kraujagyslės

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena gyventojams apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Dažnai žmonėms kyla klausimų, ar norint joje dalyvauti būtina gauti šeimos gydytojo siuntimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju siuntimo nereikia. Pirmiausia gyventojas turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs.

Rytas daugeliui prasideda skubėjimu – puodeliu kavos, greitais pusryčiais ir bandymu kuo greičiau įsivažiuoti į naują dieną. Tačiau būtent pirmosiomis valandomis po pabudimo organizme vyksta nemažai pokyčių, kurie veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Kardiologas Dr. Sanjayus Bhojrajas, daugiau nei 20 metų gydantis pacientus, perspėja, kad kai kurie įprasti rytiniai įpročiai gali būti ne tokie nekalti, kaip atrodo.

Nors širdies sveikata dažnai siejama su mityba ir fiziniu aktyvumu, ne mažiau svarbu gali būti ir tai, kaip atrodo mūsų vakarai. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad tam tikri kasdieniai pasirinkimai prieš miegą gali turėti įtakos kraujospūdžiui, miego kokybei ir širdies darbui. Kai kurie iš jų atrodo visiškai nekalti, tačiau ilgainiui gali tapti nepalankiais įpročiais. Kardiologas Francesco Lo Monaco išskyrė šešis dalykus, kurių pats vengia po 18 valandos.

Kasdieninis maisto pasirinkimas yra viena iš dedamųjų, prisidedančių prie širdies ligų. Tie įpročiai, kuriuos turime, maistas, kurį valgome kasdien, gali mums padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba ją padidinti, tad verta rinktis išmintingai. Nors visiškai pakeisti mitybos įpročius gali būti sudėtinga, net keli paprasti sprendimai gali turėti didelės reikšmės sveikatai.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl specialistai nuolat ieško būdų, kaip žmones paskatinti daugiau dėmesio skirti savo sveikatai dar iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Apie tai jau ne vienerius metus kalba gydytojas kardiologas, profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktorius Raimondas Kubilius.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa bus perkelta į E. sveikatos sistemą, šią savaitę pranešė jos aprašą atnaujinusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM teigimu, programą integravus į E. sveikatos sistemą, bus galima automatiškai atrinkti gyventojus, kuriems skirta prevencijos programa, bei siųsti jiems kvietimus pasitikrinti.

Širdies ligos dažnai siejamos su genetika, amžiumi ar stresu, tačiau kasdieniai pasirinkimai lėkštėje gali turėti ne mažesnę įtaką. Specialistai pabrėžia, kad kai kurie įprasti maisto produktai, kuriuos daugelis žmonių valgo kone kasdien, ilgainiui gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nors visiškai pakeisti mitybos įpročius gali būti sudėtinga, net keli paprasti sprendimai gali turėti didelės reikšmės sveikatai.

Viena iš dažnų problemų, susijusių su kraujagyslių sveikata, yra jų kalcifikacija. Šiai būklei būdingas kalcio druskų kaupimasis arterijose, kurios aprūpina krauju širdies raumenį. Tai lėtinė liga, kurios ankstyvosios stadijos dažnai nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip palaikyti kraujagyslių sveikatą ir išvengti jų kalcifikacijos „Visi žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis. Dažniausiai jos yra susijusios su ateroskleroze.

Gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie iš pirmo žvilgsnio visai nekalti kasdieniai įpročiai gali signalizuoti apie rimtus sveikatos sutrikimus. Vienas tokių pavyzdžių – pasikeitusi miego poza ar poreikis naudoti papildomas pagalves naktį. Nors daugeliui tai atrodo tik komforto klausimas, medikai įspėja, kad toks pokytis kartais gali būti susijęs su ankstyvais širdies ligų požymiais.

