krizė

Pernai visose Baltijos šalyse augo vidutinis bendras darbo užmokestis, kuris praėjusiais metais viršijo prieškrizinį lygį, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). 2013 metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje – 4,7 proc., Latvijoje – 4,6 procento.

Rusijai veržiantis vis gilyn į Ukrainą ir kraunantis vieną po kitos strategines pergales, JAV strateginių tyrimų specialistas Michaelas Kofmanas „The National interest“ straipsnyje pateikia savo įžvalgas, kodėl Rusija nesitrauks. Dabar arba niekada V. Putinas savo triumfo kalboje kovo 18-ąją ne kartą užsiminė apie Ukrainos pietų ir rytų pasienio teritorijų prijungimą prie Rusijos. Tai skambėjo grėsmingai – kaip nuoroda į galimą rusų imperializmo užmojį.

Tęsiantis krizei tarp Kijevo ir Kremliaus, Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas interviu, kuris buvo parodytas sekmadienį, perspėjo, kad Rusija kenkia pasauliniam stabilumui ir branduolinio ginklo neplatinimo pastangoms. Prieš JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą premjeras taip pat ragino suteikti finansinę ir ekonominę pagalbą, padėti modernizuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bet ginklų nepaprašė.

Marija Gabrienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaimo turizmas, pastaruosius porą metų augant poilsiautojų srautams, šią vasarą tikisi pasiekti prieškrizinį lygį. Verslininkai pastebi, kad keičiasi klientų norai – žmonės vis dažniau pageidauja aktyvaus poilsio. 290 tūkstančių per metus – tiek poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybos sulaukė prieš krizę. 2009-iais drastiškai sumažėję srautai, pasak verslininkų, dabar po truputį vėl auga.

23 val. 36 min. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba informavo apie bandymus šeštadienį užgrobti Donecko chemijos gamyklą, kurioje saugomi dideli kiekiai sprogmenų, rašo unian.net. Užpuolimas buvo atremtas, du užpuolikai suimti, jų ginklai konfiskuoti, objekto apsauga sustiprinta. 23 val. 25 min.

Įveikiant ekonomikos krizę, parlamentai neturi likti nuošalėje, o partijos neturėtų naudotis sunkmečiu tam, kad susirinktų politinių taškų. Taip teigia Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz), kurio kalbą Vilniuje vykstančioje Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijoje pirmadienį perskaitė jo pavaduotojas Migelis Anchelis Martinesas Martinesas (Miguel Angel Martínez Martínez). Kadangi reikėjo veikti greitai, daug svarbių krizės įveikimo sprendimų ...

Ukraina šiandien yra atsidūrusi ant bankroto ribos, teigia Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas. "Norėčiau, kad "Regionų partija" dabar pasiklausytų prie ko privedė šalį per 4 metus. Bendras fiskalinis atotrūkis nuo 2010-ųjų iki 2014-ųjų sudarė 289 mlrd. grivinų, tai yra, tiek lėšų trūksta 2014-ais, kad padengtume deficitą", - pažymėjo premjeras. Jis taip pat pažymėjo, kad ši suma praktiškai lygi Ukrainos visų 2014-ųjų metų biudžetui. TVF skelbia skirsiantis 14–18 mlrd.

Penktasis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys Seime ketvirtadienį, bus rinkiminis, mano politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Tiek jis, tiek kiti LRT.lt portalo kalbinti politologai sako, kad šalies vadovė greičiausiai skirs sau nuopelnų dėl makroekonominių procesų, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio politikai. Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai.

Žinių radijas Parduotuvių tinklo „Gausa“ direktorius Egidijus Zagorskis teigia, kad per pastaruosius metus dėvėtų drabužių pardavimas mažėja. Galima to priežastis – išaugusi konkurencija. Pašnekovo tikinimu, klientai kaip ir visur ieško pigių prekių, geros kokybės. Patirtis rodo, kad žmonės mieliau renkasi dėvėtus, iš užsienio atkeliavusius rūbus, o ne kiniškus gaminius, kurie po pirmojo skalbimo praranda prekinę išvaizdą.

