Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.
Be to, šalies bandymai sumažinti viešojo ir privataus sektoriaus įsiskolinimą neigiamai atsiliepia šalies ekonomikos augimui, didina nedarbą ir sunkina eksporto plėtrą.
„Nors pernai ir šių metų pradžioje buvo priimtos svarbios reformos, tačiau kuo greičiau reikia atlikti papildomas ir toliau siekiančias reformas ir taip atstatyti pasitikėjimą, sumažinti ilgalaikio nuosmukio ir suvaržyto priėjimo prie užsienio rinkų rizikas“, – teigiama ataskaitoje.
Kaip pastebi CNBC, Slovėnija, kuri iki šiol teigė, kad jai nereikia finansinės pagalbos, netrukus gali susidurti su finansavimo krize. Kovo mėnesį šalies premjeras Janezas Jansa sakė, kad iki birželio 6 dienos Slovėnija turi išplatinti obligacijų emisiją, antraip negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų.
Analitikai skaičiuoja, kad per artimiausius metus šalies Finansų ministerija turėtų išplatinta bent 1 mlrd. eurų vertės obligacijų emisiją, mat šiemet bendrovei reikia padengti bent 2 mlrd. eurų skolų.