Trylikametės Liepos gyvenimas klostėsi įprastai, kol vieną dieną per kūno kultūros pamoką ją netikėtai užklupo stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. „Radau dukrą gulinčią visuomenės sveikatos specialistės kabinete ant kušetės, visą drebančią, susiėmusią už galvos. Ji skundėsi, kad jai labai karšta ir stipriai skauda galvą. Buvo labai baisu, nes tokių stiprių simptomų anksčiau nebuvo“, – prisimena Liepos mama Akvilė.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka vienos dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje, todėl gydytojai vis dažniau pabrėžia kasdienių įpročių svarbą. Pasak kardiologų, kai kurie įprasti vakaro įpročiai gali nepastebimai didinti širdies apkrovą ir ilgainiui turėti neigiamos įtakos sveikatai. Kardiologas Francesco Lo Monaco pasidalijo šešiais įpročiais, kurių pats griežtai vengia po 18 valandos, siekdamas apsaugoti savo širdį.

Dauguma mūsų rytą pradedame automatiškai: staigiai pašokame iš lovos, pilamės puodelį stiprios kavos ir skubame į dušą, net neįtardami, kad šie nekalti veiksmai kelia milžinišką stresą mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai.  Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent ankstyvą rytą, tarp 6 ir 10 valandos, rizika patirti infarktą ar insultą yra net 70 proc. didesnė nei kitu paros metu.

VšĮ Karoliniškių poliklinika socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija apie galimybę gyventojams nemokamai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Gydymo įstaiga primena, kad daugelio sunkių ligų galima išvengti, jei jos pastebimos dar ankstyvoje stadijoje. Pasak specialistų, prevenciniai patikrinimai leidžia laiku koreguoti gyvenimo būdą ir pradėti gydymą, kol liga dar nepadarė negrįžtamų pasekmių.

Išsiplėtę kojų kapiliarai ir venos – dažna problema, kuri ne tik kelia estetinių nepatogumų, bet ir gali būti venų ligų pradžia. Nors dažnai tai laikoma vien tik estetine bėda, kapiliarų išryškėjimas neretai signalizuoja apie pradinį veninės kraujotakos sutrikimą. Jo nepaisant, ilgainiui gali vystytis lėtinis venų nepakankamumas, atsirasti tinimai, uždegimai ar net trofinės opos.

Diabeto sukeltos kraujagyslių komplikacijos sudaro apie 27 procentus visų su šia liga susijusių mirčių pasaulyje ir šis skaičius kasmet didėja. Pavojingiausia tai, kad šios komplikacijos dažnai vystosi be aiškių simptomų, o pirmieji požymiai išryškėja tik ligai gerokai pažengus.

Dėl didelio širdies aortos susiaurėjimo (stenozės) alpimai ir dusulys Antaną Stanislovą Beinorių vargino jau kurį laiką. Galiausiai praradęs sąmonę vyras buvo skubiai išgabentas į Santaros klinikas. Vis dėl to garbaus amžiaus pacientas nė neįtarė, kad sveikatą pataisyti padės neilgai trunkanti moderni operacija. Antanas pasakojo, kad nors alpimai užklupdavo ir anksčiau, lemtingas įvykis, dėl kurio pateko į ligoninę, nutiko jam išvykus žvejoti.

Šąlančios rankos ar kojos daugeliui pažįstamas pojūtis, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau ar tai gali būti rimtų kraujagyslių problemų signalas? Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu. Nors daugelis galvoja, kad šąlančios galūnės gali reikšti periferinių kraujagyslių sutrikimus, gydytojas ramina – dažniausiai taip nėra. „Rankų, kojų šalimas beveik niekada nereiškia kažkokios kraujagyslių ligos“, – sako G. Vaitėnas.

Mėlynės – dažnas ir paprastas reiškinys, su kuriuo yra susidūręs bene kiekvienas. Tačiau kodėl jos atsiranda, keičia spalvą, ir kaip tinkamai elgtis, kad greičiau praeitų? Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas. Pasak gydytojo, mėlynės dažnai atsiranda dėl trapių kraujagyslių sienelių. Tai nėra liga, o fiziologinis ypatumas, ypač dažnas tarp jaunų moterų.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja visuomenę apie svarbią galimybę pasirūpinti savo sveikata – širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Ši programa skirta 40–60 metų gyventojams, tačiau tam tikrais atvejais tyrimai gali būti atliekami ir kitų amžiaus grupių žmonėms.

