krizė

 Graikija ir jos skolintojai – Europos Sąjungai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – artimiausiomis dienomis gali pasiekti susitarimą dėl finansinės pagalbos, antradienį pareiškė Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Atėnams pateikus naują reformų planą.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek vartotojai, tiek prekybininkai stebėjo kainų pokyčius ir stengėsi prie jų prisitaikyti. Šiandien jau pusę metų gyvename su nauja valiuta, stebimas atlyginimų augimas, tačiau net ir daugiau uždirbantys prisimena krizės metu išmoktas arba praleistas pamokas. Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra priartėjusi prie susitarimo, turinčio apsaugoti ją nuo bankroto, bet ragino Atėnų skolintojus – Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) – atsisakyti „absurdiškų“ reikalavimų dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.

Graikija laimėjo šiek tiek laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl savo skolų krizės, nusprendusi apjungti keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) į vieną, kurį turės pervesti iki birželio pabaigos. Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per krizes skolinančiai institucijai.

Graikija pirmadienį užsitikrino ribotą euro zonos palaikymą dėl pažangos, padarytos sudėtingose derybose dėl finansinio gelbėjimo programos, bet perspėjo, kad Atėnams po dviejų savaičių gresia pristigti lėšų, jeigu nebus pasiektas susitarimas. Atėnų radikali naujoji vyriausybė surado pakankamai lėšų, kad grąžintų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 750 mln. eurų ir išvengtų nemokumo, kuris gali priversti Graikiją pasitraukti iš euro zonos.

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti siūlymą per 4 metus išmokėti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti per krizę sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o didžioji dalis - 120,6 mln. eurų - dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams 2016 metų birželį siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų pradžioje jos sumažėjo beveik dešimtadaliu.

Krizė iš esmės pakeitė gyvenimo sąlygas Europoje. Produktai, paslaugos, darbo ir gyvenimo standartai vis blogėja, ir daug kas mano, kad nebegrįžtamai. Dienos patiekalai ir kitos neišvengiamybės Jau nebėra saldžiosios Prancūzijos, gyvenimas Madride – toli nuo idealo. Ankstesni geri laikai nebegrįš, – tai teigia Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Ispanai mėgsta gerai pavalgyti. Tai jų gyvenimo būdo ir identiteto pagrindas: puotavimą visados lydėjo pramogos, užstalės pokalbiai su draugais.

 LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas pradeda svarstyti įstatymo pataisas, kurios numato, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė. Ja taikyti butų galima savivaldybės socialiniams darbuotojams ne mažiau kaip metus dirbus su krizę patiriančia šeima, išnaudojus visus galimus pagalbos būdus ir nelikus galimybei palikti vaiko augti šeimoje. Tai numatančias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybei per krizę apkarpius vaiko pinigus, dabar siūloma, kad juos gautų daugiau šeimų. Šeimoms, auginančioms ar globojančioms tris ir daugiau vaikų, siūloma mokėti po 15 eurų per mėnesį. Be to, ketinama daugiau nei dukart pakelti kartelę šeimų pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant vaiko pinigus.

Vyriausybės posėdyje pritarta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė savivaldybės socialiniams darbuotojams ne mažiau kaip 12 mėn. dirbus su krizę patiriančia šeima, išnaudojus visus galimus pagalbos būdus ir nelikus galimybei palikti vaiką augti šeimoje.

Arabų šalių lyderiai per susitikimą Egipte paskelbė apie bendrų karinių pajėgų suformavimą siekiant atremti didėjančią grėsmę saugumui nuo Jemeno iki Libijos, regiono sunkiasvoriams Saudo Arabijai ir Iranui svetimomis rankomis dalyvaujant tarpkonfesiniuose karuose. Tokių bendrų pajėgų, kurių idėją iškėlė Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi, mechanizmo ir logistikos parengimas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

 Naujasis Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopulas (Prokopis Pavlopoulos) penktadienį pažadėjo kovoti su skurdu ir nedarbu krizės krečiamoje šalyje, sakydama, kad ši kova bus „pačios Europos labui“. „Visi privalome prisidėti prie kovos su skurdo ir nedarbo rykštėmis“, – 64 metų konstitucinės teisės profesorius, buvęs konservatyvios vyriausybės ministras, sakė žurnalistams, kai buvo prisaikdintas. Po šešerius metus užsitęsusios recesijos Graikijoje nedarbas pernai buvo 26,4 proc.

 Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

Jeigu kai kurie lietuviai po Naujųjų įvairiais būdais laidojo litą, tai rusai stebi savo valiutos – rublio tolimesnį nuvertėjimą. Metai Rusijoje prasidėjo dar vienu rublio vertės kritimu. Euras ir doleris pabrango ne taip staiga, kaip praėjusių metų gruodžio 15-16 dienomis, kuomet buvo stebimas milžiniškas – daugiau nei 10 procentų užsienio valiutos pabrangimas.

Euro zonoje rinkos dalyviai lauks šią savaitę pasirodysiančių infliacijos duomenų – baiminamasi, kad pirmą kartą nuo 2009-ųjų metų kainų pokytis galėjo būti neigiamas. Tuo tarpu didžiausia pasaulio ekonomika JAV šią savaitę skelbs nemažai makroekonominių duomenų. Nuotaikos už Atlanto išlieka geresnės. Kylanti defliacijos grėsmė Defliacija – viena iš galimų grėsmių Europai šiais metais. Antradienį bus paskelbta, kaip gruodžio mėnesį vartojimo kainos per metus kito vieningos valiutos zonoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskyrė Andrejų Kobiakovą, savo administracijos vadovą, naujuoju ministru pirmininku, atleisdamas ankstesnį premjerą Michailą Miasnikovičių, centrinio banko vadovę ir dar kelis ministrus, pranešė prezidento spaudos tarnyba apie didžiausią vyriausybės pertvarkymą nuo 2010 metų. Prezidento administracijos vadovu bus Aleksandras Kosinecas, lig šiol buvęs Vitebsko srities gubernatoriumi.

 Baltarusijos centrinio banko sprendimas apmokestinti bet kokios užsienio valiutos pirkimą gali suduoti smūgį ir Lietuvos prekybininkams - spėjama, kad tai sumažins ne tik lietuviškų prekybos centrų pelnus, bet ir turistų srautą. „Lapkričio mėnesį, lyginant su pernai metais, matėme tam tikrą pirkėjų iš Baltarusijos sumažėjimą. Tačiau ar tai vienkartinis atvejis – kokių jau būta šiais metais – ar tendencija galėsime įvertinti tik po ilgesnio laikotarpio“, – portalui 15min.

Baltarusijos žmones, apimti panikos dėl drastiško Rusijos rublio kurso smukimo, penktadienį skubėjo nusipirkti užsienio valiutos, baimindamiesi, kad jų šalies valiuta bus devalvuota. Dėl paniškos bankų ir valiutos keityklų apgulties Baltarusijos centrinis bankas paskelbė „laikiną“ 30 proc. mokestį visų užsienio valiutų pirkimo operacijoms. Bankas taip pat pareikalavo, kad visi eksportuotojai pusę savo pajamų, gaunamų užsienio valiuta, konvertuotų į Baltarusijos rublius.

 Pasaulinė finansų krizė lemia tik apie pusę Europoje egzistuojančio didelio jaunimo nedarbo lygio. Tiesa, labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse – Kipre, Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – jos įtaka jaunimo nedarbui gali siekti net iki 70-ies proc. Tokias išvadas paskelbtame tyrime pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris tuo pačiu pasidalino ir savo ekspertų rekomendacijomis, kaip būtų galima spręsti susidariusią padėtį.

„Niekada neplanavau Londone praleisti viso gyvenimo. Nemaniau, kad ten auginsiu vaikus. Netgi bijojau, kad teks juos auginti svetimoje šalyje ir auklėti pagal svetimą kultūrą“, – pasakojo šiaulietis Tomas Sarnačinskas, trejus metus gyvenęs Londone. Kai Lietuvoje išpopuliarėjo žodis „krizė“ – maždaug 2008-aisiais, mūsų pašnekovas buvo visuomeninio judėjimo „Netylėk“ lyderis. Šis judėjimas nebijojo atvirai kalbėti apie tuometės, premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos, Vyriausybės klaidas.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas lapkričio 11-ąją netikėtai kreipėsi į tautą. Ankstesniais metais tokie pareiškimai buvo daromi tik sausį arba vasarį, praneša argumentua.com. „Artimiausi metai bus nelengvi mūsų šaliai, todėl aš norėčiau iš anksto, kol dar yra laiko, kreiptis su savo numatymu, ką mes turime įgyvendinti kitais metais. Tam, kad liktų laiko viską apsvarstyti, aš kreipiuosi metų pabaigoje,“ – pareiškė šalies vadovas. „Aš, (remdamasis, – red. past.