Giedrė Sankauskaitė Keletą mėnesių trunkanti krizė Ukrainoje kelia nerimą visam pasauliui. Europos Parlamento (EP) pirmininko Martino Schulzo patarėjas Rytų Europos kaimynystės politikos klausimais Arnoldas Pranckevičius neabejoja, kad Rusijos grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė nuo Šaltojo karo laikų, tačiau tuo pačiu pastebi, kad pastarieji įvykiai vienija tiek Rytų, tiek Vakarų Ukrainą.

Tarptautinių kompanijų siekis įdarbinti daugumą Lietuvos informacinių technologijų (IT) specialistų sutapo su ekonomikos krize. Lietuviško kapitalo IT kompanijos „BlueBridge“ direktoriui Daliui Butkui abu veiksniai buvo akstinas tobulėti. Pats D. Butkus kompanijoje dirba jau 13 metų, o karjerą pradėjo nuo rinkodaros ir pardavimo direktoriaus pareigų. „Čia tuomet dirbo maždaug 30 žmonių ir buvo tik viena įmonė.

Ketvirtadienį Lietuvoje lankysis Šiaurės tarybos prezidentė Karin Åström ir viceprezidentas Hansas Wallmarkas. Šiaurės šalių tarpparlamentinio bendradarbiavimo forumo vadovai į Vilnių atvyksta atšaukę suplanuotą vizitą Rusijos mieste Murmanske. Atsisakę vykti į Murmanską Šiaurės tarybos vadovai aplankys tris Baltijos valstybes bei Lenkiją. Vilniuje K. Åström ir H. Wallmarkas susitiks su Seimo užsienio reikalų komiteto ir Baltijos Asamblėjos vadovybe.

“Vice News” reporteris Simonas Ostrovskys yra vienas iš Kryme dirbančių žurnalistų, kuris visam pasauliui parodo, kas dedasi šioje Ukrainos dalyje. “Rusija įsiveržė į Ukrainos Krymo pusiasalį ir perėmė visą jame esančią civilinę ir karinę infrastruktūrą. Iki dabar nebuvo iššautas nėvienas šūvis, tačiau Rusija naudojasi savo galia tam, kad įbaugintų Ukrainos karius ir priverstų juos pasiduoti. Ši galia teigia, kad nori stabilizuoti situaciją pusiasalyje, kuriame gyvena daug rusų.

Atrodo, kad Rusija atsirieks dalį Ukrainos ir pasiliks ją sau. Ginkluoti rusakalbiai kariai patruliuoja gatvėse, Krymo parlamentas ketvirtadienį pritarė prisijungimui prie Rusijos ir nusprendė rengti referendumą. Nepaisant protestų, perspėjimų ir gąsdinimų iš JAV ir jos sąjungininkių, Krymo aneksija juda į priekį. Akivaizdu, pradėtas naujas Šaltasis karas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus nuomone, Rusijos skleidžiama propaganda Lietuvos atžvilgiu Ukrainos konflikto kontekste – noras dar labiau pakurstyti tautinę nesantaiką. Nors, pasak ministro, Lietuva turi išlikti rami ir nusiteikusi konstruktyviam dialogui, šalies saugumo sąskaita jokie kompromisai su Rusija negalimi.

Karolis Birgilas Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik sustiprina neigiamą investuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 3 d. dalyvavo neeilinėje ES Užsienio reikalų taryboje, kurios vienintelis darbotvarkės klausimas – krizinė situacija Ukrainoje. Užsienio reikalų taryboje ES valstybės narės griežtai pasmerkė pastarosiomis dienomis nepriklausomos valstybės teritorijoje Rusijos karinių pajėgų įvykdytą agresiją ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio integralumo pažeidimą.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko vyksta į Maskvą pas Vladimirą Putiną tartis dėl krizės reguliavimo Kryme ir Rusijos karių intervencijos į Ukrainos teritoriją, rašo lenta.ru. (papildyta 22.07) J. Tymošenko paneigė gandus apie savo vykimą į Maskvą ir kvietė žmones nepasiduoti provokacijoms. "Dabar vyksta karas ne ginklais, o plunksnomis ir protu", - kalbėjo buvusi Ukrainos premjerė. Derybos turėtų prasidėti pirmadienį.