Vargina kojų nuovargis, skausmas vaikštant ar tirpimas? Gali būti, kad tai ne paprastas nuovargis, o rimtas arterijų užsikimšimo požymis. Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu, kuris paaiškino, kaip vystosi ši liga, kokie simptomai ją lydi ir kaip galima sau padėti. Nors rizikos faktoriai, pagal kuriuos žmogus galėtų atpažinti šią liga, yra, tačiau iš tikrųjų, kodėl ji vystosi, niekas nežino.

Akys dažnai vadinamos sielos veidrodžiu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad jos taip pat gali tapti svarbiausiu įspėjamuoju ženklu apie pavojingas ligas. Įprastas akių patikrinimas gali padėti pastebėti pirmuosius sunkių susirgimų požymius dar gerokai anksčiau nei pasirodo pagrindiniai simptomai.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Šią liūdną statistiką neretai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas, pervargimas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, kokybiško poilsio trūkumas, žalingi įpročiai. Lietuvoje padėtis ypač neraminanti – pagal sergamumą infarktu ar insultu mūsų šalis Europoje tvirtai pirmauja, rašoma pranešime spaudai.

Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių, bet tuo pačiu ir klastingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) laikoma viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje. Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.

Kas trečias mirtinas atvejis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių liga. Tarp jų – miokardo infarktas, dažnai užklumpantis be įspėjimo, lyg tyli, bet negailestinga liga. Tačiau ar tikrai jis visada būna netikėtas? Ir ar viską padarome, kad jo išvengtume? Į tai tv3.lt skaitytojams atsako Vilniaus centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Didelis cholesterolio kiekis yra viena pagrindinių širdies priepuolių ir insultų priežasčių, tačiau dažnai jis būna besimptomis. Tačiau sveikatos ekspertai atskleidė mažai žinomą požymį, kuris gali pasireikšti intymioje zonoje ir įspėti apie šią rimtą problemą. Tyrimai rodo, kad vyrai, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, beveik dvigubai dažniau susiduria su erekcijos sutrikimais.

Iš spintos traukiant lengvesnius ir trumpesnius drabužius bei pamažu ruošiant kūną artėjančiam vasaros sezonui, į akis krinta melsvi smulkių kraujagyslių „voratinkliai“, plonomis gijomis išsiraizgę po kojų oda. Kodėl atsiranda šie neestetiškai atrodantys „voratinkliai“ ir ar įmanoma jų atsikratyti?  „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kraujagyslių chirurgas med. dr.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra didžiulio masto problema visame pasaulyje, manoma, kad ši priežastis nulemia maždaug ketvirtadalį visų mirčių. Tai primena, kaip svarbu rūpintis savo arterijomis, o specialistai pataria, kokie produktai gali padėti jas pravalyti. Daktaras Ericas Bergas dalijasi keliais maisto produktais, kuriuos reikia valgyti, kad išvalytumėte arterijas.

Pirmą kartą Respublikinės Šiaulių ligoninės angiochirurgas Tomas Ptašinskas, asistuojant kolegai doc. dr. Donatui Inčiūrai, moderniu operaciniu metodu atliko sudėtingą dešinės rankos arterijų rekonstrukcinę operaciją. Per vieną pjūvį buvo suformuotas karotikosubkliavinis šuntas dirbtine kraujagysle (miego arteriją sujungiant su poraktikauline arterija) bei panaudojant šiuolaikišką smegenų kraujotakos monitoravimo įrangą.

