kraujagyslės

Chroninis venų nepakankamumas – viena iš labiausiai dominuojančių būklių Europos sąjungos šalyse. Gydytojas kraujagyslių chirurgas Rokas Petrutis sako, kad kojų venų ligų simptomais – kojų tinimu ar sunkumo jausmu kojose, skundžiasi kas antras suaugęs žmogus. Remiantis tyrimų duomenimis, išsiplėtusias kojų venas, t.y. varikozę, turi apie 30 proc. Vakarų Europos moterų ir apie 20 proc. vyrų.

Kraujagyslių kaulėjimas didina riziką stipriai sutrumpinti savo gyvenimo laiką – anot profesoriaus Alvydo Unikausko, tokia yra žiauri tiesa. Tačiau kokios gali būti to priežastys? Šio šeštadienio ryto TV3 laidoje „Kviečiame daktarą!“ profesorius pateiks visus atsakymus.  Kalcio perteklius – kraujagyslių kaulėjimo priežastis. Nuo per didelio kalcio kiekio sienelėse, kraujagyslės praranda savo elastingumą.

Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis Jungtinėje Karalystėje yra dažnas reiškinys – manoma, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų serga šia liga. Tai reiškia, kad širdis turi dirbti sunkiau pumpuodama kraują ir kelia papildomą įtampą įvairiems organams, todėl tampame jautresni įvairioms sveikatos sutrikimams. Yra daug veiksnių, galinčių sukelti hipertenziją arba padidinti jos tikimybę. Tai antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas ir per gausus alkoholio vartojimas.

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius nuolat jaunėja. Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad iššokusios kojų venos, galūnių tirpimas ar maudimas yra nereikšmingi simptomai į kuriuos neverta kreipti dėmesio, vis dėlto, kraujagyslių chirurgas Narimantas Markevičius skuba įspėti – išsitirti būtina kuo skubiau. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Pasak kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, kojų venų ligos yra plačiai paplitusi problema.

Širdies ir kraujagyslių ligos jau ne vienerius metus yra pavojingiausia ligų grupė Europoje. Pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai nėra vien žalingi įpročiai ar judėjimo stoka – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje bei netinkami mitybos principai čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Dietistė Vaida Kurpienė dalijasi esminiais taisyklingos mitybos patarimais, padėsiančiais sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Klastingas miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia staiga ir kasmet pasiglemžia tūkstančius žmonių gyvybių. Todėl pajautus nerimą keliančius pojūčius nereikėtų į juos numoti ranka.

Didelis cholesterolio kiekis gali tyliai kauptis arterijose, sukeldamas sveikatos problemų, pradedant širdies ligomis ir baigiant insultais. Nors vaško tipo medžiaga dažnai neatkreipia į save dėmesio, viena sritis, kuri gali pranešti apie pavojų, yra jūsų kojos, rašoma express.co.uk. Kaip aiškinama sveikatos portale „Saint Luke’s”, didelis „blogojo” cholesterolio kiekis skatina plokštelių kaupimąsi arterijose.

Nors daugelį džiugina vasaros metu lepinanti šiluma, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų turėtų būti itin atsargūs. Esant aukštai temperatūrai, savijauta gali smarkiai pablogėti, todėl svarbu žinoti, kaip padėti sau ir išvengti negalavimų. Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip sergantieji šiomis ligomis turėtų rūpintis savo sveikata vasarą.

Pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys yra mankštinimosi stoka. Iš tiesų, „British Heart Foundation“ (Britų širdies fondas) teigia: „Fiziškai neaktyvus ar sėdimas darbas gali sukelti širdies ir kraujotakos ligas, tokias kaip širdies priepuolis ir insultas“. Gera žinia yra tai, kad fizinis aktyvumas nereiškia, jog būtinai reikia lankytis sporto salėje ar bėgti maratoną. Fizinis aktyvumas yra ir namų ruoša, ir sodininkystė.

Venų varikozinė liga – lėtinio pobūdžio susirgimas, pasireiškiantis paryškėjusiomis paviršinėmis kojų venomis. Daugelis mano, kad šia liga vyrai neserga, o moterys susiduria tik su estetine problema.