 Viena įtakingiausių tarptautinių institucijų „Oxfam“, vienijanti su skurdu kovojančias nevyriausybines organizacijas, įspėja, kad nuo finansų krizės pradžios milijardierių skaičius pasaulyje padvigubėjo, bet skurstančiųjų nemažėja. Nelygybė pastaruoju metu esą šoktelėjo tokiu tempu, kad anksčiau skatinusi žmones verstis, dabar ji jau stabdo ūkio augimą. 2008-aisiais įsibėgėjusi pasaulinė finansų krizė daugumą ūkių nubloškė į į recesiją ir sudegino milijardus dolerių.

Kai kalbama apie smurtą šeimoje, pirmiausia akcentuojama vyro skriaudžiamos, užguitos moters problema – visuomenininkai ragina moteris (ne vyrus) netylėti dėl patiriamo smurto, reklaminiuose plakatuose vaizduojamos tik moterys mėlynėmis išmargintu veidu (esą kaltininkas – vyras) arba užklijuota burna (esą bijo įskųsti smurtaujantį vyrą), įvairiose akcijose, skelbiančiose kovą prieš smurtą, kabinamos esą vyrų nužudytų moterų suknelės... Bet smurtą artimoje aplinkoje patiria ir vyrai.

Jungtinių Valstijų (JAV) Federalinės rezervų sistemos vicepirmininkas Stanley Fischeris (Stenlis Fišeris) itin teigiamai įvertino Lietuvos pastangas suvaldant šalies ekonomiką finansų krizės akivaizdoje bei pasirengimą euro įvedimui, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

”Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų”- skaitytojų istorijos. Gintarė M., Vilnius Esu 33-jų metų mama, auginu penkerių metų dukrytę. Su vyru buvome susituokę beveik 4 metus, auginome dukrą ir pirmuosius tris santuokos metus buvome darni šeima. Vėliau vis dažniau vyras po darbo grįždavo piktas, irzlus, namuose ėmė tvyroti įtampa, maniau, kad viskas išsispręs, galbūt tai laikinų problemų darbe padarinys. Bet jo nepasitenkinimas ir pyktis tapo kasdienybe.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Tikėjimą, kad klestėjimas sugrįš, Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi laiko vienu svarbiausių sprendinių lėtai atsigaunančiai Europos ekonomikai.

Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF), vienijanti 15 didžiausių įvairią negalią turinčių Lietuvos piliečių organizacijų, dar kartą kreipiasi į Lietuvos aukščiausias institucijas, primindama dėl šalies dar 2010 metais prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencijos) įgyvendinimą nevykdymo.

Seimas plenariniame posėdyje pritarė Vyriausybės siūlymui ir priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuspręsta iki kitų metų pavasario atidėti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimą.

Krizė. Ne, ne vyriausybinė ir ne ekonominė. Pati įprasčiausia – šeimos. Ir tuo pačiu, - pati skaudžiausia. Ir kažkaip netikėtai, ar ne? Rodos, čia pat buvo vestuvės, - su gėlėm, pažadais, priesaikom ir iš meilės žibančiomis akimis. O dabar, štai tau – krizė. Kai jau ji nutinka, dažniausiai neturime pakankamai blaivaus proto, kad ramiai nusvarstytume, ką ir kaip dabar geriausiai daryti.

Ekonominės krizės metais kai kurie gyventojai pinigų prasimanydavo bandydami apgauti draudimo bendroves. Nors sunkmetis baigėsi, norinčiųjų taip pasipelnyti nemažėja, tik tobulėja sukčiavimo schemos. Įvairiais skaičiavimais, kasmet taip bandoma išvilioti iki kelių milijonų litų. Vagia savo automobilius Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, bandymų sukčiauti arba apgaule pasisavinti draudimo išmoką pasitaiko nuolat.