Šventiniu laikotarpiu daugelio stalai lūžta nuo gausių ir kaloringų valgių. Atrodo, visko norisi paragauti – juk ne kasdien ant stalo sutiksi silkę pataluose, skaniausią artimųjų ruoštą baltą mišrainę ar keptą žąsį.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje išbandė ir pradeda plačiau taikyti pažangią pasaulio ir Europos šalių medikų taikomą anglies dvideginio angiografiją (CO₂) apatinių galūnių kraujagyslių susirgimų diagnostikai ir gydymui – metodą, kuris ateityje gali vis dažniau keisti iki šiol naudojamą tradicinį jodo turinčių kontrastinių medžiagų metodą.

Nors senstant didėja rizika susirgti daugybe įvairių ligų, itin išauga insulto rizika ir tai iš dalies lemia ir tai, ką mes valgome. Nors arterijos natūraliai susiaurėja, užsikemša, yra vienas produktas, kuris didina arterijų užsikimšimą. Insultas yra gyvybei pavojinga būklė, kai nutrūksta kraujo tiekimas į dalį smegenų. Išeminio insulto atveju tai atsitinka dėl kraujo krešulio. Hemoraginio insulto metu susilpnėjusi smegenų kraujagyslė sprogsta.

Per didelis mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo „blogojo cholesterolio“, kiekis kraujyje daugeliui žinomas kaip aukštas cholesterolis, o ši būklė gali didinti pavojingų ligų riziką. Vis tik specialistai teigia, kad atsisakius vieno gėrimo galima sumažinti aukštą cholesterolį. Cholesterolis savo konsistencija primena vašką ir juis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, taip didindamas širdies ligų riziką.

Kraujotakos sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, nulemianti daugiau kaip pusę visų atvejų, skelbia Higienos institutas. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, siekiant sumažinti jų tikimybę, svarbu neignoruoti pagrindinių simptomų ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Žemas kraujospūdis (hipotenzija) yra gana dažna problema. Tačiau apie jį žinoma labai nedaug. Gydytojai dažniausiai dalijasi patarimais žmonėms, kenčiantiems nuo aukšto kraujospūdžio, tačiau praktinių patarimų hipotenzijos kamuojamiems žmonėms yra nedaug. Tačiau žemas kraujospūdis yra pavojinga problema, kurios nereikėtų ignoruoti. Kas sukelia žemą kraujospūdį? Daugelis žmonių net nežino, kas sukelia žemą kraujospūdį.

Pusryčiai yra puiki proga pradėti dieną sveikai. Nors daugelis renkasi tradicinį pusryčių patiekalą – kiaušinius, nauji tyrimai rodo, kad per pusryčius juos pakeitus riešutais, galima gerokai sumažinti širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad per pusryčius kiaušinius pakeitus riešutais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti 17 proc.

Rugsėjo 29-ąją, Pasaulinę širdies dieną, atkreipiame dėmesį į vieną svarbiausių mūsų organų – širdį. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologo Prano Šerpyčio, Lietuva vis dar susiduria su dideliu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, o pagrindinė to priežastis – sveikatai nepalanki gyvensena, kurioje gausu streso, netinkamos mitybos ir kitų sveikatai žalingų įpročių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Dažniausiai sakoma, kad idealus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg – tai laikoma sveikos širdies ir kraujagyslių sistemos ženklu. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad kraujo spaudimas gali svyruoti priklausomai nuo įvairių faktorių, tokių kaip amžius, gyvenimo būdas ar sveikatos būklė.

Nors cholesterolis yra organizmui būtina medžiaga, visgi per didelis jo kiekis kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos ir kraujagyslių užsikimšimai. Nors daugelis cholesterolį sieja su neigiamas padariniais, svarbu suprasti, kas lemia jo kiekio padidėjimą. Aukštas cholesterolio kiekis dažnai neturi akivaizdžių simptomų, todėl jis paprastai nustatomas tik atliekant kraujo tyrimus.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Kraujagyslių ligos gali sukelti negrįžtamų padarinių sveikatai. Kraujagyslių siaurėjimas yra būklė, kai kraujagyslės, ypač arterijos, susiaurėja. Tai sumažina kraujo pratekėjimą per kraujagysles, dėl ko gali sumažėti organų ir audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Negydant gali kilti gangrena, dėl kurios gali tekti amputuoti galūnes.