„Įsivaizduokite, operavo kraujagyslę smegenyse, o kitą dieną jau vaikščiojau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Ar gali būti kas nors geriau už modernias technologijas medicinoje?“, – stebisi pacientas Romas, kuriam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje buvo atlikta aneurizmos uždarymo operacija endovaskuliniu būdu, t. y., per kraujagysles, atliekant tik nedidelį pjūvį kirkšnyje ir panaudojant pačią naujausią ir moderniausią intram...

Odos paviršiuje susiformavę kraujagysliniai dariniai – netvarkingas pakitusių kraujagyslių augimas ar jų išsiplėtimas – dažniausiai atsiranda be jokių išankstinių perspėjančių požymių ar simptomų. Gydytoja dermatovenerologė Daiva Jasaitienė sako, kad dauguma šių darinių yra gerybinės kilmės ir pavojaus nekelia, tačiau yra tokių, kurie gali sukelti sveikatos problemų ne tik naujagimiams ar kūdikiams, bet ir suaugusiesiems.

Kai kurie žmonės gali sunerimti sužinoję, kad jų kraujyje yra dalykų, panašių į voratinklius, nors ir daug mažesniu mastu. Nors šie tinklai, techniškai žinomi kaip neutrofilų ekstraląsteliniai spąstai (NET), vaidina lemiamą vaidmenį organizmo gynybos sistemoje, dabar mokslininkai sužinojo, kad jie taip pat prisideda prie autoimuninių ligų, įskaitant išsėtinę sklerozę (IS), sukėlimo.

Ankstesni tyrimai parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas gali būti naudingas širdžiai, tačiau nauji tyrimai rodo, kad taip nėra, o vartojant net ir nedidelius kiekius svaigalų, gali kilti širdies ir kraujagyslių komplikacijos. Ištyrę duomenis, surinktus iš daugiau nei 350 000 žmonių Jungtinėje Karalystėje, mokslininkai padarė išvadą, kad tie, kurie išgeria mažiau nei rekomenduojama – 14 alkoholinių gėrimų per savaitę – vis tiek susiduria su padidėjusia širdies problemų rizika.

Aukštas cholesterolis – tai per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolis – tai vašką primenanti medžiaga, kuri gaminasi kepenyse ir gaunama su maistu. Nors tinkamai organizmo veiklai reikia tam tikro kiekio cholesterolio, pastoviai per didelis jos kiekis gali užkimšti arterijas ir taip sukelti didelį širdies ligų pavojų.

Lietuvoje pirmaujanti mirčių priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Dėl jų kasdien pagalbos prireikia maždaug 20–čiai asmenų, iš kurių 3 – miršta. Kaip įmanomą šią statistiką pakeisti, domėjosi TV3 laida „Sveikas rytojus“. Šios ligos galima išvengti pakeitus gyvensenos įpročius ir įsidėmėjus rizikos veiksnius, kurie pavojingi širdžiai ir kraujagyslėms, ir gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti beveik kiekviename organizmo audinyje. Jis būtinas gyvybinėms reikmėms – hormonų, tulžies rūgščių gamybai, ląstelėms bei galvos smegenims. Kaip ir kiekvienas dalykas, cholesterolio kiekis organizme turi tilpti į tam tikras ribas – negerai, kai jo per daug, negerai, kai ir per mažai. Apie padidėjusio cholesterolio kiekio keliamą žalą paaiškino specialistai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof.

Aukštas kraujospūdis – problema, nuo kurios neapsaugotas nei vienas. Kartais kraujo spaudimas pakyla esant tam tikrai situacijai, tačiau nuolatinis aukštas kraujospūdis jau yra liga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Gustienė sako, kad ne visais atvejais pakilęs kraujo spaudimas turėtų kelti nerimą – kartais tai sąlygoja aplinkiniai veiksniai ir šoktelėjęs kraujospūdis yra normali reakcija.

Jei rudenį būtų paskelbti šviežio sezono derliaus karaliaus rinkimai, tapti vienu rimčiausių kandidatų į sostą neabejotinai pretenduotų moliūgas. Tai tik patvirtina lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pardavimai, rodantys, kad lietuviai vien nuo 2021-ųjų pradžios iki rugpjūčio nupirko daugiau nei 109 tūkst. kilogramų šių daržovių. Tiek sveria 65 vidutinio dydžio automobiliai.

Koronavirusas ir karantinas daliai žmonių šiemet sutrukdė laiku pasirūpinti savo sveikata ir apsisaugoti nuo kitų pavojingų ligų sukeliamų pasekmių, pastebi gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas. Šiemet į gydytojo ir jo kolegų rankas pateko gerokai daugiau sunkių smegenų aneurizmos atvejų nei anksčiau – apribojus kontaktų skaičių ne vieną žmogų su plyšusia aneurizma galvoje artimieji rado per vėlai arba beveik per vėlai.

Jeigu staiga ant savo odos pamatėte atsiradusią raudoną dėmelę, per daug nesijaudinkite. „Bright side“ paaiškino, kaip atsiranda tokios  dėmelės ir kaip jų išvengti. Kodėl atsiranda angiomos? Angiomos yra maži gerybiniai navikai, kurie susidaro iš kraujagyslių. Jų atsiradimą gali paveikti 2 priežastys. 1. Amžius. Daug žmonių pirmą kartą pamato atsiradusias angiomas būdami trisdešimties metų arba vyresni.

Retos širdies ir kraujagyslių ligos pavojingos gyvybei, ypač jauname amžiuje, nes gali sukelti staigią mirtį. Nors šioms ligoms gydymo nėra, tačiau jas nustačius laiku galima prailginti žmogaus gyvenimo trukmę ir padėti nugyventi pilnavertį gyvenimą.

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu – įtraukiami į padidintos rizikos grupę. Ypač, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Minėdami Pasaulinę diabeto dieną, šiandien kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku, kuris pasakoja, kokią įtaką diabetas turi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei atskleidžia, ką privalo žinoti kiekvienas diabetu sergantis pacientas. Cukrinis diabetas – didelė problema visame pasaulyje.

Deja, tačiau Lietuva vis dar pirmauja dėl mirčių, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Paprastai jų atsiradimo priežastis – užsikimšusios kraujagyslės bei nuolatinis stresas. Norėdami apsisaugoti nuo galimos širdies ligų rizikos, pasirūpinkite savimi kiek įmanoma anksčiau. Medikai išskiria pagrindinius produktus, kuriuos reguliariai vartojant, mažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Riešutai.

Čili pipirai gali būti labai naudingi sveikatai, rašoma dailystar.co.uk. Naujas tyrimas tikrino aitriųjų pipirų poveikį organizmui. Čili pipirai gali būti labai naudingi širdžiai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad aitriuosius pipirus dažnai – daugiau nei keturis kartus per savaitę – valgantys žmonės mažiau rizikuoja mirti nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų.

Kauno klinikose, atliekant šuntavimo operaciją, pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija išgelbėjo lazdijiškį nuo kojos amputacijos. Medikai sako, kad ateityje tai leis ir kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiesiems išvengti drastiškų pasekmių.  Lazdijiškis Juozas Grubys pasakoja, kad bėdos su dešine koja prasidėjo prieš gerus metus.

Kauno klinikose praėjusią savaitę atlikta pirmoji kraujagyslės implantacija – ji padėjo pacientui išsaugoti koją. „Pacientas praktiškai šiandien gali vykti namo. Operuotas jis buvo antradienį ir šiandien jis jau vaikšto, gali vykti namo“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička. Kraujagyslė persodinta okliuzine kraujagyslių liga sergančiam pacientui.

Atsiradus mažam raudonam guzeliui prie ausies, Algirdas nieko blogo neįtarė. „Maniau, kad tai tiesiog iššokusi kraujagyslė, nejaučiau jokio skausmo. Po keleto mėnesių jis pradėjo didėti. Galiausiai guzelis išaugo iki kumščio dydžio. Kreipėmės į gydytojus, o atlikus tyrimus buvo patvirtinta melanomos diagnozė, sakė reikalinga sudėtinga operacija“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Lietuvoje kasmet dešimtys tūkstančių žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pasaulinės širdies dienos proga gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai visiems priminė, kad šias mirtinas ligas galima sustabdyti, jei laiku bus pakeistas gyvenimo būdas, atsisakyta nesveiko maisto ir žalingų įpročių. „Svarbu yra informuoti visuomenę, kad vis tik širdies kraujagyslių ligos lieka numeris vienas žudikas, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Maždaug 200-ai mirčių per metus, kurių galima išvengti. Tokia mirštančių nuo pilvo aortos aneurizmos statistika. Medikai sako, kad gydyti ligą paprasta, tačiau būtina tikrintis, kad ji būtų laiku pastebėta. Visgi tyrimas Lietuvoje mokamas, tad minint pasaulinę aortos dieną sostinėje šimtai žmonių nepraleido progos nemokamai pasitikrinti – turi šį sutrikimą, ar ne.

Hemorojus – daug nemalonumų sukelianti ir dažnai gėdinga liga, apie kurią drovimasi kalbėti net su savo šeimos gydytoju. Nors tai yra gerybinė, pavojaus gyvybei nesukelianti liga, tačiau kasdienybę ji gali ypač apsunkinti. tv3.lt portalo skaitytoja Indrė dalinasi išgyvenimais, su kuo kasdien priverčia susidurti hemorojus bei skatina kitus nebijoti apie tai kalbėti ir ieškoti gydymosi būdų.

Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma pateko į Santaros klinikas. Adamkus pasakoja, kad savo žmoną rado suklupusią ant grindų namuose ir neslepia ne juokais išsigandęs. Ponios Almos gydytoja pasakoja, kad 92iejų buvusiai pirmajai šalies poniai atliekami tyrimai, tačiau pavojus gyvybei esą tikrai negresia. Į didžiausią šalies ligoninę – Santaros klinikas ponia Alma Adamkienė pateko prieš dvi dienas. Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus pasakoja, kad susmukusią žmoną rado namuose ant grindų.

Amerikiečių ir kanadiečių tyrimo metu dar kartą patvirtinta, kad selenas – vienas plačiausiai aptarinėjamų mikroelementų, kuris apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kuo daugiau mikroelemento seleno yra kraujyje, tuo mažesnė tikimybė patirti insultą. Tokią žinią pacientams siunčia mokslininkai straipsnyje moksliniame žurnale „Circulation“. Selenas – mikroelementas, kurio gauname iš tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, viso grūdo javų, riešutų, žalios mėsos ir jūros gėrybių.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

  Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 84 proc. apklaustųjų teigia, kad skiriant širdies vaistus, statinus, jie vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis, tačiau net 40 proc. pripažino, kad vis tiek ieškotų papildomos informacijos internete. Būtent šis faktas kelia nerimą gydytojams, kurie įspėja – internete sklandanti informacija dažnai yra klaidinga ir gali privesti prie sveikatai nepalankių sprendimų.

Daugiau nei 400 000 žmonių tyrimas, atliktas Kinijoje, parodė, kad vienas kiaušinis per dieną gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, rašoma cnn.com. Kasdien po kiaušinį suvalgantys žmonės 18% mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios pasireiškia infarktais ir insultais, lyginant su tais suaugusiaisiais, kurie kiaušinių nevalgo, teigiama pirmadienį žurnale „Health“ publikuotame tyrime.

Apie širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) Lietuvoje kalbama daug ir dažnai – tai nestebina, nes kasmet daugiausia gyvybių nusineša būtent šios ligos. Vis dėlto mirtingumo ir mirties priežasčių statistika keičiasi lėtai. Kardiologės dr. Noros Kupstytės-Krištaponės teigimu, žmonės klaidingai identifikuoja padidėjusio cholesterolio, vienos pagrindinių ŠKL priežasčių, požymius, dėl to delsia atlikti būtinus tyrimus ir pradėti gydymą.

Medikų teigimu, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar išlieka vienas didžiausių Europoje – nuo jų miršta maždaug kas antras mūsų šalies gyventojas. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc. žmonių. Širdies ir kraujotakos sutrikimams daugiausia įtakos turi padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, stresas, netinkama mityba, nutukimas, mažas judėjimas, alkoholis bei aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

Trijų metų mergaitei vėjaraupiai sukėlė insultą – dėl viruso susiaurėjo jos galvos kraujagyslės. Lottie Evans pasidarė nerangi ir irzli atostogaudama su tėvais, 2016 metų liepos 26 dieną. Tyrimai parodė, kad į dalį jos smegenų nebėra tiekiamas kraujas. Bet po dviejų savaičių, nepaisant liūdnų prognozių, jos sveikata ėmė taisytis, rašoma dailymail.co.uk. Trijų metų mergaitė patyrė insultą patyrė po to, kai dėl vėjaraupių susiaurėjo jos smegenų kraujagyslės.

Kada verta pasikliauti vaistais, o kada – vaistiniais augalais? Tokio atsakymo ieško ne vienas žmogus, užpultas įvairių negalavimų. Daugelis augalų yra kaip unikali receptūra, prie kurios neprisilietė žmogaus ranka. Tačiau ištirtos ir aprašytos augalinės kilmės veikliosios medžiagos – tik menka dalis to, ką dovanoja gamta. Vaistažolės gali būti net turtingesnės už Mendelejevo lentelę, kurioje suklasifikuoti cheminiai elementai.

 Paprastai mes nestebime savo venų, kol pamatome, kad jos tampa puikiai matomos po oda. Venos kartais gali pasakyti apie tam tikras sveikatos problemas. Jei jūsų venos tapo matomos ir jūs negalite suprasti, kodėl taip atsitiko, sužinokite, kada reiktų kreiptis į gydytojus. Nėščių moterų problema Matomos venos – tai problema, su kuria susiduria daugelis nėščių moterų, dažnai tai verčia nerimauti.

Širdies ir kraujagyslių ligos neužleidžia žudiko Nr. 1 pozicijų visame pasaulyje. Kasmet jos pasiglemžia 17,5 mln. gyvybių, todėl tiksli informacija apie šiuos susirgimus ir jų rizikos veiksnius dažnai gali pasirodyti gyvybiškai svarbi. Pasaulio širdies asociacija kviečia negailėti pažadų savo širdžiai: gaminkite ir valgykite sveikiau, sportuokite, raginkite savo vaikus būti aktyvesniais, meskite rūkyti arba palaikykite šio žalingo įpročio atsisakantį artimąjį.

 Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių.

 Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.   Bėda ištinka tada, kai cholesterolio būna pernelyg daug.

„Darbe patiriamas stresas gali prisidėti prie 120 tūkst. mirčių kasmet“, – teigia medicinos ekspertai. Meditacija – vienas iš streso priešnuodžių. Stresas yra praėjusio amžiaus pabaigos ir šio amžiaus pradžios nuodas. Žmonės jį patiria beveik kasdien, tai atsiliepia ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai. Tą patį galima pasakyti ir apie nerimą. Nerimas darbe Jis gali nužudyti daugiau žmonių nei diabetas, Alzheimerio liga ar gripas.

Pavasarį visi norime būti sveiki ir energingi, bet ilgas šaltasis metų laikas nuvargina organizmą. Dažnas dėl jaučiamo nuovargio, padažnėjusio pulso ar net širdies aritmijos kaltina orus, tačiau iš tiesų šie požymiai gali liudyti – savijauta suprastėjo, nes sutriko elektrolitų pusiausvyra, užtikrinanti tolygią širdies veiklą, reguliuojanti nervų ir raumenų funkcijas, palaikanti šarmų ir rūgščių balansą.

Berlange Presilus nuo vaikystės kentė patyčias dėl to, kaip atrodo jos viena koja. Ne tik išsiplėtusios venos, bet taip pat ir ryškios dėmės jai nesuteikė pasitikėjimo savimi, tačiau dabar viskas pasikeitė. Garsiausių pasaulio mados prekinių ženklų veidu tapusi mergina yra puikus pavyzdys, kaip siekti savo svajonės.

Jei dabar įsižiūrėtumėte į savo riešą, jame pastebėtumėte keletą melsvų kraujagyslių. Kodėl jos yra mėlynos? Juk kraujas ir didžioji dalis žmogaus audinių yra raudoni. Pasirodo, dėl šio fenomeno kalta šviesa ir žmogaus oda. Jūsų kraujagyslės iš tiesų yra raudonos, kaip ir didžioji likusio kūno dalis. Ir nieko keisto - juk kraujas yra raudonas. Chirurgai tai jums galėtų patvirtinti - kad ir kokios kraujagyslės jums gali pasirodyti žiūrint per ploną odos sluoksnį, jos iš tikrųjų yra raudonos.

Glazgo universiteto mokslininkai įrodė teiginių, jog antsvoris nedidina širdies ir kraujagyslių susirgimų bei diabeto rizikos, nepagrįstumą. Maža to, skaičiavimai parodė, kad bet koks KMI nuokrypis į antsvorį jau kelia tokią riziką, praneša „EurekAlert!“. Specialistai išanalizavo duomenis, ištyrę net 296535 europiečių, kurie dalyvavo ilgalaikiame UK Biobank tyrime.