Po sėkmingų Sočio žiemos olimpinių žaidynių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka imtis galvosūkio, kuris gali tapti vienu dramatiškiausių iššūkių jo valdymui: kaip reaguoti į neramumus Ukrainoje – valstybėje, kurią jis paskelbė gyvybiškai svarbia Rusijos interesams, kurioje gyvena milijonai rusakalbių ir yra didžiulė Rusijos karinio jūrų laivyno bazė.

Lietuvos žaliųjų partija reiškia nuoširdžiausią užuojautą žuvusiųjų ukrainiečių artimiesiems. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Europos Sąjunga neatidėliodama turi imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant Ukrainos krizę ir taikyti spaudimą, nukreiptą ne tik prieš Kijevo valdžią, bet ir įtampą kurstančią Rusiją. „Europos Sąjunga turi būti veiklesnė, stabdant žudynes ir kraujo praliejimą.

„Negali nestebinti ganėtinai keisto pobūdžio diskusija Lietuvoje dėl galimų aplinkybių mūsų narystei Europos sąjungoje tęsti. Keistai skamba kalbos apie išstojimo iš jos rizikas ar galimybes. Manau, kad tai yra neatsakingo politinio kalbėjimo pavyzdžiai“, - balsas.lt sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Kalbos apie finansus neaplenkia nė vienos šeimos. Be abejo, pasiekia jos ir vaikų ausis. Ir ne tik kalbos, bet ir skaudūs faktai. Jei jūsų šeimos pajamos taip pat juntamai sumažėjo arba kylant kainoms tenka mažinti išlaidas, vengti „nepatogaus“ pokalbio su vaiku būtų klaida. O kaip gi kalbėti apie šeimos finansus su pačiais jauniausiais šeimos nariais: darželinukais, pradinukais? 1. Visų pirma tiesiog kuo dažniau nuoširdžiai pasikalbėkite su savo vaiku.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Praėjusio dešimtmečio pabaigoje dužo daug svajų. Ekonomikos kilimą keitė krytis, klestėjimą – bankrotas. Užsimiršti sunku, nes kaimynystę darko papilkę pernelyg drąsių svajonių griaučiai. Pabandėme išsiaiškinti, ar akį rėžiantys Vilniaus nekilnojamojo turto projektai bus apsiausti spalvų apsiaustu. Ekspertams rožinėmis spalvomis tapant ekonomikos augimo perspektyvas, nuošalyje nelieka ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

 Pesimistinė Lietuvos auditorija paskelbė amžinają krizę. Nesvarbu, kad pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai jau ne vieną ir ne du ketvirčius rodo stabilų augimą arba tikrai viršija tas reikšmes, kurios rodytų tragišką ūkio ir visos šalies ekonomikos padėtį.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Parodas ir ekspozicijas rengiantys verslininkai sako, kad šis verslas atsigauna, nes po krizės daugelis įmonių vėl nori pristatyti savo produkciją parodose. Stambūs užsakovai yra ir ministerijos, ir valstybinės įmonės. Šį verslą skatina tai, kad parodoms rengti galima naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Lietuva skirtingai prisistato kiekvienoje parodoje. Vienoje tampa lietaus namais, kitoje vilioja savo brangakmeniu – gintaru.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra mažos ir atviros ekonomikos, kurias labai stipriai gali lemti išorės veiksniai, tad dažnai prognozuojamas ekonominis augimas gali labai greitai koreguotis ir į neigiamą pusę. Taip naujienų portalui sakė verslo rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad vienintelis dalykas, kurį sugeba bet kuri valdžia – tai kelti mokesčius. „Atsakymas visų, nesvarbu, kokius klausimus sprendžiame, yra: reikia didinti mokesčius“, - tiek į kairiųjų, tiek į dešinių daržą akmenį metė Ž. Šilėnas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Į posėdį šiandien renkasi darbo grupė dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo. Jos narys, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad toliau bus diskutuojama iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti papildomas išlaidas. Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai darbo grupei pristatė galimus variantus, kaip bus kompensuojamos pensijos, tačiau plačiau jų nekomentavo.

