwano paskyrimas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) vadovu žymi paskutinį įprastosios bankininkystės grįžimo į Olimpą etapą, rašo cnbc.com. Įprastoji bankininkystė, tai kasdienės paslaugos, su kuriomis dažniausiai susiduria gyventojai.

Kinijos ekonomika per pastaruosius 30 metų augo taip greitai, kad net ekonomistai pradėjo vadinti tai „stebuklu“, rašo „Time“. BVP nuo 1979 metų vidutiniškai per metus paaugdavo po 10 procentų. Kas aštuonis metus BVP padvigubėdavo. Kinija dabar yra antra didžiausia pasaulio ekonomika ir gali per dešimt metų aplenkti JAV. Tačiau šiuos skaičius gaubia abejonė. Mat jie atsirado iš Nacionalinio statistikos biuro – mažai žinomos Kinijos vyriausybės filialo. Kaip ši įstaiga veikia yra mažai žinoma.

Pasaulio ir tautų istorijos linija nėra tiesi, – posūkiai ir lūžiai keičia ramią jos tėkmę, išlaisvina įsisenėjusias įtampas ir sukelia naujas. Sueco krizės povandeniniai raibuliai tebedaro didžiulę įtaką civilizacijos raidai ir prabėgus daugiau, nei pusei amžiaus. Kelias į dekolonizaciją 1922 m. Britanija suteikė Egiptui ribotą nepriklausomybę, baigdama jo protektorato statusą ir sukurdama suverenią valstybę, karaliumi paskirdama sultoną Ahmadą Fuadą.

Lietuva jau mėnesį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Dabar, kai nuslūgo šventinių renginių pompastika bei nutilo svarstymai apie tai, ar Vilnius yra pasirengęs (ar nepasirengęs) pusmečiui paimti į savo rankas ES vairą, atėjo laikas aptarti galimybes ir iššūkius, kuriuos mūsų šaliai žada šis laikotarpis. Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pietų Europos valstybės yra stipriai paveiktos krizės.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Prieš keturis dešimtmečius Šiaurės Jūroje prasidėjo naftos karštinė. Per trumpą laiką apsnūdęs Škotijos žvejų miestelis Aberdynas tapo naftos pramonės ir technologinių inovacijų centru, rašo „The New York Times“. Šiaurės jūros naftos telkinių tyrimai leido Škotijai sukaupti brangią patirtį, kuria naudojasi visas pasaulis. Patirtis ir naftos bei dujų ištekliai suteikė Aberdynui unikalias sąlygas.

Inga Popovaitė / Geopolitika.lt Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąją ES nare, bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar bloke jos laukia rožėmis klotas kelias? Nuo 2008 m. nedarbo lygis Kroatijoje pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu bedarbių armiją sudaro 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas.

Į Vilnių atvykęs vienas žymiausių Rusijos ekonomistų, kuris nuspėjo pasaulinės ekonominės krizės pradžią, Michailas Chazinas tvirtina, kad Europa rimtų ekonominių problemų gali sulaukti 2014 metų pabaigoje. Todėl žymųjį eskpertą stebina Lietuvos noras prisijungti prie euro zonos. M. Chazinas pasidalino savo nuomonė ir kitais aktualiais klausimai, pavyzdžiui, „įkando“ Europos Sąjungai dėl gėjų paradų.