Apie tai kalbama ir gydytojo Alexo Wibberley įžvalgose, kuriose jis pabrėžia, kad tam tikri subtilūs simptomai dažnai lieka nepastebėti. Pasak jo, būtent šie „tylūs“ ženklai gali padėti anksčiau atpažinti besivystančias širdies ir kraujagyslių ligas, rašoma mirror.co.uk.
Paprastas įprotis, galintis slėpti rimtesnę problemą
Dr. A. Wibberley įspėja, kad papildomų pagalvių poreikis miegant gali būti būklės, vadinamos ortopnėja, požymis. Tai – dusulys, kuris pasireiškia gulint horizontaliai, tačiau palengvėja atsisėdus ar atsistojus.
Kai kuriais atvejais žmonės taip pat gali jausti sausą kosulį ar švokštimą, kuris išnyksta pakeitus kūno padėtį. Anot specialisto, toks simptomas dažnai laikomas nereikšmingu įpročiu, tačiau iš tiesų gali rodyti ankstyvus širdies nepakankamumo požymius.
Be to, senstant žmonės neretai pradeda pastebėti, kad įprasta fizinė veikla tampa sunkesnė, pavyzdžiui, lipimas laiptais ar ko nors nešimas gali sukelti lengvą dusulį. Gydytojas pabrėžia, kad būtent tokie pokyčiai dažnai nurašomi nuovargiui ar natūraliam senėjimui, nors kartais tai gali būti svarbus įspėjimas.
„Būtent tai ir daro juos pavojingus. Pavyzdžiui, neįprastas nuovargis užlipus vos vienu laiptų aukštu“, – sako gydytojas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstyvieji širdies ir kraujagyslių ligų požymiai dažnai būna lengvai nepastebimi.
Kas vyksta organizme?
Pasak gydytojo, kai širdis patiria didesnį krūvį dėl kraujagyslių sustingimo, ji ilgainiui turi dirbti intensyviau. Tai gali lemti širdies raumens pokyčius – jis „storėja“, kad atlaikytų apkrovą, tačiau tuo pačiu gali sutrikti atsipalaidavimo fazė tarp susitraukimų.
„Tai neparodoma įprastoje širdies kardiogramoje ir to nepastebi standartinis šeimos gydytojo patikrinimas. Tačiau tai pasireiškia kasdieniame gyvenime“, – sako jis.
Gydytojas taip pat paaiškina, kad gulint horizontaliai skysčiai iš kūno gali persiskirstyti į krūtinės sritį ir spausti plaučius, todėl atsiranda dusulys.
Nepaisant galimų pavojų, gydytojas pabrėžia, kad ankstyvi simptomai suteikia galimybę užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba, gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį širdies sveikatai.
„Kai atliekate nuolatinius ritminius judesius – pavyzdžiui, sparčiai vaikštote, važiuojate dviračiu, plaukiate ar irkluojate, padidėjusi kraujotaka sukuria mechaninę trintį į kraujagyslių sieneles“, – aiškina jis.
Pasak jo, ši trintis skatina azoto oksido gamybą, kuris padeda mažinti uždegimą ir gerina kraujotaką.
„Tyrimai parodė, kad tai įvyksta per kelias savaites, o ne mėnesius ar metus, nuo mankštos pradžios“, – priduria jis.
Gydytojas taip pat pabrėžia kraujospūdžio stebėjimo ir sveiko gyvenimo būdo svarbą. Net nedideli pokyčiai kasdienėje rutinoje gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