Edgaras Savickas, LRT.lt Dar nespėjus nutilti praeitų metų pabaigoje garsiai nuskambėjusioms diskusijoms apie pensijų kaupimą privačiuose fonduose, šią savaitę vyriausybė paskelbė, kad per sunkmetį sumažintos pensijos bus kompensuotos. Nors asmeninis taupymas senatvei ateities pensininkams turėtų padėti išvengti priklausomybės nuo valdžios sprendimų ir vargingo gyvenimo, iš tiesų jokių garantijų nėra. Juolab kad ir ateityje didžioji pensijų dalis greičiausiai bus mokama iš „Sodros“ biudžeto.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 20 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame aptartas pasirengimas sausio 27–28 d. vyksiančiam ES ir Rusijos viršūnių susitikimui. Pasak užsienio reikalų ministro, ES suinteresuota gilinti dialogą ir plėtoti strateginę partnerystę su Rusija, tačiau tai turi būti daroma abipusės pagarbos ir pasitikėjimo pagrindu.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vyrai patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moterys, o pirmas toks konfliktas kyla dar motinos įsčiose. Taip teigia Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras. Tačiau, anot jo, aiškiausia krizė pirmąkart vyrą ištinka, kai jis ima permąstyti savo gyvenimą. „Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris.

 Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė niekada nesvajojo tapti finansų ministre ir Žinių radijo laidoje „Ačiū, kad atėjote“ tikino, jog prieš 5 metus būtų tik nusijuokusi, jei kas būtų pasakęs, kad taip nutiks.  Pavogė tai, ko nebuvo  „Tas ministras yra visiems blogas, todėl jį geriausiai atsimena”, – juokavo pašnekovė naujoje radijo laidoje. Savo kadencijos metu politikė tikino sulaukusi daugiau palaikymo iš visuomenės narių nei kritikos.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F. W. Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį. – Viešųjų finansų krizė dar nepasibaigusi.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F.W.Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį.

 Ekonomistas Raimondas Kuodis Žinių radijui pabrėžė, kad euras yra politinis projektas, ir didžiausiu Lietuvos prisijungimo prie euro zonos trūkumu įvardijo neaiškią šio projekto ateitį.  „Ekonominiams argumentams teikčiau didesnį svorį, bet politikai teikia didesnį svorį politiniams argumentams.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Įsikitinimas – tai būdas pabėgti nuo įsitikinimo, sako filosofas Gintautas Mažeikis, neseniai išleidęs naują knygą „Įsikitinimai: sąmoningumo metamorfozės“. Anot filosofo, šiandien svarbu nebebūti tikram dėl to, ką matai, abejoti tuo, ką skaitai, nepasitikėti tuo, ką teigia kiti. „Tai galimybė atverti kitą kelią. Šito kito kelio atvėrimas yra dramatiškas, skausmingas ir tai nėra simuliacija.

Augsiantis vartojimas, žemų palūkanų aplinka ir besibaigianti kainų korekcija sudarys prielaidas būsto kainų augimui kitąmet, mano „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. „Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.

Per metus įmonių sąskaitose daugėjo einamųjų lėšų, o verslo indėlių skaičius bei jų sumos išliko stabilios – tokias tendencijas lėmė po krizės susiklostęs verslo atsargumas. Šiuo metu įmonių vadovai ryžtasi investicijoms tik išsamiai viską apsvarstę, tačiau stabili ekonominė padėtis ir teigiamos ūkio plėtros prognozės jau kitąmet leidžia tikėtis pozityvesnių verslo lūkesčių stiprėjimo, taigi, ir aktyvesnio skolinimosi.