Kraujagyslių būklės suprastėjimas (arba arteriosklerozė) apibūdina būklę, kurioje arterijų sienelėse kaupiasi riebalų perteklius, cholesterolio plokštelės ir kitos medžiagos. Šis procesas sukelia arterijų užsikimšimą, kietėjimą, ir sumažina jų elastingumą bei pralaidumą. Tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insultas ar širdies priepuolis, riziką.

Lietuva vis dar pirmauja dėl mirčių, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. O jų atsiradimo priežastis – užsikimšusios kraujagyslės. Tačiau šioms ligoms galima užkirsti kelią, tereikia savimi pradėti rūpintis kiek įmanoma anksčiau. „Camelia“ vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino, kokie yra užsikimšusių kraujagyslių simptomai, kokį pavojų tai gali sukelti bei kokius maisto produktus rinktis, kad to išvengtume.

Kraujagyslių sistema yra neatsiejama mūsų kūno dalis, atsakinga už kraujo transportavimą ir gyvybinių medžiagų tiekimą visiems organams bei audiniams. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuris dažnai pasižymi nepakankamu fiziniu aktyvumu, netinkama mityba bei padidėjusiu streso lygiu, lemia vis dažnesnes kraujagyslių sistemos ligas, kurių požymius pastebėti kuo anksčiau – itin svarbu.

Ankstyvas miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies priepuoliu, yra rimta širdies ligos forma, kuri gali turėti lemtingų pasekmių. Tai atsitinka, kai širdies raumenų dalis negauna pakankamai kraujo ir deguonies dėl kraujagyslių užsikimšimo ar susiaurėjimo. Visgi laiku atpažinus miokardo infarkto simptomus, galima išvengti šios ligos pasekmių ar net išgelbėti savo ir (ar) artimojo gyvybę.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėtas taikyti naujas saugus ir efektyvus metodas užkalkėjusioms kraujagyslėms plėsti. Įstaiga įsigijo intravaskulinės litotripsijos aparatą, kuris bus pagalbininkas atkuriant kraujotaką užakusiose tiek širdies, tiek periferinėse kraujagyslėse. „Atlikome pirmąsias procedūras pacientams, kuriems kiti gydymo būdai ir procedūros jau nebeefektyvios.

Nemažai kam topinambai gali būti visai negirdėti, tačiau šią daržovę vartojantys žmonės jais jau mėgaujasi. Atėjęs pavasaris – tinkamas metas nuimti pirmąjį topinambų derlių. Apie topinambus ir jų naudą organizmui tv3.lt portalui pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorė prof. dr. Elvyra Jarienė. Elvyra Jarienė pasakoja, kad topinambai (lot. Helianthus tuberosus L.) – trumpos dienos augalai, nereiklūs dirvai ir vietai, gerai žiemoja ir dera.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugybėje pasaulio šalių. Jos kasmet sudaro apie ketvirtadalį visų mirčių, todėl svarbu aptikti jas laiku. Atlikite paprastą testą su savo pirštais – tai gali išduoti, ar sergate gyvybei pavojingomis ligomis. Bet kurio iš įspėjamųjų ženklų pastebėjimas gali išgelbėti gyvybę Kai kurie širdies ligų simptomai daugeliui gerai žinomi, pavyzdžiui, krūtinės skausmas ir dusulys.

Sveika mityba yra sveiko gyvenimo pagrindas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką reikia įtraukti į mitybos racioną. Kardiologas atskleidė, kokių maisto produktų niekada nevalgo ir kurių ragina atsisakyti ir kitus, nes jie nėra naudingi širdies ir kraujagyslių sveikatai. Daugelyje šaldytuvų esantys populiarūs maisto produktai gali būti kenksmingi jūsų širdies sveikatai ir tapti sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų priežastimi, rašo express.co.uk.