LRT radijas, LRT.lt Ukrainos pareigūnai teigia, kad šalies kariuomenė įžengė į Luhanską, ir miesto gatvėse vyksta susirėmimai su separatistais. Kiek buvo pranešta anksčiau, Ukrainos kariams pavyko atkovoti dalį Luhansko ir beveik visas miestas apsuptas. Donecke taip pat vyksta kovos, vienas sviedinys pataikė į daugiabutį namą. Liudininkų teigimu, žuvo viena moteris.

Prieštaringai vertinama Rusijos pagalbos kolona tebestovi netoli Ukrainos sienos ir tebelaukia leidimo nuvežti krovinius į sukilėlių kontroliuojamus miestus Rytų Ukrainoje, praneša BBC, o britų spaudos reporteriai tuo tarpu pranešė matę, kaip į Ukrainą įvažiuoja rusų kariškių mašinos. Raudonojo Kryžiaus pareigūnai Kijeve toliau bando derėtis dėl humanitarinės pagalbos kolonos pravažiavimo.

Paprastai krizės būna netikėtos. Netikėtai Lietuvoje sugriuvo bankai, ištiko Rusijos ir pastaroji pasaulinė finansų krizės. Tokia jau krizių prigimtis. Visi žino, kad krizė bus, tik niekas tiksliai nežino kada, kas šį kartą taps pagrindine krizės priežastimi ir kokį dugną ji pasieks. Visos ylos iš maišų išlenda kai krizė jau būna įsibėgėjusi, ir žymiai sunkiau sausam išbristi iš balos. Reakcija į krizę visada panaši. Pradžioje ją mėginama paneigti. Dažniausiai tai daro valdžios žmonės.

Rūta Klišytė Rusijos protu nesuprasi. Šis banalus posakis nūnai nebekelia atlaidaus šypsnio. O štai Ukrainą mes, lietuviai, suprasti pajėgiame ir protu, ir širdimi. Mūsų istorija bendra, o ir patirtis, ypač Rusijos atžvilgiu, – labai panaši. Be to, ir Lietuva turi savo Achilo kulną. Siekė sukelti chaosą Ukrainos Achilo kulnas yra Donbasas – Donecko ir Luhansko sritys, kur patekę į spąstus dar siautėja Rusijos tiesiogiai remiami separatistai.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) interviu, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė, kad Aljansas, susidūręs su „Rusijos agresija“ Ukrainos atžvilgiu, parengs naujus gynybos planus, ir paragino valstybes nares didinti savo išlaidas gynybai.

 Dėl krizės Ukrainoje Lietuva uždraus į šalį atvykti keliems Rusijos piliečiams, kurie susiję su „agresyvia propagandos ir smegenų plovimo kampanija“, antradienį pranešė aukšto rango Lietuvos diplomatas. „Prieš kelias dienas Užsienio reikalų ministerija (...) tokią procedūrą inicijavo keleto Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu“, - žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

Trisdešimtmetis daug kam atrodo baisi riba. Juk atėjus tokiam amžiui turėtų kaip ir baigtis jaunystės kvailiojimai, turėtum žinoti, kas esi ir kur eini… Bet ne visiems tai pavyksta. Tiesa, ne visi to ir nori. Svarbiausia, pasak buzzfeed.com, sužinoti ir įsisąmoninti smulkmenas, kurios padarys gyvenimą gražesnį. 11. Atsikratykite netikusių draugų – jie neverti jūsų laiko. 12. Paprašykite tokio atlygio, kokio esate verti. Nepamirškite su savo vadovais kalbėtis be užuolankų.

Ukrainos Rados perrinkimą iniciavusios nacionalistinė „Laisvės“ partija ir Vitalijaus Klyčko partija „Udar“ nesiruošia patvirtinti premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimo. Prezidentas jau paragino visas ketvirtadienį išformuotos proeuropietiškos koalicijos nares pratęsti partijos „Tėvynė“ lyderio A. Jaceniuko vadovaujamos vyriausybės įgaliojimus, kol rudenį bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Europos lyderiai trečiadienį pradėjo naujus debatus dėl naujų sankcijų Rusijai už Ukrainos separatistų rėmimą, bet tai gali atsigręžti prieš netvirtas jų pačių ekonomikas. Diskusijos Briuselyje vyksta nuogąstaujant, kad tris mėnesius nesiliaujančios ir daugiau kaip 600 gyvybių pareikalavusios kovos Ukrainoje gali virsti tikru pilietiniu karu su galimais atgarsiais kaimyninėse Europos šalyse.

Žinių radijas Interviu su Lietuvos karjerų asociacijos prezidentu Antanu Bartuliu: Kokia situacija karjerų sektoriuje? Galbūt atsistatė žvyro ir smėlio vartojimas šiek tiek atgijus statyboms? Lyginant su 2008 metais, prieškriziniu laikotarpiu, mes tokio atsigavimo nejaučiame.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikina, kad dabar vyksta tiek Pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos augimas. Specialistas pabrėžia, kad krizės kartojasi ciklais, tad, esant ekonomikos augimo įkarštyje, reikia nepamiršti pasiruošti artėjantiems iššūkiams.  „Mes turime gerą laiką. Jeigu pažiūrėtume į labai svarbų skaičių, smulkaus ir vidutinio verslo optimizmą Europoje ir Pasaulyje, šis indeksas paskutinius du, tris metus aktyviai kyla į viršų.

 Dešimtys tūkstančių baskų sekmadienį susikibę už rankų suformavo 123 km ilgio gyvąją grandinę, kuri nusidriekė per visą Ispanijos šiaurėje esantį Baskijos regioną, ir reikalavo teisės surengti balsavimą dėl nepriklausomybės. Akciją, kuri priminė praėjusių metų rugsėjo 11-osios demonstraciją Katalonijoje, organizavęs judėjimas „Gure esku dago” (Viskas mūsų rankose) apskaičiavo, kad dalyvavo maždaug 100 tūkst. žmonių.

Lietuvos kino centras skyrė papildomą valstybinį finansavimą kino parengiamųjų ir gamybos darbų projektams bei parėmė kino sklaidos projektą. Aštuoni kino projektai pasidalino 110 000 litų finansavimą, vienas kino sklaidos projektas paremtas 3 000 litų. Režisieriaus Igno Jonyno vaidybinio pilnametražio filmo „Šokėjai be trūkumų“ (prod. įmonė „Revoliucijos idėja“) parengiamųjų darbų projektui skirtas 16 600 litų finansavimas.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

Vladimiras Putinas remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parengtą situacijos Ukrainoje deeskalavimo „kelio gairių“ planą, pirmadienį pareiškė ši tarptautinė organizacija po jos pirmininko pokalbio su Rusijos prezidentu.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Jau dešimt metų esame padėję galvą ant minkštos Europos Sąjungos finansinės pagalvės. 2004-aisiais neregėtu mastu išsiplėtusi Sąjunga vienas šalis, deja, užmigdė letargo miegu, o kitos, tarp kurių yra ir Lietuva, atrodo, tampa vis stipresnės. Praėjusią savaitę su dar devyniomis valstybėmis minėjome įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dešimtmetį.

„Viskas priklauso nuo to, kas vertina, - juokdamasis į klausimą „Ar lietuviai išmoko gerti?“ atsakė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga. - Jeigu klausite pas gamintojus, sakys, kad išmoko, nes jie džiaugiasi. Jeigu klausite sveikatos specialistų, sužinosite, kad niekaip mums nesigauna išmokti“. Pokyčių, pasak A. Verygos, buvo nuo 2007-ųjų metų. „O dabar vėl situacija blogėja. Baigėsi krizė, žmonės vėl turi daugiau pinigų.

„Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre. Bet tai yra ne Ukrainos kaltė. Pasaulis susiduria su krize, bet tai negali būti vadinamas Ukrainos krize“, – spaudos konferenciją Seime pradėjo Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Klaida yra vadinti šią krizę Ukrainos krize. Pasaulis kovoja su krize, kurią sukelia Vladimiro Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys ir putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra, – sakė A. Kubilius.