Seimas atsisakė priimti opozicijos inicijuotą rezoliuciją, kuria siūlyta įpareigoti Vyriausybę dar kartą apsvarstyti per krizę sumažintų pensijų kompensavimo galimybes ir tam numatyti lėšų kitų metų biudžete. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 33 Seimo nariai, prieš - 44, o susilaikė 23. Po to 64 balsais prieš 33 rezoliuciją Seimas iš viso atmetė.

Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, patyrusi 200 mln. litų nuostolių, per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka. Mėnesio pradžioje populiarus socialinis tinklas „Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais. Buvo tikimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes paplonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pakėlė net 73 proc.

Prekybos tinklą "Maxima" valdančios bendrovės „Vilniaus prekyba" suburtos krizės valdymo grupės vadovas Ignas Staškevičius teigia, kad po tragedijos Rygoje „Maximos“ grupė atsidūrė gilioje krizėje. „Iš tiesų įmonė yra krizėje, gilioje krizėje ir ne tik „Maxima Latvija“, bet ir visa „Maxima“ grupė. Dabar prognozuoti kažkokius prašviesėjimus yra labai sunku.

Praėjus daugiau nei savaitei po įvykusios tragedijos Rygoje, didžiausią Baltijos šalyse parduotuvių "Maxima" tinklą valdanti bendrovė "Vilniaus prekyba" įkūrė krizės valdymo grupę. "Vilniaus prekyba" pranešė, jog šeštadienį įkurtai grupei vadovaus „Vilniaus prekybos“ valdybos narys Ignas Staškevičius. "Grupė koordinuos pagalbą nukentėjusiems per tragediją Rygos Zuolitūdės prekybos centre, bendravimą su visomis institucijomis, informacijos teikimą visuomenei", - teigiama pranešime.

Raimonda ALYSIENĖ Jei ekonominė krizė ir baigėsi, tai ne visiems. Aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojai jau gali džiaugtis gerokai didesniais atlyginimais, o mažiausiai uždirbantiems ar pensininkams belieka skaičiuoti centus ir misti kruopomis. Reikės maždaug 240 mln.

Kiekvienam iš mūsų iki gyvo kaulo pažįstamas baimės jausmas, apimantis, kai tenka priimti esminius gyvenimo sprendimus. Tačiau yra žmonių, kurie šį procesą atlieka ne tik be menkiausios abejonės, bet ir dar paverčia verslu. Verslo pasaulio labirintai gali paklaidinti net pačius nuovokiausius, todėl norintieji žinoti, kas slepiasi už artimiausių posūkių, suvokia profesionalios pagalbos svarbą.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto galimybę nuo kitų metų vidurio kompensuoti dėl ekonomikos krizės sumažintas pensijas. Apie tai parlamentarus ketvirtadienį informavo komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. "Jeigu surastume galimybę ir pradėtume kompensuoti jau kitais metais nuo liepos 1 dienos, manau, kad mes su koalicijos partneriais surasime tokį būdą ir tokį variantą, ir tikrai socialiai labiausiai pažeidžiamai grupei turėtume surasti išeitį", - teigė B.Bradauskas.

 Keletą metų iš eilės fiksuojamas ūkio augimas bei išskirtiniai eksporto rodikliai jau kitąmet Lietuvos ekonomiką sugražins į prieškrizinį 2008 metų lygį, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“. DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus.

 Europos Parlamentas antradienį ketina galutinai apsispręsti dėl 2014-2020 metų finansinės perspektyvos, kurioje Lietuvai numatyta skirti 44 mlrd. litų. „Aš sveikinu pasiektą susitarimą dėl septynerių metų biudžeto plano ir EP plenarinėje sesijoje balsuosiu už jį“, - BNS teigė europarlamentarė, didžiausios Europos Parlamente - Europos liaudies partijos frakcijos narė Laima Andrikienė. L.Andrikienė teigė, kad pritarti biudžetui nuspręsta, nes daugiametė perspektyva gerokai patobulinta.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę.